Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovei Vidai M. J., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovams E. J., S. M., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams Vidai M. J., E. J., S. M., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą po statiniais ji įgijo pagal senelės A. K. surašytą testamentą. Nuosavybės teise į nurodytą turtą įregistravo 2006-01-23, tačiau realiai naudotis jai priklausančiu turtu negali, nes jį yra neteisėtai užvaldę atsakovai ir neteisėtai valdo nuo turto įregistravimo jos vardu dienos iki šiol. Į daugkartinius jos raginimus išsikelti nereaguoja, negana to, dar jai grasina, kad kreipsis į teismą ir atims jai priklausantį nurodytą turtą. Atsakovai gyvenamąjį namą pavertė landyne. Be to, atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemoka komunalinių mokesčių, Už komunalinių atliekų tvarkymą jau yra susikaupusi 196,96 Lt skola. Būdama turto savininkė, ji negali juo naudotis dėl atsakovų kaltės. Be to, ji pati yra neįgali ir neturi kur gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.

Nekilnojamo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis turtas V. P. vardu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės juridinis pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas. (b.l. 4-8).

A. K. testamentu paliko visą savo turtą anūkei V. J. . (b.l. 8).

1995-12-28 V. P. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. (b.l. 9).

Dėl iškeldinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. P. pagal testamentą 1995-12-28 paveldėjo A. K. priklausantį turtą, tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, kitus pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) 2006-06-21 išsipirko po pastatais esantį žemės sklypą. Šį turtą 2006 m. įregistravo nekilnojamo turto registrų centre.

Tuo tarpu nei savo atsiliepime, nei teismo posėdžio metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teisę į ieškovės nuosavybę bei neįrodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę tam tikri kitokio pobūdžio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisinį pagrindą gyventi gyvenamajame name, esančiame Šakių r.sav. Giedručių k. Valių g. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra atsakovės dukra. Atsakovė visą gyvenimą gyveno ginčo pastatuose, šiuose namuose užaugino savo vaikus, tame tarpe ir ieškovę. Atsakovės nuomonė, jog ji turi teisę gyventi ieškovei priklausančiuose pastatuose grindžiama moraliniu aspektu, tai yra, jog ji visą gyvenimą ten gyveno, rūpinosi pastatais kaip savo, ten augino savo vaikus. Tačiau teismas turi konstatuoti, jog vien moralinio pobūdžio normomis teismas remtis negali priimdamas sprendimą, nes Konstitucija ir įstatymai gina nuosavybę, kuri šioje situacijoje priklauso V. P.. Tuo tarpu šios situacijos vertinimas moraliniu požiūriu yra tik šalių ir pačios šeimos vidinis dalykas, kurį jie privalo patys tarpusavyje išspręsti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė apsigyveno ginčo name 1967 m., tuo metu turto savininkė buvo A. K.. 1995 m. ieškovei V. P. paveldėjus turtą ir 2006 m. šį turtą įregistravus registrų centre, ji nereikalavo, kad ieškovė ir kartu su ja gyvenantis E. J. bei S. M. atlaisvintų jai nuosavybės teise priklausančius pastatus, tai yra konkliudentiniais veiksmais leido šiems asmenims gyventi ginčo name, buto nuomos ar panaudos sutarties šalys nepasirašė. Šalys paaiškino, kad atsakovai nemoka ieškovei nuomos mokesčio, tačiau apmoka mokesčius už vandenį, elektrą ir pan. Tai leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiformavo panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.). Panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui (CK 6.641 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai gyvena ieškovei priklausančiame name. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji yra išsituokusi ir gyvena pas savo buvusį sutuoktinį, nes neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl namas reikalingas jai pačiai siekiant turėti gyvenamąją vietą. Šių bylos faktinių aplinkybių šalys neginčija ir tai leidžia daryti išvadą, kad sudaro pagrindą nutraukti panaudos teisinius santykius. Ieškovė pateikė ieškinį reikalaudama iškeldinti atsakovus, galima daryti prielaidą, jog ji ne visiškai teisingai kvalifikavo teisinių santykių su atsakovais esmėę tačiau ieškovės valia išreikšta aiškiai – ieškovė laiko, kad teisinis pagrindas atsakovų gyvenimui ieškovės name išnyko, atsakovai gyvena ieškovės name be jos leidimo ir teisinio pagrindo. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovai piktybiškai neieško kitos gyvenamosios vietos, o atsakovė V. J. nurodo, kad ji neturinti kur išsikelti, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas, patenkinęs ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo CK 6.641 str. 2 d. nuostatų nepažeidžia. Nors atsakovai siekia, kad ieškinys dėl jų iškeldinimo būtų atmestas ir jie liktų gyventi ieškovės name prieš jos valią, nenurodo ir neįrodinėja, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis sąlygomis jie gyvena ieškovės bute dabar ir ketina gyventi ateityje.

Taigi vertindama šios situacijos teisinę pusę, teismas privalo konstatuoti, kad atsakovai neišsikeldami iš jiems nepriklausančių ir niekada nuosavybės teise nepriklaususių patalpų, laikydami čia savo turtą bei neturėdami tam savininko leidimo ir sutikimo, gyvena be teisėto pagrindo, todėl turi būti iškeldinti nesuteikiant jiems kitų patalpų (CK 6.612 str.). Šiuo atveju atsakovams atsisakant atlaisvinti ginčo patalpas, jų veiksmai atitinka nesąžiningo valdymo turinį (CK 4.26 str. 3 d.), todėl ieškovė turi teisę reikšti ieškinį CK 4.95 str. pagrindu ir išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo iškeldinant atsakovus. Net ir tuo atveju, jeigu atsakovai yra deklaravę gyvenamą vietą ginčo name, nesukuria jiems nuosavybės teisės. Teismui atsisakius ginti ieškovės teisę į įstatymo nustatyta tvarka įsigytą turtą, būtų paneigtas nuosavybės teisės instituto neliečiamumo principas ir pažeista prigimtinė žmogaus teisė į nuosavybę. Ieškovei ginčo daiktai priklauso nuosavybės teise. Tą patvirtina viešo registro duomenys. Atsakovai jokių teisių į ginčo turtą neturi, todėl ieškovės reikalavimai juos iškeldinti yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo posėdžio metu ir savo atsiliepimuose atsakovai E. J. ir S. M. nurodo, jog jie ginčo pastate negyvena, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys, jog jie ten negyvena. S. M. teigė, jog tik kartais ateina, tačiau ieškovė nurodo, jog jis yra atsakovės sugyventinis. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai ginčo pastate negyvena, teismas nutaria juos taip iškeldinti siekiant ateityje išvengti naujų teisminių ginčų.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti 25 000 Lt turto pagerinimui patirtų išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog šiuo pagerinimus ji padarė 1974 m. Ieškovės atstovas nurodė, jog priešieškinio reikalavimas nepagrįstas, be to yra suėjusi ieškinio senatis ir prašo ją taikyti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs; ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas; vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010).

Nagrinėjamoje byloje prašo priteista patirtų išlaidų turto pagerinimui, kurie atsakovės žodžiais, buvo padaryti 1974 m. Akivaizdu, kad atsakovė visą laiką gyvendama ginčo pastatuose, jais rūpindamasi kaip savo nuosavybe negalvojo apie iškilsiančią būtinybę prašyti priteisti jos patirtas išlaidas, tokia būtinybė atsirado tik gavus ieškinį, jog yra prašo iškeldinti iš ginčo pastatų, kuriais ji rūpinosi. Šios aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šie nurodomi pagerinimai pagal atsakovė žodžius buvo padaryti prieš 40 metų, kas leidžia daryti prielaidas apie jų išliekamąją vertę šiuo metu. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovė prašydamas priteisti patirtas išlaidas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prieš 40 metų padaryti pagerinimai buvo jos apmokėti, nėra pateikta duomenų, kokie konkrečiai pagerinimai buvo padaryti, kokia jų buvo vertė ir kokia jų įtaką šios dienos turto vertei. Tai yra, teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes, todėl teismas konstatuoja, jog ir nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo bei taikydamas ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimus atmeta.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė V. P. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos. Teismui pateikta 2013-06-26 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1360, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. P. valstybės buvo patirtos tokios išlaidos: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 160 Lt už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Remiantis LR CPK 99 ir 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai. Tenkinant ieškinį visiškai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 400 Lt už antrinę teisinę pagalbą ieškovei (procesinių dokumentų rengimas). Taip pat 144 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat teismo turėtos 49,47 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., 4.81 str., CPK 260 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovus V. M. J., E. J., S. M. su visu jiems priklausančiu turto iš V. P. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų V. M. J., E. J., S. M. iš kiekvieno po 16,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno po 48 Lt žyminio mokesčio, viso – iš kiekvieno po 64,57 Lt (šešiasdešimt keturis Lt 57 centus) valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų V. M. J., E. J., S. M. iš kiekvieno po 134 Lt (šimtą trisdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei už V. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5630, Swedbank, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.