- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- P-25-502/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02460-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A146-2627/2011 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, 6 800 000 litų (2 000 000 eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2627/2011 pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš Vilniaus miesto VPK Migracijos skyriaus priimto administracinio akto – 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1/14-MS17-105 neišduoti asmeniui be pilietybės V. S. asmens be pilietybės kelionės dokumento. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) 24 ir 25 straipsniais nustatytą teisinį reguliavimą, dokumentas, kuris patvirtina asmens be pilietybės teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, yra leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, kad ginčo sprendimo priėmimo metu galiojęs ĮUTP 24 straipsnis nustatė, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, be kita ko, šio leidimo gavėjui suteikia teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Bylai aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 38 straipsnis nustatė, kad užsienio valstybės pilietybės neturinčiam piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas 1954 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso numatytas asmens be pilietybės kelionės dokumentas. Minėtoje įstatymo normoje minima kelionės dokumento išdavimo tvarka patvirtinta Asmens be pilietybės kelionės dokumento išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 277. Šių Taisyklių, kurios galiojo priimant Migracijos tarnybos 2004 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. 1/14-MS17-105, 2 punktas nustatė, kad kelionės dokumentas išduodamas, keičiamas, dokumento galiojimo laikas pratęsiamas asmenims be pilietybės, kurie turi leidimą laikinai apsigyventi ar leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje; šis dokumentas suteikia teisę išvykti už Lietuvos Respublikos ribų. Taigi skundžiamas sprendimas kompetentingo viešojoje administravimo subjekto buvo priimtas laikantis galiojančių teisės aktų, t. y. teisėtai. Sprendime yra aiškiai ir motyvuotai, t. y. pagrindžiant nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrindžiant konkrečių teisės aktų normomis, nurodyta dėl kokių priežasčių pareiškėjui neišduotas kelionės dokumentas, išaiškinta jo gavimo tvarka. Ši tvarka pareiškėjui išsamiai išaiškinta ir 2004 m. rugpjūčio 30 d. pranešime Nr.1/14-M4-S-134 apie priimtą sprendimą. Pareiškėjas neteigia, jog sprendime nurodyta aplinkybė, kad prašydamas išduoti kelionės dokumentą tuo pačiu prašymu jis pareiškė nenorintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės. Šis 2004 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo prašymas yra byloje ir jame pareiškėjas yra pareiškęs, kad nuolat gyventi jis nenori.