Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant A. N.,

dalyvaujant ieškovės atstovui G. K., atsakovų „CNA Insurance filialo of CNA Insurance Company Limited“ ir ANV „Global Services Ltd.“ atstovei advokatei G. G., atsakovo viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atstovui advokato padėjėjui G. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas“ ieškinį atsakovams ANV „Global Services Ltd.“, „CNA Insurance filialo of CNA Insurance Company Limited“, viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2016-12-01 ieškovė ir atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sudarė sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovė pagal ieškovės nurodymus sutvarkys pakuotės atliekas ir pateiks ieškovei tai patvirtinančius dokumentus; ieškovė už kokybiškai suteiktas paslaugas įsipareigojo apmokėti Sutarties priede Nr. 1 nurodytais įkainiais pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Sutarties nustatyta tvarka ieškovė apmokėjo sąskaitas, tačiau atsakovė savo prievoles įvykdė tik iš dalies – atsakovė pateikė tik dalinį pakuočių sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė pažeidė Sutarties 8 p. 1 ir 2 d. reikalavimus (įsipareigojimus), nesutvarkydama dalies pakuočių. Šią aplinkybę pripažino pati atsakovė, kuri, atsiliepdama į ieškovės pretenziją, patvirtino, jog prisiimtų įsipareigojimų pilna apimtimi negali įvykdyti.

3. Kadangi atsakovė nesutvarkė dalies pakuočių atliekų, ieškovė savo lėšomis vykdė mokestinę prievolę, kurią nustato Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPAĮ) 7 str. 3 d. Ieškovė 2018-02-15 deklaravo, jog turi pareigą sumokėti 73 567 Eur mokestį už aplinkos teršimą ir jį sumokėjo. Tokiu būdu ieškovė patyrė 73 567 Eur tiesioginių nuostolių. Atsakovės veikla yra apdrausta, todėl draudikų atsakomybė atsiranda iš draudimo sutarties ir jos sąlygų. Be kita ko, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 11 str. suteikia teisę nukentėjusiam trečiajam asmeniui tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką civilinė atsakomybė draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari, solidariai prašo priteisti patirtus nuostolius ir iš draudikų.

6. Draudikai gavo ieškovės 2018-11-07 ir 2018-11-08 siųstus elektroninius laiškus su prisegtais dokumentais. Apie tai draudikų atstovai 2018-11-15 informavo atsakovę, taip pat nurodė, kad draudikams atsakovė nėra pateikusi ieškovės nurodytos bylos atitinkamų duomenų / dokumentų. Šiuo laišku draudikai teiravosi atsakovės, ar atsakovė laiko šį ieškovės reikalavimą pretenzija atsakovės atžvilgiu ir ar draudikai turėtų atlikti tyrimą; nepateikus atsakymo, nurodė, kad draudikai priims sprendimą dėl gautų duomenų iš turimos informacijos. Atsakovė draudikams nepateikė jokio atsakymo. Draudikai 2018-12-18 išsiuntė atsakovei sprendimą, jog ieškovės reikalavimai nepatenka į draudimo apsaugą pagal Polisą ir laikomi nedraudiminiu įvykiu.

7. Teigia, jog ieškinys atsakovės CNA atžvilgiu turi būti paliktas nenagrinėtu, nes visi ginčai dėl Poliso turi būti sprendžiami arbitraže. Ieškovės nurodoma teismų praktika nėra aktuali, kadangi nesutampa nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Atkreipia dėmesį, jog pagal Poliso G dalį, reikalavimai atlyginti nuostolius nagrinėjami pagal Lietuvos įstatymus, o Polisas aiškinamas pagal anglišką tekstą ir vadovaujantis Lietuvos įstatymais.

8. Jeigu ieškinys CNA atžvilgiu būtų nagrinėjimas, jis turi būti atmestas, nes ieškovės reikalavimai nepatenka į draudimo apimtį pagal Polisą: Sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimus, kurie nepatenka į atsakovės profesinės veiklos apimtį, kurią apdraudė draudikai. Poliso 4 skyriuje numatytos draudimo apsaugos išimtys. Pagal Poliso 4.5 punktą, į draudimo apsaugą neįeina jokie reikalavimai, kylantys iš, pagrįsti ar priskirtini bet kokiai atsakomybei pagal sutartį, susitarimą, patvirtinimą ar garantiją, taip pat paremti sutarties, susitarimo patvirtinimo ar garantijos pažeidimu; išskyrus atvejus, kai atsakomybė būtų kilusi ir nepaisant tokio susitarimo ar sutarties egzistavimo. Taigi, pagal Polisą, draudikai apdraudė atsakovės profesines paslaugas pagal teisės aktus, tačiau neapdraudė papildomai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kurių be tokių sutarčių teisės aktai atsakovei atlikti nenustatytų.

12. Importuotojai ir gamintojai, įvykdę Nutarimu dėl užduočių patvirtintas užduotis, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėjimą. Jie pasitelkia įstatymu nustatytas pareigas pakuočių atliekų tvarkymo organizatorius. Šiuo atveju atsakovei, dėl nuo jos visiškai nepriklausančių priežasčių, nepavyko gauti visų dokumentų, kurie patvirtintų pakuočių atliekų sutvarkymą Nutarimu dėl užduočių numatytose apimtyse. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovei kilo pareiga sumokėti 73 567Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tačiau atsakovės įsitikinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

13. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nors pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, tokią pareigą turėjo. Atsakovė pati netvarko pakuočių atliekų, o yra atsakinga tik už gamintojų ir importuotojų jai pateiktuose užsakymuose nurodytos pakuotės atliekų rūšies ir kieko sutvarkymo organizavimą. Visos atsakovės Sutartimi prisiimtos pareigos yra nukreiptos į tinkamą pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą, tačiau ne į faktinį jų sutvarkymą (Sutarties 8 p 1 d.). Be to, Sutartyje nėra numatyta atsakovės prievolė organizuoti pakuočių atliekų sutvarkymą tokiu būdu, jog būtų įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintos pakuočių atliekų sutvarkymo užduotys. Nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartimi prisiėmė prievolę užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį, t. y. prisiėmė prievolę dėti maksimalias pastangas organizuojant pakuočių atliekų sutvarkymą, bet jokiu būdu ne prievolę pasiekti tam tikrą rezultatą – faktiškai sutvarkyti tam tikrą kiekį pakuočių atliekų.

14. Teigia, jog atsakovė vykdė Sutartį visiškai tinkamai ir dėdama maksimalias pastangas jai įvykdyti. Dauguma atliekų tvarkytojų neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei – atliekų tvarkytojai sudarę sutartis su atsakove dėl pakuočių atliekų sutvarkymo ir prisiėmę pareigą tinkamai sutvarkyti atliekas, atsakovei nepateikė reikiamo kiekio pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Atliekų tvarkytojai sutartinių įsipareigojimų su atsakove pagrindu prisiėmė per aukštas atliekų sutvarkymo užduotis, kurių nesugebėjo įgyvendinti. Vadovaujantis atliekų tvarkymo sektorių reguliuojančiomis teisės normomis ir imperatyvais, Atsakovė privalėjo visiems pavedimų davėjams (gamintojams ir importuotojams) pareigą įvykdyti vienodomis sąlygomis, t. y. iš pakuočių atliekų tvarkytojų surinktus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus paskirstyti gamintojams ir importuotojams vienodomis sąlygomis.

15. Pabrėžė, kad siekdama tinkamai įgyvendinti pakuočių atliekų tvarkymo užduotis už 2017 metus, teisės aktų nustatyta tvarka, iki 2018-01-29 rengė pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų pirkimo konkursus. Tačiau pirkimų konkursuose dalyvavo per mažas paslaugų teikėjų skaičius, kuris negalėjo pasiūlyti atitinkamo pakuočių atliekų sutvarkymo kiekio ir tinkamos dokumentacijos, t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, parengimo/pateikimo atsakovei. Būtent dėl šių, nuo atsakovės visiškai nepriklausančių priežasčių, atsakovė tik iš dalies įgyvendino nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir dėl to ieškovei kilo prievolė susimokėti taršos mokestį ta apimtimi, kuria nebuvo įvykdytos Nutarimu dėl užduočių patvirtintos užduotys.

16. Atsakovė sutinka, kad ieškovei pateiktų pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų nepakanka konstatuoti, kad ieškovė įvykdė Nutarimu dėl užduočių patvirtintas užduotis, tačiau yra įsitikinusi, kad tai savaime nelemia, jog atsakovė laikytina neįvykdžiusia (ar netinkamai įvykdžiusia) tarp ginčo šalių sudarytos Sutarties. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių atsakovė būtų pripažintina netinkamai vykdžiusi Sutartį, t. y. netinkamai organizavusi pakuočių atliekų sutvarkymą. Atsakovės prisiimtos prievolės pareiga yra dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, o ne pasiekti konkretų rezultatą.

17. 73 567 Eur mokesčio sumokėjimas negali būti laikomas žala, kilusia dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi, kaip minėta, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atitinkamai, ieškovė neįrodė, jog tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų išlaidų egzistuoja priežastinis ryšys.

21. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

22. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus, prašė bylą palikti nenagrinėtą CNA ir ANV „Global Services Ltd.“ atžvilgiu arba ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

23. Bylos duomenimis 2016-12-01 šalys sudarė sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“. Iš šalių pavadinimų (pavedimo davėjas ir pavedimo gavėjas), sutarties 3 p., kuris apibrėžia sutarties dalyką, taip pat sutarties 8 p., darytina išvada, kad šalys sudarė pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su pavedimo davėjo užsakymuose nurodytos pakuotės atliekų sutvarkymu. Kartu atsakovas pagal sutarties 8 p. 11 p.p. prisiėmė atsakomybę už atsiradusius nuostolius, jei atliekos nesutvarkytos ar netinkamai sutvarkytos, šios sutarties 25 punkto nustatyta tvarka. Sutarties 25 p. numatyta kokios ieškovo išlaidos laikytinos nuostoliais, jei atsakovas neįvykdo patvirtinto užsakymo ieškovui. Pažymėtina, kad minėtame sutarties punkte numatytos kitos alternatyvios situacijos (dokumentų panaikinimas, pripažinimas netinkamais, sprendimo priėmimas panaikinti mokesčio lengvatą pavedimo davėjui, kai tokį sprendimą sąlygoja tai, jog atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal sutartį) nėra susijusios su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.

24. Tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis patvirtina ir teisinis reglamentavimas – pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. gamintojai ir importuotojai (šiuo atveju – ieškovas) privalo individualiai organizuoti savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą arba kolektyviai steigdami gamintojų ir importuotojų organizaciją (šiuo atveju tokia organizacija yra atsakovas) ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti įstatyme nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

25. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 3 d. organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) skirta veikla.

26. Byloje nėra ginčo dėl faktų, kad atsakovui vykdant sudarytą sutartį Vyriausybės patvirtintos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys nebuvo įvykdytos, dėl ko ir nebuvo pateikti ieškovui užduočių įvykdymą patvirtinantys dokumentai. Tokiu atveju pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 3 d. ieškovas turėjo pareigą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą - 73 567 Eur. Taip pat nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas pats netvarko pakuočių atliekų, o tam pasitelkia pakuočių atliekų licencijuotus tvarkytojus.

27. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pavedė atsakovui atlikti ieškovui įstatyme numatytą pareigą organizuoti pakuočių tvarkymą taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės numatytos užduotys, bei pateikti ieškovui dokumentus apie ieškovo naudai sutvarkytas atliekas, o atsakovas įsipareigojo tokį pavedimą vykdyti. Be to, atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui nuostolius už atliekų nesutvarkymą, jei neįvykdomi jo patvirtinti užsakymai.

28. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo sutarties 8 p. 11 p.p. numatytos sąlygos, todėl, nepriklausomai nuo sutarties kvalifikavimo, bei vadovaujantis CK 6.256 str., 6.257 str., nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju atsakovas už ieškovo patirtus dėl atliekų nesutvarkymo nuostolius neatsako. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš įstatų 8 p., pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas, kad būtų įvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, pakuočių atliekų tvarkymas (9.1 p.) yra atsakovo profesinės veiklos, jo įsteigimo tikslai, todėl sutarties sąlygos aiškinamos ir turi būti vykdomos atsižvelgiant į tai, kad atsakovui keliami padidinti rūpestingumo, prisiimtos prievolių neįvykdymo rizikos reikalavimai. Atsižvelgus į sutarties 8 p. 11 p.p. sąlygos turinį, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog vien atliekų nesutvarkymo faktas laikytinas atsakovo civilinės atsakomybės pagrindu, todėl šiuo atveju būtent atsakovui kilo pareiga įrodyti, jog jis šiuo atveju dėl atliekų nesutvarkymo nėra atsakingas. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, neįrodė, kad užduotys nebuvo įvykdytos tik dėl nuo atsakovo objektyviai nepriklausančių priežasčių.

29. Dėl išdėstyto darytina išvada, jog esant neįvykdytoms užduotims sutvarkyti atliekas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, atsakovas pripažintinas neįvykdžiusiu sutartinės prievolės, todėl iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ priteisiama 73 567 Eur nuostolių atlyginimo suma, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.265 str., 6.210 str.).

30. Kitų atsakovų atžvilgiu pareiktas ieškinys atmestinas.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014, išaiškino, kad Arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims. Iš esmės yra tik keletas atvejų, kai asmuo gali būti laikomas savo elgesiu sutikusiu su arbitražiniu susitarimu, kurio nepasirašė. Pirma, toks sutikimas galimas, kai asmuo atskiru susitarimu perima vienos iš sutarties šalių teises ir pareigas konkrečioje sutartyje, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga. Antra, numanomu asmens sutikimu su konkretaus ginčo nagrinėjimu teisme galima laikyti atvejus, kai asmuo vėlesniu savo elgesiu sutiko su ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Trečia, arbitražinio susitarimo nepasirašęs asmuo gali būti laikomas sutikusiu su ginčo nagrinėjimu arbitraže, kai arbitražinį susitarimą ar sutartį, kurioje yra arbitražinė išlyga, sudarė teisėtas asmens atstovas ir šis atstovas veikė pagal savo įgaliojimus. Ketvirta, kai arbitražinis susitarimas saisto vieną juridinį asmenį, gali būti laikoma, kad kitas itin glaudžiai su juo susijęs asmuo taip pat sutiko su konkretaus ginčo nagrinėjimu arbitražo teisme. Konstatuotina, kad arbitražinio susitarimo išplėtimas jo nepasirašiusiems asmenims galimas tik išskirtiniais atvejais. Nurodyti išskirtiniai atvejai yra Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnyje ir 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų dėl rašytinės arbitražinio susitarimo formos išimtys. Taigi, sprendžiant arbitražinio susitarimo išplėtimo jo nepasirašiusiems asmenims klausimą, turi būti analizuojama tikroji susitarimo nepasirašiusio asmens valia dėl arbitražinio susitarimo taikymo ir aplinkybės, rodančios faktinį asmens sutikimą būti arbitražinio susitarimo šalimi, arba pagrįstą numatymą, kad jam bus taikomas arbitražinis susitarimas.

32. Šiuo atveju ieškovas nei sudarė rašytinį susitarimą su atsakovais (draudikais) dėl arbitražinės išlygos, nei savo elgesiu pritarė tokiai sąlygai, todėl vadovaujantis minėta teismų praktika nėra pagrindo atsakovų arbitražinio susitarimo išplėtimui ieškovo teisėms ir pareigoms, tuo labiau, kad ieškovo reikalavimo teisė šiuo atveju kyla ir iš LR Draudimo įstatymo 111 str.

33. Pagal Poliso 4.5 punktą, į draudimo apsaugą neįeina jokie reikalavimai, kylantys iš, pagrįsti ar priskirtini bet kokiai atsakomybei pagal sutartį, susitarimą, patvirtinimą ar garantiją, taip pat paremti sutarties, susitarimo patvirtinimo ar garantijos pažeidimu; išskyrus atvejus, kai atsakomybė būtų kilusi ir nepaisant tokio susitarimo ar sutarties egzistavimo. Taigi, pagal Polisą, draudikai apdraudė atsakovės profesines paslaugas pagal teisės aktus, tačiau neapdraudė papildomai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kurių be tokių sutarčių teisės aktai atsakovei atlikti nenustatytų. Ieškovas iš esmės neprieštaravo tokiai išvadai, tačiau teigia, jog šalių sutartyje nėra numatyta atsakovui įsipareigojimų, kurie nebūtų numatyti teisės aktuose.

34. Kaip buvo minėta, šalys sudarė pavedimo sutartį tikslu įgyvendinti ieškovui įstatyme numatytą prievolę organizuoti atliekų tvarkymą, todėl tokiu atveju, kaip teisingai teigia atsakovas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, jis būtų atsakingas prieš ieškovą ne už tokio pavedimo rezultatą (atliekų sutvarkymą), bet už atliekų tvarkymo organizavimo tinkamumą. Tačiau pagal sutartį atsakovas prisiėmė papildomą prievolę atsakyti už ieškovo nuostolius, jeigu atliekos nebūtų sutvarkytos. Kadangi tokia atsakovo papildoma prievolė yra sutartinė ir nebuvo apdrausta, atsakovams (draudikams) nekilo pareigos atlyginti šiuos ieškovo patirtus nuostolius.

35. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles: iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ naudai priteisiamos 2734 Eur ieškovo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (1329 Eur žyminis mokestis, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei 1367 Eur vertimo išlaidos). Atsakovai ANV „Global Services Ltd.“, „CNA Insurance filialo of CNA Insurance Company Limited“ prašė priteisti iš ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ kiekvienam po 82,35 Eur vertimo išlaidų ir 1840 Eur atstovavimo išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuos atsakovus atstovavo ta pati atstovė, atsakovas ANV „Global Services Ltd. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad palaiko CNA Insurance atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, vadovaudamasis CPK 98 str. 2 d., 93 str. 4 d., teismas pripažįsta, kad šiuo atveju prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl iš ieškovo atsakovų CNA Insurance (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ANV Global Services Ltd. (duomenys neskelbtini) naudai priteisiama po 920 Eur atstovavimo išlaidų ir 82,35 Eur vertimo išlaidų, iš viso – po 1002,35 Eur išlaidų kiekvienam atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ naudai 73 567 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento (2018-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ naudai 2734 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Žemaitijos pienas“ atsakovų CNA Insurance (kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ANV Global Services Ltd. (duomenys neskelbtini) naudai po 1002,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.