- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- I-948-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03394-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2013-10-25 iki 2014-03-04 buvo laikomas perpildytose Lukiškių TI-K kamerose, jose buvo šalta ir drėgna, nebuvo jokios ventiliacijos, blogas natūralus apšvietimas kenkė regėjimui.
Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Asmens ir jo daiktų patikros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina). Asmuo, esant žemai temperatūrai, verčiamas nusirengti iki apatinių rūbų, viršutinius rūbus turi susidėti į nešvarias dėžes. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu iš asmens yra sąmoningai tyčiojamasi, jis žeminamas, keliamas diskomfortas.
Pasak pareiškėjo, netinkamos Lukiškių TI-K sąlygos žemino orumą, kėlė konfliktines situacijas tarp nuteistųjų, pareiškėjas jautėsi kankinamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, galimybių sumažėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 32-39). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikomas nuo 2013-11-05 iki 2014-03-26, jam tekęs plotas ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K teigė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai tam yra pritaikyti. Pabrėžė, kad asmenys, kurie vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.
Atsiliepime nurodyta, kad visose kamerose yra stalas, taburetės ir lentynos maisto produktams bei higienos reikmenims susidėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti papildomų baldų. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius ir finansinius ir darbo resursus.
Lukiškių TI-K pabrėžė, kad įstaigoje nėra atskirų rūkantiems asmenims skirtų patalpų, tačiau skirstant asmenis į kameras, rūkantys asmenys laikomi atskirai nuo nerūkančių.
Atsakovo atstovas pareiškėjo patirtus nepatogumus labiausiai siejo su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą siejo su nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita, prašė priteisti 2,52 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dokumentų teismui pateikimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2014-03-04.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013), tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.
Minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 40-41) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-11-05 iki 2014-03-26 kamerose Nr. 120, 140, 123, 181, 110, 197, 124, 153, 109, 168, 104, 254. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2013-11-05, 2013-11-07–2013-11-13, 2013-11-21, 2013-11-23–2013-12-11, 2013-12-21–2014-01-15, 2014-01-24–2014-02-12, 2014-02-20–2014-02-26, 2014-03-19 ir 2014-03-26 laikotarpiais. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 83 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Europos žmogaus teisių teismo 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta ir drėgna, nebuvo ventiliacijos, natūralus apšvietimas netinkamas.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc., oro temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju – 18–22 °C, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25, šaltuoju – 0,05–0,15. Pagal HN 76:2010 24 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %.
Vadovaujantis HN 76:2010 2 punkto reikalavimais, ši Higienos norma yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K HN 76:2010 priėmimo metu buvo veikianti įstaiga, jam netaikytinas reikalavimas kamerose įrengti atskiras vėdinimo sistemas ar didesnius skaidraus stiklo langus, todėl net ir pasitvirtinus pareiškėjo teiginiams dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo ar ventiliacijos sistemos nebuvimo, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad visos Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus. Įvertinus atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenis, matyti, kad patikrinus kameras, kuriose tikrinimui panašiu laikotarpiu laikytas pareiškėjas, kamerose Nr. 123, 124, 254 vėdinimas pro langą buvo užtikrintas (b. l. 56-57, 71, 75). Iš esmės tokios galimybės neneigė ir pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde, todėl atmestinas kaip nepagrįstas jo argumentas, jog Lukiškių TI-K kamerose iš viso nebuvo jokios ventiliacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pareiškėjas reikšdamas nusiskundimus dėl santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros nepakankamai juos detalizavo, t. y. nenurodė konkrečių laikotarpių ir kamerų, kuriose buvo pažeisti HN 76:2010 26 punkto reikalavimai ir kokiu būdu jis tai nustatė. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kamerose Nr. 123 ir 254 oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė buvo tinkama (b. l. 56-57, 75). Teismas neturi duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusias laikymo sąlygas, tačiau pareiškėjui skunde jas apibūdinus visiškai deklaratyviai, atsakovo atstovui tenkanti pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų proporcingumo principo. Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Pareiškėjas nurodė, kad nerūkantys asmenys Lukiškių TI-K yra laikomi kartu su rūkančiais.
Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (HN 76:2010 14 punktas). Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodyta, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras rūkantieji laikomi atskirai nuo nerūkančių. Tuo tarpu iš pareiškėjo skundo negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjas būdamas nerūkančiu laikytas kartu su rūkančiaisiais. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, susiję su rūkymu Lukiškių TI-K, skunde išdėstyti labiau kaip pastebėjimai, kad Lukiškių TI-K rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau pareiškėjas šio nusiskundimo neindividualizavo ir nenurodė, kad būtent jis, būdamas nerūkančiu, turėjo gyventi rūkančiųjų kameroje, nenurodė nei konkrečios kameros, nei laikotarpio, nei jo akivaizdoje rūkiusių asmenų pavardžių. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog kreipėsi į įstaigos administraciją dėl perkėlimo į nerūkančiųjų kamerą, t. y. pareiškėjas neįrodė, kad būtent šiuo pagrindu buvo pažeistos jo teisės į sveiką gyvenamąją aplinką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, kad nerūkantys asmenys Lukiškių TI-K laikomi kartu su rūkančiais, atmestinas kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinantis nei neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nei pačios neturtinės žalos buvimo fakto.
Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad atvykus į Lukiškių TI-K, asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.), asmenys, esant žemai oro temperatūrai, verčiami nusirengti, daiktus susidėti į purvinas dėžes.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 152 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 153.1. punktas), analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki Instrukcijos patvirtinimo galiojusios Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 144 ir 145.1 punktuose. Instrukcijoje nėra nustatyta jokių išimčių kratos atlikimui šaltuoju ar šiltuoju metų laiku, todėl visuminė krata pareiškėjui privalėjo būti atlikta tiek atvykus į laisvės atėmimo vietą, tiek iš jos išvykus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai, nurodydami pareiškėjui nusirengti visuminės kratos atlikimo metu, pažeidė nustatytus reikalavimus ar pareiškėjo teises.
Pagal HN 76:2010 54 punktą, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Pareiškėjas nurodė, jog viršutinius daiktus turėjo dėti į purvinas dėžes, tačiau nekonkretizavo, kurios patikros metu daiktams susidėti skirtos dėžės buvo nešvarios. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K buvo atvykęs penkis kartus, todėl jo teiginys dėl purvinų dėžių laikytinas nepakankamai individualizuotu. Kita vertus, neturtinei žalai negali būti prilyginamas bet koks asmens patirtas neigiamas išgyvenimas. Pareiškėjo patirti nepatogumai turi būti esminiai ir viršyti įprastą nepasitenkinimą tam tikra situacija. Teismo vertinimu, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad pareiškėjas viršutinius rūbus kiekvienos visuminės patikros metu turėjo susidėti į nešvarias dėžes, toks pažeidimas ir dėl to pareiškėjui galimai kilęs nepasitenkinimas, pagal savo pobūdį ir mąstą negali būti prilyginamas neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nurodyta nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų patyrė eilę neigiamų išgyvenimų – jautėsi pažemintas ir kankinamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, galimybių sumažėjimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 83 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tokiomis sąlygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje. Teismo vertinimu, nurodytos laikymo sąlygos neabejotinai viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, todėl pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus yra pagrindas kompensuoti pinigais.
Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ne tik į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir laikotarpį, tačiau įvertina ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog netinkamos laikymo sąlygos tiesiogiai buvo įtakojusios pareiškėjo fizinę ir psichinę sveikatą. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos kopijos (b. l. 17-31) matyti, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu sveikatos sutrikimų neturėjo. Į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau dvejiems metams po išvykimo iš Lukiškių TI-K. Tai patvirtina, kad nurodytų pažeidimų pareiškėjas nelaikė itin reikšmingais.
Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo atstovo argumentais. Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas HN 76:2010, o nustatyti pažeidimai šalinami per įmanomai trumpiausią laiką (b. l. 44-75).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 250 EUR sumos priteisimas.
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 2,52 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.