Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-20 · Administracinė byla Nr. I-10717-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
I-10717-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04328-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
Z. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10717-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-04328-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mefodijos Povilaitienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja padavė teismui skundą (b. l. 1) ir patikslintą skundą (b. l. 11–15), kuriuose prašė:

– atnaujinti terminą kreiptis dėl neteisėtai sumažintos ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo;

– panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2014-07-10 sprendimą Nr. (6.5)I-6079 ir 2014-09-11 sprendimą Nr. (6.5)I-7441;

– priteisti iš Valdybos Kauno skyriaus 2010-2011 m. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio taikymo neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 10 189,41 Lt.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4925-244/2015 (b. l. 104–111, 115) pareiškėjos skundą tenkino, atnaujino kreipimosi į Valdybą ir į teismą terminą, panaikino Valdybos 2014-07-10 sprendimą Nr. (6.5)I-6079 ir 2014-09-11 sprendimą Nr. (6.5)I-7441, priteisė pareiškėjai iš Valdybos Kauno skyriaus 2 951,06 Eur senatvės pensijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015-08-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1737-502/2015 (b. l. 155–161) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-09 sprendimą panaikino, bylos dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Valdybos 2014-07-10 sprendimą Nr. (6.5)I-6079 nutraukė, pareiškėjos skundo dalį kuria prašoma priteisti 2010-2011 m. susidariusią pensijos nepriemoką, paliko nenagrinėtą, o bylos dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Valdybos 2014-09-11 sprendimą Nr. (6.5)I-7441 perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

2. Skunde pareiškėja nurodo, kad Valdybos 2014-09-11 sprendimas Nr. (6.5)I-7441 dėl praleisto senaties termino yra nepagrįstas, nes jo išvados padarytos neatsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus argumentus dėl pareiškėjos ligos. Be to, apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad pensija buvo sumažinta neteisėtai, pareiškėja sužinojo tik 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Būtent nuo šios datos, pareiškėjos manymu, tūrėtų būti skaičiuojamas senaties terminas skundui dėl pensijos nepriemokos paduoti, todėl pareiškėja šio termino esą nėra praleidusi.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Valdyba atsiliepime (b. l. 59–62) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su pareiškėjos skundu grindžia šiais argumentais:

Pirmoji sumažinta pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį, todėl pareiškėja, kreipdamasi į Valdybą 2014-06-26 prašymu dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašyme atnaujinti praleistą senaties terminą nurodytas aplinkybes, Valdyba padarė išvadą, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko skundui paduoti, todėl 2014-09-11 sprendimu Nr. (6.5)I-7441 atsisakė atnaujinti praleistą terminą Valdybos Kauno skyriaus sprendimams mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją bei nagrinėti jos 2014-06-26 prašymą.

Į teismo posėdį Valdybos atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: pareiškėja 2014-06-26 prašymu kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašė išmokėti Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu jai neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 64); Valdyba 2014-07-10 raštu Nr. (6.5)I-6079 pareiškėjai nurodė, kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo (pareiškėjos atveju – nuo 2010 m. balandžio mėnesio), pareiškėja šį terminą yra praleidusi, todėl Valdyba prašė pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (b. l. 65, 66); pareiškėja 2014-08-28 prašymu kreipėsi į Valdybą (reg. data 2014-09-02, Nr. GP-2392), nurodė, kad buvo sutrikusi jos sveikatos būklė, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio iki 2013-05-20 pareiškėja nuolat gydėsi įvairiose gydymo įstaigose (pateikė medicininių dokumentų išrašus), prašė atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 69–71); Valdyba 2014-09-11 raštu Nr. (6.5)I-7441 pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja 2010 m. nedarbinga buvo 5 mėnesius, 2012 m. – 2 mėnesius, o 2013 m. – 13 dienų, 2011 m. nedarbingumo lapelio neturėjo, taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-06-26 prašymą (b. l. 89, 90).

2. Ginčas šioje byloje kilo dėl Valdybos 2014-09-11 sprendimo Nr. (6.5)I-7441, kuriuo Valdyba atsisakė atnaujinti praleistą 3 metų terminą Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nagrinėti pareiškėjos 2014-06-26 prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Pensijų įstatymas, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Laikinasis įstatymas, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.

Remiantis LVAT formuojama praktika (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutarties administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 45–50 punktus), nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01). LVAT nustatė, kad Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valdybai; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai; Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDF įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

4. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdamas klausimą dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir individualias bylos faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taigi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.

5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) taikymo buvo sumažinta nuo 2010-02-06 (b. l. 53–55). Ši pensija, vadovaujantis Valdybos direktoriaus 2009-12-31 įsakymu Nr. V-791 patvirtintu Pensijų ir kompensacijų pristatymo tvarkos aprašu, buvo mokama priklausomai nuo pasirinktos senatvės pensijos pristatymo tvarkos, atitinkamą einamojo mėnesio dieną. Būtent nuo tos dienos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į Valdybą, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, siekdama apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, pirmiausia su 2014-06-26 prašymu (b. l. 64) kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, kuris pareiškėjai pateikė duomenis apie senatvės pensijos dydžius, susidariusius nuo 2010-02-06 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo ir pareiškėjos 2014-06-26 prašymą persiuntė nagrinėti Valdybai (b. l. 63). LVAT 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nurodė, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Valdybą (kaip tai numatyta Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje), o į Valdybos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Valdybą diena. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjos kreipimusi į Valdybą Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytina 2014-06-26, t. y. data, kai ji kreipėsi į Valdybos Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių. Taigi pareiškėja akivaizdžiai, t. y. daugiau nei metus, praleido terminą paduoti skundą dėl senatvės pensijos mokėjimo. Valdyba 2014-09-11 sprendime Nr. (6.5)I-7441, įvertinusi pareiškėjos nurodytas minėto termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad pareiškėjos 2014-08-28 prašyme nenurodytos aplinkybės ar dokumentai, kurie galėtų įrodyti, kad 3 metų apskundimo terminą pareiškėja praleido dėl pateisinamų, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, todėl atsisakė atnaujinti praleistą terminą Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nagrinėti pareiškėjos 2014-06-26 prašymą, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą.

Pažymėtina, kad aptariamas 3 metų terminas, skundui dėl senatvės pensijos paduoti pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – Taisyklės), 20 punkto taikymo prasme) klausimas yra išimtinė atsakovės Valdybos (kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 metų balandžio mėnesio, kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde teismui nurodyti argumentai, kad skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažinti (laikomi) termino praleidimą pateisinančia priežastimi (analogiškos pozicijos laikosi LVAT 2015-01-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-168-143/2015).

Tuo tarpu 2014-08-28 prašyme Valdybai pareiškėja nurodė aplinkybes, kad: 2009-11 ji buvo tirta ir gydyta VUSL Neurologijos centre; nuo 2010-02-09 iki 2010-02-23 gulėjo VšĮ Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje; nuo 2010-02-24 iki 2010-03-20 gydymą tęsė VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, gydymas tęsėsi iki 2010-06-16; nuo 2010-08-18 iki 2010-08-26 gulėjo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje; nuo 2010-12-06 iki 2010-12-20 gydymą ir reabilitaciją tęsė Druskininkų sanatorijoje „Eglė“; 2011 m. gydėsi ambulatoriškai; nuo 2012-05-22 iki 2012-06-01 ir nuo 2012-11-22 iki 2012-11-26 gulėjo VĮ Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje; 2012-2013 m. sirgo pareiškėjos mama; nuo 2013-05-02 iki 2013-05-20 pareiškėjai vyko reabilitacija Birštono sanatorijoje „Versmė“. Pateikė medicininių dokumentų išrašus, kad: nuo 2009-11-16 iki 2009-11-27 gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (b. l. 72–73); nuo 2010-02-08 iki 2010-02-23 hospitalizuota VšĮ Vilniaus greitosios medicininės pagalbos universitetinėje ligoninėje (b. l. 74); nuo 2010-02-24 iki 2010-03-20 hospitalizuota VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, nuo 2010-03-21 iki 2010-03-23 vis dar laikinai nedarbinga (b. l. 75); nuo 2010-08-18 iki 2010-08-26 hospitalizuota VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (b. l. 76–77); nuo 2010-12-06 iki 2010-12-20 hospitalizuota reabilitacijai (b. l. 78); nuo 2012-05-22 iki 2012-06-01 hospitalizuota VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje (b. l. 79); nuo 2012-11-22 iki 2012-11-26 hospitalizuota VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje, iki 2012-12-06 nedarbingumo laikotarpis (b. l. 80–81); nuo 2013-04-23 iki 2013-05-02 hospitalizuota VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (b. l. 82). Taigi pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio) ji dėl ligos buvo nedarbinga 2010 m. – rugpjūčio ir gruodžio mėnesiais, 2012 m. – gegužės, birželio ir lapkričio mėnesiais, 2013 m. – balandžio ir gegužės mėnesiais, o 2011 m. nedarbingumo neturėjo.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja pateikė įrodymus pagrindžiančius jos nedarbingumą dėl ligos tik dėl dalies ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys dokumentai, negali būti laikomi objektyviai užkirtusiais (apsunkinusiais) kelią pareiškėjai visą 3 metų ginčo laikotarpį paduoti skundą Valdybai. Šiuo atveju teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus veiksmams dėl pensijos mokėjimo nuo 2010 m. balandžio mėnesio Valdybai apskųsti buvo pakankamai ilgas, didžiąją šio laikotarpio dalį pareiškėja buvo darbinga, todėl laikytina, jog dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo į Valdybą kreipdamasi tik 2014-06-24 pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nebuvo aktyvi, gindama galimai pažeistas savo teises. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad Valdyba 2014-09-11 sprendimu Nr. (6.5)I-7441 pagrįstai ir motyvuotai atsisakė atnaujinti praleistą terminą Valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nagrinėti pareiškėjos 2014-06-26 prašymą, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą. Tenkinti pareiškėjos skundą ir minėtą Valdybos sprendimą panaikinti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad 2015-08-01 įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl draudžiamų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-09-11 sprendimą Nr. (6.5)I-7441, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasMefodija Povilaitienė