Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-20 · Administracinė byla Nr. A-1737-502/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-20
Bylos Nr.
A-1737-502/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04328-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Pareiškėjas
Z. B.
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 72.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-1737-502/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04328-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 70.1; 72.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Z. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) teismui nustačius, kad yra praleistas skundo dėl neišmokėtos valstybinės socialinio pensijos dalies padavimo terminas, jį atnaujinti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6079; 3) panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7441; 4) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus 2010–2011 metais neišmokėtą 10 189,41 Lt senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies taikymo.

Skunde (b. l. 11–16) pareiškėja paaiškino, kad per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis jos senatvės pensija buvo mažinama du kartus, t. y. taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, kaip pensija, viršijanti 650 Lt ribinį pensijos dydį, ir taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, kaip turinčiai draudžiamųjų pajamų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Taigi pareiškėja turi teisę ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. Būtent paskelbus minėtą nutarimą ji sužinojo apie pažeistas savo teises. 2014 m. birželio 26 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti 2010–2011 metais susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, tačiau VSDFV atsisakė prašymą nagrinėti tuo argumentu, kad praleistas 3 metų senaties terminas. Pareiškėja VSDFV pateikė prašymą atnaujinti praleistą senaties terminą dėl objektyvių, svarbių priežasčių, t. y. sveikatos problemų, ambulatorinio, stacionaraus, chirurginio gydymo sveikatos priežiūros įstaigose, reabilitacijų po sudėtingų operacijų, ir pridėjo šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus – 2010, 2012 ir 2013 m. išrašus iš medicininių dokumentų. VSDFV neatnaujino praleisto senaties termino ir atsisakė nagrinėti prašymą išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Pareiškėjos nuomone, terminas kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo skaičiuotinas nuo tada, kai jai galėjo tapti žinoma apie pažeistas teises, apie pensijos sumažinimo neteisėtumą, Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, t. y. nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsiteisėjimo 2012 m. rugsėjo 21 d. Apie tai, kokia apimtimi ir kokiu teisiniu pagrindu jai nuo 2010 m. vasario 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama ne visa senatvės pensija, sužinojo gavusi VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2014 m. liepos 8 d. raštą Nr. (10.1) S-45881.

Šalies argumentai

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 47–50) paaiškino, kad dėl pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijos mokėjimo atskiri administraciniai sprendimai priimti nebuvo, o sumažinta pensija buvo faktiškai mokėta kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 konstatavo, kad pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad asmenys, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises bei teisėtus interesus socialinio aprūpinimo srityje, privalo tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. VADFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius) pareiškėjai pirmą kartą 796,37 Lt senatvės pensiją paskyrė 2010 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 10.33.S-4388 nuo 2010 m. vasario 6 d. iki gyvos galvos. Ginčo laikotarpiu, t. y. 2010–2011 metais, pareiškėjai buvo mokama VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 10.33.S-4388 paskirta bei 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 10.33.S-16114 perskaičiuota senatvės pensija. Pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį. Atitinkamai nuo šios datos skaičiuojamas 3 metų senaties terminas skundui paduoti. Pareiškėja į VSDFV su skundu kreipėsi 2014 m. birželio 26 d., t. y. praleidusi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 metų senaties terminą skundui paduoti. Todėl VSDFV, remdamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, 2014 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5)1-6079 pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. VSDFV pažymėjo, kad pateikus minėtus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 28 d. VSDFV pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad terminą praleido dėl sveikatos būklės, bei pateikė medicininių dokumentų kopijas. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei gautus dokumentus, nustatė, kad pareiškėja 2010 metais laikinai nedarbinga buvo 5 mėnesius, 2011 m. – laikinai nedarbinga nebuvo, 2012 m. laikinai nedarbinga buvo 2 mėnesius, o 2013 metais – 13 dienų, ir konstatavo, kad nors pareiškėja ir patyrė sveikatos sutrikimų, tačiau turėjo galimybę per pakankamai ilgą terminą (3 metus) paduoti skundą VSDFV, be to, prašymai ir skundai gali būti pateikti ne tik asmeniui atvykus tiesiogiai į skyrių, bet ir atsiunčiant juos paštu, per pasiuntinį ar pateikiant per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (EGAS), todėl pagrįstai neatnaujino termino ir skundo nenagrinėjo. VSDFV Kauno skyrius pažymėjo, kad Z. B. skundas, paduotas praleidus įstatymų nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjos skundas dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo negali būti nagrinėjamas, ir byla dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta.

Šalies argumentai

Atsakovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 59–62) paaiškino, kad šiam ginčui taikytinos Pensijų įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytos VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimą reglamentuojančios normos, kaip ir yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo VSDFV termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-7441 atsisakė šį terminą atnaujinti, pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, skundo VSDFV padavimo termino atnaujinimo klausimą įgaliotas spręsti VSDFV direktorius arba jo pavaduotojas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos Z. B. skundą tenkino – atnaujino kreipimosi į VSDFV ir į teismą terminą; panaikino VSDFV 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6079 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7441; priteisė pareiškėjai iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2 951,06 Eur valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (b. l. 104–111).

Teismas nurodė, kad pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina iš Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo perskaičiuojant pensijas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 30 d. (dėl senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo – iki 2011 m. gruodžio 31 d.), t. y. laikotarpio, kuriuo galiojo pensijų įstatymo 45 straipsnis (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), nustatęs 3 metų terminą kreiptis su skundu į VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais. Pirmoji senatvės pensija, sumažinta dėl, be kita ko, Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį. Taigi pagal laikotarpiu, kai pareiškėjai buvo mokama mažesnė senatvės pensija dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, galiojusį teisinį reguliavimą, pareiškėja skundą VSDFV dėl nurodytų veiksmų turėjo teisę paduoti per 3 metus nuo nurodytos datos, t. y. atitinkamai iki 2013 m. balandžio mėnesio. Savo ruožtu teisinio reguliavimo, įsigaliojusio nuo 2013 m. sausio 1 d., kuriuo skundų VSDFV padavimo terminas buvo sutrumpintas iki 6 mėnesių, taikymas nagrinėjamoje situacijoje lemtų, jog terminas paduoti skundą VSDFV dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų senatvės pensijos mokėjimo klausimu jau būtų pasibaigęs dar iki minėto teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio (jo 2 dalies) pakeitimai, įsigalioję nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo padaryti atitinkamai 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-87 ir 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-88, oficialiai leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtais 2012 m. gruodžio 29 d. Taigi pripažinus, kad kreipimusi į VSDFV Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas pareiškėjos 2014 m. birželio 26 d. prašymas, padaryta išvada, kad ji praleido šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju taikytiną 3 metų terminą skundui VSDFV paduoti dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo.

VSDFV, gavusi pareiškėjos skundą, 2014 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (6.5)I-6079 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-7441 padarė išvadą, kad pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą ir vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu atsisakė nagrinėti pateiktą skundą. Taigi šiuo sprendimu VSDFV nors ir konstatavo, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas terminas, tačiau kartu išreiškė savo poziciją ir valią dėl keliamo ginčo, o tai leidžia teigti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad konkrečiu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, vadinasi, šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra (pareiškėja į teismą kreipėsi nepažeisdama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino nuo VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7441 gavimo dienos).

Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėja įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jai kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Išvardytos priežastys, teismo įsitikinimu, sudarė pareiškėjai objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą, todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkino pareiškėjos prašymą ir atnaujina terminą skundui paduoti. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Be kita ko Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime dėl 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo, nagrinėdamas minėto nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmo nustatymu, pažymėjo, kad užtikrinant teisingą patirtų praradimų kompensavimą, praradimai, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai, turi būti kompensuoti, todėl pareiškėjai iš VSDFV Kauno skyriaus priteista visa dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies neišmokėta valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos suma – 2 951,06 Eur (10 189,41 Lt).

III.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 119–123) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013 pažymėjo, kad kol nėra priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimas, t. y. VSDFV sprendimas išmokėti ar atsisakyti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Pirma pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija Z. B. buvo išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 3 metų senaties terminas skundui paduoti.Pareiškėja į VSDFV dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo kreipėsi 2014 m. birželio 26 d., į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2014 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas teigti, kad pareiškėja į VSDFV bei į teismą kreipėsi praleidusi terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.Z. B. skundas, paduotas praleidus įstatymų nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėja nelaikoma tinkamai pasinaudojusi Valstybinio socialinio draudimo 37 straipsnyje nustatyta procedūra ir šia tvarka pasinaudoti nebegali.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 išaiškino, kad sprendimų pensijų klausimais apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti, todėl termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad VSDFV nors ir pripažino, kad atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi praleistas terminas, tačiau kartu išreiškė savo poziciją ir valią dėl keliamo ginčo, o tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra klaidinga ir neatitinka faktinių aplinkybių. VSDFV savo sprendimais aiškiai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, paduotą praleidus 3 metų terminą.

Atsakovas VSDFV padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą dalyje dėl Z. B. reikalavimo atnaujinti skundo padavimo VSDFV terminą nutraukti, o kitoje dalyje Z. B. skundo reikalavimus atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 132–135) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Nustačiusi, kad pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašyme pateikti įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimams apskųsti, VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7441 atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimams mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas našlių ir senatvės pensijas apskųsti bei atsisakė nagrinėti 2014 m. birželio 26 d. prašymą, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą.VSDFV 2014 m. liepos 10 d. sprendime Nr. (6.5) I-6079 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. (6.5) I-7441 neišreikšta administravimo subjekto pozicija ir valia dėl konkretaus pareiškėjos ir jos keliamo ginčo (skundą atsisakyta nagrinėti). Kadangi Z. B. 2014 m. birželio 26 d. prašymas išmokėti negautas senatvės ir našlių pensijų dalis VSDFV nebuvo išnagrinėtas iš esmės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė pareiškėjos reikalavimą priteisti 2010–2011 metais neišmokėtą 10 189,41 Lt senatvės pensijos dalį.Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, skundo VSDFV padavimo termino atnaujinimo klausimą įgaliotas spręsti VSDFV direktorius arba jo pavaduotojas. Taigi tai neįeina į teismo kompetenciją (ABTĮ 15 str.), todėl dėl tokio reikalavimo teismas negalėjo priimti vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų.

Pareiškėja Z. B. atsiliepimuose prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 142–144, 148–150).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilo iš valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Aiškindama Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiška pozicija vyrauja ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz.: administracinės bylos Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 dar kartą patvirtino, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, o priėmus skundą teismo žinion – bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 8 p.) arba palikti tokį skundą nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Nustatyta, kad Z. B. 2014 m. birželio 26 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti senatvės pensijos dalį, negautą dėl Laikinojo įstatymo taikymo, tačiau VSDFV iš esmės nesprendė senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo klausimo, nes, jos vertinimu, Z. B. kreipėsi praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. aktuali redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 20 punkto nuostatomis, atsakovas 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. (6.5)I-6079 pasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą, pažymėdamas, jog priešingu atveju 2014 m. birželio 26 d. prašymas bus paliktas nenagrinėtas (Taisyklių 31 p.). Realizuodama minėtą teisę, Z. B. padavė centriniam administravimo subjektui 2014 m. rugpjūčio 28 d. prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą VSDFV teritorinio skyriaus veiksmams apskųsti ir pridėjo jame nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (medicininius dokumentus). VSDFV, išanalizavusi pareiškėjos paaiškinimus, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7441 neatnaujino pareiškėjai kreipimosi termino (Taisyklių 31 p.) ir 2014 m. birželio 26 d. prašymo nenagrinėjo.

Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl pareiškėjo teisių ar pareigų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Ištyrusi pirmiau aptartus faktinius duomenis šiai bylai aktualios administracinių teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija visiškai pritaria apeliantų argumentams, kad tikrinamu atveju VSDFV nepasisakė dėl Z. B. 2014 m. birželio 26 d. prašyme suformuluoto reikalavimo tenkinimo, todėl 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjos pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra negali būti laikoma užbaigta. Paminėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo (priteisimo) pareiškėjai klausimą pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti pažeisdamas proceso teisės normas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Be to, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas atnaujino Z. B. kreipimosi į VSDFV terminą ir panaikino tiek VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7441, tiek tarpinį 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. (6.5)I-6079, kuris pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, tačiau, kaip matyti iš teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo turinio, konkrečių motyvų, susijusių su VSDFV atsisakymu atnaujinti skundo jai padavimo terminą, nenurodė.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šios bylos pagrindiniu nagrinėjimo dalyku esančio VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7441, užkertančio kelią pareiškėjai tinkamai pasinaudoti šios kategorijos byloms numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo procedūra, teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo iš esmės įvertintas pirmąja instancija, o apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išspręsta, nes kitaip būtų paneigta proceso šalių teisė į apeliaciją, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimas naikinamas (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.). Atitinkamai bylos dalis dėl pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7441 perduodama apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. liepos 10 d. raštą Nr. (6.5)I-6079 nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintu pagrindu ir skundas tiek, kiek jame suformuluotas prašymas priteisti senatvės pensijos nepriemoką, paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas, nustatantis praradimų, atsiradusių dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti.

Bylos dalį dėl pareiškėjos Z. B. skundo reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-7441 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylos dalį dėl pareiškėjos Z. B. skundo reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6079 nutraukti.

Pareiškėjos Z. B. skundo dalį, kuria prašoma priteisti 2010–2011 metais susidariusią valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemoką, palikti nenagrinėta.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasStasys GagysRičardas Piličiauskas