Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00635-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 2.3.6.4.5.

2014 m. gegužės 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą (50 procentų), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. G. 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 20 val. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, smogdamas peiliu S. T. į kairį petį ir padarydamas durtinę – pjautinę kiauryminę kairio peties odos žaizdą su kairio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, tyčia nužudė S. T..

Kaltinamasis R. G. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 29 d. apie pietus S. T. atėjo pas jį į sodo namelį. Iš vakaro su juo buvo gėrę alaus, todėl norėjo vėl atsigerti alaus. Už likusius nuo priduotų obuolių pinigus nusipirko 3 litrinius butelius 7,5 laipsnių stiprumo alaus ir kartu išgėrė. Vakare, apie 19 val., paprašė, kad jis eitų namo. S. T. atsisakė ir pasakė „aš ką noriu, tą darau, niekur nesiruošiu eiti, jeigu nori, patvarkysiu“. Kaltinamasis nurodo, kad tai suprato kaip rimtą grasinimą ir išsigando. S. T. siekė dešine ranka ant stalo gulinčio peilio. Tuomet pats kaire ranka čiupo jo ranką, prispaudė prie stalo, o dešine ranka ištraukė iš jo rankos peilį. Turėjo tą peilį pakėlęs rankoje. S. T. staigiai stojosi prieš peilį ir tuomet jam dūrė į petį. R. G. nurodo, kad gynėsi nuo S. T., kad jis „nepatvarkytų“. Kairę ranką pakelia nedaug, o S. T. buvo jaunesnis, jis gerai valdė abi rankas, taigi, buvo fiziškai stipresnis. Iki to laiko, kol S. T. paėmė peilį, sėdėjo abu prie stalo vienas priešais kitą: jis - ant sofos, o S. T. kitoje stalo pusėje. Stalas 0,5 m pločio.

R. G. nurodo, kad su S. T. buvo mažai pažįstamas, gal 1-2 kartus buvo susitikę prie tvenkinio. Tą dieną susitikęs S. T., paprašė, kad jis padėtų, nes pats viena ranka negali pakelti maišo. Už obuolius gavo 90 Lt. 20 Lt sumokėjo už pavežimą, o 70 Lt pasidalino per pusę. Pridavę obuolius, nusipirko alaus. Sekančią dieną S. T. atėjo „pataisyti sveikatą“. Anksčiau kartu nėra gėrę. Gėrimo metu nesutarimų nebuvo. Kodėl S. T. nenorėjo išeiti ir grasino, nežino. Abu buvo stipriai apsvaigę.

Kai S. T. įdūrė, šis atsisėdo ant kėdės ir pabalo. Išsigandęs, numetė peilį ant stalo ir nubėgo pas kaimyną, kuris gyvena už 500 m, prašyti, kad šis kviestų greitąją medicinos pagalbą. Arčiau kaimynų tuo metu nebuvo. Pats taip pat turėjo telefoną, tačiau nematė, kur jis yra padėtas. Kaimynas atvažiavo savo mašina, patikrino pulsą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis nurodė, kad pirminiai parodymai buvo kitokie, nes buvo pasimetęs, šoko būsenoje, nesiorientavo. R. G. pareiškė, kad labai atsiprašo artimųjų. Prisipažįsta, kad dūrė, bet kaltu dėl S. T. mirties nesijaučia, nes gynėsi.

R. G. nurodo, kad jo prašymu teta atlygino nukentėjusiems turtinę žalą.

Nukentėjusioji Alvyra A. T. paaiškino, kad žuvusysis buvo jos sūnus, kuris jai padėdavo atlikti visus ūkio darbus. Nurodo, kad dabar liko viena su anūke, kuri auga be mamos, todėl labai sunku. Sūnus buvo taip pat 2 grupės invalidas, turėjo 65 procentus neįgalumo, sirgo epilepsija, neturėjo atminties.

Nukentėjusioji nurodo, kad į sodą nuvažiavo šeštadienį, tačiau sūnaus nerado. Jis grįžo vakare išgėręs ir nuėjo miegoti. Sekmadienį sužinojo, kad nėra sūnaus. Negali patikėti, kad sūnus įvykio metu buvo agresyvus. Jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau į muštynes nesiveldavo.

Nukentėjusioji nurodo, kad yra pareiškusi civilinį ieškinį. Turtinė 3495 Lt dydžio žala, kurią sudaro laidojimo išlaidos, jai yra atlyginta. Ateityje dar turės išlaidų kapo tvarkymui. Reiškia savo vardu 100 000 Lt ir atstovaujamos anūkės vardu 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog dabar jai reikia užauginti anūkę, suteikti jai galimybę gauti išsilavinimą. Pačiai 68 metai, sveikata silpna, abi su anūke jau pusę metų vartoja raminamuosius vaistus. Mergaitė tokiame amžiuje be vaistų nemiega, neaišku kokie bus liekamieji reiškiniai. Anūkė labai gerai mokėsi, tačiau dabar pažangumas nukrito. Sūnus gaudavo 992 Lt pensiją, jis aprūpindavo mergaitę reikiamais daiktais, paremdavo pinigais.

Nukentėjusioji G. T. paaiškino, kad apie įvykį nieko nežino. Santykiai su tėvu buvo geri, bendraudavo pastoviai. Pati gyvena pas močiutę, tačiau su tėčiu susitikdavo labai dažnai. Nesusitikdavo tik tuomet, kai išvažiuodavo į varžybas. Vasarą su močiute beveik kiekvieną dieną būdavo sode. Tėtis per Kalėdas dovanodavo po naują telefoną. Dabar nemiega naktimis, kiekvieną vakarą galvoja apie tėtį, labai dažnai jį sapnuoja.

Nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad turėjo tik vieną brolį, dabar liko visiškai viena. Nurodo, kad turi toje pačioje sodo bendrijoje sodą, todėl dažnai susitikdavo su broliu, kepdavo kartu šašlykus. Jeigu reikėdavo kokios pagalbos, brolis visada padėdavo. Juos rišo ir tai, kad vaikai: jos sūnus ir Gerda yra panašaus amžiaus. Nėra mačiusi brolio agresyvaus, jis buvo švelnaus būdo. Neįtikėtina, kad jis galėtų durti. Brolis piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau išgėręs jis būdavo ramus, pasyvus, alkoholis jam emocijų nesukeldavo. Jis tada sėdėdavo ir tylėdavo.

Reiškia 20 000 Lt civilinį ieškinį. Tokiai sumai reiškia ieškinį, kadangi turėjo brolį, dabar neturi nei vieno artimo žmogaus. Pergyvenimai yra labai dideli, tačiau su sveikata problemų neturi. Augina du vaikus, brolis buvo suaugusios dukros krikšto tėtis.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Kelių policijoje. Datos nepamena, tačiau apie 20 val. gavo pranešimą, kad sode yra sužalotas ar nužudytas žmogus. Jam nuvykus į vietą, pamatė besiruošiantį išvažiuoti greitosios medicinos pagalbos ekipažą, kuris konstatavo vieno žmogaus mirtį. Užėjęs į namelio vidų, pamatė žmogų, sėdintį ant lovos, o šalia jo - nužudytąjį. Nužudytasis gulėjo sukniubęs ant pilvo ar ant šono, veido nesimatė. Kaltinamąjį sulaikė, iškvietė operatyvinę grupę. Su kaltinamuoju teko kalbėti. Jis sakė, kad buvo konfliktas, kad nužudytasis nenorėjo išeiti. Minėjo, kad nudūrė peiliu. Ant stalo matė gulintį peilį.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kaimynai. 2013-09-29 vakare, grįžtant su žmona į namus, pamatė jį ateinantį. R. G. priėjęs pasakė, kad turi bėdą, nes įdūrė T.ir jis nugriuvo, prašė pažiūrėti. Telefonu pranešęs greitajai medicinos pagalbai, nuvažiavo pasižiūrėti. Atstumas iki R. G. namuko yra pusė kilometro. Nuvažiavęs, pamatė S. T. gulintį kniūbsčią. Pažiūrėjo pulsą, jo kaklas jau buvo atšalęs, todėl suprato, kad negyvas. Sulaukė policijos. Kaltinamasis sėdėjo viduje ant sofos. Pats žuvusiojo nevartė, jį atvertė medikai. Kaltinamasis nieko daugiau nepasakojo, sėdėjo ir tylėjo. Jis sakė, kad žuvusysis neišėjo, jis negalėjo jo išvaryti. Su jais tekdavo išgerti, agresyvumo nei iš vieno pusės nėra buvę. Žuvusysis išgėręs eidavo miegoti, santykių nesiaiškindavo.

Liudytojas patvirtino, kad R. G. tikrai pasakė „susiginčijau, nepajėgiau apsiginti ir dūriau į petį“. Nuo ko jis turėjo gintis, jis nesakė.

R. G. atėjo prašyti pagalbos. Ar jis buvo susijaudinęs negali pasakyti, kadangi tiek gerai jo nepažįsta. R. G. buvo stipriai išgėręs, tačiau negriuvinėjo. Kad S. T. kažką kėsinosi daryti jo atžvilgiu, kaltinamasis nesakė.

Liudytoja N. J. paaiškino, kad kaltinamąjį prisimena. Dirba Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos skyriuje greitosios pagalbos specialiste. 19.43 val. buvo gautas pranešimas, kad yra iškvietimas (duomenys neskelbtini), priežastis - sužeistas peiliu žmogus. Į vietą nuvažiavo per 11 min. Įėjus į sodo patalpas, rastas gulintis kniūbsčias žmogus, veidas buvo kraujo klane. Atvertus pamatė, kad jis be gyvybės žymių. Nebuvo širdies ir kvėpavimo veiklos, nebuvo pulso, kūnas buvo atšalęs, sustingęs. Virš dešino antakio buvo nedidelė, apie 1 cm, nebekraujuojanti kirstinė žaizda, o kairio peties sritis ir viršutinė nugaros sritis buvo permirkusi krauju. Keliant marškinėlius, per sukrešėjusį kraują nebuvo galima įžiūrėti sužeidimo vietos. Jos taip ir nerado. Prie antakio buvo nedidelė žaizdelė, ji galbūt galėjo būti ir anksčiau padaryta. Sužalojimas, atrodo, buvo ties šonu. Atrodo, kad tas kraujas bėgo ir nugaroje išplito. Nepanašu, kad būtų keista jo gulėjimo padėtis. Pagal sustingimo, sukrešėjimo požymius nuo sužeidimo praėjo apie 40 min. Kaltinamasis visą tą laiką sėdėjo ant sofos, rūkė, nerišliai kalbėjo. Suprato, kad yra neblaivus. Kalbant jis aiškino, kad jie kartu išgėrinėjo ir jis smogęs jam peiliu. Dėl ko smogė, nepasakė. Jis buvo pasimetęs, pergyveno, dėl ko jis taip padarė. Jis kelis kartus pakartojo, kad smogė peiliu ir žuvusysis nukrito. Jis pasakė, kad jis dar galvojo, kad jam epilepsijos priepuolis, manė kad atsikels, o suvokęs, kad jis nebegyvas, išbėgo kviesti pagalbos.

Liudytojas G. E. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, susipykę nėra. Buvo su juo susitarę, kad jis priduos obuolius. R. G. paprašė nužudytojo, kad jis jam padės rinkti jo obuolius jo sode. Su kaimynu sutarė, kad nuveš jį su obuoliais į Pakuodžiupius, kur juos superka. 9 val. nuvežęs obuolius, pridavė, atsiskaitė su vairuotoju ir grįžo atgal į sodus. R. G. ir S. T. išlipo pas R.. Tą dieną daugiau nebuvo susitikę. Išsiskyrė apie 10 val.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 114 – 115), G. E. patikslino, kad gavę pinigus už obuolius, R. G. ir S. T. nesipyko, gal tik buvo tarpusavyje kažko susiginčiję. Patvirtina, kad gal ir buvo pas R. G. vakare nuėjęs, dabar nepamena. Nurodo, jog policijoje sakė tiesą ir tuos parodymus tvirtina.

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. M 377/13(05) matyti, kad S. T. mirė nuo durtinės – pjautinės kiauryminės kairio peties žaizdos su kairiojo plaučio viršutinės skilties sužalojimu, tai komplikavosi ūmių nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. S. T. lavono kraujyje rasta 3,46 promilės etilo alkoholio. (T. 1, b.l. 38 - 39).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad sodo namelyje rasti ir paimti trys peiliai. (T. 1, b.l. 3-19).

Specialisto išvada Nr. MK 95/13(01) nustatyta, kad tikėtina, jog S. T. drabužių durtiniai – pjautiniai pažeidimai ir durtinė – pjautinė kairio peties žaizda padaryti įvykio vietoje rastu ir tirti pateiktu peiliu raudonos spalvos medine rankena (T. 1, b.l. 46 – 59).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2013-12-18 specialisto išvadoje Nr. 97 TPK-217/13 konstatuota, kad R. G. psichiškai sveikas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga.

Iš neblaivumo nustatymo pažymos matyti, kad patikrinimo metu, 2013 m. rugsėjo 29 d. 20 val. 28 min. R. G. nustatytas 2,38 promilių girtumas (T. 1, b.l. 123).

Dėl veikos vertinimo

Kaltinamasis R. G. pripažįsta, kad būtent jis dūrė peiliu S. T. į kairio peties sritį ir būtent nuo to sužalojimo nukentėjusysis mirė. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo liudytojų parodymai bei specialisto išvados. Betarpiškai po įvykio su R. G. bendravę liudytojai E. G., N. J., J. K. vieningai nurodo, kad kaltinamasis pats aiškino, jog dūrė S. T., pergyveno dėl to ką padarė. Iš specialisto išvados matyti, jog tikėtina, kad S. T. buvo nužudytas peiliu rastu R. G. namuose. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. G. nurodė, kad įvykio metu jis tik gynėsi nuo S. T.. Jo teigimu, S. T. jau buvo pagriebęs nuo stalo peilį, grasino susidoroti. Teigia, jog, išsigandęs dėl savo gyvybės, atėmė iš S. T. peilį ir tik po to dūrė nukentėjusiajam. Tokia kaltinamojo versija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės už tyčinį nužudymą. Kaip matyti iš visos bylos medžiagos, R. G. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju (T. 1, b.l. 139 – 140), sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b.l. 128 – 129), parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 1, b.l. 151 – 152) R. G. aiškino, kad S. T. tik tiesė ranką link peilio, tačiau peilį pirmas sugriebė jis pats. Tik teisminio nagrinėjimo metu atsirado versija, jog S. T. jau buvo paėmęs peilį, o jis (R. G.) atėmė jį iš nukentėjusiojo. Šiuo atveju labai svarbūs yra liudytojų, kurie bendravo su R. G. iš karto po įvykio parodymai. Pirmas žmogus su kuriuo po S. T. sužalojimo bendravo kaltinamasis, buvo E. G.. Šis liudytojas aiškiai parodė, kad atėjęs R. G. pasakė, jog S. T. nenorėjo išeiti ir už tai jam įdūrė, po ko S. T. nugriuvo. Nei iš karto, nei abiems atvykus į R. G. namelį kaltinamasis nesakė, jog jam buvo iškilusi kokia nors grėsmė ir kad jam reikėjo gintis. Liudytojai N. J. ir J. K. taip pat nurodo, jog R. G. nieko nesakė apie jam kilusį pavojų ar gynybą, o kalbėjo tik tai, kad S. T. nenorėjo išeiti. Įvertinus visus šiuo parodymus, darytina išvada, kad įvykio metu R. G. iš S. T. pusės nebuvo kilusi jokia grėsmė, o tai reiškia, kad nebuvo ir būtinosios ginties sąlygų. Tikėtina, kad tarp sugėrovų kilo nesutarimas tik dėl tolimesnio S. T. buvimo R. G. namelyje. Įvertinus žuvusiojo girtumo laipsnį (nustatytas 3,46 promilės girtumas) tikėtina, kad S. T. galėjo atsisakyti išeiti ar dėl girtumo jau nebepajėgė išeiti. Tai reiškia, kad R. G. peiliu smūgiavo dėl mažareikšmės dingsties, kilus tarpusavio nesutarimams.

Nors R. G. nurodė, kad jis nenorėjo nužudyti S. T., tačiau jis smūgiavo peiliu į gyvybiškai svarbią vietą, todėl pagal savo amžių ir gyvenimišką patirtį turėjo suprasti ir numatyti, kad nuo tokio sužalojimo žmogus gali mirti. Nors, kaip jis nurodo, tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Tai reiškia, kad tarp jo veiksmų ir S. T. mirties yra būtinasis priežastinis ryšys, nes būtent nuo kaltinamojo smūgio S. T. mirė. R. G. veikė netiesiogine tyčia Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

R. G. pripažįsta faktines aplinkybes, kad būtent jis peiliu sužalojo S. T., nuo ko šis ir mirė. Tačiau teisme jis pakeitė savo parodymus ir ėmė teigti, kad tai padarė tik gindamasis. Apie tai, jog tokia versija yra nepagrįsta, pasisakyta aukščiau. Todėl toks jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. iš karto po S. T. sužalojimo kreipėsi pagalbos į E. G., o pastarasis iškvietė greitąją pagalbą. Kaip nurodė liudytoja N. J., jai atvykus į įvykio vietą S. T. galėjo būti miręs prieš 40 min. Ji nurodo, kad į įvykio vietą atvyko per 11 min. nuo gauto pranešimo. Tai patvirtina R. G. parodymus, jog jis iš karto išskubėjo ieškoti pagalbos, kadangi įvertinus atstumą kurį jis nuėjo iki E. G. namų bei grįžo atgal (pridėjus laiką per kurį greitoji pagalbą atvyko) galėjo praeiti toks laikas. Tai reiškia, jog kaltinamasis, supratęs ką padarė, bandė išvengti sunkesnių pasekmių (BK 59 str. 1 d. 1 p.) ir tai vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tai, kad jis dėl girtumo ar streso nesugebėjo pats iškviesti pagalbos, šios aplinkybės nešalina. Iš byloje esančio kasos pajamų orderio (T. 2, b.l. 80) matyti, kad A. A. T. yra pervesta 3 495 Lt, t.y. jai atlyginta turtinė žala. Tai, kad turtinė žala atlyginta, patvirtino ir pati nukentėjusioji. Kaip paaiškino kaltinamasis, tai jo prašymu padarė jo krikšto mama I. A. S., kadangi jis pats tuo metu buvo suimtas ir to padaryti negalėjo. Laikytina, kad R. G. savo noru iki bylos nagrinėjimo teisme yra atlyginęs turtinę žala ir tai taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Iš byloje surinktos medžiagos bei paties kaltinamojo paaiškinimo matyti, kad veikos padarymo metu R. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatyta 2,38 promilių girtumas. S. T. buvo mirtinai sužalotas konflikto metu, kai jis galimai neįvykdė R. G. reikalavimo išeiti. Neabejotinai tokio sunkaus nusikaltimo padarymui dėl tokios mažareikšmės priežasties įtakos turėjo kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad R. G., būdamas pakaltinamas, padarė nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. R. G. charakterizuojamas teigiamai (T. 2, b.l. 79). Jis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (T. 1, b.l. 157 – 158). Psichikos centre ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (T. 1, b.l. 163), turintis neįgalumą.

BK 129 str. 1 d. numatyta tiktai laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių metų iki penkiolikos metų, todėl tokios rūšies bausmė ir skirtina. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, amžių bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

R. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomosios priemonė paskyrimo ir vėlesnių pratęsimų pagrindai nėra išnykę. Paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia manyti, kad būdamas laisvėje jis gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo. Todėl kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje nukentėjusioji A. A. T. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3 493,30 Lt turtinei žalai atlyginti. Be to prašo iš kaltinamojo priteisti jai 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 200 000 Lt anūkei S. T. dukrai G. T. neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 89). Nukentėjusioji G. B. dėl brolio nužudymo prašo iš kaltinamojo jai priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b.l. 98).

Turtinė žala yra atlyginta pilnai ir tai patvirtino pati nukentėjusioji. Todėl ši ieškinio dalis nebenagrinėjama.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – mirė žmogus. Nukentėjusios neteko artimo žmogaus: A. A. T. neteko sūnaus, G. T. - tėvo (liko visiška našlaitė), o G. B. - brolio. Neabejotinai staigi ir netikėta artimo žmogaus mirtis joms sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jos su žuvusiuoju palaikė glaudžius santykius, nuolatos bendravo, sulaukdavo iš jo paramos ir pagalbos. Iš nukentėjusiųjų A. A. T. ir G. T. parodymų matyti, jog netektį ypač skaudžiai išgyvena dukra (G. T.). Dėl šios netekties jai pablogėjo sveikata (negali be vaistų užmigti) suprastėjo mokymosi rezultatai. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Jis santaupų neturi, jam pačiam nustatytas 50 procentų neįgalumas. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, nukentėjusių A. A. T. ir G. T. ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkinami iš dalies, o G. B. - pilnai. A. A. T. ieškinys mažinamas iki 60 000 Lt, o G. T. ieškinys mažinamas iki 100 000 Lt.

Prokuroro nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. G. turtą bendrai 96 498 Lt sumai (T. 2, b.l. 44 – 47).Nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti, į šį turtą nukreipiant išieškojimą civiliniams ieškiniams patenkinti.

Daiktinius įrodymus: telefoną Nokia Corporation su PILDYK SIM kortele ir tris peilius paimtus įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. G. artimiesiems (broliui).

Visus kitus daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

N U S P R E N D Ė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimo bausmę devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką išbūta laikiname sulaikyme bei suėmime nuo 2013-09-29 iki 2014-05-22.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiajai A. A. T. 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiajai G. T. 100 000 ( vieną šimtą tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. G. nukentėjusiajai G. B. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. G. turtą: žemės sklypą unikalus Nr. 6604-0017-0225, sodo namelį unikalus Nr. 4400-2209-7178, malkinę unikalus Nr. 4400-2209-7190, žemės sklypą unikalus Nr. 6604-0017-0308, žemės sklypą unikalus Nr. 6604-0017-0292, žemės sklypą unikalus Nr. ,2701-0020-0238, 27/100 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. 2794-7005-2019, kiemo statinius unikalus Nr. 2794-7005-2073 - bendrai 96 498 Lt sumai palikti galioti ir į šį turtą nukreipti išieškojimą civiliniams ieškiniams patenkinti.

Daiktinius įrodymus: telefoną Nokia Corporation su PILDYK SIM kortele ir tris peilius paimtus įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. G. artimiesiems (broliui).

Visus kitus daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip beverčius.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.