Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Varnių Piras“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. B. 61 126,59 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog atsakovas nuo 1996 m. iki 2014 m. spalio 14 d. ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, taipogi tam tikru laikotarpiu ir pats vedė įmonės buhalterinę apskaitą. Ieškovei atleidus atsakovą iš darbo, pastarasis iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų už laikotarpį iki 2011-04-30. Patikrinus ieškovės banko sąskaitas, paaiškėjo, jog atsakovas iš įmonės sąskaitų laikotarpiu nuo 2005-12-14 iki 2007-05-10 grynais pinigais nusiėmė 148 400 Lt (42 979,61 Eur), tačiau ieškovei nepateikė jokių dokumentų, kad minėtą sumą būtų išleidęs ieškovės reikmėms. Taipogi paaiškėjo, jog ieškovė buvo įsigijusi atsargų (perparduoti skirtų prekių) už 101 634,86 Lt (29 435,49 Eur), kurios vėliau, be jokių pateisinamų priežasčių, atsakovo vadovavimo metu buvo nurašytos. Realiai ši produkcija buvo parduota vykdant lauko prekybą, kurios metu pinigai surenkami neišmušant jokių kvitų ar čekių, todėl teigia, kad atsakovas pasisavino realizuojant atitinkamas atsargas gautas lėšas. Be to, nurodo, jog remiantis kavinės „Medininką“ prekių savikainos paskaičiavimais už 2014 metus, o taip pat pažyma apie prekių antkainį 2014 metais, vadovaujant atsakovui ieškovės vidutinis antkainis per 2014 metus buvo 61,65 procentai, dėl ko realizavus 101 634,86 Lt (29 435,49 Eur) atsargas taip pat buvo gautos pajamos su atitinkamu ne mažesniu vidutiniu antkainiu, kurios nebuvo įneštos į ieškovės kasą ir užpajamuotos, todėl ieškovė iš viso negavo 164 292,75 Lt (47 582,48 Eur) pajamų. Atsakovas savanoriškai susimažino ieškovei mokėtiną sumą 101 634,86 Lt suma, todėl ieškovei liko 62 657,89 Lt (18 146,98 Eur) nuostoliai. Taigi, bendroje sumoje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 61 126,59 Eur nuostolių sumą.

Atsakovas E. B. atsiliepime į pareikštą ieškinį ir triplike nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, teigia, kad neginčija fakto, jog laikotarpiu nuo 2005-12-14 iki 2007-05-10 grynais pinigais iš bendrovės sąskaitos buvo išimta 148 400,00 Lt (42 979,61 Eur), tačiau nesutinka, kad jis šiuos pinigus pasisavino - nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, išimti iš sąskaitos pinigai buvo įnešami į bendrovės kasą ir naudojami atsiskaitymams grynais pinigais perkant bendrovei prekes ir paslaugas. Jeigu nurodytos pinigų sumos nebūtų buvusios apskaitytos bendrovės kasoje ir jei atsakovas nebūtų pateikęs ieškovei jokių dokumentų apie nurodytų sumų išleidimą bendrovės reikmėms, tokiu atveju bendrovės buhalterinėje apskaitoje atsakovas būtų buvęs nurodytas kaip bendrovės debitorius, kas būtų atsispindėję tiek balansuose, tiek atsakovo avansinėse apyskaitose, tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikia. Teigia, jog pareiga įrodyti pinigų pasisavinimą tenka ieškovei, tuo tarpu ieškovė siekia įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui. Atsakovas nurodo, kad piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitų grynais pinigais buvo išimamos ir iki 2005-12-14, ir po 2007-05-10, tai įprasta ir normali verslo praktika, kuomet ūkio subjektui atsiskaitymams reikalingi grynieji pinigai.

Atsakovo turimos ir pateikiamos kai kurių dokumentų kopijos įrodo, kad jis niekada nebuvo skolingas ieškovei 42 979,61 Eur ar kitokią sumą, bei tai, kad atsakovas naudojo grynuosius pinigus perkant bendrovei prekes ir paslaugas, o ieškovės balanso už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 kopija patvirtina, kad jei atsakovas būtų nepateikęs ieškovei jokių dokumentų apie 148 400,00 Lt (42 979,61 Eur) išleidimą, tai atsispindėtų pateiktame balanse. Taipogi UAB „Varnių Piras“ didžiosios knygos ištrauka patvirtina, kad E. B. 2011 m. gruodžio 31 dienai bendrovei „Varnių Piras“ liko neatsiskaitęs tik už 917,27 Lt. Taigi, apibendrinus pateiktus dokumentus teigia, kad nėra užfiksuota jokių duomenų, kad atsakovas būtų neatsiskaitęs ieškovei už 148 400,00 Lt (42 979,61 Eur) išleidimą. Pažymi, kad atsakovas išsaugojo tik kai kurių tokio pobūdžio dokumentų kopijas, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja pati ieškovė.

UAB „Varnių Piras“ 2013 m. sausio 1 d. buvo atlikta užskaita Nr. 130101-1, kuria buvo užskaityti UAB „Varnių Piras“ ir atsakovo E. B. tarpusavio debetiniai likučiai ir kreditiniai įsiskolinimai. Atlikus šią užskaitą, UAB „Varnių Piras“ skola atsakovui E. B. buvo sumažinta 101 634,86 Lt sumai, atitinkamai tai pačiai sumai buvo sumažintas dokumentinis atsargų likutis. Ieškovei nebuvo padaryta jokia žala, kadangi priešingu atveju pati ieškovė turėtų grąžinti atsakovui E. B. skolą 101 634,86 Lt sumai, o atsakovas ieškovei atsargų už tą pačią sumą. Pagal Verslo apskaitos standartą, atsargos - tai viena iš pagrindinių trumpalaikio turto rūšių įmonėse, tiesiogiai dalyvaujanti uždirbant pajamas per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Tuo tarpu ieškovė atsargų sąvoką sutapatina su prekių, skirtų perpardavimui, sąvoka, ir to pasekoje kelia nepagrįstus reikalavimus. Ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovas savanoriškai susimažino ieškovės mokėtiną atsakovui sumą 101 634,86 Lt suma, todėl ieškovei liko neatlyginta 62 657,89 Lt (18 146,98 Eur) nuostolių, kuriuos ji ir prašo priteisti iš atsakovo. Taigi, ieškovė nereikalauja priteisti nuostolių už pačias ginčo atsargas, tačiau prašo priteisti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu būtų realizuotos atsargos su ieškovės apskaičiuotu antkainiu. Kadangi ieškovė iš atsargų neišskiria prekių, skirtų pardavimui, susidaro situacija, kad visos atsargos prilyginamos prekėms, skirtoms perparduoti, ir nuo jų skaičiuojama prašoma priteisti suma. Pagal ieškovės reikalavimą, ir žaliavoms, ir komplektavimo gaminiams, ir nebaigtai gamybai, ir tiesioginio darbo užmokesčio, ir jam tenkančioms valstybinio socialinio draudimo išlaidoms, ir įmokų į Garantinį fondą išlaidoms ir t. t., taikomas 61,65 procentų antkainis, todėl reikalavimas dėl 18 146,98 Eur nuostolių priteisimo yra nepagrįstas.

Atsakomybės atsiradimui yra būtinos sąlygos, kurios turi būti visos kartu: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žalos ir nuostolių atsiradimas, tačiau ieškovė nedetalizuoja, kokia atsakomybės rūšis taikytina atsakovo atžvilgiu. Ieškovės ieškinyje tik formaliai nurodyti LR CK straipsniai, pvz. LR CK 6.256 str. l ir 2 d., visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes šios teisės normos reglamentuoja sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Ieškovei nenurodant juridinio ieškinio pagrindimo, atsakovui apsunkinamas atsikirtimo į ieškinį teisės įgyvendinimas. Pagal įrodinėjimo taisykles, pareiga įrodyti atsakomybės egzistavimo sąlygas tenka ieškovui, tačiau ieškovė atsakomybės egzistavimo sąlygų nenurodo ir neįrodinėja, o ieškinyje tik nurodo prašomas priteisti sumas.

Pastebi, kad UAB „Varnių Piras“ turi tik vieną akcininkę. Bendrovės akcininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Akcininkės pareiga buvo tvarkingai organizuoti bendrovės direktorių paskyrimą ir inventorizavimo atlikimą. Ši pareiga nebuvo vykdoma keičiant bendrovės vadovus, o dabar, tuo pasinaudojant, atsakovas E. B., kuris net nedalyvavo bendrovės perdavime, kaltinamas dokumentų neperdavimu.

Šioje byloje spręstinas ir ieškinio senaties taikymo klausimas. Ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo. LR CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Bendras ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal LR DK 27 str., bendrasis ieškinio senaties terminas - 3 metai. Reikalavimas dėl 18146,98 Eur nuostolių priteisimo kyla iš 2013 m. sausio mėnesį atliktos užskaitos. Reikalavimas priteisti iš atsakovo 42 979,61 Eur sumą įrodinėjamas laikotarpiu nuo 2005-12-14 iki 2007-05-10 atliktais pinigų išėmimais. Jeigu teismas manys, kad yra pagrindas atsakomybės taikymui, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovė UAB „Varnių Piras“, dublike atsikirsdama į atsakovo atsiliepimą, nurodė, jog atsakovas buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų dėl netinkamo vadovavimo bendrovei, po atsakovo atšaukimo iš užimamų pareigų paaiškėjo įvairios aplinkybės, dėl kurių yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas nurodo, kas jis iš savo lėšų skolino įmonei daug pinigų, tačiau deklaracijos, gautos iš valstybinės mokesčių inspekcijos apie atsakovo turėtą turtą ir pajamas, patvirtina, kad atsakovas neturėjo iš ko skolinti lėšų ieškovei, o atitinkamos lėšos, kurios pavaizduotos apskaitoje kaip atsakovo paskola, buvo gautos iš ieškovės veiklos, tačiau netinkamai apskaitytos bendrovės apskaitoje. Ieškovė nesutinka, kad nepagrindė ieškinio reikalavimo dėl 42 979,61 Eur (148 400 Lt), kurie buvo nuimti nuo ieškovės sąskaitų, priteisimo, kadangi savo reikalavimą pagrindė prie ieškinio pateiktais išrašais iš banko sąskaitų, kurie patvirtina, jog atsakovas nuėmė grynais nuo ieškovės sąskaitų atitinkamą pinigų sumą. Be to, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas savo atsiliepime į ieškinį. Aplinkybę, kad šie pinigai buvo išleisti bendrovės reikmėms, privalo įrodyti atsakovas, tačiau jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju, mano, svarbu tai, kad atsakovas atitinkamas lėšas nuėmė, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad atitinkami pinigai buvo panaudoti ieškovėms reikmėms (įnešti į kasą), nepateikė, kas reiškia, kad atsakovas yra atsakingas už šias lėšas ir privalo jas grąžinti. Nors atsakovas nurodo, kad nurodytos pinigų sumos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, išimti iš sąskaitos pinigai buvo įnešami į bendrovės kasą ir naudojami atsiskaitymui grynais pinigais perkant bendrovei prekes ir paslaugas, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, neperdavė ieškovės dokumentų už laikotarpį iki 2011 metų, todėl visi ieškovės dokumentai yra pas atsakovą, ir jei atitinkamos atsakovo nurodomos aplinkybės atitiktų tikrovę, atsakovas pateiktų teismui įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Be to, atsakovui į ieškovės kasą įnešus pinigus, jam turėjo būti išduotas antras kasos pajamų orderio egzempliorius arba jo kvitas. Todėl atsakovas, pas kurį yra likę visi įmonės dokumentai, įnešęs į bendrovės kasą pinigus turi turėti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymi, kad atsakovas tikrai saugojo visus kasos pajamų orderio kvitus, į Kauno apygardos teisme išnagrinėtą bylą Nr. e2-1621-273/2015 atsakovas pateikė kasos pajamų orderių kvitus už laikotarpį nuo 2002-02-28 iki 2010-04-14 (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1621-273/2015), todėl, jei atsakovo nurodomos aplinkybės apie šių lėšų įnešimą į ieškovės kasą atitiktų tikrovę, atsakovas pateiktų šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį pateikia tam tikrus ieškovės finansinius dokumentus, taip patvirtindamas, jog tikrai visų dokumentų nėra grąžinęs ieškovei. Atsakovas atitinkamais dokumentais įrodinėja, jog apskaitoje nėra užfiksuota skola jam, tačiau mano, kad šiais apskaitos dokumentais (balansas, didžioji knyga už 2011 m.) negalima vadovautis, o šiuo atveju reikia vadovautis pirminiais apskaitos dokumentais, kuriuos atsakovas specialiai yra paslėpęs ir neperduoda ieškovei.

Be to, atsakovas (jo samdomi asmenys) aplaidžiai tvarkė bendrovės apskaitą. Kaip tapo žinoma, J. M. baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00253-16 2016-07-29 prokuroro nutarimu, kurį patvirtino Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016-08-10 nutartimi, buvo atleista nuo atsakomybės už aplaidų apskaitos tvarkymą pagal laidavimą. Kita baudžiamoji byla dėl atsakovo veiksmų už aplaidų apskaitos tvarkymą šiuo metu yra nagrinėjama Telšių rajono apylinkės teisme, tačiau šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra atliktas tik už laikotarpį nuo 2011 m. Atsakovas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl netinkamo apskaitos tvarkymo ir kitų galimai nusikalstamų veiksmų už ankstesnį laikotarpį specialiai neperdavė ieškovei dokumentų už šį laikotarpį. Tokiu būdu mano, jog ieškovė įrodė savo reikalavimą dėl 42 979,61 Eur (148 400 Lt) priteisimo, o atsakovas neįrodė, kad šiuos pinigus įnešė į ieškovės kasą.

Atsakovas nurodo, kad bendrovės apskaitoje atsargose gali būti apskaitomas įvairus turtas, kuris gali susidėti iš įvairių sudėtinių dalių, tačiau visi dokumentai, patvirtinantys, kaip susidarė atitinkamos atsargos, yra pas ieškovą, tačiau atsakovas neperdavė ieškovės vadovams su atitinkamų atsargų susidarymu susijusių dokumentų, todėl ieškovė negali šių dokumentų pateikti teismui. Todėl įvertinus ieškovės veiklą ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, labiausiai tikėtina, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovas atsargose buvo apskaitęs prekes, skirtas perparduoti, kadangi priešingų įrodymų byloje nėra.

Nurodo, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo to momento, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, taigi, šiuo atveju apie savo teisių pažeidimą ieškovė galėjo sužinoti tik atšaukus atsakovą iš ieškovės vadovo pareigų ir gavus iš atsakovo dokumentus. Iš dokumentų perdavimo akto matyti, jog atsakovas dalį ieškovės dokumentų perdavė tik po 2014-11-24 d., todėl tik nuo šio termino galėtų būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eigos pradžia. Be to, atsakovas neperdavė dokumentų už laikotarpį iki 2011-04 mėnesio. Ieškovė apie atsargų nurašymą sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis 2016 m. rugpjūčio mėn., o apie lėšas, nuimtas nuo sąskaitų, tiktai 2016 m. rugsėjo mėn., kuomet nusprendė patikrinti banke informaciją apie bendrovės sąskaitas, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

Atsakovas E. B. ir jo atstovas advokatas V. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytais motyvais.

Atsakovas E. B. nuo 1996 metų iki 2014 m. spalio 14 d. dirbo atsakovės UAB ,,Varnių piras“ direktoriaus pareigose.

Iš UAB „Varnių Piras“ sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, išrašų už laikotarpį nuo 2005-12-14 iki 2007-05-10 nustatyta, jog E. B. grynaisiais pinigais buvo išmokėta: 2005-12-14 – 25000 Lt; 2005-12-19 – 7000 Lt; 2005-12-22 – 10000 Lt; 2005-12-28 – 4000 Lt; 2005-12-30 – 4000 Lt; 2006-01-18 – 4000 Lt; 2006-02-09 – 8000 Lt; 2006-04-04 – 800 Lt; 2006-04-26 – 2000 Lt; 2006-05-06 – 800 Lt; 2006-05-09 – 4000 Lt; 2006-05-09 – 2000 Lt; 2006-05-11 – 900 Lt; 2006-05-18 – 30000 Lt; 2006-05-24 – 2000 Lt; 2006-05-26 – 7000 Lt; 2006-06-02 – 1000 Lt; 2006-06-09 – 1000 Lt; 2006-08-30 – 900 Lt; 2006-12-28 – 15000 Lt; 2007-01-17 – 9000 Lt; 2007-01-29 – 3000 Lt; 2007-05-10 – 7000 Lt, iš viso – 148400 Lt (42979,61 Eur).

2014 metais prekių, skirtų perparduoti, antkainis bendrovėje „Varnių Piras“ buvo 61,65 procentai.

Iš 2014-10-17 antstolio V. D. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog tą pačią dieną atsakovui E. B. įteikti dokumentai apie jo atleidimą, E. B. paaiškino, jog visi bendrovės buhalteriniai dokumentai yra buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės žinioje, kur yra bendrovės antspaudas - nežino.

Iš 2013 m. sausio 1 d. užskaitos Nr. 130101-1 nustatyta, jog šiuo užskaitymo susitarimu užskaitomi UAB „Varnių Piras“ ir E. B. tarpusavio debetiniai likučiai ir kreditiniai įsiskolinimai 101634,86 Lt sumai.

Ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius iš atsakovo grindžiamas dviem aspektais: tuo, jog atsakovas, neįnešęs į ieškovės kasą piniginių lėšų 101634,86 Lt sumai, gautų vykdant lauko prekybą, nurašė ieškovės įsigytas atsargas, taip pasisavindamas lėšas, gautas už šių atsargų realizavimą, dėl ko nuo tos sumos ieškovė negavo antkainio dydžio (61,65 procento) pajamų (62657,89 Lt (18146,98 Eur)); ir tuo, jog atsakovas grynaisiais pinigais iš ieškovės sąskaitos išsimokėjo 148400 Lt, nepateikdamas jokių dokumentų, kad atitinkama suma būtų išleista ieškovės reikmėms. Prašomos priteisti žalos dydis įrodinėjamas bendrovės sąskaitų išrašais, pažyma apie prekių antkainį 2014 metais, atsakovo pasirašytais ieškovės kavinės „Medininką“ prekių savikainos apskaičiavimais už 2014 metus.

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Byloje nustatyta, kad E. B. byloje analizuojamu laikotarpiu vadovavo įmonei, t. y. jis dirbo direktoriaus pareigose nuo 1996 metų iki 2014-10-14.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.