- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- e2-284-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Achema“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Amber Grid“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria sustabdyta dalis civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovės akcinės bendrovės „Amber Grid“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Achema“ dėl suskystintųjų dujų terminalo priedo lėšų ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės akcinės bendrovės „Achema“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl ieškovės veiksmų pripažinimo neteisėtais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Amber Grid“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Achema“, patikslintu reikalavimu prašydama priteisti 159 571,77 Eur dydžio delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, 2 495 299,31 Eur suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšas, 18 998,18 Eur dydžio delspinigius pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugos sutartį.
2. Atsakovė AB „Achema“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovės veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2012 m. gruodžio 21 d. sutartį ir paskirstant šios sutarties pagrindu iš atsakovės gautus mokėjimus priskaičiuotų delspinigių užskaitymui, taip pat pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovės veiksmus skaičiuojant delspinigius pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį ir paskirstant iš atsakovės gautus mokėjimus šių delspinigių užskaitymui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi byla buvo sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas Europos Sąjungos Bendrojo Teismo byloje Nr. T-417/16, kurioje nagrinėtas Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo pagrįstumas.
4. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi Europos Sąjungos Bendrojo Teismo byloje Nr. T-417/16 priimtas sprendimas. Minėtu Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu buvo atmestas UAB „Achemos Grupė“ ir AB „Achema“ ieškinys, kuriuo ginčytas Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimas.
5. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Nr. C-847/19 P priims galutinį sprendimą pagal apeliacinį skundą pateiktą dėl Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo.
6. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu byloje Nr. C-847/19 P apeliacinis skundas dėl Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo atmestas.
7. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas.
8. 2021 m. lapkričio 8 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės prašymas sustabdyti bylos dalį dėl reikalavimų, kylančių pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutartį, iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšų, renkamų už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atitikimo Europos Sąjungos teisėje numatytoms valstybės pagalbos taisyklėms.
Atsiliepimas
9. Atsakovė su ieškovės prašymu nesutiko, teigdama, kad Kauno apygardos teismas gali savarankiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar Europos Komisija atlieka ieškovės nurodytą tyrimą. Be to, ieškovė išreiškė poziciją, kad ieškinio reikalavimai tiek dėl 2012 m. gruodžio 21 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties, tiek dėl 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo paslaugų sutarties turi būti nagrinėjami kompleksiškai, o ne izoliuotai vieni nuo kitų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl dalies bylos sustabdymo.
11. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad valstybės pagalba suskystintųjų dujų terminalo lėšoms negali būti teikiama, kol nėra gautas Europos Komisijos sutikimas, bei tai, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino 2018 m. spalio 31 d. Europos Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos suskystintųjų dujų terminalo pakeitimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., o kitas Europos Komisijos sprendimas nėra priimtas, sutiko su ieškovės argumentais, jog bylos dalis dėl reikalavimų, kylančių iš 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo sutarties, turi būti sustabdyta iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas.
12. Teismas dalį bylos dėl reikalavimų pagal 2014 m. gruodžio 22 d. gamtinių dujų perdavimo sutartį sustabdė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, o kitą bylos dalį nusprendė nagrinėti priimant dalinį sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Achema“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį.
14.1. Pirmosios instancijos teismas pats gali nustatyti ir įvertinti byloje reikšmingas aplinkybes.
14.2. Europos Komisijos atliekamas tyrimas netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius.
14.3. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo finansavimo schema yra laikoma valstybės pagalba, o apie šią schemą nebuvo iš anksto pranešta Europos Komisijai, todėl teismas pats gali pasisakyti dėl ginčijamos schemos ir nėra būtina sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.
14.4. Europos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta nacionalinių teismų pareiga aktyviai imtis priemonių uždraudžiant neteisėtos valstybės pagalbos teikimą.
14.5. Vien tai, kad Europos Komisija atlieka tyrimą, per se (savaime) nereiškia nacionalinės bylos stabdymo pagrindo, be to, visi byloje pareikšti reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu, nestabdant nei visos bylos, nei jos dalies.
Atsiliepimas
15. Ieškovė AB „Amber Grid“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
16. Atsiliepimas motyvuojamas tokiais atsikirtimais į skundą:
16.1. Europos Komisija nagrinės identiškus klausimus, į kuriuos turės būti atsakyta ir sustabdytoje bylos dalyje.
16.2. Teismas teisingai pastebėjo, kad tiek dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo lėšų priedo mokėjimų pripažinimo valstybės pagalba, tiek dėl tokių mokėjimų suderinamumo klausimų spręs Europos Komisija.
16.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad Europos Komisijos sprendimai nacionaliniams teismams yra privalomi, todėl nagrinėti bylos dalį būtų teisiškai nekorektiška ir tam tikra prasme beprasmiška, kadangi Europos Komisijos sprendimas turės prioritetą.
16.4. Skubėjimas išnagrinėti bylos dalį išnaudojant situaciją, kai laikinai nėra Europos Komisijos sprendimo, suderinančio valstybės pagalbos teikimą, nederėtų su siekiu teisingai išspręsti ginčą.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pareiga vengti Europos Komisijos sprendimams prieštaraujančių sprendimų lemia, jog bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bylos dalies sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Bylos sustabdymo pagrindai CPK skirstomi į privalomuosius (CPK 163 straipsnis) bei fakultatyviuosius (CPK 164 straipsnis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).
20. CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta teismui galimybė sustabdyti bylą joje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir procesinį sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, jog šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, pavyzdžiui, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019 46 punktą ir jame nurodytą praktiką).
21. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas imasi CPK numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, jog byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi, nors proceso koncentracijos principas įpareigoja siekti išnagrinėti bylą per trumpiausią įmanomą laiką, tačiau teismo proceso sparta negali būti pagrindas nesilaikyti proceso ekonomiškumo principo bei pagrindas atsisakyti siekio tinkamai bei teisingai išnagrinėti bylą.
22. Atskiruoju skundu nėra ginčijama, kad Europos Komisija nagrinės klausimus dėl tapačių aplinkybių, susijusių su galimai teikta valstybės pagalba taikant priemones – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo lėšų priedo rinkimą per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atskirajame skunde atsakovė iš esmės tik teigia, kad pirmosios instancijos teismas turi jurisdikciją lygiai kaip ir Europos Komisija nagrinėti valstybės taikytas priemones, vertinti jų (ne)pripažinimą valstybės pagalbos teikimu, o tokį vertinimą nacionalinis teismas gali atlikti operatyviau nei Europos Komisija.
23. Apeliacinio teismo neįtikina atskirojo skundo argumentai, kad Europos Komisijos ir pirmosios instancijos teismo ginčui aktualių aplinkybių nagrinėjimas nebūtų paralelinis, jog pirmosios instancijos teismo atsakymai į bylos nagrinėjimui aktualius klausimus dėl priemonių pripažinimo valstybės pagalba bei pranešimo Europos Komisijai apie suskystintųjų gamtinių dujų finansavimo schemą būtų savarankiški Europos Komisijos sprendimo atžvilgiu. Tokia atsakovės pozicija iš esmės reiškia, jog Europos Komisija pagal savo jurisdikciją nagrinėjamoje valstybės pagalbos byloje turėtų aiškinti valstybės pagalbos sąvoką bei spręsti dėl tokios pagalbos teisėtumo neatsakydama į klausimus dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo finansavimo schemos (ne)laikymo valstybės pagalba bei nevertindama aplinkybių, susijusių su išankstiniu (ne)pranešimu apie minėtą schemą Europos Komisijai, nes kitu atveju būtų pateikiami paraleliniai situacijos teisiniai vertinimai.
24. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Europos Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal SESV 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas.
25. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos normų valstybės pagalbos srityje taikymas grindžiamas, viena vertus, nacionalinių teismų ir, kita vertus, Komisijos ir Sąjungos teismų lojalaus bendradarbiavimo pareiga, pagal kurią kiekvienas veikia pagal SESV jam priskirtą vaidmenį o jų atitinkami vaidmenys yra vienas kitą papildantys, tačiau atskiri. Pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos, kontroliuojamos Europos Sąjungos teismų, kompetencijai, o nacionaliniai teismai, kol bus priimtas galutinis Europos Komisijos sprendimas, užtikrina teisės subjektų teisių apsaugą valstybės institucijoms galbūt pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą. Esant tokiai situacijai, kai Europos Komisija dėl pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį įgyvendintos pagalbos priėmė galutinį sprendimą, kuriuo ši pagalba pripažįstama suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnį, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad galutinis Europos Komisijos sprendimas a posteriori (iš paskesnio, vėliau) neįteisina įgyvendinimo priemonių, kurios buvo neteisėtos dėl to, jog priimtos pažeidžiant minėto 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nustatytą draudimą. Susiklosčius aptartai situacijai, Europos Sąjungos teisė įpareigoja nacionalinius teismus imtis priemonių, kurios būtų tinkamos veiksmingai ištaisyti neteisėtumo pasekmes (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Nr. C‑445/19 Viasat Broadcasting UK Ltd prieš TV2/Danmark A/S, Danijos Karalystę ir jame nurodyta praktika).
26. Nurodytas Europos Sąjungos teisinis reguliavimas iš esmės užkerta galimybę nacionaliniam teismui taikyti valstybės pagalbos priemonę, kuri yra nesuderinama su vidaus rinka. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo poziciją grindžia tuo, kad prievolė mokėti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo priedo lėšas yra neteisėta valstybės pagalba. Tai reiškia, kad bylos aplinkybių atitikimo valstybės pagalbos sąvokai bei galimos valstybės pagalbos teisėtumo teisinis įvertinimas turi lemiamos reikšmės teismo sprendimui dėl dalies byloje pareikštų reikalavimų.
27. Taipogi sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, kad tapačių aplinkybių teisinis vertinimas tais pačiais teisiniais aspektais (pavyzdžiui, dėl priemonių laikymo ar nelaikymo valstybės pagalba) lygiagrečiai tiek nacionaliniame teisme, tiek Europos Komisijoje kelia grėsmę, jog susidarys situacija, kai bus pateikti prieštaringi išaiškinimai. Bylos dalies sustabdymas garantuoja, kad tokios situacijos bus galima išvengti.
28. Vertinant atskirojo skundo argumentus, siejamus su visų byloje pareikštų reikalavimų nagrinėjimu vienu metu, akcentuotina, kad dalis byloje pareikštų reikalavimų nepatenka į Europos Komisijos vykdomo tyrimo sritį. Nors tikėtina, kad visus byloje pareikštus reikalavimus būtų ekonomiškiau nagrinėti kartu, tačiau šioje nutartyje jau minėtas proceso koncentracijos principas įpareigoja teismą imtis visų įmanomų priemonių, kad procesas vyktų kaip galima operatyviau. Nenustačius tiesioginių kliūčių nagrinėti byloje pareikštų reikalavimų dalies, tokie reikalavimai teismo privalo būti nagrinėjami, tačiau teismo pareiga nagrinėti kitus panašius reikalavimus pati savaime nepaneigia išvados dėl dalies tų reikalavimų nagrinėjimo laikino negalimumo.
29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad nacionalinis teismas negali taikyti neteisėtos valstybės pagalbos priemonės, o byloje vertintinos pagalbos priemonės teisėtumo klausimas pagal kompetenciją šiuo metu yra sprendžiamas Europos Komisijos užvestoje byloje, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo būtinybę stabdyti bylos dalies nagrinėjimą iki bus priimtas Europos Komisijos sprendimas valstybės pagalbos teikimo byloje, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.