Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį.

A. L. , vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuota valstybės naudai transporto priemonė "Audi A8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. L. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.26 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu D. A. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,97 prom. neblaivumas, vairavo automobilį "Audi A8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo švelninti skirtą galutinę subendrintą bausmę iki vienerių metų laivės atėmimo. Nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių atviroje kolonijoje, ten dirba, gauna pajamas ir nenori prarasti darbo.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Ražanskienė prašė nuteistojo A. L. skundą atmesti. Nurodė, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino A. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą , atsižvelgė į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų neatgrasė. Teismo paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, todėl nekeistina.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde neginčija, kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutinka ir su jos kvalifikavimu. Baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo apeliantas taip pat neginčija, tačiau teigia, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus bei BK 61 straipsnyje įtvirtintas bausmės skyrimo taisyklės. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija už vairavimą neblaivaus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, numato alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Individualizuodamas bausmę, teismas įstatymo nepažeidė, atsižvelgė į A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti ar nuteistojo teisinė padėtis nebuvo palengvinta Baudžiamojo kodekso pakeitimais. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249-1, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat nutraukti baudžiamąjį procesą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-1214/2024, Nr. 2K-240-788/2023, Nr. 2K-267-942/2016, Nr. 2K-247-303/2016, Nr. 2K-635-976/2015).

11. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvisto sąvoka apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554) nustatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Šiuo metu galiojanti BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi BK 27 straipsnio pakeitimas lengvina nuteistojo teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu ir teismas turi motyvuoti tokį sprendimą. Todėl šioje dalyje, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuosprendis peržiūrėtinas.

12. A. L. naują, skundžiamoje byloje nagrinėtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnių tyčinių nusikaltimų padarymą. Nors praeityje padaryti nusikaltimai skiriasi savo pobūdžiu (vyravo nusikaltimai nuosavybei), tačiau atsižvelgiama į tai, kad per 22-ejus metus A. L. teistas net 20 kartų už tyčinius nusikaltimus ir tai rodo, kad nusikaltimų darymas yra neatsiejama A. L. gyvenimo dalimi, o skirtos gan griežtos laisvės atėmimo bausmės jo nusikalstamam gyvenimo būdui jokios teigiamos įtakos neturėjo, nes nuteistasis ir toliau sąmoningai nepaiso visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, nesilaiko įstatymų. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, daroma išvada, kad nuteistasis A. L. atitinka recidyvisto statusą ir pagal naujai įsigaliojusį BK 27 straipsnio pakeitimą.

13. 2025 m. vasario 1 d. taip pat įsigaliojo bausmės skyrimo taisyklių, numatytų BK 61 straipsnyje, pakeitimas. Šiuo metu galiojanti minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tuo tarpu iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi matyti, kad panaikinta taisyklė, pagal kurią bausmė skiriama skaičiuojant nuo jos vidurkio. Todėl A. L. skirta bausmė peržiūrėtina vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

14. Individualizuojant A. L. bausmę, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo keliamas didelis pavojus eismo saugumui, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį su keleiviais neblaivus; įvertinta viena A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalto būdamas recidyvistas), atsižvelgta į tai, kad net 20 kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo neatgrasė, eilę kartų baustas administracine tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistajam paskirta mažesnė nei vidurkis sankcijoje numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, negali būti laikoma aiškiai per griežta, juolab kad ji sumažinta trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka.

15. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas prašymas paskirti jam subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę negali būti tenkinamas. A. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka pagrįstai subendrinta su ankstesniu Utenos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Pastaruoju nuosprendžiu A. L. buvo nuteistas taip pat už tyčinio nesunkaus nusikaltimo (BK 178 straipsnio 1 dalis) padarymą, kas reiškia, jog nusikaltimai, už kuriuos A. L. nuteistas skundžiamu bei ankstesniu nuosprendžiais pagal pavojingumą nesiskiria, taip pat nagrinėjamu atveju nėra kitų aplinkybių, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje, kurioms esant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas būtų galima bendrinti apėmimo būdu. Dėl to nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu subendrinta bausmė A. L. paskirta taikant jam palankiausią galimą bausmių bendrinimo būdą – dalinį jų sudėjimą. Sutinkamai su BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata, kai bausmės iš dalies sudedamos prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedamos švelnesnės bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus šios bausmės rūšies didis, o BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nagrinėjamu atveju paskyrė mažiausią galimą laisvės atėmimo bausmę.

16. Apibendrindama išdėstytą teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.