Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubausta 6 (šešerių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 24 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant L. A. per mėnesį išdirbti po 24 valandas visuomenės labui.

Nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir iš L. A. priteista 170 Eur dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo G. K. naudai.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš L. A. priteista 38,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos, L. A. grąžinant asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nukentėjusiojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistosios L. A. kaltė ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nukentėjusysis G. K. skunde kelia tik nuteistajai L. A. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir nuteistajai skirti griežtesnę bausmę, kartu prašydamas panaikinti ir BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

6. Visų pirma pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. L. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant L. A. per mėnesį išdirbti po 24 valandas visuomenės labui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę įvertino kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, įvertino L. A. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje ji neteista, vienerių metų laikotarpyje du kartus bausta administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, netekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje taip pat neregistruota, turinti pagrindinį išsilavinimą. Teismas taip pat atsižvelgė į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatė. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas L. A. skyrė švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jos dydį nustatydamas artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (pagal BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai gali būti skiriami nuo 1 mėnesio iki 1 metų). Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir atkreipia nukentėjusiojo dėmesį, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad L. A. anksčiau neteista, kadangi iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apelianto nurodomas 2022 m. sausio 26 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs ir jis šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl net ir nagrinėjant nukentėjusiojo pateiktą apeliacinį skundą L. A. nėra laikoma teista. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į BK 55 straipsnio nuostatą, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, pripažįsta, kad nuteistajai L. A. pirmosios instancijos teismo paskirta viešųjų darbų bausmė nėra aiškiai per švelni, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir nuteistosios asmenybę. Jos griežtinti ar skirti kitą bausmės rūšį įvertinus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi mano, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti L. A. paskyrus ir pačią švelniausią – viešųjų darbų bausmę.

Dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo

10. Nukentėjusysis G. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir L. A. paskirtą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažino vienu trečdaliu.

11. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-677/2015, 2K-238-699/2017 ir kt.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tada, kai asmuo pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Sprendžiant dėl asmens prisipažinimo nustatytina ir tai, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. A. apklausiama įvykio dieną kalta neprisipažino, tačiau iš jos duotų parodymų akivaizdu, jog ji neneigė metusi plytą į nukentėjusįjį ir šiam pataikiusi į ranką (1 t., b. l. 141-142). Papildomų apklausų metu L. A. kalta prisipažino visiškai, gailėjosi dėl tokio savo poelgio bei prisiėmė visą atsakomybę dėl to (1 t., b. l. 116-117, 156). 2021 m. gruodžio 20 d. apklausiama apylinkės teisme nuteistoji kalta taip pat prisipažino, nurodė pagrindines įvykio aplinkybes bei sutiko su padaryta žala, taip pat teigė, jog bandė su nukentėjusiuoju susitaikyti. Tuo tarpu tiek prokurorei, tiek pačiam nukentėjusiajam sutikus, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (2 t., b. l. 23-26), todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, nukentėjusiojo skundo argumentus susijusius su formaliu prisipažinimu ir galėjimusi, atmeta, kaip nepagrįstus, konstatuodama, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai L. A. paskirtą viešųjų darbų bausmę nagrinėjamu atveju sumažino vienu trečdaliu. Pažymint, kad asmens prisipažinimas kaltu taikant sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygas nėra siejamas su kritišku savo veiksmų vertinimu bei nuoširdžiu gailėjimusi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122-699/2018), todėl nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad nuteistoji baigiamųjų kalbų metu jo neatsiprašė BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo šiuo atveju nešalina.

Dėl bylos vilkinimo

13. Pagal BPK 242¹ straipsnio nuostatas, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų.

14. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi bylos nagrinėjimo teisme eigą ir proceso trukmę, proceso dalyvių parodymus, taip pat apeliacinio skundo argumentus, konstatuota, kad nepagrįsto bylos nagrinėjimo vilkinimo šiuo atveju nenustatyta. Pažymint, kad byla teisme buvo gauta 2021 m. spalio 7 d., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2022 m. sausio 31 d. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per keturis posėdžius. Į pirmąjį teismo posėdį apylinkės teisme, kuris vyko 2021 m. spalio 28 d. neatvyko nei vienas proceso dalyvis (2 t., b. l. 8). Tuo tarpu L. A. neatvykus į antrąjį teismo posėdį, kuris vyko 2021 m. lapkričio 25 d. ir nepateikus teismui duomenų patvirtinančių neatvykimo priežastis, apylinkės teismas ėmėsi priemonių ir 2021 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį, kuria įpareigojo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatą L. A. atvesdinti į 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdį (2 t., b. l. 20-21), kurio metu įvertinus tiek kaltinamosios, tiek pačio nukentėjusiojo parodymus bei išklausius G. K. nuomonę dėl susitaikymo galimybės buvo nuspręsta duoti laiko nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. sausio 19 d., tam, kad proceso šalys galėtų pateikti rašytinius dokumentus patvirtinančius susitaikymo faktą. Tačiau per nustatytą laikotarpį proceso dalyviams nepavykus pasiekti susitaikymo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, nukentėjusiojo skundo argumentus susijusius su nagrinėjamos bylos vilkinimu atmeta, kaip nepagrįstus, pažymėdama, kad objektyvios proceso trukmę nulėmusios priežastys, nėra laikomos vilkinimu.

Dėl proceso išlaidų

15. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai L. A., kurios sudaro 93,33 Eur (2 t., b. l. 58-62). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nagrinėjamu atveju vyko nukentėjusiojo iniciatyva jo skundą atmetant, tuo tarpu nuteistoji L. A. su nuosprendžiu sutiko ir jo neskundė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios L. A. nepriteisia, kadangi būtinybę skirti jai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, atmesti.

Nepriteisti iš nuteistosios L. A. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.