Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-29-123/2014

2014 m. sausio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Vakarų ekspresas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei UAB „Vakarų ekspresas“, trečiajam asmeniui M. M. dėl garbės ir orumo gynimo, teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę paskelbti tikrovės neatitinkančią ir ieškovės garbę bei orumą žeminančią informaciją bei iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už neteisėtą ieškovės atvaizdo panaudojimą ir tikrovės neatitinkančios ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos paskleidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės garbę bei orumą žeminančios informacijos

Asmens saviraiškos laisvė – tiek nacionalinėje (Konstitucijos 25 str.), tiek tarptautinėje teisėje (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str.) – įtvirtinta saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Kaip ir dauguma Konvencijoje įtvirtintų teisių, teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų.

Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.23, 2.24 straipsniuose ir kituose įstatymuose.

Garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Kad duomenys neatitinka tikrovės, reiškia, jog paskleistos žinios yra melagingos, pramanytos, išgalvotos, t. y. iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių nebuvo arba būta kitokių. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007). Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žinia laikomi visuomenės informavimo priemonėse skelbiami faktai arba tikri (teisingi) duomenys (2 str. 84 d.), o nuomone – visuomenės informavimo priemonėse skelbiami požiūriai, nusimanymai, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais (2 str. 36 d.). Žiniai skirtingai negu nuomonei taikomas tiesos kriterijus. Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „Vakarų ekspresas“ straipsnyje (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys žemina asmens (ieškovės) garbę ir orumą, neatitinka tikrovės, todėl pagrįstai taikė CK 2.24 straipsnyje numatytus asmens garbės ir orumo gynimo būdus.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė teikdama 2012-04-30 pareiškimą dienraščio redakcijai nesilaikė Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos aiškiai nurodyti, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, ir kokie teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą, nes iš pateikto pareiškimo matyti, kad ieškovė aiškiai įvardijo, kokia paskelbta informacija, jos manymu, neatitinka tikrovės. Atsakovė nereagavo į 2012-04-30 ieškovės pateiktą pareiškimą, todėl konstatuotina, kad ieškovė buvo įgijusi teisę kreiptis į teismą, ginčo atveju buvo tinkamai laikytasi ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Aplinkybė, kad teikdama ieškinį ieškovė I. Š. suformulavo du naujus reikalavimo pagrindus, kurių nebuvo nurodžiusi 2012-04-30 pareiškime, t. y., prašė paneigti, jog ieškovės sutuoktinis yra dviejų UAB akcininkas ir, kad nebuvo atsakyta į klaipėdiečio R. paklausimą, negali būti pagrindu grąžinti ginčo šalis į ikiteisminę ginčų sprendimo ne teisme stadiją, nes atsakovė nebuvo pateikusi atsakymo į ieškovės pretenziją dėl kitų reikalavimų, be to, iš esmės išnagrinėjus ginčą teisme ir palikus dalį ieškinio nenagrinėtu nebūtų tinkamai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Jis privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-51/2009 ir kt.). Nors ieškovė ir yra viešas asmuo, tai nesuteikia teisės atsakovei elgtis nesąžiningai, remiantis netikrais faktais, siekti sumenkinti ir pažeminti ją. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė, paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, siekė sumenkinti ją visuomenės akivaizdoje, pažeminti jos garbę ir orumą, o ne informuoti visuomenę apie jos asmenybę, veiklą ir pan. Visuomenės informavimo priemonės turi informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Spaudos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir yra teisėta tol, kol nepažeidžia kito asmens teisių. Kai pažeidžiamos kito, kad ir viešo, asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė. Konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė vieno iš pagrindinių žurnalistikos etikos principų – patikrinti pateikiamas žinias iš kiek galima daugiau šaltinių.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių žinomai klaidingų duomenų, kuriais būtų siekiama ieškovei pakenkti, ir kurie nebūtų susiję su ieškovės, kaip viešo asmens, veikla. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo straipsnio tekstą ir pagrįstai nustatė, jog straipsnis tendencingas, paskleistieji duomenys peržengė viešojo asmens kritikos ribas, atsakovė piktnaudžiavo informacijos pateikimo būdu, siekiant ne supažindinti visuomenę su ieškovės atliekamu darbu, o siekiant ją pažeminti, įžeisti, norint parodyti nesąžiningą valstybės tarnautoją, nors tokių leistinų įrodymų, išskyrus prielaidas, atsakovė nepateikė.

Nors apeliantė UAB „Vakarų ekspresas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad straipsnyje nėra teigiama, jog ieškovė panaudojo gėles asmeniniams tikslams, ieškovės iniciatyva priimtas 2008-12-24 savivaldybės tarybos sprendimas privatizuoti ir nugriauti savivaldybei priklausantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir ieškovė darė įtaką, jog būtų atliktas gatvės, kurioje gyvena ieškovė, remontas, tačiau analizuojant visą straipsnio kontekstą matyti, kad atsakovė turėjo tikslą paskleisti būtent tokias žinias (CPK 185 str.). Straipsnyje ieškovės veikos apibūdinamos kaip galimai neteisėtos, o straipsnio teiginiai negali būti vertinami kaip subjektyvi autoriaus nuomonė, nes jie gali būti patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Duomenų atitikimą tikrovei turi įrodinėti atsakovas, t. y. asmuo, paskleidęs šiuos duomenis, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad jos publikuotame straipsnyje nurodyti faktai egzistavo tikrovėje (CPK 178 str.).

Iš byloje esančių aplinkybių konstatuotina, kad šiuo atveju yra pagrindas ginti ieškovės garbę ir orumą pagal CK 2.24 straipsnį nustačius būtinų faktų visumą, ieškovės suformuluotas reikalavimas atspausdinti paneigimą yra aiškus ir suprantamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančias atspausdintas žinias dienraštyje „Vakarų ekspresas“ apie ieškovę (CK 2.24 str.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Visuomenės informavimo įstatymo 53 straipsnis reglamentuoja, kad žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Neturtinė žala nustatoma pagal CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad dėl atsakovės publikuoto straipsnio ieškovė I. Š. galimai patyrė nepatogumus, stresą, neigiamus emocinius išgyvenimus, tačiau sutiktina su apeliantės UAB „Vakarų ekspresas“ apeliacinio skundo argumentu, kad neturtinė žala iš atsakovės ieškovei priteista nepagrįstai. Ieškovė civilinėje byloje neįrodinėjo aplinkybių dėl sveikatos sutrikimo ar reputacijos pablogėjimo, teismas sprendimą tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė prielaida. Medicininių dokumentų pateikimas neįrodo ieškovės reputacijos pablogėjimo, be to, jie nepatvirtina sveikatos būklės pablogėjimo ar pasikeitimo, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp straipsnio publikavimo ir ieškovės sveikatos būklės. Konstatuotina, kad atsakovės įpareigojimas paneigti apie ieškovę paskleistus duomenis yra pakankama satisfakcija ieškovei, ir nors ieškovė galimai patyrė dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą ir kitas neigiamas pasekmes, tačiau ne tokio dydžio, kad būtų vertinama kaip neturtinė žala, atlygintina pinigais. Įvertinus esančius įrodymus pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti neturtinę žalą byloje nėra (CK 6.250 str.).

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, ir tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – panaikinti teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pakeitęs teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas privalo perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 800 Lt, o atsakovė – 1 092,35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškinys patenkintas 50 proc., priteisė ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančios ir ieškovės garbę bei orumą žeminančios informacijos. Dėl nurodytos aplinkybės, panaikinus teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, konstatuotina, jog buvo patenkinta 50 proc. ieškinio (patenkinta ieškinio dalis dėl informacijos paneigimo ir atmesta dėl neturtinės žalos priteisimo), todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista.

Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 2 260,25 Lt bylinėjimosi išlaidų (294 Lt žyminio mokesčio ir 1 966,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. 2, b. l. 10, 41–43), ieškovė patyrė 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 36). Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 130,13 Lt, o ieškovei iš atsakovės – 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1, 2 d., 98 str.). Atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 525,13 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331, straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo dalį pakeisti – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Vakarų ekspresas“ ieškovei I. Š. priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir šią ieškinio dalį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. Š. atsakovei UAB „Vakarų ekspresas“ 525,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.