Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 201 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 201 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes bendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (380 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. balandžio 21 d. 17.30 val. iki 2016 m. birželio 21 d. 12.23 val. (du mėnesiai). Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas UAZ, paimtas iš A. S., be valstybinių numerių. Automobilis „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dokumentais, variklio spynelės užvedimo raktais su dviem pakabukais, variklio spynelės užvedimo raktu, įmontuotu į signalizacijos pultelį, su prikabintu pakabuku su „W“ ženklu ir raktas nuo durų spynos, juodos spalvos medžiaginis dėklas su užtrauktuku perduoti valstybės nuosavybėn. Priteista iš kaltinamojo A. S. 314,60 Eur proceso išlaidų Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas N. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nors nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. J. apeliaciniu skundu neigia, kad jo ginamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 201 straipsnio 2 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. S. kaltės pagal BK 201 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai ir įvertinęs jų visumą bei tarpusavio atitikimą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teismas palygino kaltinamųjų, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialistų išvadas, kitus bylos duomenis ir pripažino, jog šių duomenų visumos pakanka nuteistojo A. S. kaltei nustatyti. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.Nors nuteistasis A. S. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, abu nuteistieji teisme parodė, kad A. S. įvykio vietoje pastebėtas tik dėl to, jog buvo nuvykęs pasiimti savo automobilio UAZ, kurio neva N. S. negalėjo užvesti, todėl paliko miške. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad tokia nuteistųjų pasirinkta gynybinė taktika vertintina kritiškai, nes prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.Taigi, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad Rainiškių miške, esančiame Raseinių rajone, kur buvo rasta naminės degtinės gamykla, yra buvęs kovo mėnesį, ten važiavo su A. S. baltos spalvos automobiliu UAZ, kad prieš tai A. S. atvažiavęs pas N. S. paprašė T. B., kad šis padėtų sukrauti malkas iš N. S. malkinės į baltos spalvos automobilį UAZ. N. S. žinojo, kad malkos bus vežamos į miške rengiamą gamyklą. A. S. paprašė T. B. važiuoti kartu, kad iškrautų malkas, kurios reikalingos pakurti „pečius“, kad užvirtų vanduo, kuris vėliau bus naudojamas naminės degtinės gamybai. Liudytojas T. B. tiksliai nurodė, kaip atrodė kelias, vedantis link naminės degtinės gamyklos, nurodė tekantį upelį, taip pat nurodė, jog kartu su A. S. iškrovė pilną priekabą suskaldytų malkų. Nurodė, jog gamykla dar nebuvo įrengta, buvo tik sudėtos atskiros detalės, iš kurių vėliau turėjo būti sumontuotas aparatas naminei degtinei gaminti (II t., b. l. 181–183). Ir nors teisminio nagrinėjimo metu (V t., b. l. 199) liudytojas T. B. parodymus pakeitė, tačiau jo teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, nes teisiamojo posėdžio metu apklausta šios asmens apklausas vykdžiusi tyrėja K. L. parodė, jog jai nekilo abejonių, kad T. B. apklausos metu yra neblaivus, bei šio asmens parodymai buvo surašyti iš jo žodžių. T. B. su protokolu turiniu buvo susipažinęs, pasirašė (V t., b. l. 208–209). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nebuvus vietoje, tokių parodymų minėtas liudytojas nebūtų davęs. Tyrėja taip pat teigė, kad ji negalėjo nurodyti T. B., kaip liudytojas turėtų apibūdinti įvykio vietą, nes ji joje nebuvo. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. S. parodė, jog aparatą pradėjo gaminti apie savaitę iki jo suradimo, o tai atitinka ir liudytojo T. B. parodymus, jog jis su kaltinamuoju A. S. važiavo į aparato naminei degtinei gamybos vietą maždaug prieš savaitė, iki jis buvo rastas policijos pareigūnų. Taip pat aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas T. B. yra asocialus žmogus ar dėl neblaivumo, sveikatos būklės negalėjo duoti parodymų, kaip teigia apeliantas. Pagal tyrėjos K. L. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu T. B. į apklausą buvo atvykęs kartu su kito nuteistojo N. S. sugyventine R. P., T. B. buvo apklaustas po R. P., tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodant parodymus pirmosios instancijos teisme minėta liudytoja nenurodė, kad T. B. buvo neblaivus (V t., b. l. 208–209). Nors pirmosios instancijos teisme T. B. pasakė, jog jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau tai nerodo, jog asmuo būna apsvaigęs nuo alkoholio nuolat. Liudytojo T. B. teiginys, jog jis nuolat vartoja alkoholį, jog apklausos metu buvo neblaivus, vertinama kaip noras sušvelninti nuteistųjų padėtį, be to, jis dirbo ir gyveno pas nuteistąjį N. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista slapta sekti A. S. ir N. S., leidžiant daryti garso ir vaizdo įrašus, filmuoti (I t., b. l. 77). Be to, iš Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista klausytis A. S. pokalbių telefonu, kontroliuoti kitą jo elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, daryti įrašus, kitaip gautą informaciją fiksuoti ir kaupti (I t., b. l. 91). Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad miško masyve Rainiškiuose, Šiluvos sen., Raseinių r., buvo matyti metalinės talpyklos, iš jų kylantys dūmai, polietileniniai maišai, metalinės talpyklos tarpusavyje sujungtos gofruotomis žarnomis, ten buvo A. S., kuris dėjo malkas į krosnį, pylė vandenį, po to atsinešė baltą ir oranžinę plastikines talpas, į kurias, prijungęs geltoną žarną, leido skystį, prileistas talpyklas pastatė prie automobilio UAZ. Po to A. S. grįžęs atjungė žarną, aparatą uždengė juodos spalvos plėvele, prileistas skysčio talpyklas pasikrovė į priekabą ir važiavo. Kaip protokolo priedas nurodyta kompaktinė plokštelė ,,CD-R Verbatim 700 MB 52x“ (I t., b. l. 6–7). Atsakant į apelianto skundo argumentą, jog galbūt iš viso vaizdo priemonėmis nebuvo fiksuojama protokole nurodytų įvykių, yra niekuo nepagrįstas, nes vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (V t., b. l. 224), buvo apklaustas pareigūnas R. P., kuris nurodė, kad dalyvavo slaptame sekime, fiksavo vaizdą naudodamasis vaizdo kamera, vaizdo įrašo turinys yra toks pat, koks buvo užfiksuotas protokole (V t., b. l. 193–194). Tai pat nurodo, jog skirtingai užrašytas diskelio pavadinimas yra techninė klaida. Minėtas pareigūnas nurodė, kad užfiksuota įvykio vieta taip, kaip tai buvo galima padaryti saugiai stebint ,nurodo, jog vaizdo įraše matyti įvykio vieta, kurioje buvo rastas naminės degtinės gaminimo aparatas, bei ten aktyvius naminės degtinės gaminimo veiksmus atliekantis nuteistasis A. S., kurį žino nuo 2008 m. Tai, kad nuteistasis A. S. buvo įvykio vietoje, patvirtinta ir dvi administracinės bylos (IV t., b. l. 170–174, 176–180, 182–187), kuriose jis buvo nubaustas už tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, nesustojo policijos pareigūnams. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų parodymus neva jie nusikalstamą veiką stebėjo ir fiksavo ne mažiau kaip tris valandas, nes pati sulaikymo operacija buvo skubota ir spontaniška. Tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų T. B. (II t., b. l. 168–172, V t., b. l. 138–139), A. S. (II t., b. l. 174–176, V t., b. l. 137–138), R. D. (II t., b. l. 178–179, V t., b. l. 136–137) parodymų, jog jie stebėjo, kaip įvykio vietoje nuteistasis A. S. buvo prijungęs žarną, nešiojo talpas, maišė, pylė skystį, prileistas skysčio talpas nešė ir dėjo į automobilį UAZ, po to atjungė žarną, tą vietą uždengė plėvele, ir tai truko apie tris valandas. Kad nuteistojo A. S. buvimas įvykio vietoje nebuvo atsitiktinis, rodo jo atliki aktyvūs naminės degtinės gaminimo veiksmai, ir tai, kad išvykstant aparatą stipriems alkoholiniams gėrimam gaminti jis uždengė juoda plėvele, to pašalinis asmuo nebūtų daręs, t. y. nebūtų maskavęs aparato. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigūnų parodymai buvo logiški, nuoseklūs, atitiko tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei visą faktinę įvykio situaciją ir kontekstą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog liudyojai parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat kolegija pažymi, jog tai, kad tą patį stebėjimą atliekantys pareigūnai surašo tapačius tarnybinius pranešimus, nesumenkina juose užfiksuotos informacijos, kadangi ji buvo patikrinta kitais objektyviais duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis, liudytojų parodymais). Apelianto teiginys dėl operacijos skubotumo ir spontaniškumo laikytinas jo subjektyviu vertinimu, nes byloje nėra duomenų, kad minėta operacija būtų atlikta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Be to, kaip matyti iš pokalbio įrašų, N. S. ir A. S. tarpusavyje bendravo apie naminės degtinės gamybą ir jos gaminimo vietą, tokie pokalbiai fiksuoti: 2016-04-01 18:49:04, 19:28:13; 2016-04-10 14:36:33 (diena iki įvykio vietos nustatymo). Tai, kad minėtuose įrašuose užfiksuoti nuteistųjų pokalbiai patvirtina patys nuteistieji, apklausti liudytojai, ekspertizės aktas Nr. 11-849 (17) (VI t., b. l. 2–12), bei pirmosios instancijos teisme duoti eksperto V. M. paaiškinimai (VI t., b. l. 29) nuteistojo A. S. buvusi žmona K. S. patvirtino, jog pokalbiuose girdimas A. S. balsas, A. S. balsas užfiksuotas ir 2016 m. balandžio 12 d. vykusiame pokalbyje (V t., b. l. 196–197). Taip pat minėtų pokalbių turinį atitinka ir liudytojo T. B. ir nuteistojo N. S. parodymus, jog aparatas naminei degtinei gaminti, rasti įvykio vietoje, gaminti prieš savaitę iki juos surandant policijos pareigūnams, o taip pat įvykio vietos apžiūros metu fiksuotus faktus, jog įvykio vietoje jau buvo rasta ne tik „broga“, tinkama naminės degtinės gamybai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja ir specialistė I. R. (V t., b. l. 219–220) parodė, jog ji buvo atvykusi į įvykio vietą, kur apžiūrėjo tiriamą objektą, jį fotografavo, o vėliau atlikusi užduotį pateikė išvadą, kad tirti pateiktas įrenginys, yra aparatas tinkamas naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti (I t., b. l. 31–33). Aplinkybę dėl atjungtos žarnos patvirtina liudytojų T. B., A. S., R. D., R. P. parodymus, jog nuteistasis A. S. prieš išvykdamas žarną atjungė, todėl minėtos specialistės išvada abejoti nėra jokio pagrindo. Kad nuteistasis A. S. kartu su nuteistuoju N. S. veikdami bendrai, turėdami tikslą realizuoti naminę degtinę, neteisėtai pagamino aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir neteisėtai laikė, kol jį apžiūros metu surado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, be anksčiau aptartų įrodymų, įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., b. l. 17–22), specialisto išvados dėl tirti pateiktų irenginių bei dėl skysčių (I t., b. l. 29, 31–33, 38–39, 43–45), įvykio vietos apžiūros metu rastas 50 kg, sveriantis miltų maišas. Be to, liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos metu parodė, kad iš A. S. pirko 6 l naminės degtinės (III t., b. l. 7–8, V t., b. l. 139–140), liudytoja J. J. parodė, kad iš A. S. pirko 20 l naminės degtinės (III t., b. l. 13–15, V t., b. l. 140), liudytojas V. L. parodė, kad prašė, jog A. S. parduotų jam naminės degtinės (III t., b. l. 20–21, V t., b. l. 164), liudytojai S. V. parodė, kad pardavė A. S. tris tonas kvietrugių (III t., b. l. 23–25) , S. R., parodė, jog pardavė pusę tonos miežių (III t., b. l. 56–57, V t., b. l. 166–167), visus minėtų liudytojų parodymus patvirtina pokalbių suvestinės. Liudytojai V. M., G. G., R. Š., V. G. parodė, kad neprisimena pokalbių turinio, negali jų paaiškinti, tačiau akivaizdu, jog, nors ir ne atvirai (tiesiogiai), buvo kalbama apie naminę degtinę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsižvelgiant į rastos naminės degtinės kiekį, brogos kiekį, į tai, kad įvykio vietoje rastas miltų maišas, į tai, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad A. S. ir N. S. platino naminę degtinę, iš dalies patvirtino ir pats nuteistasis A. S., teigdamas, jog naminę degtinę, kurią pardavė buvo įsigijęs iš neva plungiškių, liudytojų parodymai, užfiksuoti pokalbiai, įrodo, jog nuteistieji aparatą naminei degtinei gaminti pagamino, turėdami tikslą realizuoti neteisėtai pagamintus stiprius alkoholinius gėrimus (naminę degtinę), o ne savo poreikiams tenkinti. Pagal BK 201 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Kaltinamasis N. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus, jog į įvykio vietą buvo nuvažiavęs automobiliu UAZ. Liudytojas T. B. parodė, kad kartu su A. S. į naminės degtinės gaminimo vietą automobiliu UAZ vežė malkas. Įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., b. l. 17–22), liudytojos, specialistės I. R. parodymai (V t., b. l. 220, 225–229, 236–237), liudytojo S. D. (V t., b. l. 219), liudytojo R. R. (V t., b. l. 241) parodymai, perdavimo priėmimo aktas (I t., b. l. 34), tai, jog apklausti liudytojai R. P., T. B., A. S., R. D. parodė, kad jiems nepavyko sulaikyti iš įvykio vietos automobiliu UAZ išvažiuojančio nuteistojo A. S., bei tai, kad visi minėti liudytojai parodė, kad A. S. iš įvykio vietos važiavo automobiliu UAZ, ir į ji buvo susidėjęs talpas su namine degtine, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad nuteistieji A. S. ir N. S. turėjo vieningą tyčią gaminti naminę degtinę stambiu mastu. Realiai pagamintos naminės degtinės kiekis neleidžia jų veiką kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą, nes rastos naminės degtinės kiekis 32,2 l – yra mažesnis nei 50 l, o ta aplinkybė, kad ne iš viso raugalo („brogos“) kiekio buvo pagaminta naminė degtinė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, šiuo atveju turi reikšmės veikos kvalifikacijai.Atsižvelgiant į tai, jog įvykio vietoje rastas bendras pagamintos naminės degtinės kiekis 32,2 dm³ (21,5 +10,7 dm³), kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų, akivaizdu, kad pagamintos naminės degtinės kiekis mažesnis nei 50 litrų, nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, tačiau nuteistieji iš 1646 dm³ brogos būtų pagaminę dar ne mažiau kaip 17,8 litro naminės degtinės. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis specialisto išvada, nekyla abejonių dėl veikos kvalifikavimo, nes iš tokio didelio kiekio raugo („brogos“) tikrai būtų pagaminta daugiau nei 17,8 litro stipresnės nei 18 procentų naminės degtinės. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji A. S. ir N. S. turėjo tikslą pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės, tačiau savo sumanymo nespėjo realizuoti nepriklausomai nuo jų valios, nes tą padaryti sutrukdė policijos pareigūnai, aptikę aparatą naminei degtinei gaminti ir naminės degtinės gamybos vietą. Todėl nuteistųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas pagaminti daugiau kaip 50 litrų naminės degtinės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad didelis stipraus namų gamybos alkoholinių gėrimų kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui ir pagrįstai leidžia spręsti, kad tokiu atveju draudžiamu gėrimu disponuojama turint tikslą jį realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Be to, sąvoka „realizuoti“ nėra siejama išmintinai su pardavimu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog A. S. nuosekliai laikosi savo versijos ir bando paneigti kitų asmenų parodymus, neduoda pagrindo besąlygiškai jo versiją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti duomenys patvirtina nuteistojo A. S. kaltę, todėl tai, kad teismo jie buvo įvertinti nuteistojo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė įrodyta ne tik policijos pareigūnų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti A. S. kaltę.Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo A. S. kaltės ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, surinktų įrodymų interpretacija. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą paminėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. kaltės ir jų esmės iš naujo detaliai nekartoja. Skundo teiginiai, kad nuteistasis A. S. minėtų nusikaltimų nepadarė, yra paneigti jau minėtais teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymais bei kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardytais ir ištirtais įrodymais, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.BPK 94 straipsnyje aptariamos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog jeigu nenustatyti teisėti daiktų savininkai, tai daiktai – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas A. J. skundu prašo grąžinti automobilį „VW Transporter“ kartu su priklausiniais teisėtam pirkėjui, kuris minėtą transporto priemonę priregistruos. Ištyręs baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog minima transporto priemonė buvo naudojama nusikalstamai veikai daryti, t. y. konstatuota, jog automobilis „VW Transporter“ nebuvo nusikalstamos veikos priemonė, todėl pagrįstai ji nebuvo konfiskuota (BK 72 straipsnio 1–3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su A. S. gynėju advokatu A. J., jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilį „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais, konstatavus jog nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų apie jo savininką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), perdavė valstybės nuosavybėn.Byloje iš 2016 m. balandžio 12 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad automobilis „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas iš J. V. gyvenamosios vietos (II t., b. l. 59–61). Iš 2016 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (II t., b. l. 67, 195–197) matyti, jog J. V. nurodė, kad 2016 m. balandžio mėnesį A. S. jos prašė, kad leistų minėtą automobilį laikyti jos kieme, šiuos parodymus liudytoja patvirtino ir teisme (V t., b. l. 198–199). Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilį „VW Transporter“ pirko kartu su A. S. tėvu, nurodė, kad nespėjo jo priregistruoti, nes reikėjo „pravaryti“ techninę apžiūrą (III t. b. l. 73–76). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad transporto priemonė buvo paimta saugojimui 2016 m. balandžio 12 d., o automobilis nusipirkus apdraustas 2016 m. balandžio 7 d. K. S. savo duotus parodymus patvirtino teisminio nagrinėjimo metu (V t., b. l. 196–197), šiuos parodymus taip pat patvirtino ir nuteistasis A. S., kuris teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilio „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra jo buvusi žmona K. S. ir jo tėvas, jog jo apdrausti automobilį paprašė K. S. (V t., b. l. 222–223). Iš 2016 m. balandžio 7 d. sudarytos transporto priemonių draudimo sutarties matyti, jog automobilio „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas buvo K. S. (II t., b. l. 70–71). Įstatymo nustatyta tvarka automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu įmonėje „Gjensidige“, tai būtų neįmanoma, jei draudikui nebūtų pateikti visi privalomieji transporto priemonės registracijai būtini dokumentai. Liudytoja J. S. nurodė, jog dirba draudimo bendrovėje „Gjensidige”, nurodė, jog pas ją atvykęs A. S. apdraudė automobilį „VW Transporter“ savo buvusios žmonos K. S. vardu (II t., b. l. 199–201). Be to, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. balandžio 12 d. K. S. nurodė, jog minimas automobilis priklauso jai, turėjo automobilio raktelius (II t., b. l. 67). Taip pat iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos rašto matyti, kad iš K. S. buvo reikalaujama pateikti automobilio „VW Transporter“ užvedimo raktelius bei kitus su automobiliu susijusius dokumentus (II t., b. l. 112), po to K. S. reikalaujamus daiktus ir dokumentus pateikė (II t., b. l. 113–115). Teisėjų kolegija pažymi, jog K. S. turėjo ir pateikė pareigūnams visus registracijai reikiamus minėto automobilio dokumentus, tai patvirtina Valstybinės įmonės „Regitra“ pateiktas atsakymas, kad minėto automobilio dokumentų originalai atitinka dokumentams keliamus reikalavimus, norint įstatymo nustatyta tvarka priregistruoti automobilį Lietuvos Respublikoje (VI t., b. l. 118–119). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė automobilį „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės nuosavybėn, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas, naikinant nuosprendžio dalį, kuria automobilis „VW Transporter“ kartu su priklausiniais (II t., b. l. 73, 116–135) perduoti valstybės nuosavybėn (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nes iš anksčiau minėtų duomenų visumos matyti, jog automobilio faktinė savininkė yra K. S. ir dėl to ginčo byloje nekilo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutari a:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 5 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria automobilis „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su dokumentais, variklio spynelės užvedimo raktais su dviem pakabukais, variklio spynelės užvedimo raktas, įmontuotas į signalizacijos pultelį, su prikabintu pakabuku su „W“ ženklu ir raktas nuo durų spynos, juodos spalvos medžiaginis dėklas su užtrauktuku perduoti valstybės nuosavybėn.

Automobilį „VW Transporter“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dokumentus: originalią serviso knygutę iš 8 dalių, atspausdintą vokiečių kalba, automobilio dokumentą, atspausdintą vokiečių kalba, „Fahrzeugbrief“, automobilio dokumentą, atspausdintą vokiečių kalba, „Hauptuntersuchung“, automobilio dokumentą, atspausdintą vokiečių kalba, „Garantievereinbarung“ Nr. 10223450, automobilio pardavimo dokumentą, atspausdintą vokiečių kalba, „Kaufvertrag“, kompiuteriu atspausdintus 9 lapus vokiečių kalba dėl automobilio techninės būklės, transporto priemonės identifikacijos kodu Nr. (duomenys neskelbtini) „Įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą LT/AYA (duomenys neskelbtini), variklio spynelės užvedimo raktą su dviem pakabukais, variklio spynelės užvedimo raktą, įmontuotą į signalizacijos pultelį, su prikabintu pakabuku su „W“ ženklu ir raktą nuo durų spynos, juodos spalvos medžiaginį dėklą su užtrauktuku grąžinti K. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), tai pavedant padaryti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.