Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-225-312/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-04
Bylos Nr.
AN2-225-312/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00581-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-225-312/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00581-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.3; 16.9.8.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau tekste – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2023 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7230-2023 V. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus dėl to, kad jis 2023 m. kovo 13 d., 8.55 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus g., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau tekste – ir KET) 20, 14 punktų reikalavimus. V. K. paskirta administracinė nuobauda – 575 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė V. K. skundą ir 2023 m. kovo 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą Nr. 10-ANR_N-7230-2023 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu V. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių, o už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį ir už ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ar skirti maksimaliai trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas, o už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, jog V. K. neturėjo tyčios padaryti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi pareigūnas, 2023 m. kovo 2 d. surašydamas jam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus, privalėjo jį tinkamai informuoti apie administracinio nurodymo įgyvendinimo tvarką ir pasekmes, tačiau to nepadarė ir jį suklaidino, todėl jis 2023 m. kovo 13 d. netyčia padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl to skundžiamoje nutartyje pasisakė itin neišsamiai ir klaidingai, nes nors V. K. ir neginčija padaręs ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, jis pabrėžia, kad viso proceso metu teigė, jog jis nežinojo, kad jam atimama teisė vairuoti sekančią dieną po administracinio nurodymo įvykdymo ir kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta.

3.2. Anot apelianto, teismas neteisingai nurodo, kad V. K. teigė nežinojęs, kad jam už 2023 m. kovo 2 d. padarytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą teisė vairuoti atimta vienam mėnesiui. Šią aplinkybę jis žinojo, tačiau iš jį 2023 m. kovo 2 d. sustabdžiusio ir administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu surašiusio pareigūno išaiškinimo jis suprato, kad vieno mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus skaičiuojamas ne sekančią dieną nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos, o nuo 2023 m. kovo 17 d.

3.3. Apeliaciniame skunde V. K. paaiškina, kad 2023 m. kovo 2 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą kartu buvo ir surašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą sumokėti 60 Eur baudą ir skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui, o už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą siūloma sumokėti 15 Eur baudą ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 60 Eur ir skiriamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui.

3.4. Administracinio nusižengimo protokolą įteikęs patrulis pasakė, kad V. K. baudą turi sumokėti iki 2023 m. kovo 17 d. Patrulis su rašikliu pabraukė tokias protokolo vietas: „sumokėti 60 eurų baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 1 mėnesiui“ ir „iki 2023 m. kovo 17 d.“ . Patrulis pasakė, kad „baudą turi sumokėti iki 2023 m. kovo 17 d., va, pabraukiu“. Iš pareigūno paaiškinimo ir pabraukimo protokole V. K. suprato, kad baudą privalo sumokėti iki 2023 m. kovo 17 d. ir nuo 2023 m. kovo 17 d. pradės skaičiuotis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Skunde pabrėžiama, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2023 m. kovo 2 d., o jis baudą sumokėjo 2023 m. kovo 4 d. (skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad administracinį nurodymą jis įvykdė 2023 m. kovo 6 d.). Apeliantas nurodo, kad pareigūnas tikrai nesakė, jog sekančią dieną po baudos sumokėjimo bus skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nes, priešingu atveju, jis tikrai nebūtų skubėjęs sumokėti baudos ir būtų siekęs baudą sumokėti kuo vėliau, kad tik ilgiau galėtų vairuoti automobilį, nes automobilio vairavimas reikalingas užtikrinti pajamas jam ir šeimai. Tokiu būdu, apeliantas teigia sąžiningai klydęs manydamas, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 17 d., todėl 2023 m. kovo 13 d. vairavo automobilį nežinodamas, kad pažeidžia įstatymus.

3.5. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog patrulis galėjo pabraukti ir tą sakinį administracinio nusižengimo protokole, kuriuo nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti sekančią dieną po administracinio nurodymo įvykdymo dienos, tačiau jis to nepadarė ir tik akcentavo, iki kada sumokėti baudą. Jeigu patrulis nebūtų nieko pabraukęs protokole, tuomet V. K. namie kartu su sutuoktine būtų analizavęs protokolą ir pamatęs informaciją kitame lape, kuri nebūtų leidusi atsirasti šiai bylai, taip pat akcentuojama, kad jis labai sunkiai skaito lietuviškai. Apeliantas sutinka, kad jis suklydo neanalizuodamas administracinio nusižengimo protokolo, tačiau mato ir patrulio netinkamą pareigų vykdymą – jis aiškiai neinformavo, nuo kada pradedamas skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliantui nesuprantama, kodėl pareigūnas apskritai pabraukė tušinuku protokole ir akcentavo baudos sumokėjimo datą, nors tai nėra svarbiausia, kadangi dėl laiku nesumokėtos baudos nekyla atsakomybė pagal ANK ir neprarandama teisė vairuoti. V. K. pabrėžia, kad dėl tokio jo suklaidinimo jam kyla neigiamos pasekmės, jis nėra teisininkas ir neišmano pakankamai painaus teisinio reglamentavimo. Apelianto įsitikinimu, jo sąžiningą nesuvokimą įrodo tai, kad kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, jis sumokėjo 75 Eur baudą už kiekvieną nusižengimą atskirai, o ne 60 Eur subendrintą nuobaudą.

3.6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog „Kitoje skundo dalyje dėl administracinės nuobaudos <...> baudos dydis nėra koreguotinas, nes asmeniui paskirta minimali straipsnyje numatyta bauda“, kadangi apeliantas neprašė sumažinti paskirtos 575 Eur baudos, jis ją buvo sumokėjęs iki skundo pateikimo. Taip pat pastebi, kad jam nebuvo skirtos minimalios nuobaudos. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta maksimali administracinė nuobauda – 90 Eur bauda, o už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis – 575 Eur bauda.

3.7. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojami kiti skundžiamos nutarties teiginiai, dėl kurių apeliantas mano, kad surašant skundžiamą nutartį buvo supainiotos kelios pažeidimų bylos, todėl nagrinėjama byla išnagrinėta neišsamiai ir buvo priimtas neteisingas sprendimas. Apeliantas pažymi, jog jis teismo posėdyje ir skunde pirmosios instancijos teismui nepateikė tokių teiginių, apie kuriuos rašoma skundžiamoje nutartyje, taip pat apeliantas pažymi, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad „visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo“, nors apeliantas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Toliau dėstoma, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kalbama apie ANK 422 straipsnio 6 dalies normą, kurioje numatytos administracinio poveikio priemonės neblaiviam vairuotojui, taip pat nepagrįstai nurodoma ANK 34 straipsnio 5 dalis, kuri galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.

3.8. Apeliantas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad individualizuojant pažeidėjams skirtas nuobaudas, privalu nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Nors apeliantas sutinka, kad jo nusižengimas netoleruotinas, jis prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog netrukus po nusižengimo padarymo, jis įsigijo laisvų rankų įrangą. Nors skundžiamoje nutartyje teismas, vertindamas nusižengimo pavojingumą, nurodė, kad matomumas buvo geras, teismo vertinimu, tai labiau pavojinga nei prastas matomumas. Apeliantas prašo įvertinti, kad nusižengimas padarytas esant geroms eismo sąlygoms (sausa kelio danga, matomumas geras), jis yra patyręs vairuotojas, naudojimasis telefonu vyko itin trumpai, nėra jokių duomenų, kad jis buvo sustabdytas dėl pavojingo manevravimo kelyje ir kad būtų sukelta avarinė situacija. V. K. įsitikinimu, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu nusižengimu nei nusižengimas, kai automobilį asmuo vairuoja niekada neturėjęs teisės vairuoti transporto priemones asmuo arba kai automobilį asmuo vairuoja aiškiai žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra atimta.

3.9. Toliau skunde dėstoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė ir neįvertino apeliantą charakterizuojančių duomenų. V. K. per 8 vairavimo metus nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti arba kai teisė vairuoti yra atimta. Nepaisant sudėtingos jo sveikatos būklės (jis patyręs 17 rankos lūžių, infarktą ir dėl to jam nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis), jis užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą ir dirba statybos darbus, jis yra brigadininkas ir organizuoja brigados darbą. Taip pat akcentuojamos aplinkybės, jog jis yra vedęs, turi du vaikus ir yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, sutuoktinė dirba virėja. Apeliantas taip pat rūpinasi pensininke ir sveikatos negalavimų turinčia mama. UAB „R.“ vadovas, kurio įmonei jis atlieka subrangos darbus, pažymi, kad jis pareigingai atlieka darbus ir nėra gavęs pastabų ar nuobaudų. Buvusios darbovietės direktorius ir UAB „S.“ vadovas, su kuriuo apeliantas bendradarbiauja, taip pat apie jį atsiliepia teigiamai. Apelianto teigimu, jo elgesys nėra lengvabūdiškas, teismas turi pagrindą tikėti, kad jis kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti. Pažymima, kad netrukus po to, kai V. K. buvo nubaustas už padarytą nusižengimą, jis sumokėjo 575 Eur baudą ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Papildomai nurodoma, kad jis nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, taip pat nėra teistas.

3.10. Kaip teigiama skunde, teismas visiškai ignoravo apelianto poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog V. K. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą – statybos darbus, tam tikslui yra įsigijęs mikroautobusiuką ir yra investavęs lėšų į darbo įrankius, turi savo darbininkų komandą ir organizuoja statybos objekto realizavimą. Automobilis jam yra darbo priemonė, jis vyksta į objektą ir su darbininkais aptaria darbų eigą. Kasdien jis važinėja po objektus, nuomos punktus, statybinių prekių parduotuves, susitinka su užsakovais ir t. t. Pasak apelianto, jam netekus teisės vairuoti, niekas negalės pagelbėti, nes visi brigados darbininkai atlieka savo darbus. Atėmus teisę vairuoti, V. K. bus priverstas stabdyti veiklą ir turės registruotis Užimtumo tarnyboje ir vietoje to, kad jis dirbtų ir mokėtų mokesčius, valstybė jam mokės bedarbio išmoką ir taip dar labiau bus didinama socialinė įtampa valstybėje. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į minėtus skundo argumentus atsakė, kad galima naudotis viešuoju transportu ar taksi paslaugomis, apeliantas pažymėjo, kad neįmanoma atvežti statybinių medžiagų ar sunkios išnuomotos technikos į statybos objektą naudojantis viešuoju transportu, o naudotis taksi paslaugomis jam neleistų finansinės galimybės.

3.11. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, jog paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymas jam netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbo, kur jo pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Nurodoma, kad jis visą gyvenimą dirbo tik statybose ir yra netekęs 45 procentų darbingumo, taip pat jis pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad jis negali dirbti vietose, kuriose yra didelis triukšmas, negali kelti didelių svorių ir dirbti darbo su nuolat pasikartojančiais pečių juostos judesiais. Kaip teigia apeliantas, niekas nenori priimti į darbą, o ypač į statybas iš dalies darbingo asmens.

3.12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. K. gyvena su šeima (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jo vaikai pasibaigus vasaros atostogoms grįš į mokyklą, be to, abu vaikai dažniausiai 3 kartus per savaitę lanko bokso treniruotes, kurios vyksta Vilniaus miesto centre, kurios baigiasi vėlai vakare. Vaikai yra per maži, kad savarankiškai galėtų nuvykti iki ugdymo įstaigos ir po to nuvažiuoti į popamokinę veiklą, todėl apeliantas vaikus visada vežioja, sutuoktinė jų vežioti negali, nes dirba pagal griežtą darbo grafiką. Taip pat apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga, jog galėtų pasirūpinti senatvės amžiaus sulaukusia ir sveikatos problemų turinčia mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), 12 km nuo apelianto gyvenamosios vietos. Skunde pabrėžiama, kad teisės vairuoti netekimas neigiamai pakeis apelianto ir jo artimųjų gyvenimą, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašoma atsižvelgti į V. K. poreikį turėti teisę vairuoti.

3.13. Apelianto teigimu, teismas neteisingai nurodo, jog už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir neteisingai nurodo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės ribas. Apeliantas pažymi, kad net ir nustačius, jog asmuo padarė minėtą nusižengimą, tesės vairuoti transporto priemonės atėmimo taikymas nėra privalomas, ši priemonė skiriama tik tuo atveju, kai įstatyme numatytos baudos paskyrimas nėra pakankamas tam, kad būtų efektyviai užtikrintas ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Anot apelianto, Institucija nemotyvavo, kodėl yra skiriama neprivaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir kodėl nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino vidurkis, o pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

3.14. Apeliantas pabrėžia, kad teismas nepasisakė apie jo skunde išdėstytus argumentus, kad buvo pažeisti ANK 32 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti reikalavimai. Nurodoma, kad Institucija apeliantui už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė maksimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 90 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, nors ir nebuvo privaloma ją skirti, be to, paskirtas specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis. Apeliantas pažymi, kad skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo nustatyta vien jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog šios administracinio poveikio priemonės trukmės vidurkis, įvertinus visas bylos aplinkybes, gali būti skiriamas ir tuomet, kai nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaip nurodoma skunde, Institucija nemotyvavo, o teismas taip pat ignoravo šią aplinkybę.

3.15. Taip pat skunde nurodoma, kad Institucija už ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą V. K. paskyrė 575 Eur baudą – sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, t. y. minimalią specialiosios teisės atėmimo trukmę. Skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Skunde nurodoma, kad nei Institucija, nei teismas nemotyvavo, kodėl esant tokioms pačioms aplinkybėms – administracinio nusižengimo pobūdžiui, kaltės formai ir rūšiai, asmenybei, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių atsakomybę aplinkybių, paskirtas baudos vidurkis ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

3.16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. K. tolimesniu savo požiūriu, elgesiu ir darbine veikla įrodys, kad ateityje laikysis įstatymų. Kaip teigiama skunde, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas siekė formalaus įstatymo taikymo, kai formali, realaus pavojaus teisėms ir teisėtiems interesams nekelianti žmogiška klaida nulemia neadekvačias pasekmes. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, buvo padarytas ne iš piktos valios, jis yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat prašoma teismo atidžiai išnagrinėti bylą ir paskirti teisingą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo skundo netenkinti, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo skundą, o Vilniaus apygardos teismui pateiktame skunde nebuvo nurodyta jokių esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nesant jo veiksmuose tyčios, arba taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat jis nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir prašo visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo

6. Byloje nustatyta, kad V. K. 2023 m. kovo 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-10411-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23199615107 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 4 d. (past.: skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, kad nurodymas įvykdytas 2023 m. kovo 6 d.). V. K. įvykdžius administracinį nurodymą, jis prarado teisę vairuoti transporto priemones nuo 2023 m. kovo 5 d. V. K. 2023 m. kovo 13 d. buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę, kai jam buvo atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, taip pat jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Už tai jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-11960-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23200676007. V. K. nustatytu laiku administraciniame nurodyme nustatytos baudos nesumokėjo, savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2023 m. kovo 29 m. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7230-2023 administracinio nusižengimo byloje už nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta galutinė 575 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

7. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad V. K. teigia neturėjęs tyčios padaryti ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, nes jis nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam tuo metu buvo atimta. Apeliantas skunde motyvuoja, kad pareigūnas, 2023 m. kovo 2 d. surašydamas jam administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir ANK 432 straipsnio 1 dalyje padarytus nusižengimus, jo tinkamai neinformavo apie administracinio nurodymo įgyvendinimo tvarką ir jį suklaidino. 2023 m. kovo 2 d. Administracinio nusižengimo protokolą įteikęs patrulis pasakė, kad V. K. baudą turi sumokėti iki 2023 m. kovo 17 d. Patrulis su rašikliu pabraukė tokias protokolo vietas: „sumokėti 60 eurų baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 1 mėnesiui“ ir „iki 2023 m. kovo 17 d.“ . Iš pareigūno paaiškinimo ir pabraukimo protokole V. K. suprato, kad baudą privalo sumokėti iki 2023 m. kovo 17 d. ir nuo 2023 m. kovo 17 d. bus skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Skunde pabrėžiama, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2023 m. kovo 2 d., o jis baudą sumokėjo 2023 m. kovo 4 d. Apeliantas nurodo, kad pareigūnas tikrai nesakė, jog sekančią dieną po baudos sumokėjimo bus skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tokiu būdu, apeliantas teigia, kad jis sąžiningai klydo manydamas, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 17 d., todėl 2023 m. kovo 13 d. vairavo automobilį nežinodamas, kad pažeidžia įstatymus.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. K. skunde nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Visų pirma, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo, t. y. transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, iš esmės motyvuoja tuo, kad policijos pareigūnas jam nepaaiškino administracinio nurodymo vykdymo tvarkos ir dėl to jis nežinojo, kad 2023 m. kovo 13 d. jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Vis tik, šiuo atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2023 m. kovo 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-10411-2023, 2 lape buvo nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti kitą dieną po dienos, kurią sumokėta administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda. Tame pačiame lape V. K. pasirašė, kad protokolą gavo ir su juo susipažino, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jam buvo paaiškintos. Taigi, pasirašydamas minėtą administracinio nusižengimo protokolą jis patvirtino, kad su protokole esančia informacija (taigi, ir su administracinio nurodymo vykdymo tvarka) susipažino, todėl šiuo atveju nereikšmingomis laikytinos skunde dėstomos aplinkybės dėl to, kad neva pareigūnas jį suklaidino. Pažymėtina, kad V. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje pats pripažino nežinojęs, kad jam buvo atimtos teisės, neperskaitė visko, pažiūrėjo, kad reikia baudą sumokėti, bet tęsinio nepažiūrėjo nors ir pasirašė, kad perskaitė ir susipažino su protokolo turiniu, tačiau pripažino supratęs, kad tai jo paties kaltė. Taip pat teismo posėdyje nurodė, kad anksčiau jis jau buvo baustas ir jam jau buvo atimtos vairavimo teisės. Taigi, V. K. turėjo visas galimybes susipažinti su administracinio nurodymo vykdymo tvarka. Be kita ko, papildomai pažymėtina, kad net ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentai apie tai, jog jis nėra teisininkas ir neišmano pakankamai painaus teisinio reglamentavimo, nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

9. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarytą nusižengimą neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones ar skirti maksimaliai trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas.

10. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba už transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Už šio administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatyta bauda nuo 450 iki 700 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už minėtą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

11. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymų leidėjas ANK įtvirtino teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisę, bet ne pareigą, taikyti aptartą teisės normą.

12. V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, t. y. 575 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma visuma išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos jokios ypatingos ar išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas taikyti minėto straipsnio nuostatas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo V. K. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti išskirtinėmis ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo V. K. akcentuojamų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kad jis dirba, nors ir turi sveikatos sutrikimų, rūpinasi šeima, vaikais, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, pripažinti išskirtinėmis, ir tuo pagrindu, kaip pageidauja apeliantas, neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį kyla nepriklausomai nuo paminėtų aplinkybių, be to, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobaudą pagal sankcijos ribas, o ne sprendžiant klausimą dėl švelnesnės, nei numatyta straipsnio sankcijoje, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo.

15. Apygardos teismo vertinimu, pagrindo neskirti V. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti jį trumpesniam terminui, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus 6 mėnesių terminas, nesudaro ir jo pirmosios instancijos teismui akcentuotos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą, galimybė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, jis augina du vaikus ir rūpinasi mama. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra įprastos, gyvenimiškos, o ne išskirtinės – kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinėti, taip pat privalo laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, laiku sumokėti paskirtas baudas ir pan., o aplinkybės, susijusios su šeimos gerove, darbine veikla, apeliantui buvo žinomos jau prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Taigi, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeimos gerovės, darbinės veiklos, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl KET pažeidimo ir turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą.

16. Pažymėtina ir tai, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Šiuo atveju atsižvelgtina, kad V. K. administracinėn atsakomybėn patraukiamas nebe pirmą kartą, anksčiau jo padaryti administraciniai nusižengimai taip pat susiję su KET pažeidimais. Be to, papildomai paminėtina ir ta aplinkybė, jog iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 21 d. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nusikaltimo padarymo metu jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju, nors teistumas už minėto nusikaltimo padarymą jau yra išnykęs, tai nepanaikina praeityje buvusio juridinio fakto, kad asmuo buvo teistas už nusikaltimo, susijusio su šiurkščiu KET pažeidimu, padarymą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas). Taigi, juridinis faktas, kad V. K. anksčiau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Be to, nurodytoji aplinkybė paneigia V. K. skundo teiginį, kad jis per 8 vairavimo metus nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti. Nagrinėjamu atveju V. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės bei vairavimo metu naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis. Šie duomenys patvirtina, kad V. K. nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Todėl nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių, sprendžia, kad V. K. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, sumažinant V. K. paskirtą minimalią administracinio poveikio priemonę ar jos visai nepaskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl specialiosios teisės atėmimo už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą

19. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neginčija, jis tik kelia už šį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi ši administracinio poveikio priemonė nėra privaloma.

20. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Taigi, kaip teisingai pažymėta V. K. apeliaciniame skunde, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra privaloma, t. y. ši poveikio priemonė gali būti neskiriama ir netaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

21. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Pagal teismų praktiką tokiais atvejais turi būti vadovaujamasi ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikių priemonių skyrimo pagrindais. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

22. V. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. kovo 29 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 90 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, t. y. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto termino vidurkiui. Iš šio nutarimo matyti, kad skiriant V. K. administracinę nuobaudą atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

23. Pažymėtina, jog V. K. už analogišką nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jau buvo baustas 2023 m. kovo 2 d., po aptariamo įvykio nepraėjo nei dvi savaitės, o tai rodo, kad V. K. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, jo elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą pastarojo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.

24. Apygardos teismo vertinimu, V. K. skunde išdėstytos aplinkybės, kad jo sveikatos būklė sudėtinga, jis užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą ir dirba statybos darbus, yra brigadininkas ir organizuoja brigados darbą, yra vedęs, turi du vaikus ir yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, taip pat kad apeliantas rūpinasi pensininke ir sveikatos negalavimų turinčia mama, nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantui administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju paskirta nepagrįstai. Nekyla abejonių, kad minėtos aplinkybės V. K. buvo žinomos iki nusižengimo padarymo, tačiau jos pastarojo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Taigi, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai bei kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Be to, nors skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nusižengimas padarytas esant geroms eismo sąlygoms, V. K. yra patyręs vairuotojas ir naudojosi telefonu itin trumpai, nėra jokių duomenų, kad jis buvo sustabdytas dėl pavojingo manevravimo kelyje ir kad būtų sukelta avarinė situacija ir V. K. įsitikinimu, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu nusižengimu nei nusižengimas, kai automobilį asmuo vairuoja niekada neturėjęs teisės vairuoti transporto priemones asmuo arba kai automobilį asmuo vairuoja aiškiai žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra atimta, teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nelaikytinos pakankamomis švelninti apeliantui paskirtąją administracinio poveikio priemonę ar ją apskritai panaikinti, juolab, atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo paskirta maksimali galima 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimo trukmė.

25. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad apeliantui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pastarojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas negali nesutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė, kad V. K. paskirtos baudos dydis nėra koreguotinas, nes asmeniui paskirta minimali straipsnyje numatyta bauda, kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, teismo nebuvo prašoma sumažinti paskirtos 575 Eur baudos, bauda sumokėta dar iki skundo pateikimo. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad V. K. paskirtos minimalios nuobaudos, nes, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, jam paskirta maksimali ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda ir vidutinio dydžio ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismo nutartyje klaidingai nurodomas teiginys, jog „visos šios darbinės ir šeimyninės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo“ bei neteisingai nurodoma ANK 422 straipsnio 6 dalis (šiame straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad V. K. automobilį būtų vairavęs neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vis tik, nors išdėstyti skundžiamos nutarties netikslumai iš tiesų galėjo kelti abejonių priimto teismo sprendimo teisingumu, tačiau bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas ir skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti V. K. skundą ir nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą ar ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė