Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo G. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nubausta už tai, kad ji, būdama atsakinga už įdarbinimą UAB „S.“ ir UAB „Į.“, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., kadangi esant darbo sutarties požymiams be darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, leido dirbti UAB „S.“ ir UAB „Į.“, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo 2012-10-16 direktoriui M. L.. Tokiais veiksmais G. S. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad nors teismas vertino G. S. kaip darbdavio atstovą, įgaliotą asmenį, šis vertinimas taip pat yra nepagrįstas. G. S. buvo įgaliota pasirašyti darbo sutartį su M. L., tačiau kitų įdarbinimo procedūrų atlikimui teisių, pareigų ar įgaliojimų neturėjo. Pasirašiusi abu darbo sutarties egzempliorius G. S. juos pateikė M. L. pasirašyti, nė vienos pasirašytos darbo sutarties ar jos egzemplioriaus atgal neatgavo, nes abu sutarties egzemplioriai liko pas M. L.. Be to, M. L. pripažino, kad 2012-10-16 darbo sutarties egzempliorius pas G. S. neliko, metus laiko dirbo vadovu be sutarties, siekdamas išvengti atsakomybės pagal ATPK 41³ str. ir DK 98 str. gailisi, kad užmiršo pasirašyti darbo sutartį bei apie savo paskyrimą eiti direktoriaus pareigas nepranešė VSDFV. Teismo posėdžio metu M. L. pripažino, kad yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, kad jis buvo ir yra atsakingas, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir dėl to gailėjosi.

Apeliantė pažymi, kad teismas neteisingai nustatė subjektą, kuris atliko administracinį teisės pažeidimą. Subjektas, veikiantis kaip juridinio asmens organas pagal CK 2.81 str. ir pagal ABĮ 37 str. bendrovės vadovas yra M. L., o ne G. S.. M. L. nuo 2012-10-16 pasirašydavo akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, atstovavo įmonę kaip direktorius, sprendė darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimo klausimus, taip pat pasirašydavo kaip bendrovių vadovas kasos pirminius dokumentus. Minėti veiksmai patvirtina, kad nuo 2012-10-16 M. L. dirbo įmonių vadovu, pilnai atliko pareigas, priskiriamas direktoriui, todėl G. S. būdama įmonės akcininkė, turėdama ABĮ 14 str. nustatytas akcininko teises ir pareigas, negalėjo ir neturėjo žinot apie M. L. nelegalų darbų ir nepranešimą VSDFV, dėl ko yra atsakingas pats M. L..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo nubaustojo padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo požymius apibrėžia DK 98 ir kituose straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Nelegalus darbas, kaip administracinis teisės pažeidimas, objektyviai pasireiškia realiai darbuotojo dirbamu darbu, darbdavio ir darbuotojo santykiams turint darbo sutarties požymius, tačiau nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005-07-14 aprobuotos Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 3.4 punkte nurodyta, jog veika, draudžiama pagal ATPK 41³ str., neapima pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluoto teikimo arba nepateikimo VSDF įstaigų pareigūnams. Ši veika sudaro savarankiško pažeidimo, numatyto LR ATPK 188⁶ str. sudėtį. Asmens patraukimas atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. nesudaro kliūčių patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 188⁶ str.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. nubausta už tai, kad būdama atsakinga už įdarbinimą UAB „S.“ ir UAB „Į.“, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., kadangi esant darbo sutarties požymiams be darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, leido dirbti UAB „S.“ ir UAB „Į.“, esančiose (duomenys neskelbtini), nuo 2012-10-16 direktoriui M. L., tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. Taigi iš esmės G. S. buvo nubausta už nepranešimą apie asmens įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nepranešimas apie asmens įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui užtraukia atsakomybę pagal ATPK 188⁶ str., o ne pagal ATPK 41³ str., pagal kurį apeliantė buvo nubausta. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. pasirašytas darbo sutartis atidavė M. L., kuris teismo posėdžio metu pripažino, jog vienerius metus dirbo be darbo sutarties, tai yra pažeidimas.

Ta aplinkybė, kad M. L. minėtų darbo sutarčių nepasirašė ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, nesudaro pagrindo teigti, kad nubaustoji leido M. L. nelegaliai dirbti ir turi būti patraukta atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. Nustatyta, kad M. L. pradėjo dirbti ir darbo sutartis buvo sudaryta 2012-10-16, tačiau VSDF teritoriniam skyriui 1-SD forma buvo pranešta tik 2013-10-14.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas dalyje dėl G. S. nubaudimo pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda naikintinas, o G. S. baustina pagal ATPK 188⁶ str. už pavėluotą pranešimą apie asmens įdarbinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo dalį, kuria G. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda.

G. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ str. ir nubausti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.