- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- e2S-1177-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01825-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos su atsakovu Y. A. (duomenys neskelbtini) Avanos mieste, sudarytą santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi ieškovės A. A. pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikyti nepaduotu. Teismas vertino, kad ieškovė pilnai nepašalino Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, jų nepašalinus negalima tinkamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimo, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovė A. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį.
Šalies argumentai
1. Ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių teismo nurodytam trūkumui pašalinti – patikslinti atsakovo Y. A. gyvenamąją vietą: kreipėsi į VĮ Registrų centrą, iš kur gavo pažymą, apie ieškovės tėvui V. G. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyveno su atsakove prieš santuoką ir po jos, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki spalio 20 d.; pateikė teismui (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasirašytas ieškovės ir atsakovo, bei kuris patvirtina, kad tuo metu atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą ir šalys kartu pasirašė šį dokumentą; pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos pažymą, patvirtinančią, kad, atsakovas gyvenamosios vietos Lietuvoje nebuvo deklaravęs; išrašą iš VĮ Registrų centro, kad atsakovas Lietuvoje nebuvo turėjęs nekilnojamojo turto; atsakymą iš Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyriaus, patvirtinantį, kad skyrius duomenų apie Y. A. neturi; atsakymą iš Sodros, patvirtinantį, kad atsakovas Lietuvoje nedirbo.
2. Surinkti duomenys leidžia teigti, kad atsakovas Lietuvoje gyveno, nors ir neilgai, kadangi priešingų duomenų byloje nėra. Teismo išvada, kad atsakovas laikinai atvyko į Lietuvą ir kad toks atvykimas negali būti laikomas gyvenimu valstybėje, niekuo nepagrista, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo tikslas ir ketinimai buvo tik laikinai atvykti į Lietuvą, todėl daryti išvadą, kad atsakovas į Lietuvą atvyko tik siekdamas laikinai joje pabūti, nėra jokio pagrindo.
3. Mano, kad bylos išnagrinėjimas, apie bylos nagrinėjimą pranešant atsakovui viešo paskelbimo būdu, nesukels jokių neigiamų pasekmių atsakovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, susijusio su atsakovo gyvenamosios vietos tikslinimu, ir su šio trūkumo nepašalinimo susijusių teisinių padarinių.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimai).
Pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 29 straipsnyje, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens). Taigi bendrojo teismingumo taisyklė yra pagrįsta forum domicile principu. Ieškinių dėl santuokos nutraukimo teismingumas taip pat yra grindžiamas šiuo principu, išskyrus įstatyme numatytą išimtį (CPK 381 str. 1 d.). Tačiau tais atvejais, kai nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, ieškinys teismui gali būti reiškiamas pagal kitas CPK įtvirtintas taisykles. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamoje byloje ieškovei A. A. Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatytas 14 d. terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškovei žinomą atsakovo gyvenamąją vietą ir pateikti teismui tą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė patikslino, kad paskutinis žinomas atsakovo Y. A. gyvenamosios vietos adresas yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateikto VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovės tėvui V. G.. Byloje apie ieškovės ir V. G. giminystės ryšius duomenų nėra. Ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas apie jos tėvui priklausantį turtą neįrodo ir negali įrodyti, kad atsakovas Y. A. būtų gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikti duomenys iš kurių galima spręsti, kad atsakovas gyvena Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra buvęs Lietuvoje apie mėnesį laiko, nepatvirtina, jog Lietuva buvo jo gyvenamoji vieta, kadangi laikinas atvykimas nelaikytinas gyvenamąja vieta. Kadangi atsakovas Y. A. yra (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu pažeistų jo teisę būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi analogiška teismų praktika, nes Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1017-260/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl įrodymų pateikimo apie užsienio piliečio gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nenudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.