Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-3945-615/2014 pagalieškovės L. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

2014 m. sausio 28 d. nutartimi (b.l. 10) teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas yra gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), arba kuriuo nors kitu adresu Lietuvoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė CPK numatytus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Byloje esančių įrodymų (santuokos liudijimo, ieškovės paaiškinimų apie atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą) visuma patvirtina, kad atsakovas yra buvęs Lietuvoje ir čia turėjo gyvenamąją vietą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų tuo aspektu, kad ieškovė nėra nurodžiusi ir kartu su ieškiniu nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas ne tik buvo atvykęs į Lietuvą, bet (duomenys neskelbtini) ar kurioje nors kitoje Lietuvos vietovėje yra buvusi atsakovo gyvenamoji vieta. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu, neturėtų kilti abejonių dėl to, ar atsakovas yra buvęs Lietuvoje ir ar yra turėjęs čia gyvenamąją vietą.Pateiktas ieškinys yra nesudėtingas, kadangi jame nėra keliamas nei turto padalijimo klausimas, nei klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais, todėl teismas turėjo vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, ir priėmęs ieškinį bylą nagrinėti iš esmės.Teismas, matydamas, kad ieškovė neturi galimybės pateikti jokių konkrečių rašytinių įrodymų apie paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą, galėjo pasinaudoti CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei, jo manymu, tai buvo būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepašalinus nustatytų trūkumų laikė nepaduotu ieškinį ir jį grąžino apeliantei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Prie šios tvarkos priskirtinas ir kreipimasis į teismą laikantis teismingumo taisyklių. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškintis ex officio.

Pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 29 straipsnyje, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens). Taigi bendrojo teismingumo taisyklė yra pagrįsta forum domicile principu. Ieškinių dėl santuokos nutraukimo teismingumas taip pat yra grindžiamas šiuo principu, išskyrus įstatyme numatytą išimtį (CPK 381 str. 1 d.). Tačiau tais atvejais, kai nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, ieškinys teismui gali būti reiškiamas pagal kitas CPK įtvirtintas taisykles. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. CPK 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nurodė, kad jai nėra žinoma dabartinė atsakovo gyvenamoji vieta, kad jis yra išvykęs iš Lietuvos, todėl ji nurodė jai žinomos atsakovo paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvoje adresą – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, jog jai nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta ir nurodydama paskutinę jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, kartu su ieškiniu turėjo pateikti teismui ne tik įrodymus apie paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir duomenis, kad ji ėmėsi visų galimų priemonių nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Nurodytų duomenų ir įrodymų pateikimas svarbus ne tik sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, bet kartu ir užtikrinant atsakovo teisę būti išklausytam byloje, kadangi tikslių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą nurodymas yra glaudžiai susijęs su galimybe įteikti atsakovui procesinius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturi registruotino turto (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių), kad apie jį nėra duomenų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje, o taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, siekdamas išsiaiškinti, ar ieškinys yra pateiktas nepažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklių, nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas yra gyvenęs ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), arba kuriuo nors kitu adresu Lietuvoje. Ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, nurodė, kad ji neturi įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas gyveno jos nurodytu adresu, tačiau jai yra žinoma, kad tai yra paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad ieškovė nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, o jų nepašalinus negalima tinkamai išspręsti ieškinio priėmimo klausimo, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai ir tinkamai įvertino civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Remiantis CPK nuostatomis ieškinyje, kaip ir kiekviename procesiniame dokumente, turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, ieškovė, teigdama, kad jai nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, turėjo pateikti ne tik duomenis apietai, kad ji ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, bet irnurodžiusi paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog jos nurodytu adresu atsakovas tikrai gyveno. Tačiau ieškovės teiginiai apie paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinyje nurodytus duomenis apie atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ir pagrįstai, siekdamas įsitikinti, kad ieškinys pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, nustatė ieškovei terminą įrodymams apie atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą pateikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia neabejotinai spręsti apie atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos. Antra, vien santuokos liudijimas ir ieškovės paaiškinimai dar nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas Lietuvoje yra turėjęs gyvenamąją vietą ir kad jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo būtent ieškovės nurodytu adresu. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai kilo abejonių dėl to, ar atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą. Atsakovo buvimo Lietuvoje faktą patvirtina šalių santuokos sudarymo Kauno civilinės metrikacijos skyriuje faktas ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui abejonių nekėlė, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas tinkamaiišspręsti ieškinio priėmimo klausimą, t. y. nustatyti, ar ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui, pareikalavo, kad ieškovė pateiktų įrodymus apie atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, kadangi nesant ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą patvirtinančių įrodymų, teismas negalėjo nustatyti, ar ieškinys pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas yra buvęs Lietuvoje (santuokos sudarymo faktas), dar nepatvirtina aplinkybių apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tuo pačiu ir apie atsakovo gyvenamosios vietos buvimą Kauno apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys bei įrodymai neginčijamai neleidžia nustatyti, ar ieškinys pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, pagrįstai nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti. Pažymėtina, kad teismingumo taisyklių laikymasis turi būti užtikrintas visais kreipimosi į teismą atvejais, todėl nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, jog teismas vien tik dėl to, kad ieškinys yra nesudėtingas (jame nekeliamas turto padalijimo klausimas bei klausimai, susiję su nepilnamečiais vaikais), turėjo priimti ieškinįir bylą išnagrinėti iš esmės.

Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas, jog teismas, matydamas, kad ieškovė neturi galimybės pateikti jokių konkrečių rašytinių įrodymų apie paskutinę atsakovo gyvenamąją vietą, galėjo pasinaudoti CPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei, jo manymu, tai buvo būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad teismo teisė būti aktyviam ir rinkti įrodymus savo iniciatyva šeimos bylose nėra absoliuti. Teismas šeimos bylose gali būti aktyvus tik tiek, kiek tai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, tačiau nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti tasaplinkybes, kuriomis ji remiasi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovę byloje atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam įstatymai suteikia teisę gauti teisinėms paslaugoms teikti reikšmingą informaciją ir rinkti reikalingus duomenis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnis), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad advokatas būtų ėmęsis priemonių reikalingai informacijai apie atsakovo gyvenamąją vietą gauti ir kad jam šią informaciją buvo atsisakyta suteikti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.