Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-267-272/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1-267-272/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-267-272/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00048-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2. 25.4.2.6.; 1.1.6.6.;1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant S. K.,dalyvaujant prokurorei J. O.,kaltinamajam J. J., jo gynėjui advokatui E. V.,laiduotojui S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2020 m. sausio 1 d., apie 02.57 val. Elektrėnų sav., Kakliniškių k., Žilvičių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo tėvui S. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis J. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m Naujųjų Metų naktį Elektrėnų savivaldybėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis vairavo jo tėčiui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pats gyvena Vilniuje, o ką veikė Elektrėnų savivaldybėje negali pasakyti. Važiavo iš Vilniaus. Policijos pareigūnai sustabdė, nes gavo pranešimą apie lėtai važiuojantį automobilį. Patikrinus alkotesteriu neblaivumą, jam buvo nustatytas girtumas. Kodėl vairavo neblaivus paaiškinti negali, tiesiog ten, kur šventė Naujuosius Metus neliko vietų miegoti. Tą naktį vairuodamas automobilį niekur neatsitrenkė ir automobilio neapgadino. Įlenkta bagažinė ir automobilio bamperis jau buvo nubraižyti anksčiau. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo nuo 2016 metų. Automobilį neblaivus vairavo pirmą kartą, jokių problemų dėl alkoholio niekada neturėjo. Dėl šio įvykio prarado vairuotojo darbą, todėl teko pereiti dirbti į sandėlį. Dėl savo poelgio labai gailisi, pasižada, kad daugiau tai niekada nepasikartos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą jo tėvui minimaliam terminui be užstato, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią sumą.

Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta tokiais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. J. parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. K., tačiau šio automobilio valdytojas yra jis. I. K. yra jo pusbrolio E. K. žmona, ir jie gyvena užsienyje, todėl automobilis yra perleistas jam naudojimuisi. J. J. yra jo sūnus. Jam buvo suteikta teisė naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019-12-31 sūnus J. naudojosi šiuo automobiliu. Jam (S. J.) buvo žinoma, kur jis važiuoja, t. y. planavo susitikti su draugais, pastatyti automobilį ir nevairuoti. Su sūnumi bendravo telefonu trumposiomis žinutėmis. Ryte, t. y. 2020-01-01, jis atsikėlė ir rado praleistą skambutį, tačiau bandant susisiekti su sūnumi, jo telefonas buvo išjungtas. Po kurio laiko J. grįžo į namus ir papasakojo, kad buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus. Kokiu tikslu J. važiavo į Elektrėnus, jis paaiškinti negali, kadangi J. pats nesupranta, kokiu tikslu ten važiavo. J. gali charakterizuoti teigiamai, jis šiuo metu dirba, tarnavo kariuomenėje, neturėjo jokių nusižengimų, yra geras vaikas, paklusnus, niekada šeimoje neturėjo problemų, dėl ko taip įvyko jie paaiškinti negali (b. l. 81-83).

2020-01-01 įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad automobilis stovi viduryje kelio į įvažiavimą į Elektrėnus, nuo kelio Vilnius - Kaunas-Klaipėda, A1D, Žilvičių g., Kakliniškių k., Elektrėnų sav., vienpusio eismo vienos važiavimo juostos kelyje. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio kėbulas nežymiai apibraižytas. Įlenktas bagažinės dangtis dešinėje pusėje. Neveikia galininis dešinys žibintas ir posūkis. Apibraižytas priekinis bamperis kairėje pusėje. Automobilio priekinėje keleivio pusėje ant grindų matosi nugertas „Coca Cola“ gėrimo butelis. Bagažinėje 8 futbolo kamuoliai (b. l. 12-19).

2020-01-01 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. J. patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0030 pirmuoju tikrinimu 2020-01-01 02.34 val. jam nustatytas 2,07 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 02.57 val. - 1,89 promilės girtumas (b. l. 23-26).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra S. J. (b. l. 74).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini) 2000 – 2004 m. gamybos vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2 450 Eur (b. l. 78).

Turto vertintojo E. L. 2020-01-20 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L200112 nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dienai (2020-01-20) yra 1 490 Eur.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis J. J. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o būtent: jis 2020 m. sausio 1 d., apie 02.57 val. Elektrėnų sav., Kakliniškių k., Žilvičių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jo tėvui S. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,89 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvo S. J. laidavimą be užstato.

Teismui raštu pateiktu prašymu bei teisiamajame posėdyje asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, S. J. prašė perduoti jam jo sūnų, kaltinamąjį J. J., pagal laidavimą. Paaiškino, kad su sūnumi kartu gyvena, kartu sportuoja, kartu leidžia laisvalaikį – žvejoja. Sūnus padeda sodyboje. Su sūnaus motina S. J. jis yra išsiskyręs. Po santuokos nutraukimo vaikai liko gyventi su juo, nes motina išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Darbe sūnus charakterizuojamas labai gerai, dėl jo niekada nebuvo jokių nusiskundimų, visada būdavo skatinamas, daug diplomų turi, yra pavyzdingas darbuotojas. Apie šį įvykį su sūnumi nuolat kalbasi. Sūnus dėl padarytos veikos labai pergyvena. Kaip paaiškino sūnus, jis prieš įvykį buvo su broliu pas draugus ir laukė taksi grįžti namo. Brolis grįžo namo, o jis kažkodėl nusprendė nueiti iki mašinos ir kažkur važiuoti. Jo poelgiui nėra paaiškinimo, gal kalta šventinė nuotaika. Sūnaus organizmas prie alkoholio nepratęs. Jo nuomone, jis (S. J.) yra vertas teismo pasitikėjimo, jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, pats yra buvęs pareigūnas. Baigęs policijos akademiją jis pirmus metus dirbo viešojoje policijoje, o baigęs antrą pakopą – aukštąsias studijas - pradėjo dirbti organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje. Einant metams ir kylant laipsniams, tarnybą baigė Lietuvos kriminalinės policijos biurą organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje vyr. tyrėjo, komisaro pareigose. Tarnybos stažas sudaro virš 22 metų. Dabar jau yra išėjęs į pensiją. Buvo apdovanotas už atliekamas pareigas, taip pat jam ir prezidento dekretu buvo skirtas medalis. Nurodė, kad šeimos pajamas sudaro jo gaunama 500 Eur pareigūno pensija, 300 Eur jo dabartinės sutuoktinės N. J. neįgalumo išmoka bei sutuoktinės 500 Eur atlyginimas už administratorės darbą (pagal verslo liudijimą). Abu sūnūs dirba ir prisideda prie šeimos gerovės kūrimo ir gyvenimo. Sūnus J. uždirba apie 700 Eur, jo atlyginimas kintantis. Vyresnis sūnus M. J. taip pat gauna panašų atlyginimą. Jis (S. J.) gyvena jam ir sutuoktinei N. J. priklausančiame bute, dar turi tėvo padovanotą garažą ir butą, kuris perėjo sūnums po pilnametystės. Mano, jog sūnaus poelgis yra nepateisinamas, vertina jį neigiamai, tačiau džiaugiasi, kad sūnus prisipažino, gailisi, suprato savo klaidą. Mano, kad galės padaryti sūnui teigiamą įtaką savo pavyzdžiu. Sūnus sportuoja, alkoholio visiškai nevartoja. Sutinka laiduoti už sūnų ir prisiimti atsakomybę, numatytą BK 40 str. Paaiškino, kad laidavimo atsakomybę supranta. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Prokurorė prašymą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą palaikė.

Pagal BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 str. 1 d. ir 2 d., bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 str. 3 d. esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.). Kaltinamojo J. J. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas kelis kartus, tačiau ne už itin pavojingus nusižengimus (už neapmokėto bagažo vežimą, keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, kelių eismo taisyklių pažeidimus), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 92-106), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, intensyviai sportuoja, yra tarnavęs kariuomenėje, siekia toliau mokytis, duomenų apie buvimą įskaitose pas priklausomybės ligų gydytojus nėra, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės prašo tėvas S. J., kuris neteistas, buvo baustas administracine tvarka (už KET pažeidimus, pvz., greičio viršijimą), tačiau už vairavimą neblaivaus nebuvo baustas, daug metų dirbo policijoje, ėjo komisaro pareigas, jo požiūris į nusikalstamas veikas yra neigiamas.

Teismo nuomone, laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos. Laiduotojas taip pat nurodė, kad J. J. gyvena kartu su juo, jie daug laiko leidžia kartu. Su sūnumi daug kalbėjosi apie šį įvykį, analizavo sūnaus tokio poelgio priežastis, diskutavo apie galimas pasekmes ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojo charakteristika, jo bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kaltinamajam J. J.. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis J. J. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo tėvo S. J. laidavimą be užstato, atsižvelgiant į šeimos turtinę padėtį. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.). Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į byloje nustatytą J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. J. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumas (nustatytas vidutinis (1,89 prom.) neblaivumo laipsnis), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal BK nuostatas. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 str. 3 d., uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. J. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tačiau, kaip minėta, praeityje jis nebuvo baustas už panašaus pobūdžio veikas, nėra teistas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį (jo kraujyje buvo nustatytas 1,89 promilės etilo alkoholio kiekis) kaltinamajam nustatytinas ilgesnis nei minimalus (1 metų 6 mėnesių) BK 68 str. numatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Teismo vertinimu, toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 str. 2 d., be kita ko, numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 d. ir 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas J. J. padarė nusikalstamą veiką, yra valdytojo teise registruotas jo tėvo S. J. vardu, o nuosavybės teise priklauso I. K. (b. l. 74). Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 str. 2 d., tačiau priklauso trečiajam asmeniui, todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., iš kaltinamojo J. J. konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 490 Eur, t. y. būtent šio automobilio rinkos vertė, nustatyta turto vertintojo E. L. turto vertinimo dienai (2020-01-20) (2020-01-20 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L200112).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01078239, išduoto 2017-08-08, paėmimas (b. l. 55-56), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-54) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymas nuo 2020-01-01 (b. l. 59-61), - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant VĮ Regitra.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020-01-01 02.34 val. iki 2020-01-01 16.44 val. (1 diena) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka (b. l. 32-33, 49), tačiau jį atleidžiant nuo atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukiant, šis jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas negali būti įskaitomas, nes bausmė jam neskiriama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 254 str. 5 d., 273, 297, 298, 301, 303 – 308, 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., uždrausti J. J. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo 2020-01-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., 5 d., konfiskuoti iš J. J. automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto valdytojo S. J. ir savininko I. K. vardu, vertę atitinkančią sumą – 1 490 Eur.

Kardomąsias priemones - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) – paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones - sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01078239 , išduotą 2017-08-08, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ Regitra.

Išaiškinti J. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui S. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Irena Stefanovič