Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. prašymą dėl vykdomojo dokumento panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. S. kreipėsi su prašymu panaikinti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-864-91/2011, išduotą 2015-07-14 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo kur atsakove nurodoma A. Ž., nes vykdomasis raštas išduotas nesuėjus vykdymo terminui. Nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr.2-1942-91/2012 terminas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiantį dokumentą pratęstas 18 mėnesių, t.y. iki 2014-01-08. 2014-04-07 priimta teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-390-570/2014 terminas dar buvo pratęstas devyniems mėnesiams, t.y. iki 2015-02-07. Atsakovė A. Ž. mirė 2014-04-10. Asmeniui mirus visi procesiniai veiksmai stabdomi, nes miręs asmuo neturi teisnumo iki paaiškės jo teisių ir pareigų perėmėjai. Kauno apygardos teismo 2016-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1214-436/2016 mirusi skolininkė A. Ž. pakeista jos teisių perėmėja R. S.. Pasak pareiškėjos, vykdymo terminas sueis tik 2017 m. liepos 2 d. atmetus 3 dienas, kurias gyveno skolininkė po teismo sprendimo paskelbimo, todėl vykdomasis dokumentas gali būti išduotas ne anksčiau kaip minėtam terminui suėjus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Marijampolės rajono apylinkės teismo žinioje esančios prijungtos civilinės bylos Nr.2-864-91/2011 duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-115-91/2011 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį ir įpareigojo atsakovę A. Ž. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti gyvenamojo namo ir ūkio pastato žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos darbų padarinius, tai yra per devynis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą; taip pat nurodė, kad per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo inspekciją nugriauti minėtus savavališkai pastatytus gyvenamą namą, ūkinį pastatą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Marijampolės rajono apylinkės teismo žinioje esančios prijungtos civilinės bylos Nr.2-1942-91/2012 duomenimis nustatyta, kad 2012 m. birželio 8 d. priimtu sprendimu A. Ž. terminas projektinei dokumentacijai parengti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo pratęstas dar 18 mėnesių. Šis terminas baigėsi 2014 m. sausio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo žinioje esančios prijungtos civilinės bylos Nr.2-390-570/2014 duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu šis terminas buvo pratęstas dar 9 mėnesiams, kuris baigėsi 2015 m. sausio 7 d. (ta aplinkybė konstatuota ir 2016-09-05 Kauno apygardos teismo pareiškėjos atžvilgiu priimtoje nutartyje Nr. 2S-1214-436/2016). Skolininkė A. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus skolininkei, palikimą priėmė jos dukra pareiškėja R. S., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą, kuriame ir stovi savavališkai pastatyti statiniai, kuriuos buvo įpareigota įteisinti mirusioji išduotas 2014 m. rugsėjo 3 d. Taip pat pažymėtina, jog apie įsiteisėjusį 2011-03-29 priimtą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-115-91/2011 ir jo pagrindu mirusiajai A. Ž. nustatytus įpareigojimus pareiškėjai buvo žinoma, nes ji šioje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu.

2015 m. sausio 7 d. pasibaigus terminui teismo sprendimu nurodytiems teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti, 2015-07-14 Marijampolės rajono apylinkės teismas ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui išdavė vykdomąjį raštą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir kt. civilinėje byloje Nr.2-115-91/2011, kuris kaip nustatyta prijungtos civilinės bylos Nr.2-281-399/2016, 2015-07-28 pateiktas vykdyti antstolei Svajonei Žukaitienei, užvesta vykdomoji byla Nr.Nr.0076/15/01363. Antstolė nustačiusi, jog skolininkė A. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi pakartotinai išnagrinėjęs klausimą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, antstolės pareiškimą tenkino iš dalies, skolininkę A. Ž. po jos mirties pakeitė skolininke R. S.. Pirmosios instancijos priimta nutartis, kuria pareiškėja pakeista mirusios A. Ž. teisių perėmėja, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka palikta nepakeista.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t.y. visas palikėjo teises ir pareigas.

Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t.y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pareiškėja nurodo, jog asmeniui mirus visi procesiniai veiksmai stabdomi, nes miręs asmuo neturi teisnumo iki paaiškės jo teisių ir pareigų perėmėjai. Pasak pareiškėjos, skolininkės A. Ž. teisių perėmėja ji pakeista Kauno apygardos teismo 2016-09-05 priimta nutartimi, terminas teismo sprendimu nustatytiems veiksmams atlikti sueis tik 2017 m. liepos 2 d., todėl vykdomasis dokumentas gali būti išduotas ne anksčiau kaip minėtam terminui suėjus. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr.2-115-91/2011, atsakovei A. Ž. buvo įpareigota atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus nustatant tam tikrą jų atlikimo laiką, kas reiškia, jog tam tikriems veiksmams ne teisme atlikti buvo nustatytas procedūrinis, o ne procesinis terminas, kurio sustabdymo galimybės įstatymas nenumato. Įstatymu nustatytas tik procesinio termino sustabdymas, kuomet miršta viena iš santykio šalių. Sutinkamai su CPK 626 str. 1 d. 1 p., antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą tuo atveju, kai miršta skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Sustabdytas terminas pradeda eiti toliau, kai į bylą įstoja šalies procesinių teisių perėmėjas ir byla atnaujinama išieškotojo, skolininko pareiškimu ar antstolio iniciatyva. Pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi pakeitus išieškotoją ar skolininką fizinio mirties ar kitais įstatymo numatytais atvejais, visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui tampa privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, teismo nutartimi pareiškėją pakeitus mirusios A. Ž. teisių perėmėja vykdymo procese, visi mirusiosios veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, jų pagrindu įgytos teisės bei pareigos, jai tapo privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui, todėl pagrindo, naikinti kaip nesavalaikiai 2015-07-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-115-91/2011, kuris išduotas teismo sprendimu nustatytam terminui pasibaigus teisinę reikšmę turintiems veiksmams ne teisme atlikti, nenustatyta. Kartu atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad vykdomasis raštas išduotas praėjus nemažas laiko tarpui, po to, kai pareiškėja priėmė palikimą ir turėjo pareigą teismo sprendimą įvykdyti geruoju. Procesinis šalies pakeitimas vykdymo procese tik nustatė atsakingą priverstinio vykdymo procese subjektą, o ne nustatė tokiam asmeniui (pareiškėjai) teises ir pareigas (pastarosios perimtos priimant palikimą).

Antra vertus šiuo pastebėtini keli teisiškai reikšmingi faktai: pratęsti bet kokį terminą galima tik kol jis nepasibaigęs (tai reiškia, kad teismo sprendimo įsiteisėjimo terminas tokio termino pailginti negali ir jo skaičiavimo pradžiai reikšmės neturi), termino eiga jį pratęsus tęsiasi ir tam negali turėti įtakos užrukęs teismo procesas (pvz., ilgo, kartais galimai piktybinio bylinėjimosi pasekoje procedūrinis terminas negali pailgėti kelis kartus) arba pasikeitusios teisinio santykio šalys (pvz., teisių perleidimo įstatymo ar sutarties pagrindu atvejais), kurioms pasikeitus toks terminas neprasideda ir negali prasidėti iš naujo.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto panaikinimo laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas (CPK 593 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos R. S. prašymo dėl vykdomojo rašto panaikinimo, netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai.

Nutartis per 7 d nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.