- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- e2-2166-842/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- BUAB ,,Nekilsta“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Nekilsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus I. M., ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 021, 89 Eur dydžio nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-353-755/2016 uždarajai akcinei bendrovei „Nekilsta“ (toliau tekste – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016-03-08. Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas I. M.. Laikotarpiu nuo 2013-05-27 iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovu buvo A. T.. Panevėžio apygardos teismo 2016-02-25 nutartimi Bendrovės valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016-03-08 atsakovui buvo išsiųstas administratoriaus įsakymas Nr. 2 Dėl atskaitomybės sudarymo bei turto ir dokumentų perdavimo, kuriuo įsakoma iki 2016-03-18 perduoti administratoriui Bendrovės turtą ir visus dokumentus. Administratoriaus siųstų dokumentų atsakovas nepriėmė, grįžusio laiško voke nurodoma, kad atsakovas į pranešimus neatsiliepė. Už Panevėžio apygardos teismo 2016-02-25 nutarties, įpareigojusios Bendrovės vadovą perduoti teismo paskirtam administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui įmonės turtą ir visus įmonės dokumentus, nevykdymą 2016-07-04 Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovui paskirta 150 eurų dydžio bauda. Atsakovas su bendrovės administratoriumi buvo susisiekęs telefonu, administratorius buvo informuotas, kad dokumentai bus pristatyti atitinkamą dieną, tačiau tai nebuvo padaryta. Remiantis Juridinių asmenų registrui pateikto 2014 m. Bendrovės balanso duomenimis, Bendrovė turto turėjo iš viso už 2 070 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 008 Lt (Priedas Nr. 7), kas Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – irĮ BĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme reiškia nemokumą. Be to, VĮ „Registrų centro“ duomenimis Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnis) ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimą, todėl turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. CK 2.81 - 2.82 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 19, 37 straipsniai, Dokumentų ir archyvų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 6 dalis, 12 straipsnio 2 dalis, Antspaudų apyvartos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis taip pat įpareigoja uždarosios akcinės bendrovės vadovą (direktorių) saugoti įmonės dokumentus bei antspaudą. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta įmonės valdymo organų pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Bendrovės vadovo pareiga perduoti UAB „Nekilsta“ turtą bei dokumentus administratoriui nėra įvykdyta iki šiol. Be to, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civ. b. 3K-3-496/2013). Remiantis 2014 m. Bendrovės balanso duomenimis, įmonė jau 2014 m. buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė dar 2014 metais atitiko ĮBĮ įtvirtintus nemokumo požymius, atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, tai žinojo, todėl turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.Nuostolinga įmonės veikla, sparčiai didėjanti prisiimamų įsipareigojimų apimtis, nebuvo netikėti duomenys atsakovui, nes tai neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Todėl atsakovo veika (neveikimas) - nesikreipimas savo iniciatyva inicijuoti bankroto bylą laikytini nesąžininga ir neteisėta veika. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2015-01-26 nutartis civ. b. Nr. 2-2374-567/2015). Aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patvirtina, kad tarp Bendrovei padarytos žalos dydžio (kreditoriniai reikalavimai) ir tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pareiga perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui. Tokiu atveju būtų galima spręsti, kada, dėl kokių veiksmų atsirado žala, kaip atsiliepime teigia ir atsakovas. Šiuo atveju nei bendrovės bankroto procedūros metu, nei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas su bankroto administratoriumi nebendrauja ir nebendradarbiauja, jokių dokumentų bankroto administratoriui neteikia, į ieškovo šaukimus, pranešimus neatsiliepia.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. T. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, sumažinti ieškovo paskaičiuotos žalos dydį, išdėstyti priteistos žalos mokėjimą dvidešimties mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, pradedant mokėti teismo sprendimui įsiteisėjus iki visiškos priteistos žalos atlyginimo, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teigia, jog jau 2014 metais įmonė buvo nemoki ir jis jau tada turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepateikia jokių duomenų apie tai kada ir kokios įmonės skolos atsirado, kada įmonė įsiskolino konkretiems kreditoriams. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad 5 021, 89 eurų skola atsirado dėl atsakovo kaltės bei įrodymų, patvirtinančių, kad žala būtų neatsiradusi, jei 2014 metais atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad įmonei neva tai padaryta žalos suma yra susidariusi iš kasdienės įmonės veiklos, t. y. neturint lėšų apmokėti skolą mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei įmonės turtą saugojusiai saugos tarnybai. Jokių sandorių, atsakovo teigimu, jis neatlikęs. Priešingai, dar stengėsi vykdyti įmonės veiklą ir išgelbėti įmonę nuo bankroto. Atsakovas taip pat pateikė prašymą , atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, sumažinti ieškovo paskaičiuotos žalos dydį, išdėstyti žalos mokėjimą, kadangi jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gauna nedidelę išmoką, jokio turto, išskyrus nedidelės vertės transporto priemonę, neturi, gyvena vienas.
Į bylos nagrinėjimą teisme atsakovas nebeatvyko, jo paties atsiliepime nurodomu gyvenamosios vietos adresu siunčiamų procesinių dokumentų nebepriėmė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 121 straipsnio 1 ir 2 dalis dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o jeigu jie nesilaiko nustatytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Atsiliepimas
Ieškinys su priedais atsakovui įteikti, siunčiant juos atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame kaip savo gyvenamosios vietos adresą nurodė ,,Smėlio g. 129-523, Utena“, tačiau siunčiant šaukimą į teismo parengiamąjį posėdį, jis grįžo neįteiktas. Šaukimas teismo posėdžių sekretorės dar kartą buvo persiųstas, tačiau jo atsakovui įteikti taip pat nepavyko. Teismas vertina, kad tuo atveju, jei atsakovas tikrai negyvena jo paties teiktame procesiniame dokumente nurodytu adresu, pareigos pranešti apie adreso pasikeitimą jis tinkamai nevykdė ir šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį laikomas įteiktu tinkamai (CPK 121 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas prašė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Teismas nutarė, kad atsakovas nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie adreso pasikeitimą, todėl pripažino, kad apie teismo posėdį informuotas tinkamai ir byla nagrinėjo jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą.
Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi įstatyme nustatyta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia.
ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Juridinio asmens valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).
Pagal Juridinių asmenų registrui pateikto 2014 m. Bendrovės balanso duomenimis, UAB ,,Nekilsta“ turto turėjo iš viso už 2 070 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 20 008 Lt (b. l. 10), kas, kaip teisingai nurodoma ieškinyje, reiškė nemokumą. A. T. bendrovės vadovu buvo nuo 2013-05-27. Iš minimos ataskaitos matyti, kad būtent jam vadovaujant pasikeitė įmonės finansinė situacija.
BUAB „Nekilsta“ Panevėžio apygardos teismo 2016-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-353-755/2016 yra iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas bankroto administratorius I. M. (b. l. 7-9). Ieškovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad buvęs BUAB „Nekilsta“ vadovas A. T. neperduoda bankroto administratoriui jokio įmonės turto ir dokumentų, su bankroto administratoriumi nebendradarbiauja, į raginimus nereaguoja. Tai patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2016-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. EB2-353-755/2016, kuria A. T. už įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir visus įmonės dokumentus nevykdymą skirta 150,00 Eur bauda (b.l. 19). Šios bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas jokių dokumentų taip pat neteikė.
Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais nesilaikant įstatyme įtvirtintų pareigų padarytą žalą. CK 2.87 straipsnis įtvirtina pagrindinius juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principus: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens vadovui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Atsakovo elgesys neperduodant įmonės turto bei dokumentų bankroto administratorei yra neteisėtas bei žalingas kreditoriams, kadangi neįmanoma sužinoti dėl kokių priežasčių suprastėjo įmonės finansinė padėtis. Dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Teismas pažymi, kad ir pats atsakovas su atsiliepimu nepateikia jokių įmonės dokumentų, neginčija aplinkybės, kad nei jie, nei įmonės turtas nebuvo perduoti bendrovės administratoriui, be to, net nenurodo jokių priežasčių, kodėl tai nepadaryta. Tokiu atveju, buvusiam bendrovės vadovui nevykdant pareigų, bankroto administratorius ir negali nurodyti jokių konkrečių aplinkybių dėl BUAB ,,Nekilsta“ skolų susidarymo.
Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis CK 6.246 – 6.249 straipsniais 6.251 str., 2.87 straipsnio 7 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 5 021, 89 eurų piniginių lėšų žalos atlyginimui.
Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ar sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsakovas formuluodamas prašymą teismui prašė sumažinti priteisiamos žalos dydį, tačiau šio prašymo nei motyvavo, nei pagrindė. Prašydamas priteistą skolą išdėstyti atsakovas nurodė, kad neturi joki reikšmingo turto, yra bedarbis, gauna nedidelę nedarbo išmoką, tačiau šių savo teiginių vėlgi nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko.
Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kurios nors iš šalių turtinė padėtis yra geresnė, ypatingai įvertinant tai, kad ieškovas yra bankrutavusi bendrovė. Nėra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovui atsirastų itin sunkių ar nepriimtinų pasekmių, kadangi, kaip matyti iš jo paties pasiūlymo ieškovui, jis nėra visai nepajėgus rasti piniginių lėšų žalos atlyginimui. Pažymėtina ir tai, kad pastaroji aplinkybė taip pat leidžia teismui manyti, kad atsakovas savo tikros turtinės padėties neatskleidžia.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo prašymai dėl žalos dydžio sumažinimo ir mokėjimo išdėstymo atmetami.
Atsakovui praleidus terminą piniginėms prievolėms įvykdyti CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 021, 89 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio ir vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 113,00 eurų žyminio mokesčio bei 2,02 euro išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Suma, priteista valstybės nauda, turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5660. Sumokėjus šias išlaidas teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo BUAB „Nekilsta“ ieškinį atsakovui A. T. tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Nekilsta“, juridinio asmens kodas 300144263, naudai 5 021, 89 eurus (penkis tūkstančius dvidešimt vieną eurą ir 89 ct) žalos atlygimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 021, 89 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115, 02 (šimtą penkiolika eurų ir 2 ct) eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.