Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Transland“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“, ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2008-12-31 UAB „Transland“ balanso duomenimis 2008 m. įmonės turto vertė sudarė 3024781 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 2995013 Lt (b.l. 19).

2008-12-31 BUAB „Transland“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog 2008 m. įmonės nuostoliai sudarė 297951 Lt (b.l. 20).

2011-02-22 sprendimu (b.l. 54-61) Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-2618-392/2011 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Transland“, S. V. ir A. V. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo bei atsakovų S. V. ir A. V. priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nusprendė AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti: priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ solidariai iš UAB „Transland“, A. V. ir S. V. 822229,33 Lt; priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ solidariai iš UAB „Transland“, A. V. ir S. V. 5 % metines palūkanas nuo 822229,33 Lt sumos, skaičiuojamas nuo 2010-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ iš UAB „Transland“, A. V. ir S. V. po 4073, 33 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013-01-02 nutartimi (b.l. 62-67) Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų S. V. ir A. V. apeliacinį skundą, nutarė Vilniaus apygardos teismo 2011-02-22 sprendimą palikti nepakeistą.

2012-06-01 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. B2-4232-640/2012 civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Transland“ iškėlimo, įpareigojant UAB „Transland“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus (b.l. 12-13).

2012-06-11 UAB „Insolvensa“ perdavė antstolių B. P. ir A. N. kontorai prašymą priimti Vilniaus apygardos teismo 2012-06-01 vykdomąjį raštą vykdyti (b.l. 14).

2012-07-16 Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis bylą dėl UAB „Transland“ bankroto bylos, 2012-07-16 nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Transland“ kreditorinius reikalavimus bendrai 864439,40 Lt sumai (b.l. 26-27). 2012-09-03, 2012-10-24, 2012-12-19 nutartimis buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (b.l. 130 - 133).

2012-09-17 S. V. ir bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo pasirašė BUAB „Transland“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 17).

2013-03-15 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Transland“, S. V. ir A. V. dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo bei atsakovų S. V. ir A. V. priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2618-392/2011 dėl 822229,33 Lt, 5 procentų metinių palūkanų nuo 822229,33 Lt sumos, skaičiuojamas nuo 2010-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; po 4073, 33 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Transland“, A. V. ir S. V. (b.l. 68-69).

2013-12-23 BUAB „Transland“ kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 2) nutarė įpareigoti administratorių pateikti ieškinį įmonės vadovui S. V. dėl žalos priteisimo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai (b.l. 23-25).

2014-07-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutarė pakeisti kreditorių AB „SEB lizingas“ į AB „SEB bankas“ ir patvirtinti jo 1313576,21 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (b.l. 133).

Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė, balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Dėl balanso įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatytina pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis, teismas vadovaujasi įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansinius rodiklius teismas vertina kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos sprendžia, kad pasirašytame balanse esantys duomenys nepatvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, pažymėtina, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri nagrinėjamu atveju neatspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Teismas pažymi, kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys ir jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu. Pažymėtina, kad 2008 m. balansas buvo sudarytas ir patvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti.

Taigi, vien tai, kad 2008 m. buvo sudarytas balansas, nagrinėjamu atveju savaime nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad žala ieškovui yra padaryta pagal 2008 m. balanso duomenis. Tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas pagal 2012-09-17 S. V. ir bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ įgalioto asmens BUAB „Transland“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 17) turtas, savaime nereiškia, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui minėtame balanse nurodyto turto vertę.

Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

Teismas pripažįsta, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, būti jai lojalus, o atstovaudamas įmonę, kaip jos vadovas, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą 177445,72 EUR sumai ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos, kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos faktą ir dydį (CPK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Vienas iš apskaitos dokumentų yra įmonės balansas.

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas 2008 metų balansas nesudaro teisinio pagrindo patvirtinti faktui, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje, nors jis pagal pateiktą balansą užfiksuotas.

Šioje byloje pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles vien 2008 metų balanso pateikimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje buvo 3024781 Lt vertės turto, kurio neperdavus bankroto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala.

Teismas pažymi, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala

Teismas pripažįsta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad ieškovo įmonė negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nes turto įmonėje nėra.

Nagrinėjamu atveju nuostolinga įmonės veikla, sparčiai didėjanti prisiimamų įsipareigojimų apimtis nebuvo netikėti duomenys atsakovui, nes tai neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Todėl atsakovo veika (neveikimas) – nesikreipimas savo iniciatyva inicijuoti bankroto bylą laikytini nesąžininga ir neteisėta veika.

Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Transland“, nes atsakovas dėl nurodytų veiksmų yra atsakingas, neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patvirtina, kad ieškovui padarytos žalos dydis dėl kreditorinių reikalavimų ir tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo kaltės įmonei ir tuo pačiu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, ji priteistina iš atsakovo, nes žala atsirado dėl jo neveikimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog bankroto byloje buvo patvirtinti ieškovo BUAB „Transland“ įmonės kreditorių reikalavimai bendrai 1434913,92 Lt sumai (b.l. 26-27, 130 - 133). Iš šios sumos teismas atima pagal įsiteisėjusį 2011-02-22 sprendimą Nr. 2-2618-392/2011 (b.l. 54-61) iš atsakovo S. V. solidarios atsakomybės pagrindu AB „SEB lizingas“ (kurio teisių perėmėjas AB SEB bankas) naudai priteistą 822229,33 Lt sumą ir konstatuoja, kad kreditorinių reikalavimų suma 612684,56 Lt, kuri šiuo metu atitinka 177445,72 EUR, yra ieškovo įmonei padaryta žala, nes ieškovo įmonėje jokio turto nėra, taigi kreditorių reikalavimai 177445,72 EUR sumai nebus patenkinti.

Teismas pagrįstu pripažįsta ieškovui padarytos žalos dydį dėl 177445,72 EUR kreditorinių reikalavimų, o likusioje dalyje dėl 238134,07 EUR (822229,33 Lt) priteisimo atmeta ieškinį, kaip nepagrįstą, nes įsiteisėjusiu 2011-02-22 sprendimu Nr. 2-2618-392/2011 (b.l. 54-61) iš atsakovo S. V. solidarios atsakomybės pagrindu AB „SEB lizingas“ (kurio teisių perėmėjas AB SEB bankas, kuris yra BUAB „Transland“ kreditorius) naudai priteista 822229,33 Lt suma.

Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 6.245 str. - 6.249 str., Įmonių bankroto įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas, CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės atlyginti žalą nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovui priklausančiomis lėšomis dėl žalos atlyginimo, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė atlyginti žalą pagal priteistą sumą atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovui BUAB „Transland“ 2012-05-03 nutartimi iškelta bankroto byla. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 2933 EUR žyminis mokestis valstybės naudai. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vedimo teisme.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylą iš esmės laimėjo ieškovas, todėl atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovas turi atlyginti 7,53 EUR (26 Lt) sumą (1 t., b.l. 1a) dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. V. 177445,72 EUR Lt žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Transland“ naudai.

Priteisti iš atsakovo S. V. 2933 EUR žyminio mokesčio ir 7,53 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.