- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-2015-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13513-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- E. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-960-566/2022 pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Vilniaus apskrities VPK) kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 10.10 val. Kudirkos g., prie J. Jasinskio g. sankirtos įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovo vairuojamas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) ir Vilniaus apskr. VPK PR 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio T. K. vairuojamas tarnybinis automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbiami). Ieškovas nurodė, jog vyriausiasis patrulis T. K. vairuodamas transporto priemonę VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), ir vykdamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. į iškvietimą su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, Kudirkos g., prie J. Jasinskio g. susidūrė su transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), vairavusiu atsakovu E. G.. Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) vairuotojo kaltės. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, sužalojimus patyrė tarnybiniame automobilyje važiavęs vyriausiąsias patrulis A. B., kuris dėl patirtų sužalojimų nuvežtas į ligoninę. Eismo įvykio metu vyriausias patrulis A. B. patyrė dešinės plaštakos I-o piršto sumušimą (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), jam nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, ieškovas išmokėjo A. B. 913,42 Eur išmoką dėl tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo. Ieškovas nurodė, jog dėl eismo įvykio yra atsakingas atsakovas, todėl jam tenka pareiga atlyginti atsiradusią žalą. Minėtą aplinkybę patvirtino Vilniaus apskr. VPK KP V KPR 2020 m. spalio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25275-2020, bei atlikta eismo įvykio ekspertizė. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 913,42 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas 2020 m. spalio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25275-2020 yra pripažintas kaltu, padaręs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4, 9, 12 punktuose numatytus pažeidimus, nes įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinio nusižengimo byloje nėra. Atsakovas taip pat nurodė, jog jis netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi jo vairuojamą transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra apdraudęs draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Atsakovas pažymėjo, jog įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnas, vairavęs automobilį, nesilaikė įstatyme numatyti draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl atsakovas nėra kaltas dėl eismo įvykio. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.
3. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nesikreipė į draudiką ikiteismine tvarka, todėl draudikui iki teismo pranešimo nebuvo žinoma apie reiškiamus reikalavimus, draudikas nėra įvertinęs pretenzijos pagrįstumo. Pažymėjo, kad 2022 m. sausio mėn. draudikas gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM pretenziją dėl A. B. laikino nedarbingumo metu išmokėtos 467,05 Eur dydžio ligos išmokos, draudikas pradėjo įvykio administravimą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 1 d. Vilniaus AVPK trečiajam asmeniui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog dėl eismo įvykio atsakingi yra du asmenys, tiek VW Caddy, v/n (duomenys neskelbiami) vairuotojas, tiek BMW, v/n (duomenys neskelbiami)vairuotojas. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės, taigi eismo įvykio metu žala padaryta dėl dviejų padidinto pavojaus šaltinių sąveikos. Pažymėjo, jog Vilniaus AVPK atliktas vidinis tyrimas ir tyrimo išvados nepatvirtina, jog dėl ginčo eismo įvykio visa apimtimi yra atsakingas atsakovas. Pažymėjo, jog Vilniaus apskrities VPK prievolė mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo išmoką dėl sutrikdytos sveikatos pareigūnui atsirado viešosios teisės normų pagrindu, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų pagrindu. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad civilinės atsakomybės draudikas turi prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalą. Trečiojo asmens nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo išmokėta socialinio draudimo išmoka yra pagrįsta. Trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, j. a. k. 191688326, iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbiami), 456,71 Eur žalos atlyginimo, o likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. G. 13,50 Eur žyminio mokesčio; priteisti atsakovui E. G. iš ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 9 d. apie 10.10 val. Kudirkos g., prie J. Jasinskio g. sankirtos įvyko eismo įvykis, kurio metu Vilniaus apskr. VPK PR 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiasis patrulis T. K., vairuodamas transporto priemonę VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – VW Caddy) ir vykdamas į iškvietimą su įjungtais mėlynais ir raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais susidūrė su atsakovo E. G. vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – BMW) (toliau - eismo įvykis). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, sužalojimus patyrė tarnybiniame automobilyje važiavęs vyriausiasis patrulis A. B., kuris dėl patirtų sužalojimų nuvežtas į ligoninę.
6. Iš byloje pateikto 2020 m. vasario 9 d. ligoninės medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatė, kad A. B. diagnozuotas dešinės plaštakos I piršto sumušimas, ranka imobilizuota. Iš byloje pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų elektroninių pažymėjimų išrašo nustatė, jog A. B. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d.
7. Iš byloje pateiktų 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. lO-IS3-92 ir 2021 m. sausio 5 d. centrinės medicinos ekspertizės komisijos pažymos Nr. 15, teismas nustatė, kad A.B. sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, pareigūnas sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas. Iš byloje pateiktos Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelės nustatė, jog A. B. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 55,50 Eur, vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1 171,05 Eur. Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos pareigūno A. B. sveikatai ieškovas, vadovaujantis Vilniaus apskrities VPK viršininko 2021 m. sausio 8 d. įsakymu „Dėl kompensacijos A. B. išmokėjimo“ Nr. lO-TE-18, 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo A. B. 913,42 Eur kompensaciją. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kurioje nurodyta, jog A. B. už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. išmokėta 467,05 Eur ligos išmoką.
8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Vilniaus apskrities VPK) 2020 m. birželio 29 d. atsakovui E. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-52749-2020 už KET 4 punkto, 9 punkto, 12 punkto pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta ANK 417 str. 6 d. Vilniaus apskrities VPK 2020 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25275-202, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs KET 4, 9, 12 punktuose numatytus pažeidimus, už kuriuos skirta ANK 417 straipsnio 6 dalyje nustatyta atsakomybė - administracinė nuobauda (115 Eur). Atsakovas nutarimą apskundė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi minėtą nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus apskrities VPK 2020 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25275-202 paliko nepakeistą.
9. Iš byloje pateiktos Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 10R-34637096-22, teismas nustatė, kad eismo įvykio kaltininkais pripažinti abu vairuotojai. Transporto priemonės VW Caddy valdytojui 2020 m. liepos 3 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-53845-2020 už KET 20 punkto reikalavimų nesilaikymą. Minėtą nurodymą T. K. įvykdė.
10. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas). Konstatavęs, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, teismas sprendė, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui dėl tarnybos metu sutrikdytos sveikatos kompensaciją, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.
11. Teismas nustatęs visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir konstatavęs mišrią atsakovo ir VW Caddy automobilio valdytojo kaltę (po 50 proc.) (CK 6.282 straipsnis), ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisdamas 456,71 Eur (913,42 Eur *50 proc.) žalos atlyginimo.
12. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (50 proc. patenkintų reikalavimų), atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (50 proc.) iš ieškovo priteisė 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-960-566/2022 dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad:
13.1. Vilniaus apskrities VPK prievolė mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo išmoką dėl sutrikdytos sveikatos pareigūnui atsirado viešosios teisės normų pagrindu, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų pagrindu. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakingas asmuo ar civilinės atsakomybės draudikas turi prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytą kompensaciją, kuri apskaičiuojama nustatytais standartizuotais kriterijais;
13.2. kasacinio teismo plėtojama praktika patvirtina, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu, išmokėdama pareigūnui arba jo šeimos nariams kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakingo asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas: a) tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas b) tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Teismas, spręsdamas dėl tokios žalos atlyginimo regreso tvarka, nėra saistomas pagal viešosios teisės normas išmokėtos kompensacijos dydžio, todėl ieškovas, reikalaudamos žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos dydį, o teismo pareiga patikrinti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę ir ar tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.);
13.3. vienas iš asmens turtinės žalos formų – negautos pajamos. Sprendžiant ar yra pagrindas dėl ieškovo reikalaujamo žalos priteisimo, ieškovas privalo įrodyti, kad susidarė skirtumas negautų pajamų forma tarp pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir jam VSDF išmokėtos ligos išmokos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl A. B. buvusio nedarbingumo nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM išmokėjo jam 467,05 Eur ligos išmoką. VSDF pateiktoje pretenzijoje nurodoma, jog vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų įstatymu, šis nelaimingas atsitikimas VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-2465 buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. - Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į / iš darbą (-o)); dėl šio įvykio A. B. nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. buvo laikinai nedarbingas; A. B. už šį nedarbingumo laikotarpį VSDFV Vilniaus skyriuje paskirta 467,05 Eur dydžio ligos išmoka (įvykį pripažinus draudžiamuoju mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“);
13.4. VSDF Vilniaus skyriaus pateikta pretenzija patvirtina, kad pareigūnas nedarbingumo laikotarpiu gavo nedarbingumo išmoką, kuria pilnai buvo dengiamos jo iki ginčo eismo įvykio gautos pajamos (100%), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo išmokėta papildoma socialinio draudimo išmoka atitinka ir yra pagrįsta nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtine žala. Kaip patvirtina ieškinio priedas (Piniginės kompensacijos apskaičiavimo lentelė, b.l. 15) pareigūno A. B. vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos (neatskaičius mokesčių) sudarė 1 171,05 Eur; atitinkamai pareigūno gaunamas mėnesio darbo užmokestis („į rankas“ https://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle) – 777,55 Eur (1 d. d. – 37,02 Eur); pareigūnas buvo nedarbingas nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. (11 darbo dienų), t. y. pareigūnas nedarbingumo laikotarpiu turėjo teisę į 407,28 Eur (11X37,02 Eur) darbo užmokesčio / pajamų; VSDF Vilniaus skyriaus A. B. išmokėta ligos išmoka yra 467,05 Eur, kas neabejotinai patvirtina, jog VSDF Vilniaus skyriaus ligos išmoka padengia pareigūno nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas ir atitinka realų žalos dydį, o ieškovo išmokėta papildoma kompensacija viršija patirtos žalos dydį, todėl negali būti priteisiama, todėl ieškovo ieškinys yra neįrodytas ir negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
14. Ieškovas Vilniaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:
14.1. teismas remdamasis teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktiką, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, vykdydamas socialinio draudimo funkciją ir išmokėjęs nustatyto dydžio vienkartinę išmoką (kompensaciją), turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti išmokėtą sumą iš žalą padariusio asmens (atsakovo), todėl E. G. yra tinkamas atsakovas šioje byloje;
14.2. ieškovas, įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, pateikė pakankamus įrodymus, o atsakovas ieškinyje pateiktų duomenų nepaneigė, t. y. neįrodė, jog realus nukentėjusiojo patirtos žalos dydis mažesnis, ar tokios žalos apskritai nepatirta. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, teismas pagrįstai sprendė, jog žalos dydis yra įrodytas, todėl iš atsakovo turi būti priteista patirta žala;
14.3. tais atvejais, kai socialinio draudimo įstaiga ar kita institucija, vykdydama teisės aktų pagrindu valstybės suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija.
15. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė tenkinti apeliacinį skundą: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-960-566/2022 dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad:
15.1. pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, atlyginęs dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš draudiko ir / ar žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą - nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę;
Atsiliepimas
15.2. policijos pareigūnui A. B. buvo išmokėta fiksuoto dydžio kompensacija - 913,42 Eur, nors jo nedarbingumo laikotarpis buvo 15 dienų, tačiau išmoka buvo išmokėta fiksuota už 0,78 mėn, kaip nurodyta ieškinyje. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo tretysis asmuo, ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovo reikalavimas gali būti patenkintas: a) tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas b) tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Todėl ieškovas turėjo įrodyti, kad išmokėta kompensacijos suma atlygino realią policijos pareigūno A. B. patirtą turtinę žalą;
15.3. vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir kursanto sveikatos sutrikdymo masto nustatymo tvarkos apraše (aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. ( nutarimu Nr. 1300) nurodyta, kad į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau - CMEK) pareigūnas siunčiamas po to, kai jam užbaigiamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba medicininė pažyma (forma Nr. 094/a, kurią nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras), dėl sveikatos sutrikdymo, bet ne vėliau kaip po 120 dienų nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo ar medicininės pažymos (forma Nr. 094/a) pareigūnui. Jeigu dėl sveikatos sutrikdymo elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) arba pažyma neišduodama, į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją pareigūnas siunčiamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nurodytos aplinkybės paaiškėjimo. Pažymėjo, kad eismo įvykis buvo 2020 m. vasario 9 d., tačiau CMEK pažyma (kurioje nurodytas pagrindas - tarnybinio patikrinimo išvada: 2020 m. vasario 9 d. Nr. 10-1S3-92 Vilniaus AVPK. Sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo) yra pateikta tik 2021 m. sausio 5 d., todėl kyla pagrįstas klausimas, kodėl CMEK išvada buvo pateikta praėjus beveik metams po eismo įvykio ir kokius medicininius dokumentus tyrė komisija. Byloje yra pateiktas ir 2020 m. vasario 26 d. specialisto paaiškinimas, kuriome nurodyta, kad A.B. diagnozuotas dešinės plaštakos pirmo piršto sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama, todėl svarbu vertinti ir teismo medicinos eksperto išvadą;
15.4. ieškinys turi būti atmestinas, kaip nepagrįstas, neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Policijos pareigūnui A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius jau yra išmokėjęs ligos išmoką, kuri padengia pareigūno nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas ir atitinka realų žalos dydį, o ieškovo išmokėta papildoma kompensacija viršija patirtos žalos dydį, todėl negali būti priteisiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo.
19. Ginčas kilo dėl specialiųjų teisės aktų pagrindu kompensaciją išmokėjusio ieškovo Vilniaus apskrities VPK atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į atsakovą E. G., dydžio, atsakovo atsakomybės apimties.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 9 d. Vilniuje, Pamėnkalnio g. įvyko eismo įvykis, kuomet susidūrė dvi transporto priemonės: VW Caddy, v/n (duomenys neskelbiami), vairuojama T. K. ir BMW, v/n (duomenys neskelbiami), vairuojama atsakovo E. G.. Transporto priemonėje VW Caddy, v/n (duomenys neskelbiami) keleiviu važiavo vyriausiasis patrulis A. B., kuris patyrė dešinės plaštakos I-o piršto sumušimą ir to pasėkoje jam nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Iš byloje pateiktos Vilniaus apskrities VPK 2022 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 10R-34637096-22, matyti, kad eismo įvykio kaltininkais pripažinti abu vairuotojai. Transporto priemonės BMW, v/n (duomenys neskelbiami) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta trečiojo asmens transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis Nr. 02-5577487. Dėl eismo įvykio metu pareigūno A. B. patirto sužalojimo, ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu ir Vilniaus apskrities VPK viršininko 2021 m. sausio 8 d. įsakymo „Dėl kompensacijos A. B. išmokėjimo“ Nr. lO-TE-18 pagrindu, išmokėjo A. B. 913,42 Eur kompensaciją. Byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma, kurioje matyti, jog A. B. už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 9 d. iki 2020 m. vasario 24 d. išmokėjo 467,05 Eur ligos išmoką. Dėl išmokėtos 913,42 Eur kompensacijos, ieškovas Vilniaus apskrities VPK pareiškė ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.
21. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog dėl 2020 m. vasario 9 d. Vilniuje, Pamėnkalnio g. įvykusio eismo įvykio yra atsakingi abiejų transporto priemonių VW Caddy, v/n (duomenys neskelbiami)ir BMW, v/n (duomenys neskelbiami)vairuotojai lygiomis dalimis, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. tik dėl pusės ieškinio reikalavimo sumos.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Tokio teisės aiškinimo laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).
23. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės, įgyvendinamos nurodytų normų pagrindu, apimties, šios teisės normos aiškintinos ir taikytinos atsižvelgiant į socialinio draudimo įstaigų ir už žalą atsakingų asmenų prievolių mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą atsiradimo pagrindus bei sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose. Vienas alternatyvių žalos atlyginimo būdų yra žalos atlyginimas, remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Tokiu būdu žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiškia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – būti mažesnis ar didesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).
24. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas vadovaudamasis Statuto 59 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. IV-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. IV-504 redakcija), 3.32 punktu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 5-V-548 „Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 5-V-668 redakcija) 8, 14 ir 15 punktais atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.l0-IS3-92 bei 2021 m. sausio 5 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. 15 pripažino, kad A. B. sužalojimą patyrė tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti A. B. 0,78 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (Vilniaus apskr. VPK viršininko 2021 m. sausio 8 d. įsakymas „Dėl kompensacijos A. B. išmokėjimo“ Nr.lO-TE-18).
25. Taigi, ieškovui prievolė mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo išmoką dėl sutrikdytos sveikatos pareigūnui atsirado viešosios teisės normų pagrindu, tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų pagrindu. Dėl to nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakingas asmuo ar civilinės atsakomybės draudikas turi prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytą kompensaciją.
26. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo (visiško žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.
27. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojama praktika patvirtina, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu, išmokėdama pareigūnui arba jo šeimos nariams kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakingo asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas: a) tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas b) tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).
28. Ieškinio dėl žalos atlyginimo tenkinimui, ieškovo pareiga pagrįsti ir įrodyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir žalos dydį, o teismo pareiga patikrinti, ar ieškovas turi reikalavimo teisę ir ar tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.290 straipsnį ir padarė nepagrįstas išvadas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal CK 6.290 straipsnį atsakovui kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalą, kokią kompensaciją pareigūnui išmokėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, realios žalos dydžio nenustatinėjo, t. y. nesiaiškino kokią konkrečiai turtinę žalą patyrė eismo įvykyje nukentėjęs policijos pareigūnas.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byloje reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą.
32. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, nenustatė, neištyrė ir neįvertino ieškovo reikalavimams tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Bylos apeliacinėje instancijoje negalima išnagrinėti iš esmės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje klausimo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.