- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- 1-703-1197/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30554-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 5 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. B., 2023 m. rugpjūčio mėn. 13 d., apie 13 val. 50 min., Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, kelyje Nr. 2812 („Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo automobilį „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės vairuoti transporto priemonių, be to, vairuojamu automobiliu kelio dešine puse važiuodamas Paberžės kaimo kryptimi, jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas privalomo greičio, taip pat pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, tai yra, jis viršydamas nustatytą maksimalų leistiną 70 km/h greitį, važiavo apie 87 km/h greičiu, be to, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų vairavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu su žvyro danga, taip pat į jo važiavimo kryptimi kelio atkarpoje ties 30-ju kilometru buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko važiuodamas kelio vingiu pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešais nuo Paberžės kaimo pusės važiavusiu S. J., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė S. J., o jo vairuoto automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė S. J., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė sužalojimus atitinkančius sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas
2. 2024 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. parodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi nukentėjusiesiems išmokėtos kompensacijos, norėtų taikiai užbaigti bylą. Nurodė, kad su nukentėjusiaisiais bandė susisiekti, tačiau neturėjo jų duomenų, tyrėja jam tokių duomenų nesuteikė.
3. Atnaujinus įrodymų tyrimą, 2024 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dar kartą patvirtino, kad padarė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, atsiprašo ir labai dėl to gailisi.
4. Atnaujinus įrodymų tyrimą, 2024 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. parodė, kad laikosi ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Jam sunku prisiminti, ką norėjo pasakyti, nes praėjo daug laiko. Norėtų pasakyti apie kaltinamąjį. Jo nuomone, jis yra suaugęs, apie 30 metų amžiaus vyras, niekada neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, „pavogė“ tą mašiną iš savo sesers. Nemano, kad sesuo buvo davusi broliui tą mašiną. Jis rašė paaiškinimą, kad važiavo tokiu keliu, vadinamu „tarka“, tačiau žmogus, neturėdamas teisės vairuoti, gali nežinoti, kaip važiuoti tokiu keliu, jis turėjo pasirinkti saugų greitį. Kai dar buvo atliekamas tyrimas, iš kaltinamojo buvo paimtas kraujas dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo, tačiau jis dar prašė, kad būtų paimtas kraujas dėl narkotinių medžiagų kraujyje nustatymo, tačiau jo niekur nenuvežė ištirti, paleido. Dėl atleidimo. Jį antrą dieną buvo iškvietę į policiją duoti parodymus. Pirmas klausimas buvo: „Ar duoti telefono numerį kaltinamajam?“. Aš tikrai nenorėjau to daryti antrą dieną po tėvo mirties, mama tuo metu gulėjo reanimacijoje, dabar yra neįgali. Per metus laiko mano dvejoms seserims ir mamai kaltinamasis jokio dėmesio neparodė. Mano tėvas buvo senas žmogus, pragyveno dorą gyvenimą. Seniūnijoje visi klausia mūsų, kaip viskas bus. Tyrėjo atsakymas jį šokiravo, kai jis pasakė, kad kaltinamajam nieko nebus, nuteis 3-4 metus lygtinai. Kaltinamasis, neturėdamas teisės vairuoti, aiškiai nesuvokė, kaip tokiu keliu važiuoti, tačiau dar teisinosi, kad turi traktorininko pažymėjimą, yra dirbęs miškuose ir laukuose. Toks žmogus išvažiavo į kelią. Norėčiau, kad šis žmogus būtų patrauktas atsakomybėn. Atsakydamas į teisėjo klausimą, nukentėjusysis atsakė, kad draudimo bendrovė man pilnai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, šiuo aspektu jokių pretenzijų neturime. Žmogus, nežinantis, kaip vairuoti automobilį ir parinkti saugų greitį, pripūtė leistiną normą, tačiau jis nieko nežino apie važiavimą automobiliais, apie leistiną ir saugų greitį. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad kalbėjo su seserimis, jos nenori prisiminti įvykio, matyti kaltinamąjį, tačiau mama norėjo, kad jis dalyvautų teismo posėdyje, kad žinotų, kas vyksta. Nukentėjusysis papildė, kad kai kaltinamasis buvo policijoje, jis nieko neprisipažino. Tik po to, kai buvo pripažintas kaltinamuoju, jis nusprendė taip pasielgti. Įvykio vietoje kaltinamasis nebuvo prie jo priėjęs, net neklausė, gal kas mirė, tačiau, kai atvažiavo jo sesuo, buvo prie jo priėjusi ir sakė, kad norėjo pažiūrėti į jo veidą. Kaltinamasis jai pasakė, kad „aš esu kaltas“, nes jis nieko neprisiminė.
5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, prokuroras ir kaltinamasis sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu buvo informuoti, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, kuri 2024 m. vasario 28 d. pranešimu informavo, kad atlygino žalą visiems nukentėjusiesiems, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji nepareiškė civilinių ieškinių, byla išnagrinėta sutrumpinto rodymų tyrimo tvarka, nedalyvaujant nukentėjusiesiems, išskyrus R. J., kuris atnaujinus įrodymų tyrimą, 2024 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, nurodytus šio nuosprendžio 4 punkte. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
6. V. B. įtariamojo apklausos metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 12:30 val., (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose pats, niekam neleidus, pasiėmė automobilio „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir vairuodamas šį automobilį važiavo pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį draugą. Automobilis priklausė jo seseriai S. J. Pastaroji nežinojo, kad jis nusprendė pasinaudoti jos automobiliu. Nors su galiojančiomis Kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs ir jas išmano, tačiau vairavo automobilį neturėdamas „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimo. 4-5 mėnesius prieš tai buvo užsiregistravęs vairavimo mokykloje „Dorkanas“, kad nuotoliniu būdu mokyti, išlaikyti egzaminą ir įgyti teisę vairuoti ,„B“ kategorijos transporto priemones. Pabaigė tik mokyklinį vairavimo ir teorijos kursą, tačiau V? „Regitra“ egzamino nelaikė. Nors yra neišlaikęs privalomų vairavimo egzaminų, tačiau mano, kad jis turi pakankamai įgūdžių važiuoti, taip pat ir žvyrkeliu. Turi traktorininko pažymėjimą, todėl traktoriumi dirba ir važinėja keliais, laukais ir miškais. Pas draugą į (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Nr. 2812 („Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“). Kelias nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) miestelio yra asfaltuotas, o pravažiavus (duomenys neskelbtini) – dengtas žvyru. Šiuo keliu važiavo ne pirmą kartą, kelias jam gerai žinomas. Ta dieną buvo saulėta, kelio danga sausa. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, vairo, stabdžių ir kiti mechanizmai tvarkingai veikė. Žvyrkeliu važiavo apie 70-90 km/h greičiu. Didesniu greičiu buvo važiuoti neįmanoma, nes žvyrkelis buvo „prastas“, labai duobėtas, liaudiškai kalbant buvo „tarka“. Važiuodamas jis visą laiką laikėsi dešinės kelio pusės, t. y. važiavo kuo arčiau dešiniojo kelio krašto. Priekyje jo, ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo. Prieš eismo įvykį jo kelyje buvo nedidelė įkalnė ir vingis į dešinę. Kylant įkalne, vingyje, jis pastebėjo priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Kai tik pamatė šį automobilį, tarp jų galėjo būti likę keli metrai, tikrai ne daugiau. Jis tik spėjo nuspausti stabdžių pedalą. Iškart po to sekė susidūrimas. Nuo smūgio jo automobilyje suveikė oro pagalvės, dėl ko visas salonas prisipildė baltų dulkių. Jam akyse tik užstrigęs vaizdas, kad įvyksta smūgis, o po to iš karto „balta“. Negali pasakyti, kuria eismo juosta, t. y. savo ar išvažiavęs į priešpriešinę, važiavo kitas automobilis, viskas įvyko labai greitai. Susidūrimo metu automobiliai kontaktavo priekinėmis dešinėmis pusėmis. Nuo smūgio jo vairuotą automobilį apsuko, o kitas automobilis, kaip vėliau pamatė – „VW Polo“, atsidūrė griovyje. Jis susidūrimo metu sąmonės greičiausiai neprarado, nes atsimena, kad labai greitai išlipo iš automobilio ir nuskubėjo prie „VW Polo“. Pastebėjo, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras buvo atsilošęs atgal, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi moteris sukniubusi ant priekinės „panelės“. Negali pasakyti, ar jie buvo prisisegę saugos diržais, nepamena. Pirmieji į įvykio vietą atvyko iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komandos darbuotojai, kurie nuskubėjo prie sužeistųjų. Kiek vėliau atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai. Vairuotoją ir keleivę iš automobilio „VW Polo“ pradėjo traukti tik atvykus medikams. Vairuotojas nuo patirtų sužalojimų mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Keleivė buvo išvežta į ligoninę. Įvykio vietoje buvo sustoję du motociklininkai. Pastarųjų ir buvo paprašęs iškviesti specialiąsias tarnybas. Kaip ir pirminės jo apklausos metu, jis dabar negali nurodyti, kurioje eismo juostoje, t. y. jo ar priešingos eismo krypties įvyko automobilių susidūrimas. Viskas įvyko kelio vingyje ir labai staigiai. Tačiau susipažinęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, jis neturi teisės ja abejoti. Pripažįsta tą faktą, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės. Savo kaltę pripažįsta pilnai ir sutinka, kad pažeidė visus jam pareikštame įtarime nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Įvykio vietoje policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, jis „pripūtė“ 0,13 promilių. Paskutinį kartą alkoholinius gėrimus buvo vartojęs įvykio išvakarėse, t. y. 2023 m. rugpjūčio 13 d. Tą dieną vyko mokyklos klasės susitikimas. Mano, kad nustatytas 0,13 prom. girtumas neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Prieš eismo įvykį jis jautėsi puikiai, jo savijauta buvo gera, galvos neskaudėjo, jautėsi blaivas. Norėtų susisiekti su nukentėjusiais ir jų atsiprašyti. Šiai dienai jokių jų kontaktų neturi. Norėtų padengti laidojimo ir gydymo išlaidas bei bylą pabaigti taikiai. Labai gailisi dėl įvykio. Jis psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas (t. II, b. l. 19-21).
7. Nukentėjusioji S. J. parodė eismo įvykio aplinkybių neprisimenanti, kaip ir viso savaitės laikotarpio prieš įvykį. Ji tik iš vaikų sužinojo, kad stipriai nukentėjo eismo įvykio metu, dėl ko ilgai buvo gydoma reanimacijoje. Vaikai jai pranešė, kad eismo įvykio metu žuvo jos vyras S. J. Patyrė žalą tiek dėl sutuoktinio mirties, tiek ir dėl jos pačios įvykio metu patirtų sužalojimų. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Ji informuota, kad dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę „Compensa“. (t. I, b. l. 174-175; 177).
8. Nukentėjusysis R. J. parodė visą laiką gyvenęs kartu su tėvais S. J. ir S. J. Jo ir tėvų santykiai buvo labai šilti. 2023 m. rugpjūčio 13 d. jie visi nusprendė nuvažiuoti pas mamos sesę, gyvenusią (duomenys neskelbtini). Jis su savo šeima automobiliu išvyko pirmas. Tėvas su motina jo vardu registruotu automobiliu „VW Polo“ išvyko vėliau. Jis pas tetą važiavo asfaltuotu keliu. Tuo tarpu tėvai nusprendė važiuoti trumpesniu, tačiau žvyru dengtu keliu. Automobilis „VW Polo“ buvo techniškai tvarkingas. Tėvas visada buvo atsakingas vairuotojas, rūpinosi automobilio technine būkle. Tėvas taip pat labai tvarkingai ir atsakingai vairuodavo, laikėsi kelių eismo taisyklių. Jam jau būnant pas tetą ir laukiant atvykstant tėvams, jam paskambino kaimynė, kuri nurodė, kad važiuojant žvyrkeliu „Paberžė – Joniškis“ ji matė nuo kelio nuvažiavusį tėvo automobilį. Jis iš karto nuvažiavo į nurodytą vietą. Įvykio vietoje jau buvo du greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir vienas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis. Tuo metu medikai jo tėvą S. J. reanimavo. Tuo tarpu motina S. J. sėdėjo automobilyje užmerktomis akimis ir iš skausmo dejavo. Po kiek laiko sužinojęs, kad tėvas nuo patirtų sužalojimų mirė, jis patyrė labai didelį šoką. Dėl minėtos priežasties kai kurias akimirkas prisimena kaip „per miglą“. Būdamas įvykio vietoje, taip pat vėliau susipažinęs su spaudoje skelbtomis drono darytomis įvykio vietos nuotraukomis, jis pastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje likusias stabdymo vėžes. Iš nuotraukų akivaizdžiai matėsi, kad į tėvo vairuojamą automobilį atsitrenkęs priešpriešais važiavęs automobilis „Citroen C6“ susidūrimo metu įvažiavo į priešingos eismo krypties juostą. Mamytė šiuo metu yra sunkios būklės, ji gydoma „Santaros klinikų“ reanimacijoje. Tėvo laidotuvėmis rūpinosi jis bei dvi jo seserys. Dėl tėvo mirties patyrė moralinę ir turtinę žalą, dėl kurios atlyginimo kreipsis į įvykio kaltininko draudimo bendrovę „Compensa“. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. I, b. l. 157-159; 162).
9. Nukentėjusioji K. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu žuvo jos tėvas S. J., taip pat buvo sunkiai sužalota tėvo vairuotu automobiliu važiavusi motina S. J. Tikslios eismo įvykio aplinkybės jai nėra žinomos. Nors ji kartu su tėvais negyveno, tačiau jos santykiai su tėvu buvo šilti. Ji nuolat su tėvais bendravo, dažnai juos savaitgaliais aplankydavo. Tėvo laidotuvėmis ji rūpinosi kartu broliu R.J. ir seserimi A.V.. Dėl tėvo mirties patyrė moralinę ir turtinę žalą. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į įvykio kaltininko draudimo bendrove „Compensa“. Dėl tėvo žūties prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (t. I, b. l. 148-150).
10. Nukentėjusioji A. V. (2023 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu žuvusio S. J. dukra) apklausos metu davė parodymus, kurie iš esmės analogiški nukentėjusiosios K. M. parodymams (t. I, b. l. 139-141).
11. Liudytojas R. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. kartu su draugu M.B. išvažiavo pasivažinėti motociklais. Apie 13:40 val. jie vairuojamais motociklais važiavo žvyrkeliu, vedančiu nuo Paberžės miestelio link Molėtų plento. Buvo saulėta, tačiau saulės šviesa neakino, ji švietė iš dešinio šono, netgi labiau į nugarą. Kelias buvo žvyro dangos, duobėtas, todėl jie važiavo apie 50 km/h greičiu. Jis važiavo apie 10-15 metrų atstumu atsilikęs nuo priekyje važiavusio M.B. Pastarasis važiavo arčiau dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto, o jis pasitraukęs arčiau kelio vidurio. Matė, kad priekyje M.B. ta pačia kryptimi važiavo lengvasis automobilis. Atstumas tarp šio automobilio ir jo vairuojamo motociklo buvo apie 50 metrų. Važiuoti buvo labai sunku, nes iš po lengvojo automobilio ratų kilo dulkės. Automobilis važiavo „tvarkingai“, lėtai, t. y. iki 50 km/h greičiu, laikėsi arčiau dešinio kelio krašto. Jie su kolega jau galvojo aplenkti šį automobilį. Vienu metu jų kelyje buvo „tarsi kalniukas“. Savo judėjimo krypties eismo juosta judančiam automobiliui įvažiavus į tą „,tarsi kalniuką“, jis išgirdo „akmenų barškesį“ nuo automobilio stabdymo. Tada įvyko automobilių susidūrimas. Susidūrė priekyje jų važiavęs automobilis, kaip vėliau pamatė – „VW Polo“ ir priešpriešais atvažiavęs automobilis „Citroen“. Nepastebėjo, ar prieš susidūrimą automobilis ,,VW Polo“ buvo stabdomas, ar buvo užsidegę jo „Stop" žibintai. Susidūrimo metu automobilis „VW Polo“ važiavo savo eismo juosta, tuo tarpu automobilis „Citroen" išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pastebėjo, kad susidūrimo metu automobilio „VW Polo“ galinė dalis pakilo į viršų apie 1 metrą. Po to šis automobilis buvo nublokštas nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę. Tuo tarpu automobilis „Citroen“ buvo apsuktas ir liko stovėti važiuojamojoje dalyje. Iki policijos pareigūnų atvykimo automobilių vieta ir padėtis keičiamos nebuvo. Jie su draugu sustojo įvykio vietoje. Iš automobilio „Citroen“ išlipusiam vairuotojui nurodžius, kad jam viskas gerai, jie nubėgo prie automobilio ,,VW Polo“. Automobilio „Citroen“ vairuotojas pasakė, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas yra nesąmoningas ir prispaustas, dėl ko reikia kviesti pagalbą. Jis pats pastebėjo, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi moteris rodė gyvybės ženklus. Ar „VW Polo“ vairuotojas su keleive buvo prisisegę saugos diržais, jis nurodyti negali, neatkreipė į tai dėmesio. Jis telefonu apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Centro operatorė nurodė nieko neliesti. Jie taip ir elgėsi. Pirmieji į įvykio vietą atvyko Paberžės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, dar vėliau – policijos pareigūnai. Atvykus medikams, gelbėtojai iš automobilio „VW Polo“ ištraukė vairuotoją ir nunešė jį į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Po kiek laiko, jam dar būnant įvykio vietoje, policijos pareigūnas pasakė, kad „VW Polo“ vairuotojas mirė. Automobilio „Citroen“ vairuotojas buvo ištiktas šoko, pasimetęs, tikslių įvykio aplinkybių neaiškino. Vienu metu pastarasis vaikščiojo aplink savo automobilį ir sakė „bliamba, prisidirbau“ (t. I, b. l. 97-99).
12. Liudytojas M. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., po pietų (tikslaus laiko nurodyti negali), kartu su draugu R.R. motociklais važiavo prie ežero, kurio pavadinimo neprisimena. Vairuodamas motociklą „Honda CBR 900“ važiavo žvyrkeliu nuo Paberžės miestelio link taip vadinamos „betonkės“. Tuo metu buvo šviesus paros metas, saulėta. Važiavimo metu, prieš pat eismo įvykį, jo saulė neakino. Saulės šviesa švietė „kažkur į nugarą“. Važiavo leistinu, apie 50 km/h greičiu. Matė priekyje jo ta pačia kryptimi savo eismo juosta, t. y. arčiau dešinio kelio važiuojamosios dalies krašto, važiuojantį automobilį „VW Polo“. Automobilis važiavo „tvarkingai“. Jis važiavo šiam automobiliui iš paskos laikydamasis saugaus atstumo, nes nuo žvyrkelio iš po važiuojančio automobilio ratų kilo dulkės. Atstumo iki priekyje važiavusio automobilio metrais įvardinti negali. Draugas R.R. vairuojamu savo motociklu važiavo jam iš paskos. Vienu metu staiga išgirdo priekyje jo sklindantį duslų garsą. Iškart po to pamatė daug į viršų kylančių dulkių. Suprato, kad įvyko susidūrimas. Atmintyje jam užsifiksavo, kad prieš tai, iki susidūrimo, jis matė priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Vis gi, kokiu greičiu ir kaip tas automobilis važiavo jis tuo momentu nesidėmėjo. Sustabdęs motociklą, jis pamatė, kad susidūrė minėtas automobilis „VW Polo“ ir priešpriešais važiavęs automobilis ,,Citroen“. Iš automobilio „Citroen“ išlipo vairuotojas. Daugiau šiame automobilyje asmenų nebuvo. Tuo metu iš automobilio „VW Polo“ niekas nelipo. Šiuo automobiliu be vairuotojo vyro važiavo ir šalia jo sėdėjusi keleivė. Kartu su R.R. bandė jiems padėti. Jam „neužsifiksavo“, ar jie buvo prisisegę saugos diržais. Tiksliai negali nurodyti, ką įvykio vietoje darė automobilio „Citroen“ vairuotojas, kadangi pats patyrė šoką. Pamena, kad pastarasis sakė pats nesupratęs, kaip čia viskas įvyko. Prieš pat susidūrimą automobilis „VW Polo“ žvyrkeliu nuo Paberžės pusės važiavo savo eismo juosta. Tikslesnių atstumų ir važiavimo greičio nurodyti negali. Apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė R.R. Jie įvykio vietoje sulaukė policijos pareigūnų, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojų (t. I, b. l. 93-95).
13. Liudytoja S. J. parodė, kad automobilis „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu. Automobilis buvo „tvarkingas“, apdraustas. Minėtu automobiliu naudojosi retai, jis dažniausiai tiesiog stovėjo daugiabučių namų kieme. Raktai nuo automobilio kabėjo virtuvėje, o transporto priemonės dokumentai buvo pačiame automobilyje. 2023 m. rugpjūčio 13 d. jai išvykus iš namų, automobilis buvo paliktas stovėti namo kieme. Po pietų grižus namo, ji pastebėjo, kad automobilio nėra. Paskambinusi broliui V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ji sužinojo, kad pastarasis be jos leidimo pasiėmė automobilį nuvažiuoti pas draugę, tačiau pakeliui pateko į eismo įvykį. Apie eismo įvykio aplinkybes žino tiek, kiek apie tai buvo rašoma žiniasklaidoje. Dėl automobilio apgadinimų ji pretenzijų broliui nereiškia, jai žala nepadaryta. Apgailestauja, kad brolis naudodamasis jai priklausančiu automobiliu sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo ir buvo sužaloti žmonės (t. I, b. l. 89-91).
14. Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūru metu nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykis kilo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Paberžės seniūnijoje, kelyje Nr. 2812 (,,Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė ), kelio 30-ame kilometre (eismo kryptimi link Paberžės kaimo). Kelias, minėtame jo ruože, dengtas žvyru, važiuojamosios dalies plotis – apie 7,2 metrų. Nustatytas maksimalus leistinas 70 km/h greitis. Įvykio metu susidūrusių transporto priemonių stovėjimo vietos (padėtys), taip pat kitų apžiūros metu rastų objektų ir pėdsakų (žymių) vietos bus įvardintos kelio eismo krypties link Paberžės kaimo atžvilgiu (t. y. nustatytos V. B. važiavimo krypties prieš įvykį atžvilgiu). Eismo įvykio metu V. B. vairuotas automobilis „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo žvyrkelio ribose, jo dešinėje pusėje. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis „Citroen C6“ stovėjo apie 90 metrų atstumu už kelio 30-ą kilometrą žyminčio stulpelio. Automobilis „Citroen C6“ stovėjo įstrižai kelio ašinės linijos atžvilgiu, galine dalimi pasuktas daugiau link Pabrėžės kaimo pusės, t. y. priekine dalimi pasisukęs priešinga eismui kryptimi. Eismo įvykio metu S. J. vairuotas automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo laukuose už kelio važiuojamosios dalies ribų, apie 6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis „VW Polo“ stovėjo vietoje, artimoje nustatytai automobilio „Citroen C6“ stovėjimo vietai. Transporto priemonės buvo apgadintos (sugadintos). Pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jų priekiniuose kairiuose kampuose ir kairiųjų šonų priekinėse dalyse. Ant važiuojamosios dalies buvo rasta išsibarsčiusių apgadintų transporto priemonių dalių šukių. Žiūrint eismo kryptimi link Paberžės kaimo, didžiausia šukių koncentracija buvo kairėje žvyrkelio pusėje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 2-5 metrų atstumu prieš aukščiau nurodytas automobilių stovėjimo vietas. Taip pat kelio važiuojamosios dalies ribose buvo rastos dvi tikėtina automobilio ,,Citroen C6“ dešinės ir kairės pusės ratų paliktos stabdymo (slydimo) žymės. Žymės prasidėjo kelio viduryje ir, žiūrint eismo kryptimi link Paberžės kaimo, apie 12-13 metrų atstumą tęsėsi nežymiu kampu nukrypdamos iš dešinės pusės į kairę link minėtos didžiausios išsibarsčiusių šukių koncentracijos vietos. Galima spręsti, kad kairės pusės ratų palikta žymė baigėsi kairėje kelio pusėje. Žiūrint eismo kryptimi link Paberžės kaimo, prieš eismo įvykio vietą ir ties ja yra įkalnė, taip pat kelio vingis į dešinę (t. I, b. l. 8-23; 25-39; 48-62).
15. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių eismo įvykių tyrimo žinių reikalaujantį tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1928(23)/11-2059(23) (specialistas Robert Molis).
15.1. Specialistas nustatė tikėtiną eismo įvykio mechanizmą. Automobilio „Citroen C6“ vairuotojas važiavo kryptimi link Paberžės apie 87,3 km/h greičiu. Automobilio „VW Polo“ vairuotojas važiavo link Molėtų plento pusės. Automobilio „Citroen C6“ vairuotojas stabdė automobilį, kuris užstabdytas apie 13,3 metrų atstumą iki susidūrimo vietos judėjo išvažiuodamas kairiau nuo menamos kelio automobilio važiuojamosios dalies vidurinio linijos (žiūrint pirmine jo judėjimo kryptimi). Automobilis „Citroen C6“ kairiojo šono priekine dalimi susidūrė su automobilio „VW Polo“ kairiojo šono priekine dalimi automobilio „Citroen C6“ kairės pusės priekiniam ratui būnant apytiksliai 1,4 metro atstumu kairiau menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos. Susidūrimo metu automobilio „Citroen C6“ judėjimo greitis buvo apie 71 km/h, o automobilio „VW Polo“ – 43 km/h. Po transporto priemonių susidūrimo automobilis „VW Polo“ judėjo dešiniau nuo važiuojamosios dalies (žiūrint pirmine jo judėjimo kryptimi) ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį atbulas judėjo link padėties užfiksuotos eismo įvykio vietos apžiūros metu. Automobilis „Citroen C6“ po susidūrimo buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį ir sustojo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint pirmine jo judėjimo kryptimi), padėtyje užfiksuotoje eismo įvykio apžiūros metu.
15.2. Atsakydamas į klausimą, kurio iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas pateikė išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Citroen C6“ vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis judėdamas leistiną 70 km/h greitį viršijančiu 87,3 km/h greičiu nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir stabdydamas judėjo kelio viduriu, dėl ko kairiau menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos, t. y. priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusėje, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Polo“. Iš atlikto tyrimo nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti (t. I, b. l. 103-111).
16. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį 2023 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio metu žuvusio S. J. kūno tyrimą, buvo pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1026/2023(01). Specialisto išvadoje konstatuota, kad S. J. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Be įvairiose kūno vietose išsidėsčiusių odos nubrozdinimų, kraujosruvų ir žaizdų, tai patvirtina šie sužalojimai: širdies dešinio skilvelio plyšimas, dauginiai kairio plaučio plyšimai, dauginiai abipusiai šonkaulių lūžiai, dešinio klubakaulio ir kryžkaulio išsiskyrimas, dešinės apatinės gaktikaulio šakos lūžis, kairio klubakaulio sparno lūžis, kairės viršutinės gaktikaulio šakos lūžis, kaklo C7 slankstelio ir keterinės ataugos lūžis, kairės mentės lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžis. Tai komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti kontaktuojant (labiausiai tikėtina – pirmiausia kontaktuojant kūno kaire puse) su kietais bukais daiktais ar paviršiais neilgai trukus iki mirties. S. J. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. I, b. l. 130-137).
17. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3701/2023(01) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), nustatyta, kad S. J. eismo įvykio metu patyrė sekančius sužalojimus ir dėl jų sukeltas komplikacijas: kairio blauzdikaulio proksimalinio galo intrasąnarinį išorinio krumplio lūžį, trauminę kairio petinio rezginio pleksopatiją, V laipsnio blužnies plyšimą, hemoperitoneumą (1,5 l kraujo pilvo ertmėje), hemoraginį šoką, kasos uodegos plyšimą, ūminį trauminį pankreatitą, subdiafragminį abscesą ūminį peritonitą, kasos fistulę, abipusius I-VII šonkaulių ir kairės pusės VIII-XI šonkaulių lūžius, kairio plaučio sumušimą, kairės pusės hemopneumotoraksą (200 ml kraujo ir oras krūtinplėvės ertmėje), ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktai) (t. I, b. l. 182-184).
18. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio A. Mikalausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio nustatymo matuoklį (alkotesterį), V. B. iškvėptame ore nustatyta 0,13 prom. etilo alkoholio koncentracija (t. I, b. l. 87; t. II, b. l. 2).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
19. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais, ir nustačius vairuotojo neatsargią kaltę.
20. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. B. 2023 m. rugpjūčio mėn. 13 d., apie 13 val. 50 min., Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, kelyje Nr. 2812 („Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė“), vairuodamas automobilį „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, vairavo automobilį „Citroen C6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės vairuoti transporto priemonių, be to, vairuojamu automobiliu kelio dešine puse važiuodamas Paberžės kaimo kryptimi, jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas privalomo greičio, taip pat pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ir KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, tai yra, jis viršydamas nustatytą maksimalų leistiną 70 km/h greitį, važiavo apie 87 km/h greičiu, be to, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų vairavimo greitį, užtikrinantį transporto priemonės valdymo kontrolę, jis neatsižvelgė į tai, kad važiuojama keliu su žvyro danga, taip pat į jo važiavimo kryptimi kelio atkarpoje ties 30-ju kilometru buvusį kelio vingį į dešinę, dėl ko važiuodamas kelio vingiu pasirinktu greičiu ir judėjimo trajektorija jis prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris įvažiavo į kelio priešingos eismo krypties pusę ir susidūrė su priešpriešais nuo Paberžės kaimo pusės važiavusiu S. J., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė S. J., o jo vairuoto automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė S. J., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė sužalojimus atitinkančius sunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
21. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1928(23)/11-2059(23) nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilį „Citroen C6“ vairavusio kaltinamojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis judėdamas leistiną 70 km/h greitį viršijančiu 87,3 km/h greičiu nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir stabdydamas judėjo kelio viduriu, dėl ko kairiau menamos kelio važiuojamosios dalies vidurio linijos, t. y. priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusėje, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Polo“. Iš atlikto tyrimo nėra pagrindo teigti, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojo veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui kilti (t. I, b. l. 103-111). Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1026/2023(01) nurodyta, kad S. J. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotinas akivaizdus ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo padarytų KET pažeidimų ir šių pažeidimų sunkų padarinių, t. y. nukentėjusiojo S. J. mirties. V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos transporto priemonių apžiūrų nustatyti duomenys ir kt. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
22. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
23. Teismas, skirdamas bausmę V. B. atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
24. V. B. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai galėjosi bei davė nuoseklius parodymus. Tai yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. minėto nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, per pastaruosius 5 (penkerius) metus nebuvo baustas administracine tvarka.
25. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, prokuroro pasiūlytą bausmę, t. y. 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.
26. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. B. paskirtina galutinė – 2 (dviejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
27. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad V. B. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, per pastaruosius 5 (penkerius) metus nebuvo baustas administracine tvarka, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 8 punktu, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
28. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
29. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, pagal kurias baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybės, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Specialiosios teisės atėmimo termino trukmė nustatytina atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, sukeltus padarinius, taip pat atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai yra tai, jog jis anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 (penkerius) metus nebuvo baustas administracine tvarka. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas KET reikalavimus, eismo įvykio metu žuvo vienas žmogus, kitas žmogus sunkiai sužalotas, t. y. dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio atsirado sunkūs padariniai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam uždraustina 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Byloje nėra duomenų, kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu būtų paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ar dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Vadovaujantis teismų praktika (kasacinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones pradžia turi būti skaičiuojama nuo realaus teisės vairuoti transporto priemones apribojimo. Atsižvelgiant į tai, 3 (trejų) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminas kaltinamajam skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
30. AB „Regitra“ šiuo nuosprendžiu praneština apie V. B. teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
31. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina V. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. B. paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 2 (dviejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 8 punktu, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, – panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.