Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. kaltinamas tuo, kad 2018-07-31 apie 14:26 val., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule bendrai užvaldyti svetimą turtą, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu paskambino į V. V. naudojamą telefono Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad nuomoja butą Jonavos mieste ir V. V. pervedus 300 eurų avansą į O. D. V. vardu registruotą banko sąskaitą, ir taip apgaule, savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą, V. V. priklausantį turtą – 300 eurų, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-08-02 d. po pietų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su K. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule bendrai užvaldyti svetimą turtą, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu paskambinus į V. V. naudojamą abonementą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad parduoda butą Jonavos mieste ir V. V. ketinus perduoti 600 eurų pinigų sumą, K. M. atvykus paimti pinigų, jų apgaulės būdu neįgijo, nes K. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

O. K. kaltinamas tuo, kad 2018-07-26 d. apie 11.00 val., veikdamas bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą bendrai apgaule užvaldyti svetimą turtą, paskambino IAP telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. N. bei melagingai nurodė, kad nuomoja butą Šiaulių r., Kužių m., (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjusioji S. N. pervedė 300 eurų užstatą už buto nuomą per AB „Lietuvos paštas“ K. B., kuriuos pastaroji 2018-07-26 d. 14:32 val. išgrynino (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei tuoj pat tame pačiame pašte atliko 220 eurų perlaidą Nr(duomenys neskelbtini)J. K., kuri tą pačią dieną pastarajai buvo išmokėta pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, taip pat K. B. 2018-07-27 d. 16:19 val. atliko 90 eurų bankinį pavedimą ir 2018-07-28 d. 13:40 val. 27 eurų bankinį pavedimą į J. Š. banko sąskaitą, tokiu būdu jis savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai S. N. priklausantį turtą - 300 eurų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Susipažinęs su baudžiamąja byla ir joje esančiu kaltinamuoju aktu, teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip pat yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

LR BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo paskelbia įtariamajam, o jo gynėjui ir kitiems proceso dalyviams praneša, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas (LR BPK 219 straipsnis) yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, todėl nuo jo tinkamo surašymo labai priklauso tolesnis bylos nagrinėjimas teisme. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju ir tik gavęs kaltinamąjį aktą kaltinamasis galutinai sužino, kuo jis yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Be to, kaltinamasis aktas nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pagal bylos parengimo nagrinėti teisme teismo priimtą nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 233 straipsnis). Byla nagrinėjama tik dėl šioje nutartyje nurodytų kaltinamųjų ir veikų, LR BPK nenumato galimybės teismui šioje nutartyje nurodyti kitus kaltinamuosius ar kitas veikas nei tai yra nurodyta kaltinamajame akte.

LR BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. LR BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) LR BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos LR BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia LR BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

LR BK 24 straipsnyje, apibūdinančiame bendrininkavimą, nurodytos bendrininkų rūšys, o LR BK 25 straipsnyje apibrėžtos bendrininkavimo formos. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės nuostatos įtvirtintos LR BK 26 straipsnyje. Taigi, sprendžiant, kas sudaro bendrininko atsakomybės pagrindus, svarbu nustatyti ne tik LR BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, bet ir konkrečius bendrininkavimo požymius, nurodytus baudžiamajame įstatyme (LR BK bendrosios dalies normose), bei jų turinį sudarančias faktines aplinkybes; ypač tai aktualu sudėtinio bendrininkavimo atveju (kai kaltininkai, dalyvaudami bendroje nusikalstamoje veikoje, atlieka skirtingus, nevienodos apimties veiksmus). Minėtų aplinkybių ir konkrečios bendrininko rūšies nustatymas leidžia teisingai nustatyti baudžiamosios atsakomybės ribas ir teisiškai įvertinti (kvalifikuoti) veiką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad E. P., veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule bendrai užvaldyti svetimą turtą, apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą – V. V. priklausančius 300 eurų, o O. K., veikdamas bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą bendrai apgaule užvaldyti svetimą turtą, savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. N. priklausantį turtą – 300 eurų. Taigi, baudžiamojoje byloje dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų kaltinamieji E. P., O. K. kaltinami bendrininkavę, tačiau konkretus ir aiškus kitų atskirų bendrininkų vaidmuo nėra nurodytas ir apibrėžtas, nenurodyti kiekvieno asmens konkretūs veiksmai, kai teismų praktikoje ne kartą (pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-624-238/2019) buvo akcentuota, kad kaltinamajame akte būtina išskirti ir nurodyti kiekvieno bendrininko veiksmus; veiksmai turi būti detalizuoti, atriboti ir aiškūs. To padaryta nebuvo, todėl tokia abstrakti, nekonkreti prokuroro pozicija reiškiant asmenims kaltinimus ir apibrėžiant teisminio nagrinėjimo ribas yra visiškai netinkama, prieštaringa ir neaiški. Tokios kaltinimo dviprasmybės, trūkumai tarpusavyje neleidžia aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų ir siekiant rungtyniško, lygiateisio, teisingo ir LR BPK 234 straipsnio 2 dalies prasme, netrukdomo bylos nagrinėjimo, privalo būti taisomos dar iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui.

Kaltinime tai pat minima, kad E. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-08-02 d. po pietų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su K. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule bendrai užvaldyti svetimą turtą, naudojantis mobiliojo ryšio telefonu paskambinus į V. V. naudojamą abonementą Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodžius, kad parduoda butą Jonavos mieste ir V. V. ketinus perduoti 600 eurų pinigų sumą, K. M. atvykus paimti pinigų, jų apgaulės būdu neįgijo, nes K. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš tokios kaltinimo formuluotės išeitų, kad kitas asmuo, su kuriuo galimai veikė E. P. – K. M., taip pat yra galimas minimo nusikaltimo bendrininkas. Tačiau pastebėtina, kad šio asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu (2 t., b. l. 95-99), todėl kaltinamojo akto formuluotės dėl asmens bendro veikimo kartu su K. M. taisytinos ir šioje dalyje.

Kaltinime O. K. nurodyta, kad jis veikė bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą bendrai apgaule užvaldyti svetimą turtą. Gi kaltinime E. P. nurodyta, kad jis veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule bendrai užvaldyti svetimą turtą, t. y. nedetalizuota, ar galimi E. P. bendrininkai veikė būdami laisvėje, ar atlikdami bausmes pataisos namuose. Nelabai suprantamas ir teiginys, kad tik E. P. veikė turėdamas tikslą apgaule bendrai užvaldyti svetimą turtą, kai nurodoma, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta veikiant dviem ar daugiau asmenų. Kaltinime taip pat nėra nurodyta, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis pinigai, gauti iš V. V., buvo išgryninti, nors iš bylos medžiagos matyti, kad šis veiksmais buvo atliktas (2 t., b. l. 1-12). Tuo pačiu kaltinamajame akte nepasisakyta ir dėl galimos kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, konstatuota, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.).

Teismo manymu, yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Apklaustas kaip įtariamasis E. P. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad O. D. V., į kurios vardu registruotą banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, nepažįsta. Gali būti, kad skambino K. M. iš telefono numerio, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą. Tuo pačiu telefonu naudodavosi visas būrys. Nežino, kieno buvo telefonas ir kur jis dingo. Gali duoti balso lyginamuosius pavyzdžius (3 t., b. l. 161-163). Apklausta kaip specialioji liudytoja O. D. V. parodė, kad nei E. P., nei K. M. nepažįsta (2 t., b. l. 35-37). Tačiau ši liudytoja parodė, kad 2018 m. gal liepos mėnesį, dienos neprisimena, jai iš įkalinimo įstaigos paskambino A., kurį pažįsta iš anksčiau, su juo susipažino per I. Š., ir paprašė padiktuoti savo banko sąskaitos numerį, nes jis nori pervesti pinigų savo draugei I.. Nežino, iš kokio telefono numerio skambino A.. Ji sutiko jam duoti savo sąskaitos numerį. Po kurio laiko jai vėl paskambino A. ir pasakė, kad pinigus pervedė į jos sąskaitą ir kad I. atvyks pasiimti kortelės. I. atvyko pas ją į namus nieko nepranešus tą pačią dieną po A. skambučio su savo sesers R. vyru, kurį matė pirmą kartą. Ji I. padavė savo banko kortelę ir pasakė PIN kodą. Nors buvo sutarusi, kad I. kitą dieną jai atveš kortelę, tačiau ši kortelės negrąžino, tik gal po kokių trijų dienų, jos banko kortelę parnešė sugyventinis A. K., kuris minėjo, jog kortelę jam grąžino I. sesers vyras. Daugiau jai A. neskambino. K. M. apklausos metu tvirtino, kad E. P. jam sakė, jog pinigai, kuriuos reikia paimti, yra draugo, kuris „sėdi“ kartu su juo, ir pinigus perduoda jo artimieji (2 t., b. l. 62-65). 2018-09-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikus tel. Nr(duomenys neskelbtini)išklotinės analizę, nustatyta, kad tel. Nr. buvo naudotas dviejuose mobiliuosiuose telefonuose, jais galėjo skambinti A. M., E. P., V. M. (G.), kurie atlieka bausmes (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad už tariamą buto nuomą pinigai buvo pervedami O. D. V. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 187-189). Tačiau kitas asmuo, su kuriuo tuo metu bausmę (duomenys neskelbtini)atlikinėjo E. P. ((duomenys neskelbtini)2018-09-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 192)) ir kuris galimai galėjo naudotis telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), - A. M. ikiteisminio tyrimo metu apskritai net nebuvo apklaustas dėl galimo sukčiavimo V. V. atžvilgiu, kai aplinkybę, kad iš minėto telefono numerio buvo kontaktas su A. M., patvirtino L. B.. Tuo pačiu tyrimo metu nepasiaiškinta, ar minėtas asmuo pažįstamas su E. P., ar galėjo pats naudotis minimu telefono numeriu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, ar tai darė kitas asmuo, tame tarpe – ir E. P., kokios kitos aplinkybės jam žinomos dėl galimo sukčiavimo V. V. atžvilgiu ir kt., juolab, kad šio asmens atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 20 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl įvykdyto sukčiavimo 2018 metais atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), kai tariama buto nuoma buvo vykdoma pasinaudojant tariamo brokerio A. vardu (tuo pačiu vardu pasivadinęs asmuo galimai įvykdė nusikaltimą ir V. V. atžvilgiu), dalies apgaule gautų pinigų išgryninimas vyko Šakių r. (šioje baudžiamojoje byloje - Šakiuose, 2 t., b. l. 1-12), taip pat minimas notarinių paslaugų būtinumas (kaip ir šioje baudžiamojoje byloje; V. V. parodymai), be to, O. D. V. teigimu, ji davė savo sąskaitos numerį A., atliekančiam bausmę įkalinimo įstaigoje, kuris SMS žinutėje ir buvo nurodytas nukentėjusiajam V. V. (1 t., b. l. 104). Akivaizdu, kad ne tik kaltinimas E. P. ir O. K. suformuluotas ydingai, tačiau ir neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai tam, kad išsamiai būtų ištirta galima nusikalstama veika, nustatant visus galimus nusikaltimo bendrininkus. Šiuo atveju nueita lengviausiu keliu, įvertinus byloje užfiksuotas aplinkybes, kad atlikus telefono numerio (duomenys neskelbtini)išklotinės analizę, nustatyta, jog iš šio numerio tiesiog dažnai skambinta į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. P. (E. P. motina), ir E. P. galimus pokalbius su K. M. dėl pinigų paėmimo, kas iš esmės galėtų būti aktualu tik antrajame veikos epizode.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėtinu atveju kaltinamajame akte netinkamai (neišsamiai) nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas ir veikos faktinės aplinkybės, surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir jie trukdo nagrinėti bylą, todėl yra teisinis bei faktinis pagrindas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui (LR BPK 234 straipsnio 2 dalis). Toks procesinis sprendimas ir prokuroro įpareigojimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtą aktyvaus teismo modelį, valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro įgaliojimus bei iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir LR BPK paskirties išplaukiančius teisingumo interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-1175-899/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-36785-2018-3), kurioje E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, O. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui.

Nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą kaltinamojo akto ir procesiniams pažeidimams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismą.