- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-479-300-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-2-00008-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį buvo kaltinama tuo, kad esant Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-1129-457/2011 dėl ieškovo E. V. bendravimo su dukra G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo, kurioje nustatyta, kad ieškovas E. V. netrukdomai bendrauja su dukra G. V. atsakovės V. V. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį nuo 10 val. iki 17 val., dalyvaujant vaiko motinai V. V., tyčia nevykdė minėtos nutarties ir 2011-12-12, 2011-12-19, 2011-12-26, 2012-01-09, 2012-01-16, 2012-01-23, 2012-03-05, 2012-03-12, 2012-03-26 dienomis neleido E. V. bendrauti su dukra G. V..
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Helvijas Keturakis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – V. V. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, ir nuteisti paskiriant 5 MGL (650 Lt) baudą.
Skunde nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo ir nustatyta nukentėjusiojo E. V. laikina bendravimo su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, pagal kurią jis turėjo teisę netrukdomai bendrauti su dukra kaltinamosios V. V. gyvenamojoje vietoje kiekvieną pirmadienį nuo 10 val. iki 17 val. Toliau, grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą, nurodo, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi teigia, kad šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, todėl jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas, pareiga įvykdyti teismo spendimą tampa privaloma nuo jo įsiteisėjimo. Nurodo, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties tinkamas vykdymas priklausė būtent nuo kaltinamosios V. V., su kuria gyveno dukra, valios. Prokuroro teigimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios būtų objektyviai trukdžiusios V. V. vykdyti teismo nutartį. Priešingai, teismo ištirti įrodymai – nukentėjusiojo E. V. parodymai, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės L. D. parodymai, patvirtina kad V. V. kiekvieną pirmadienį vykdavo pas dukrą, tačiau kaltinamoji pabendrauti su dukra sudarė galimybę tik tris kartus. Teisme apklausta antstolės V. Š. padėjėja Ž. B. parodė, kad V. V. buvo išsiųstas raginimas vykdyti teismo nutartį, bet V. V. paskambino ir pasakė, kad nukentėjusiajam E. V. neleis bendrauti su vaiku. Dėl to, kas paminėta, mano, kad šios aplinkybės nenuginčijamai patvirtina kaltinamosios tiesioginę tyčią nevykdyti teismo nutarties, nepaisant Vaiko teisių apsaugos tarnybos, antstolio raginimų. Nurodo, kad CPK 771 straipsnis numato baudos taikymą už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau, pasak apelianto, antstolė, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nesikreipė į teismą dėl piniginių sankcijų taikymo kaltinamajai V. V., nes ji niekur nedirba, pragyvena iš socialinių pašalpų, be to, baudos paskyrimas neužtikrintų teismo nutarties įvykdymo esant kaltinamosios V. V. sąmoningam apsisprendimui neleisti nukentėjusiajam bendrauti su dukra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prokuratūros apeliacinį skundą nukentėjusysis E. V. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Atsiliepime nurodo, kad V. V. nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jos veiksmai galėtų būti pateisinami. Taip pat nurodo, kad Joniškio rajono policijos komisariate atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį, o tai, nukentėjusiojo nuomone, rodo, kad V. V. veikė tiesiogine tyčia ir kad perdavus bylą prokurorui būtų galima sujungti abi baudžiamąsias bylas.
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuratūros apeliacinis skundas atmestinas.
BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Teismų įstatymo 9 straipsnis).
Teismo sprendimas laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, o jo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę tai padaryti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Šios nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo teismo sprendime nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Teismų praktikoje konstatuota, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma vien tik nustačius teismo sprendimo neįvykdymo faktą, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti jo įvykdymą civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-08/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu, buvo nustatyta laikina ieškovo E. V. bendravimo su dukra G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarka: ieškovas E. V. netrukdomai bendrauja su dukra G. V. atsakovės V. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) r., kiekvieną pirmadienį nuo 10 val. iki 17 val., dalyvaujant vaiko motinai V. V. (1 t., 5–6 b. l.). Taip pat, iš apylinkės teismo posėdžių metu ištirtų ir išnagrinėtų duomenų – nukentėjusiojo E. V., liudytojų – G. V., G. V., S. K., M. V., S. A., K. A., L. D., Ž. B., D. R., išteisintosios V. V. parodymų (2 t., 21–26, 43–45 b. l.), kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (1 t., 28–30 b. l.), nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo šioje byloje E. V. ir išteisintosios V. V. buvo kilęs ginčas dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nukentėjusiojo E. V. bendravimo tvarka su dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nevykdymo.
Tačiau vien dėl to, t. y. galimų Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytų nukentėjusiojo bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų, traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį nepakanka, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir (ar) administracinio proceso įstatymų uždavinys.
CPK 624 straipsnyje yra numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurios taikomos tais atvejais, kai asmuo teismo sprendimo neįvykdo geranoriškai. Skolininkui, nevykdančiam teismo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, taikytina atsakomybė, numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.
CPK 771 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Aptariamo straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą įprastomis civilinio proceso priemonėmis nebuvo suvaržytos. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad į antstolio kontorą dėl ginčijamo teismo sprendimo galimo nevykdymo nukentėjusysis kreipėsi tik 2012 m. kovo 2 d. (1 t., 30 b. l.), o antstolio raginimas įvykdyti sprendimą V. V. išsiųstas 2012 m. kovo 8 d. (1 t., 29 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoja apklausta antstolės padėjėja Ž. B. nurodė, kad išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą kaltinamajai, jokių kitų veiksmų vykdomojoje byloje antstolis nesiėmė (2 t., 44–45 b. l.). Jokių kitų duomenų apie CPK 624 straipsnyje numatytų priverstinio vykdymo priemonių taikymą byloje nėra.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kai asmuo neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad baudžiamojo proceso inicijavimas V. V. atžvilgiu, neišnaudojus visų švelnesnių teisinių priemonių – CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių, yra neadekvatus ir nepagrįstas.
Todėl prokuratūros apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu ir yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijaus Keturakio apeliacinį skundą atmesti.