Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su E. K. buvo pažįstami seniai, anksčiau dirbo vienoje teritorijoje, žinojo, kad E. K. pjauna mišką, yra padėjęs E. K. miškuose, bet pastoviai pas jį nedirbo. 2017 m. pradžioje atsitiktinai susitiko su E. K., išsikalbėjo, kad E. K. kerta miškus, jis papasakojo kad už kubą moka 3,5 Eur, kad reikia turėti savo pjūklą, o visą kitą jis duoda. Jis ( V. D.) tuo metu buvo grįžęs įiš užsienio, pastovaus darbo neturėjo, o jo šeimai reikėjo papildomų pajamų, kad galėtų oriau gyventi, todėl po poros savaičių 2017 m. kovo 28 d. susiskambino su E. K. ir susitarė, kad važiuos į miško kirtimo vietą, kad galės pradėti dirbti. Kovo 29 d. apie 7.30 val. jį paėmė nuo namų( autobusiuką vairavo G.) ir vežė į kirtavietę. Kartu važiavo E. K., R. P. ir dar 4 žmonės. Nuvyko visi į (duomenys neskelbtini) esantį mišką. Jis turėjo savo pjūklą, o benzinas, tepalas, žnyplės ir šalmas buvo E. K.. Tą dieną, iki pietų, išsipjovė krūmus, pomiškį, po to pradėjo kirsti mišką. Dėl tarpuvalksmių „išsitraukė burtus“, tai yra kas kur stos, kuriame tarpuvalksmyje dirbs ir kur kurio kirtėjo valksma. E. K. taip pat traukė burtus. Baigė darbą apie 17 val., grįžo namo. Sekančią dieną, tai yra kovo 30 d. vėl tie patys asmenys, išskyrus E. K., vyko į mišką dirbti. Jis pasiėmė tuos pačius įrankius, visi nuėjo į tas pačias darbo vietas, kuriose vakar dirbo ir tęsė darbą. Nusipjovęs vieną medį ir jį sutvarkęs užlipo ant kalniuko. Matė, kad visi buvo savo vietose, taip pat ir R. P., mostelėjo jam ranka, jis dirbo toliau. Nusileidęs nuo kalniuko žemyn, „nuvertė“ antrą medį ir pradėjo jį genėti. Nupjautas medis virto per kalniuką, todėl liko kaboti. Atsimatavęs 6 metrus, nupjovė ir ruošėsi toliau medį tvarkyti, bet šalia buvęs žmogus, pasakė, kad R. P. guli ant žemės, nes „gavo iš medžio“. Kai nukrito medis, R. P. buvo priešingoje pusėje, nei jis ( V. D.), bet kai pjovė „lemtingą“ medį, R. P., matomai, buvo priėjęs prie jo( V. D.) jau iš kito galo. Jei eglė buvo 25 metrų, tai R. P. stovėjo apie 20 metrų nuo jo( V. D.), tik iš kitos pusės. Kai pradėjo kirsti medį, atstumas iki R. P. buvo apie 100 metrų. Įvykus nelaimei, pasidėjęs pjūklą, nubėgo prie R. P., kuris gulėjo ant šono, garsiai kvėpavo, ant lūpos buvo truputis kraujo. Nubėgęs prie savo daiktų tuoj pat paskambino ir pranešė greitajai med. pagalbai. P. G. nuvažiavo pasitikti greitosios, o jis grįžo prie R. P., neleido jam keltis kol atvyks medikai. R. P. nerišliai kalbėjo, bet buvo sąmoningas, sakė, kad skauda šoną, jam buvo nubrozdintas dešinės pusės smilkinys. Paklausė R. P. kaip jis ten atsidūrė, šis atsakė, kad per tiek metų taip nėra buvę, nežino, kaip atsidūrė.

Kaltinamasis V. D. nurodė, kad nėra baigęs pjūklininko kursų, neturi pažymėjimo, tačiau darbo pobūdis jam yra žinomas. Manė, kad sugebės dirbti tą darbą, nes jo tėvas dirbo daug metų miškuose, turėjo įmonę, tad jis žinojo kaip nupjauti medį, tačiau nežinojo kokie pagal reikalavimus turi būti saugūs atstumai, tik žiūrėjo, kad „neužversti medžio ant žmogaus“. Iki to įvykio nežinojo apie miško kirtimo taisykles. Individualios veiklos pažymėjimo tuo metu taip pat neturėjo. Darbo sutarties su E. K. nebuvau sudaręs. Tuo metu mokėsi vairuotojo – ekspeditoriaus specialybės, kiek laiko dirbs pas E. K. miške neplanavo, buvo sutarta, kad E. K. mokės 3,5 Eur už kubinį metrą, konkreti darbo užmokesčio mokėjimo diena nebuvo aptarta.Kovo 29 d. po pietų pjovė medžius, o kovo 30 dieną 8.30 val. atsitiko nelaimingas atsitikimas. Kovo 29 d. E. K. jam neaiškino, kaip reikės dirbti, jo neinstruktavo, nesidomėjo, ar jis( V. D.) turi kokį pažymėjimą, kvalifikaciją, nedavė ant jokio dokumento pasirašyti, neklausė ar jis turi verslo liudijimą. Kovo 29 d. nebuvo paskirtas darbų vadovas, E. K. instruktažo nepravedė, jis turėjo miško planą, kur yra miško ribos, apvedė kirtėjus, atžymėjo, nurodė, ką dirbti. Niekas neatsakė už darbų saugą. Kovo 30 d. E. K. nebuvo, niekas neatsakė už darbų saugą, niekas nevadovavo, visi atvykę į mišką pasiėmė įrankius ir nuėjo į savo vietas. E. K. jis niekada nesakė, kad yra specialistas, kad moka pjauti medžius. E. K. žinojo, kad jo ( V. D.) tėtis turėjo įmonę. Jiedu su E. K. susitarė, kad jis( V. D.) važiuos kirsti miško už tam tikrą sumą, nes norėjo užsidirbti pinigų. Tik po įvykio pradėjo domėtis, kokios yra medžių kirtimo taisyklės.

Pjaunamas medis nuvirto į valksmą, pakibo ant kalnelio, o kai nupjovė 6 metrus, vis tiek negulėjo pilnai ant žemės, kabojo ore. Viršūnė buvo valksmoje. Kai vertė medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o šakos nuvirto ant valksmos. Medžio viršūnė baigėsi ties kaire valksmos puse. Medis buvo pakibęs ore jo krūtinės aukštyje, R. P. nebuvo prispaustas. Kiek pamena, pagal pareigūnės matavimą, R. P. turėjo gauti smūgį su medžio vieta, kuri yra 5 metrai nuo viršūnės. Galima manyti, kad medis virto, atsitrenkė į žemę ir nuo atatrankos pakilo į viršų. Pjaunama yra tarpuvalksmyje, R. P. buvo savo tarpuvalksmyje, bet prie jo( V. D.) valksmos, tai yra jo kertamo medžio zonoje, nes jis ( V. D.) buvo pačiame biržės gale. R. P. žinojo, kad jis ( V. D.) yra toje vietoje, nes buvo likę ne iškirsti tik keli medžiai. Jis dirbdamas nuo R. P. tolo, bet R. P. priartėjo prie jo, nors taip pat turėjo žinoti ir matyti, kad jis V. D. yra biržės gale.

Po nelaimingo atsitikimo buvo su E. K. nuvykę į R. P. namus pas jo šeimą, tačiau su R. P. apie patį atsitikimą nekalbėjo, R. P. nenorėjo tos temos plėtoti, pokalbis neįvyko. R. P. sūnui G. yra davęs 700-800 Eur, į Šiaulius vežė juos 4 kartus, važiavo į Palangą kai R. P. gydėsi, pirko maisto, sauskelnių, bet čekių nerinko, nes nemanė, kad „atsidurs teisme“, tiesiog padėjo „iš žmogiškosios pusės“. Įrodymą turi tik 100 Eur. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nepripažįsta, kad vien tik jis kaltas, jog taip atsitiko, kad jo veiksmai įtakojo nelaimingą atsitikimą. Labai pergyvena dėl to, kas nutiko, rūpinosi nukentėjusiojo sveikata, stengėsi materialiai padėti.

Ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus, kad kirto mišką tik vieną dieną ir dėl darbo – kur eiti ir ką pjauti, jam nurodė R. P., davė dėl to, kad su E. K. buvo susitarę „neminėti 29 dienos jog dirbo“, kad „nekišti žmonių“, nes E. K. norėjo išvengti atsakomybės. Buvo duoti netikslūs parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nes buvo kalbėta su E. K., kaip išvengti atsakomybės, ką pasakyti, ko nepasakyti. Susitarė sakyti, jog R. P. jam ( V. D.) parodė, kur dirbti. Iš tikrųjų dirbo kovo 29 d. ir 30 d.

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino , kad miškų pramonėje dirba nuo 2002 metų, baigė miškininkų kolegiją, dirbo miškininku. Po 7 metų darbo nusprendė kurti savo veiklą, išsiėmė individualios veiklos pažymą, atlieka miško kirtimo darbus. 2017 metų pavasarį su A. Š. sutarė, kad pagal rangos sutartį iškirs A. Š. mišką. 2017 m. kovo 24 d. A. Š. jau turėjo leidimą miško kirtimui, todėl susitiko su juo, pasirašė rangos sutartį, pradėjo ieškoti kirtėjų, susiskambino su P. G., R. P., pasakė, kad galima pradėti darbus. Nusprendė pradėti nuo pirmadienio, kovo 29 d. Šeštadienį jis dar nuvyko į mišką, dažais pažymėjo, kur turi būti tiesiamos valksmos, iškirto įkibusius, pavojingus medžius. Pirmadienį kovo 29 d. apie 7 val. išvyko į mišką, kartu vyko P. G., broliai P., R. P. ir V. D., kurį pažįsta nuo seniau, kai jis ( V. D.) su broliu kirto mišką kaip pjūklininkai. Iki tol, V. D. kelis kartus atsitiktinai buvo susitikęs, išsikalbėjo, jis sakė, kad važinėja į užsienį, klausė ar kai grįš galės kartu padirbėti. V. D. buvo pasakyta, kad dirbama su verslo liudijimu. Pasikalbėjo apie atlyginimą ir nutarė pasižiūrėti, kaip jam seksis dirbti miško ruošos darbus, jokios sutarties iš karto neplanavo. V. D. minėjo, kad turi patirties, nes dirbo su savo tėvu. Kovo 29 d. nuvykus į mišką, kuris buvo prie Kryžbarko, apėjo su vyrais ribas, valėsi mišką. Jis( E. K.), P. G. ir R. P. pjovė su pjūklu, o V. D. su kitais vyrais nešė šakas. Aptarė rytdienos darbus, „traukė burtus“, tai yra pasiskirstė plotus kas kur dirbs. Dėl V. D. darbo kovo 30 d. nieko konkrečiai nebuvo kalbama, nutarta „ jei jis bus ant kelio, paimsim“. Kovo 30 d. jis pats į mišką dirbti nevažiavo, nes išvyko į Kauną. Apie 8-9 val. jam paskambinęs P. G. pranešė, kad ant R. P. užvirto V. D. pjaunamas medis. Paties įvykio nematė ir aplinkybių nežino. Kovo 29 d. V. D. darbas buvo formuoti valksmas, dirbti pagalbinius darbus, jis atsinešė pjūklą, šalmą, bet šių priemonių nereikėjo. Kovo 30 d. nurodymo pjauti medžius jis V. D. nedavė. Apie įdarbinimą kalbos nebuvo, tik kalbėjo, kad reikia dirbti su patentu, kovo 30 d. V. D. savo iniciatyva pjovė medžius. V. D. pinigų už darbą nemokėjo, nes buvo bandomasis darbas, V. D. žinojo, kokia pinigų suma būtų mokama ateityje. Ar V. D. turėjo patentą, motopjūklininko pažymėjimą netikrino, nes manė, jog „kiekvienas patentininkas yra atsakingas už save“. Ar reikia turėti motopjūklininko pažymėjimą, dirbant su patentu, nežinojo, manė, kad kiekvienas dirba ir atsako asmeniškai, kad tai nėra įmonė, nėra privalomas pavojingų darbų vadovas, instruktažai, žurnalai. V. D. sakė, kad registruojasi darbo biržoje, manė jeigu per tas dvi dienas „viskas tiks ir patiks“ tai nuspręs ar gali dirbti pjūklininku ar pagalbiniu darbininku. Po šio įvykio susitiko V. D., kuris pasakė, kad davė parodymus tyrėjui, kad jie buvo trise, dirbo vieną dieną. Jis sutiko su V. D. versija, bet tie pirminiai parodymai buvo neteisingi, nes taip bandė išvengti savo atsakomybės. Miške buvo „papildomi“ žmonės, ne tik R. P. su V. D. ir P. G., buvo dirbama dvi dienas. Vieną dieną prieš darbus, susitarė su V. D., kad važiuos dirbti, instruktažo nepravedė, bet buvo paaiškinta bendra tvarka, kaip reikia dirbti, kad svarbiausia yra saugumas, reikia saugoti save ir aplinkinius žmones. Su miško darbų saugos taisyklėmis, su bendromis sąvokomis, terminais buvo supažindinęs V. D., bet ne konkrečiai, nes galvojo, kad V. D. dirba su verslo liudijimu.

Dirbant miške vyrams darbo priemonių nesuteikė, pjūklus pirkdavosi patys vyrai, batus vyrams kažkada buvau pirkęs, nes rado pigiau, o vyrai po to iš jo nupirko. Vyrai kartais patys pildavosi kurą, o po darbų susėsdavo, žiūrėdavo, kas kam skolingas.

Po įvykio tvarkė įvykio vietą, matė, kad medis buvo nukritęs 3 metrai link priešingos valksmos, viršūnė buvo perėjusi į R. P. tarpuvalksmę, medis gulėjo valksmoje, bet į R. tarpuvalksmio pusę, nebuvo akivaizdžiai R. P. pusėje. Medis kabojo ore, 3 metrai viršūnės kabojo link R. P. tarpuvalksmės. Valksma buvo šiek tiek sukta, kad traktorius neįkristų į duobę. Su visais vyrais buvo aptarta, kad kalnelis yra pavojinga vieta, dar nebuvo aišku, kas kurioje vietoje dirbs. Kai vyko paruošiamieji darbai, jau planavo kaip dėti šakas, aptarė planą, kaip suvartyti medžius.

Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, tokios situacijos apgailestauja, „visiško prisipažinimo nėra“, „kai kuriose vietose“ buvo galima kažką kitaip padaryti. Su V. D. kartu vežiojo R. P. artimuosius į ligoninę, stengėsi kaip galėjo padėti, mokėjo už maistą, bet nerinko čekių. Apie 8 kartus buvo pats nuvykęs lankyti R. P. į ligoninę.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad 2017 m. kovo 30 d., apie 7 val. ryto iš savo namų išvažiavo kirsti Kelmės rajone Panūdžių kaime esantį mišką. Į mišką važiavo keletą žmonių: broliai P., V. K., P. G. ir V. D.. Dieną prieš tai, kovo 29 d., tie patys žmonės kirto tą patį mišką, be to buvo ir E. K., darbų vadovas, kuris organizavo darbus, parodė ką ir kur pjauti, nurodė saugiai kirsti medžius, laikytis visų taisyklių, saugių atstumų, bet konkretaus instruktažo kur kas turi stovėti ir kokius veiksmus pjovėjai turi atlikti , nenurodė, nes pjovėjai tai žino patys. Kovo 29 d. išpjovę pomiškį grįžo visi į namus. Sekančią dieną, kovo 30 d., rytą visi tie patys asmenys, išskyrus E. K., vėl atvažiavo į tą patį mišką, tą dieną kirtimo darbams niekas nevadovavo, kirtėjai kovo 29 d. jau buvo pasidalinę valksmas, buvo išsitraukę taip vadinamą „kauliuką“ , žinojo, kuriam pjovėjui kuri atitenka valksma ir kur kuris turės pjauti. Kovo 30 d. atvažiavę į mišką iš karto pradėjo pjauti medžius. Valksmoje, iš dešinės pusės nuo jo, pjovė A. P., o iš kairės pusės - V. D.. Kiekvienas pjovė žiūrėdami atstumus vienas nuo kito, kad neužversti medžio ant kaimyno. Pradėjęs pjauti savo medį, matė V. D. daugiau nei 50 metų atstumu priekyje savęs, tai yra V. D. buvo nuėjęs daug toliau į priekį, tačiau kertamą medį V. D. vertė į jo (R. P. ) pusę, tai yra atgal. Tuo metu jis ( R. P.) genėjo savo nupjautą medį, jau buvo šakas nunešęs į valksmą, buvo belikę viršūnę nutempti į valksmą ir ištemti iš valksmos 3 metrus popiermedžių, kai ant jo užvirto V. D. nupjautas medis. Pamatė krentančio medžio šešėlį ir pasitraukti buvo per vėlu, medis užgriuvo ant jo toje vietoje, kurioje jis stovėjo. Ar medis, kurį jis( R. P.) buvo nupjovęs ir genėjo gulėjo jo ar ne jo valksmoje, neprisimena, bet tikriausiai buvo V. D. valksmoje.Tokiam pavojingam darbui visus reikiamus dokumentus turėjo, nes yra baigęs pjūklininko kursus, turi pažymėjimą, taisyklės jam žinomos. Mano, kad kaip kirtėjas elgėsi tinkamai, tačiau V. D., kuris ant jo užvertė medį, teisingai kaip kirtėjas nesielgė, nes pagal reikalavimus jeigu yra kalnelis „priešakyje“ ir nesimato tai iš vis yra draudžiama pjauti. V. D. vienas neturėjo teisės pjauti, jis turėjo paprašyti kito pjovėjo, kad ateitų ir pažiūrėtų, ar tikrai už kalniuko nieko nėra. Būtinai turėjo pasižiūrėti arba įspėti. Saugus atstumas 50 metrų, tokio atstumo reikia laikytis, bet V. D. atėjo pjauti medžio per arti jo( R. P.), neišlaikė atstumo ir pjovė medį „per tą kalniuką“ gerai nepasižiūrėjo ir nematė jo ( R. P.), todėl krentantis medis jį sužalojo.

Kovo 29 ir kovo 30 d. jis verslo liudijimo neturėjo, iki to įvykio E. K. prašymu mišką pjovė 4 metus ir visą laiką su verslo liudijimu. E. K. išpirkdavo verslo liudijimą du kartus per metus kiekvienam. Jis tik dviem mėnesiam išpirkdavo, o kitus mėnesius patys pirkdavomės. o 2017 m. rangos sutartį su E. K. surašė tik po įvykio, atgaline data balandžio mėnesį, kai grįžo iš ligoninės, nes E. K. tada atvažiavo pas jį į namus ir prašė taip padaryti.

Visi kirtėjai dirbo su savo įrankiais, turėjo pjūklus, šalmus, drabužius, žnyples. E. K. duodavo benzino ir grandines. Specialius batus davė taip pat E. K.. Dar reikėdavo turėti savo ruletę, o jeigu kas sulūždavo ar tai dildė, ar grandinė nutrūkdavo, tuomet E. K. nupirkdavo. V. D. turėjo pjūklą, bakelį, matavimo juostą, žnyples medžiui nunešti, šalmą V. D. buvo davęs E. K.. Ar V. D. yra baigęs pjūklininko kursus, ar turi verslo liudijimą – tai jam nebuvo žinoma.

Apklausiamas tyrėjo davė parodymus, kad V. D. miške dirbo vieną dieną, tai yra kovo 30 d., nes E. K. prašė sakyti, kad tik kovo 30 d. paėmė V. D. dirbti, nors faktiškai V. D. dirbo miške ir kovo 29 d.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2017 m. kovo 24 d. gavęs leidimą miško kirtimui su E. K., kuris užsiima miško kirtimu, sudarė rangos sutartį ir pavedė atlikti miško kirtimo darbus. Žemės sklypas, kuriame turėjo būti kertamas miškas, randasi Panūdžių kaime, Kelmės rajone ir jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jo sprendimas buvo tame žemės sklype atlikti plynus kirtimus ir parduoti medieną. E. K. pateikė dokumentus, tai yra leidimą, planinę medžiagą ir sutarė, kad artimiausiu metu pradės vykdyti darbus, o atlikęs darbus informuos. Abu pasirašė rangos sutartį. Pagal rangos sutartį jis buvo užsakovas, o E. K. - rangovas. Rangovo ir užsakovo teisės ir pareigos buvo numatytos rangos sutartyje. Jis kaip užsakovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus, suteikti visą reikiamą medžiagą, o rangovas - atlikti darbus pagal numatytus teisės aktus. Rangos sutartį pasiruošė pagal šabloną. Rangovas prisiėmė atsakomybę už saugų darbą ir visą darbo procesą. Kas po sutarties sudarymo konkrečiai dirbo miške nežino, nes darbus organizavo E. K.. Kiekvienas rangovas, dirbantis pagal veiklos liudijimą, samdosi patentininkus ir jam kaip užsakovui nežinoma kaip tuos darbus suorganizuos samdoma įmonė, rangovas. Jis samdė įmonę su visa įranga, su savo medžiagomis ir savais darbo įrankiais. Kada vyko miško kirtimas nežino, tik prašė, kad darbus pradėtų atlikinėti kuo greičiau. Kad jo miške įvyko nelaimingas įvykis pranešė E. K., įvykio aplinkybės žinomos tik iš E. K..Rangovui tenka visa atsakomybė už saugų darbą, už produkcijos kokybę, už visą darbų organizavimą. Už nelaimingus atsitikimus, kokios kvalifikacijos žmones turi samdyti tokiems darbams, rangos sutartyje numatyta, kad rangovas atsakingas. E. K. įmonę įkūrė ne tada kai jie sudarė rangos sutartį, o anksčiau prieš kelis metus. Rangos sutarties šabloną turėjo E. K., ją užpildė, abu pasirašė Kelmės mieste kuro kolonėlėje „Milda“ 2017 m. kovo 24 d. Dėl darbų atlikimo buvo kalbėta kaip galima greičiau atlikti darbus. Miškas iškirstas, darbai baigti. E. K. baigė kirsti mišką, pilnai tą sutartį įvykdė. E. K. dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Liudytoja J. P. parodė, kad 2017 m. kovo 30 d. 7 val. savo vyrą, R. P., išleido į darbą. Jis dirbo pjūklininku pas E. K.. Tą rytą vyras pasiėmė savo darbo įrankius - grandininį pjūklą Stihl, diržą su dėtuvais, pleištus, ruletes, žnyples, pirštines, taip pat kuprinę, maisto, vandens. Įprastai vyras dirbdavo su verslo liudijimu, kurį pats nusipirkdavo, bet E. K. tuo metu kai atsitiko nelaimė, kovo mėnesį, sakė verslo liudijimo nepirkti ir R. P. jo nepirko. Iki nelaimingo atsitikimo, kovo 30 d. R. P. pas E. K. tame pačiame miške jau dirbo kovo 26, 27, 28 ir 29 dienas. Pas E. K. R. P. dirbo pastoviai apie metus laiko. Kai vyras grįžo į namus iš Palangos ligoninės, E. K. buvo atvykęs pas juos į namus, prašė vyro pasirašyti ant sutarties ir vyras pasirašė.

Po nelaimės, kovo 30 d. kai vyras buvo sužalotas miške krentančio medžio, jis Šiaulių ligoninės reanimacijos skyriuje gydėsi nuo 2017-03-30 iki 2017-04-11, nes labai blogai jautėsi po galvos traumos, buvo kaukolės lūžis, dešinės pusės smilkinkaulio lūžis, akiduobės lūžis, skruostikaulio lūžis, gomurio kaulo lūžis, šonkauliai buvo lūžę. Balandžio 11 d. jį perkėlė į skyrių, bet jis negalėjo nei pavaikščioti, nei pavalgyti, nei pakalbėti, reikėjo važiuoti pas jį kiekvieną dieną ir nuo ryto iki vakaro prie jo būti, nes pats savęs neapsitarnavo. Gegužės 5 d. jį išvežė į Palangos reabilitacinę ligoninę. Šiaulių ligoninėje jau buvo po truputį pradėjęs vaikščioti, bet „ ant lovos“ išgulėjo iki balandžio mėnesio pusės. Palangos reabilitacinėje ligoninėje išgulėjo nuo gegužės 5 d. iki gegužės 26 d. Į Palangą lankyti vyro važiuodavo kas antrą dieną, padėdavo jam nueiti į procedūras, nes jis dar sunkiai vaikščiodavo. Veždavo jam papildomai maisto, higienos prekių. Vyro priežiūra, lankymas, nes jis buvo gydomas Šiauliuose, po to Palangoje, kuras transportui, papildomas maistas brangiai kainavo, tačiau kvitus ne visus išsaugojo.

Po to kai gydymas buvo baigtas, vyras niekur nedribo, nes jis nevaldo kairės rankos. Jis yra tik 40 procentų darbingas, vyras netekto nedarbingumo pensiją pradėjo gauti tik nuo 2018 m. sausio mėn. ir iki 2018 m. liepos mėnesio, vyras nebuvo išsipirkęs verslo liudijimo, todėl negavo nedarbingumo lapelio. Dabar darbo neieško, nes neturi sveikatos, jam nuolat svaigsta galva, jaučia silpnumą. Ateityje yra planuojama galvos operacija. Vyras save apsitarnauja, pats nusiprausia, pavalgo, namuose padaro lengvesnius darbus, užkuria krosnį. Po nelaimingo atsitikimo vyras labai pasikeitė, jaučiasi nepilnaverčiu, yra nervingas, dirglus, nes negali dirbti mėgstamo darbo, miške pjauti medžių. Vyras šiuo metu gydosi, lankosi pas šeimos gydytoją, jam išrašomi nuskausminami vaistai, kurie nėra kompensuojami. 2017 m. vyras R. P. iki nelaimingo atsitikimo uždirbdavo 850-900 Eur per mėnesį, jis pats iš savo atlyginimo susimokėdavo mokesčius SODRAI, išsipirkdavo verslo liudijimą.

Liudytojas P. G. parodė, kad paties įvykio kuomet kirtavietėje buvo sužalotas R. P., jis nematė, nes dirbo kitoje valksmoje. Prisimena, kad V. D. paklausė jo kaimo, kuriame jie dirbo pavadinimo ir pasakė, kad skambins pagalbos numeriu 112, nes „R. P. blogai, medis užgriuvo“. Tuomet jis ( P. G.) važiavo pasitikti greitosios med. pagalbos ir policijos. Kai atvažiavo į mišką, parodė medikams ir pareigūnams „ kad važiuotų tolyn“. Policijos pareigūnė priėjo prie jo, pradėjo klausinėti apie įvykį, o jis tuo momentu „ buvo pasimetęs“, pasakė pareigūnei, kad „žmogus yra po medžiu eikite ir suteikite jam pagalbą“. Jam pačiam tuo metu „pasidarė negerai“, nes buvo labai išsigandęs, todėl sėdėjo po medžiu, matė kaip su neštuvais pranešė R. P..

Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis tuo metu buvo išsipirkęs verslo liudijimą ir dirbo medkirčiu, „miškas buvo E. K.“. Dieną prieš įvykį tame miške jie buvo „prasivalę valksmas“, E. K. buvo išpjovęs pavojingus medžius. Vieta kur buvo kertami medžiai buvo nelygi, likę apkasai „ nuo karo laikų“, buvo kalneliai ir kaip tik toje vietoje tarp kalno ir pakalnės įvykis ir įvyko. Pirmą dieną ruošėsi kirtimui, miške be jo paties buvo E. K., V. D., R. P., broliai P. ir K.( jų vardų neprisimena). Mišką parodė E. K.. Miškas tą dieną buvo ruošiamas kitos dienos medžių kirtimui, „užnešamos valksmos“, pašalinami pavojingi medžiai. Atliekant paruošiamuosius darbus visi draugiškai dirbo, be jokio darbų pasiskirstymo. Prieš pradedant darbus, E. K. aprodė ribas, nurodė vietas kur reikės pasisaugoti, nes buvo planuojamas plynas miško kirtimas. Kirtėjai turėjo savo šalmus, kelnes, batus, pirštines. E. K. darbo priemonių neduodavo, tik išmokėdavo atlyginimą. Kitą dieną į mišką važiavo tie patys asmenys, išskyrus E. K.. Tą dieną miške jis nuėjo į savo valksmos galą, V. D. buvo už jo, o sekančioje valksmoje buvo R. P.. Tuo metu ruošėsi pradėti dirbti, kai išgirdo, kad nutilo motopjūklai.

E. K. visą laiką perspėdavo, kad kirtėjai laikytųsi saugaus atstumo. Visi žino, kad saugus atstumas du su pusę medžio, reikia įvertinti medžio aukštį, maždaug pasižiūrėjus į medį, kad per du su pusę medžio būtų vienas nuo kito žmogus. Kovo 30 d., nesant E. K. už visą procesą buvo atsakingi kiekvienas už save. Kadangi miškas ten švarus, geras matomumas, valksma ne maža tai „ pirminis išsidėstymas buvo tikrai geras“. Jis matė, kad V. D. buvo už jo, pakalnėje, atstumas tarp jo ( P. G. ) ir V. D. buvo normalus „per du su puse pjaunamo medžio aukščio“. R. P. taip pat matė toliau vaikščiojantį. Paskui jis ( P. G.) atsisėdo, ruošė pjūklą darbui, mano, kad tada R. P. priėjo arčiau. Matė, kad vieta kur įvyko įvykis buvo arčiau nei prieš tai kur matė vaikščiojantį R. P., tai yra iki įvykio matė jį esant toliau. Matė tą vietą kur R. P. gulėjo, bet momento, kai ant jo užvirto medis, nematė. R. P. gulėjo už valksmos atstumu apie 2 metrus, šalia šakų krūvos. Jis ( P. G.) kirto pirmą valksmą, antrą - V. D., trečią -R. P.. Jis (R. P.) buvo priėjęs prie V. D. valksmos, bet iš savo pusės, galima sakyti „ kaip ir D. ten valksma yra, nes D. leido ten medžius“. R. P. gulėjo V. D. valksmoje, nors R. P. turėjo būti arčiau prie savo trečios valksmos. V. D. valksma buvo antra ir R. P. antroje valksmoje ir gulėjo. R. P. valksma buvo trečia. Jis turėjo būti savo trečioje valksmoje. Medžius verčia link valksmų, kad ten nugenėti šakas. Medis yra verčiamas į valksmos pusę, kad medžio viršūnė pareitų į valksmą. R. P. buvo savo miško plote, bet jis neišlaikė atstumo. Antra valksma buvo V. D., o trečia - R. P.. Jis turėjo medžius „laidyti į savo valksmą, bet ne į V. D. valksmą“. V. D. į tą pačią antrą valksmą nuleido medį. Pirmą dieną buvo valomas miškas, V. D. nešė šakas, darbo priemonių neturėjo. Antrą dieną jis turėjo benzopjūklą ir pjovė medžius. Tą dieną, kai įvyko įvykis, V. D. pjovė medžius.

Rašytinė bylos medžiaga

-2017 m. kovo 30 d. apžiūrėta įvykio vieta, miško kirtavietė, esanti Panūdžių kaime, Kelmės rajone. Užfiksuota, kad įėjus į kirtimą ir paėjus 70 metrų matoma nupjauta ir nugenėta eglė 25 metrų ilgio, eglės kamienas ties 6 metrais nuo kelmo yra nupjautas, eglė persisvėrusi per kalniuką. Ties 20 metru po jos kamienu matomas žalios spalvos, šviesą atspindintis šalmas, šalia metalinė ruletė, du oranžinės spalvos pleištai, metalinės žnyplės trumpiems rąstams nešti, bei diržas su dviem dėtuvėmis; šalia eglės, apie 5 metrų atstumu taip pat matomas grandininis pjūklas „STIHL“; rasta piniginė su joje esančiais 850 Eeur, vairuotojo pažymėjimu, traktorininko pažymėjimu, swedbank banko kortele, asmens tapatybės kortele ir verslo liudijimu; taip pat striukė, kuprinė, kurioje yra pjūklo grandinė, akiniai dėkle, dildės, atsuktuvai, darbinės pirštinės, maišelis su maisto produktais ir butelis su vandeniu; kanistras benzinui ir tepalui. Daiktai supakuoti paketuose, užantspauduoti( b.l. 14-15,17-20, 1 tomas)

-2017-04-03 daiktų apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota detali 2017-03-30 įvykio vietoje paimtų daiktų apžiūra: Piniginė -juodos spalvos, odinė su užsegimu( plastikiniame pakete Nr. 224164), piniginėje yra 850 eurų, t. y. 17 vienetų 50 eurų banknotų bei 1 euras 78 euro centai metalinėmis monetomis, R. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00367231, R. P. traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. 0169056, Swedbank banko mokėjimo kortelė R. P. vardu, Nr. 5167 9313 8572 5134, verslo liudijimas Nr. IM525753-1, R. P. asmens tapatybės kortelė Nr. 11204513 (galioja iki 2016-12-28), "A. M." nuolaidų kortelė, "Aibė" nuolaidų kortelė, atsiskaitymo už "Tele2" paslaugas kortelė, 7 vnt. piniginės kortelių pavyzdžių, sidabrinės spalvos, kryželio formos pakabukas. Apžiūros metu padaryta verslo liudijimo IM525753-1 kopija pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos; striukė (plastikiniame pakete Nr. 344816), mėlynos spalvos su šviesiai rudomis ir raudonomis juostomis bei striukės priekyje esančia šviesą atspindinčia juostele, ant apžiūrimos striukės spausdintinėmis, rusvos spalvos raidėmis užrašytas užrašas "Henrilloyd". Apžiūrima striukė yra su gaubtuvu, užtraukiama mėlynos spalvos užtrauktuku ir užsegama kibia juosta. Apžiūrimos striukės gaubtuvas yra geltonos spalvos. Apžiūrima striukė yra purvina. Apžiūrimos striukės priekyje yra keturios kišenės, kuriose dvi mėlynos spalvos nusidėvėjusios medžiaginės pirštinės bei dvi oranžinės spalvos medžiaginės pirštinės su gumine delno apsauga, permatomas plastikinis maišelis nuo sumuštinių duonos, kuriame įdėtas baltos spalvos su gėlių raštais tualetinis popierius, bei skaidri stiklinė taurelė su Lietuvos valstybės kontūrų atvaizdu; šalmas ( paketas Nr. 344815) yra žalsvos spalvos su pilka šviesą atspindinčia juosta bei šalmo viršuje esančiu pilkos spalvos tinkleliu. Šalmo viršus yra aptrauktas medžiaga, o vidus plastikinis. Šalmas yra su "snapeliu" nuo saulės. Šalmo vidinėje pusėje, per šalmo vidurį, yra juodos spalvos guminė paminkštinimo juosta. Šalmo viduje matomas įspaustas užrašas "Size 55-62 cm" bei firmos ženklas "DELTAPLUS", užrašas "AIR COLTAN EN8121997/AI200I". Ant apžiūrimo šalmo yra nešvarumų; ruletė, du pleištai, žnyplės, diržas su dėtuvėmis, dvi pirštinės ( paketas Nr. 344814), ruletė yra metalinė, pilkos spalvos, su dviem metaliniais prisegimais. Pleištai yra oranžiniai, plastikiniai. Ant vieno pleišto yra spausdintinėmis raidėmis įspaustas užrašas "WARNING WEAR EYE PROTECTION". Taip pat yra užklijuotas nusitrynęs brūkšninis kodas. Ant antrojo pleišto yra įspaustas užrašas "WEAR SAFETY GLASSES". Abiejų pleištų galai yra deformuoti. Metalinės žnyplės yra skirtos nešti trumpiems rąstams. Jos yra pilkos spalvos metalo su oranžinės spalvos ( b.l.22-24, 26-41, 1 tomas);

- 2017 m. balandžio 3 d. pakvitavimu apžiūrėti daiktai, išskyrus šalmą, grąžinti J. P., šalmas perduotas kaip daiktinis įrodymas saugoti Telšių AVPK Kelmės rajono PK atsakingam asmeniui( b.l.44,46-47, 1 tomas);

- 2017 m. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kaip A. Š. pateikė rangos sutarties, leidimo kirsti mišką, pažymėjimo apie nekilnojamuosius daiktus ir žemės sklypo kopijas, iš kurių matosi, kad leidimas plynam miško, esančio Kelmės raj. sav. Panūdžių kaime, kirtimui išduotas privataus miško savininkui A. Š. 2017 m. kovo 24 d. ir galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d.; pagal 2017 m. kovo 24 d. rangos sutartį sudarytą tarp užsakovo ( miško savininko A. Š. ) ir rangovo E. K. rangovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti savo darbo priemonėmis bei technika, laikantis miško saugos taisyklių, už kurių pažeidimus atsakomybė tenka rangovui; įvykus nelaimingam atsitikimui , už jo pasekmes atsako rangovas. Pagal sutarties 7 punktą rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad darbų atlikimo objekte nebūtų pašalinių žmonių, nelegalių darbuotojų( b.l.48 -55);

-2011 m. vasario 28 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kuri patvirtina, kad E. K. nuo 2011-02-25 vykdo individualią veiklą, kurios pobūdis - miškininkystė ir medienos ruoša;

-iš 2018-07VMĮ informacijos matosi, kad V. D. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2017-12-31 nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą ir nebuvo įsigijęs verslo liudijimo( b.l. 74, 4 tomas);

-iš duomenų iš SODROS duomenų bazės matosi, kad nukentėjusiojo R. P. verslo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs 2017 m. vasario 28 d. tai yra iki nelaimingo įvykio kirtavietėje, įvykio metu jis registravosi darbo biržoje ( b.l.66,68 1 tomas).

-iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktos informacijos matosi, kad nukentėjusysis R. P. buvo gydomas nuo 2017-03-30 iki 2017-04-11 ( reanimacijos skyriuje ) ir nuo 2017-04-11 iki 2017-05-04( neurochirurgijos skyriuje) dėl sunkios smegenų traumos, daugybinių lūžių( b.l.80, 84, 1 tomas);

- 2017-06-06 specialisto išvadoje Nr. G 692/2017(04) nurodyta, jog R. P. padaryti sužalojimai: dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustiniai lūžiai, kaukolės pamato kaulų lūžiai dešinėje, dešiniojo skruostikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas virš ir po galvos smegenų kietuoju dangalu ir po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, I-II dešinės krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžiai, kaklinės stuburo dalies VII, krūtininės stuburo dalies II, V-VII slankstelių lūžiai, oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir abiejų šlaunų priekiniuose paviršiuose, dešinės akies sumušimas. Sužalojimai lokalizuoti dešinėje galvos pusėje, nugaroje ir abiejose kojose. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. užvirtus medžiui. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu didelės energijos trauminiu poveikiu paveikus kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. užvirtus eglei. R. P. dėl dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio įspaustinių lūžių, kaukolės pamato kaulų lūžių dešinėje, galvos smegenų sumušimo su ryškia neurologine simptomatika bei kraujo išsiliejimo galvos smegenyse su spaudimo reiškiniais, remiantis Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 ir 6.6.4 punktais, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 92-93, 1 tomas);

- 2017 m. birželio 27 d. darbo inspekcijos nelaimingo įvykio tyrimo akte nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardinta, tai, kad nesilaikyta tarp pjovėjų saugaus atstumo, nes pavojingoje medžio pjovimo zonoje dirbo su pjovėjai, V. D. pradėjo pjauti eglę , kuri traumavo r. P., neįsitikinęs, kad aplink jo pavojingoje zonoje nedirba kiti asmenys. Akte nurodoma, kad pažeisti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 patvirtintų Miškų darbų saugos taisyklių DT 1-96 reikalavimai, kad „ pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai“, „ pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu“ ir „ kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2, 5 pjaunamų medžių aukščio atstumas.“ Šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ( b.l.72-73, 2 tomas);

- 2018-03-16 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-395(18) konstatuota, kad: 1) nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad pjovėjas pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo darbininkas, nedalyvaujantis šio medžio pjovime, tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų buvo per mažas atstumas ir tai, kad R. P. dirbo pjaunamo medžio pavojingoje zonoje (virstančios eglės judėjimo trajektorijoje). Tai, kad pavojingi miško ruošos darbai (darbų saugos požiūriu) nebuvo organizuoti, organizaciniu požiūriu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui; 2) nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: pjovėjai R. P. ir V. D. vykdė medžių pjovimo darbus gretimuose valksmuose, nesilaikant saugaus atstumo vienas nuo kito (kuris turėjo būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio) - R. P. buvo V. D. pjaunamo medžio pavojingoje zonoje, tuo metu V. D. nupjauta eglė, krisdama žemyn, smogė jos judėjimo trajektorijoje buvusiam R. P. ir sunkiai jį traumavo; 3) nelaimingo atsitikimo pavojingu veiksniu yra poveikis darbuotojui kietu daiktu - virstančios eglės smūgis jo kritimo trajektorijoje buvusiam R. P., o minėto pavojingo veiksnio šaltiniu yra nupjautas virstantis 25,8 m ilgio medis; 4) kadangi buvo vykdomi miško kirtimo darbai, tai tokių darbų vykdymą reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96. Šios taisyklės reglamentuoja pagrindinius miško darbų saugos reikalavimus, jos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl taikytinos ir tiriamuoju atveju; 5) vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 p. reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 p. reikalavimo, kad dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių ir 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai ir tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą; 6) jei medžių pjovimo metu tarp pjovėjų būtų buvęs ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, kaip tai numato Taisyklės [3], ir R. P. nedirbtų kertamo medžio pavojingoje zonoje, tai nebūtų buvę techninės galimybės virstančiam medžiui kliudyti R. P., ir nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis neįvyktų; 8) nagrinėjamu atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 46 p. reikalavimo, kad kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas, taisyklių [3] 51 p. ir 44 p. reikalavimo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, Taisyklių [3] 6 p. ir 65 p. reikalavimo, kad draudžiama leisti dirbti motoriniu pjūklu asmenims, neturintiems reikiamos profesinės kvalifikacijos ir tą kvalifikaciją patvirtinančio dokumento; 9) nukentėjusiojo R. P. veiksmai (tai, kad jis dirbo ne tik pavojingoje zonoje, bet ir virstančio medžio trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui; 10)V. D. veiksmai (tai, kad jis pjovė medį, kai pavojingoje zonoje buvo kitas pjovėjas ir nesilaikė saugaus atstumo tarp dviejų pjovėjų) nagrinėjamo įvykio metu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui;

Kaltinamasis V. D. pripažino, kad kirtavietėje su motorpjūkliu miško kirtimo darbus dirbo neturėdamas reikiamos kvalifikacijos nei tai patvirtinančio dokumento, kad nežinojo ir nebuvo supažindintas su jokiomis miško darbų saugos taisyklėmis, nes nėra baigęs jokių motopjūklininko kursų, nieko nežinojo apie saugius, leistinus minimalius atstumus, kurie yra privalomi tarp dviejų pjovėjų, kad pjovė medį pagal bendrą supratimą, „iš patirties“, aiškino, kad prieš ruošdamasis kirsti medį matė R. P., mojavo jam, buvo įsitikinęs, kad ir R. P. jį matė, be to atrodė, kad R. P. yra pakankamai toli, po įvykio aiškino, negalėjęs suprasti kaip R. P. priartėjo prie pavojingos zonos. Jis nurodė, kad jo pjaunamas medis nuvirto į valksmą, pakibo ant kalnelio, o kai nupjovė 6 metrus, vis tiek negulėjo pilnai ant žemės, kabojo ore. Viršūnė buvo valksmoje. Kai vertė medį, kamienas dar nebuvo valksmoje, o šakos nuvirto ant valksmos. Akivaizdu, kad nežinodamas koks turi būti atstumas tarp dviejų pjovėjų, nežinodamas kas yra pavojinga zona, kad joje gali būti tik medį pjaunantys pjovėjai V. D. to atstumo ir nesilaikė, juo labiau, kad jam matomumą užstojo kalnelis ir suverstos nugenėtos šakos valksmoje. Tokiais neatsargiais veiksmais V. D. nupjaudamas 25,8 m. aukščio eglę užvertė ją ant kito pjovėjo r. P. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pripažintina, kad jis pažeidė MDST DT 1-96 65, 44, 45, 46 ir 51 punkto reikalavimus ir jo veika pagal BK 137 straipsnio 3 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes būtent teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių dėl neatsargumo sukėlė tokias pasekmes, kad buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis R. P..

E. K., vykdydamas individualią veiklą, miškotvarkos darbus, pagal rangos sutartį įsipareigojęs atlikti miško kirtimo darbus A. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške ir būdamas darbdaviu V. D., o taip pat ir R. P. atžvilgiu, leido pjūklininku dirbti V. D., kuris neturėjo reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų dirbti su moto pjūklu ( nors E. K. aiškino, kad jokio leidimo dirbti V. D. nedavė, vienok neginčijamai administracinėje byloje dėl nelegalaus darbo įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra konstatuota, kad būtent 2017-03-29 ir 2017-03-30 E. K. įdarbino miško darbininkais R. P. ir V. D., kad E. K. darbus pavedė atlikti pjūklininkams R. P., P. G. ir V. D. ir visas su darbu susijusias aplinkybes, tai yra darbo vietą, darbų apimtį, funkcijas, užmokesčio dydį, saugos priemones, ir t. t. sprendė E. K., o ne dirbantys asmenys savarankiškai.) Tai patvirtina ir paties V. D. parodymai teisme, kad jis turėjo tik savo moto pjūklą, o visas kitas priemones, būtinas darbui suteikė E. K., kuris net nepaklausė V. D. ar šis išmano tokį darbą, ar žino kokių reikalavimų reikia laikytis ir pats apie jokias saugumo taisykles neinstruktavo. Kritiškai vertintini E. K. parodymai, kad jis leido V. D. tik pabandyti dirbti pagalbinius darbus miške, nes faktiškai 2017-03-30 buvo antroji V. D. darbo miške diena, kuomet visų liudytojų teigimu būtent šią dieną kirtėjai turėjo dirbti savo valksmose, kirsti medžius. Pažymėtina, kad būtent šią dieną E. K. miško kirtavietėje nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu susitarimas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo „nuslėpti“ aplinkybę, kad V. D. dirbo miške dvi dienas, patvirtina kad E. K. siekė išvengti atsakomybės, ką jis pats patvirtino teisme, taigi jis nebuvo nuoširdus savo parodymuose, todėl jo parodymus, kad V. D. nedavė nurodymo pjauti medžius, teismas vertina kritiškai. Priešingai, teismas neturi pagrindo netikėti V. D. parodymais, kad toks nurodymas E. K. jam buvo duotas. Dieną, kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, E. K. kirtavietėje pats nebuvo ir nebuvo užtikrinęs, kad vietoje jo medžių pjovimui ir kitiems pavojingiems medienos ruošos darbams vadovautų apmokytas ir atestuotas bei turintis atitinkamą pažymėjimą pavojingų darbų vadovas, kuris būtų atsakingas už darbų saugą, nes byloje neginčijamai nustatyta liudytojo P. G., nukentėjusiojo R. P. ir kaltinamojo V. D. parodymais, kad 2017-03-30, neesant E. K., darbams niekas nevadovavo ir nekontroliavo, kad darbininkai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, taip neužtikrino, kad pjovėjai laikytųsi saugių atstumų, kad pavojingoje pjaunamo medžio zonoje būtų tik medį pjaunantys pjovėjai, o tarp dviejų pjovėjų būtų ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių atstumas, taip E. K. pažeidė MDST DT 1-96 6, 44, 46, 65,68,69,70 ir jo veika pagal BK 176 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuota teisingai, nes minėtų taisyklių nesilaikymo pasekmėje V. D. kirsdamas medį ir dėl neatsargumo taip pat pažeisdamas saugos reikalavimus, užvertė medį ant R. P. padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais yra darbdavio pareiga.