Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse E. V. ir jos atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

išvadą teikiančios institucijos Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Sadauskaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, turto administratoriaus ir globėjo paskyrimo, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, E. V., išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracija, suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja D. I. patikslintu pareiškimu prašo: 1) pripažinti jos motiną E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia ar ribotai veiksnia šiose srityse: a) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas, disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla) b) asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią -auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią galimybes ir poreikius); kitose srityse – balsavimo teisė ir asmens gebėjimas atlikti veiksmus, reikalingus asmens dokumentui gauti, pakeisti; savitvarkos įgūdžių srityje; 2) nustatyti neveiksniai E. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) globą, srityse, kuriose ji bus pripažinta neveiksnia ir rūpybą srityse, kuriose ji bus pripažinta ribotai veiksnia ir jos globėja bei rūpintoja bei turto administratore paskirti jos dukrą D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. t.1, l 39-41).

2. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, E. V. atstovė atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos D. I. pareiškimu dėl E. V. pripažinimo neveiksnia finansinės, sveikatos, socialinės, teisinės, turimo turto administravimo srityse, globos jai nustatymo, globėjo paskyrimo, nesutinka. Civilinėje byloje yra pateiktas UAB „Gruodės“ medicininių dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad E. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kitos ligos. Taip pat civilinėje byloje pateikta 2024 m. spalio 3 d. Išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 12, kurioje pateikta išvada, jog E. V. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityje: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, srityje; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje, 6) asmens gebėjimo atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, reikalingus asmens dokumentams gauti, pakeisti, dokumentams bankuose- pateikti prašymus, atidaryti bankuose sąskaitą, uždaryti sąskaitas, gauti korteles. Išvadoje nurodyta, kad E. V. negeba veikti savarankiškai asmeninių neturtinių santykių srityje: sveikatos priežiūros srityje, tačiau E. V. geba veikti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba asmeninių neturtinių santykių srityje: 1) savitvarkos įgūdžių srityje, 2) balsavimo teisės srityje. Socialinė darbuotoja vertino, kad E. V. dėl amžiaus ir sveikatos būklės neaktualios kai kurios sritys ir ji neįvertino šių sričių: dalyvavimo komercinėje ūkinėje veikloje, šeimos santykių srities, asmens gebėjimo būti globėju/rūpintoju, darbo teisinių santykių srities. Iš UAB „Gruodė“ medicininių dokumentų galima daryti išvadą, kad moteris turi psichikos sveikatos sutrikimą, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)). 2025 m. balandžio 8 d. apsilankius pas E. V. jos dabartinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su E. V.. Moteris bendravo gana noriai, kontaktas su ja buvo geras, užduodamus klausimus ji suprato, į klausimus atsakinėjo. Gerai orientuota laike, vietoje. Paaiškinus, kad jos dukra kreipėsi į teismą dėl jos globos, moteris pasitikslino, ar tai reiškia, kad dukra ją pas save pasiims į (duomenys neskelbtini), jeigu nori prisiteisti globą. Nurodė, kad ji pati disponuoja ir toliau nori disponuoti jai liekančia 20 proc. pinigų suma, nes kita jos pajamų dalis atitenka senelių namams. Teismo posėdyje nurodė nenorinti dalyvauti. Byloje yra VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos aktas, kuriama ekspertai padarė išvadą, kad E. V. gali iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse, išskyrus dalyvavimą ūkinėje komercinėje veikloje, kurioje moteris negali veikti savarankiškai, taip pat E. V. geba veikti iš dalies savarankiškai visose asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus sritį būti globėju, rūpintoju. O pilietinių santykių srityje moteris gali veikti savarankiškai. Asmens veiksnumas turi būti kuo mažiau ribojamas, o asmens veiksnumą ribojančios priemonės, kai yra būtinybė jas taikyti, turi būti kuo labiau individualizuotos, pritaikytos konkretaus asmens situacijai ir visapusiškai pagrįstos. Tuo atveju, jei kyla abejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tikslingumo ar pagrįstumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.

3. Suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad susipažinusi su 2025 m. gegužės 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi dėl E. V., gim. (duomenys neskelbtini)., deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pripažinimo neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, neturi tikslių duomenų ir negali pasisakyti dėl E. V. sveikatos būklės, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir pripažinus ją neveiksnia, jos dukra D. I., gim. (duomenys neskelbtini). deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), būtų globėja ir turto administratore. Informavo teismą, kad E. V. dėl suinteresuotam asmeniui nežinomų priežasčių 2022 m. balandžio 20 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ko pasekoje socialinės išmokos ir socialinės paslaugos asmeniui yra mokamos ir teikiamos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Iki 2022-04-20 asmens deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), E. V. socialinių išmokų byloje nurodė, kad jos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 24 d. suinteresuotas asmuo gavo prašymą - paraišką gauti socialines paslaugas Nr. SP34-2 (toliau - prašymas). Prašymą, vadovaujantis 2023 m. kovo 13 d. Palangos miesto trečio notaro biuro įgaliojimu (Notarinio registro Nr. 1115) pateikė E. V. dukra D. I.. Prašymu asmuo prašo, kad būtų suteikta socialinė globos paslauga t. y. ilgalaikė socialinė globa institucijoje (duomenys neskelbtini), Atsižvelgiant į asmens prašymą ir į tai, kad asmuo tuo laikotarpiu slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo VŠĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre 2024 m. liepos 25 d. buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „D. A. (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), nuvyktų pas E. V., užpildytų Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo formą (Aprašo 1 priedas) ir pateiktų Administracijai. 2024 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateiktame Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinime Nr. 19 (toliau - vertinimas) yra nustatyta, kad asmuo dėl blogos sveikatos būklės visą parą savimi pasirūpinti negali, todėl rekomendavo skirti ilgalaikę socialinę globą institucijoje. Atsižvelgiant į asmens prašymą ir į vertinimą (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras 2024 m. rugpjūčio 12 d. Sprendimu dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo/neskyrimo/ teikimo sustabdymo/nutraukimo Nr. SP33-5 priėmė sprendimą skirti ilgalaikę socialinę globą institucijoje t. y. (duomenys neskelbtini), ir buvo sudaryta sutartis su globos namais. Daugiau duomenų apie E. V. ir jos dukrą D. I. Administracija neturi, nes E. V. ir dukra faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja D. I. 2025 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad kreipėsi į teismą, nes suinteresuotas asmuo E. V., pareiškėjos mama, nesugeba pasirūpinti savimi, apsirūpinti finansiškai, jai reikalinga pagalba. E. V. didelė nuotaikų kaita, nesugeba tinkamai vartoti vaistų, jais piktnaudžiauja, prisiperka daiktų, kurie yra nereikalingi. Nuo jaunystės pareiškėja turėjo išeiti iš namų dėl konfliktų su motina, jau tada E. V. nesilankė pas gydytojus dėl psichinės sveikatos, nors galimai turėjo problemų. Gyvena (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), bet pareiškėja lanko suinteresuotą asmenį globos namuose, siunčia siuntinius. Nurodė, kad E. V. gyvenant globos namuose jos sveikatos būklė pagerėjo. Mano, kad jei būtų paskirta globėja, galėtų geriau pasirūpinti suinteresuotu asmeniu, gerinti jos gyvenimo režimą, socialinę veiklą, padėti galimo jos išėjimo iš globos namų (apriboti išėjimą). Vardą ir pavardę pareiškėja keitė dėl faktiškai turėtų dviejų vardų, kurių negalėjo registruoti, pavardę dėl santuokų. Buvo nuteista dėl darbo kredito unijose. 2025 m. birželio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad mamą suklaidino senelių namai ir atstovė, mama nebeskambina, bendravimas nevyksta, senelių namai nebeteikia informacijos apie mamos sveikatos būklę. Pareiškėja skambino į senelių namus, mamai neskambino, su ja nekalbėjo, nelankė, nenorėjo jos trikdyti, mama nebeskambina, bendravimas nutrūko. Su ekspertizės išvada iš dalies nesutinka. Jei nurodyta, kad gali balsuoti, tai gali ir visas kitas funkcijas atlikti. Abejoja, ar gali vienose srityse būti veiksni, kitose iš dalies, o dar kitose visai neveiksni. Mama turėjo butą, vėliau pardavė prieš 35 metus, gyveno pas pareiškėją, ekspertui klaidingai nurodė, kad dabar turi butą, dabar laukia socialinio būsto. Po pardavimo gyveno su patėviu, prieš septynis metus pradėjo gyventi pas pareiškėją. Prieš senelių namus gulėjo ligoninėje, prieš metus laiko sveikatos būklė pradėjo blogėti. Pareiškėja palaiko savo reikalavimą pripažinti E. V. neveiksnia visose srityse, tenkintų ir rūpyba. Į klausimą kodėl pareiškėja neišsiaiškino pati su mama dėl globos nesusipratimo pareiškėja nurodė, kad negalėjo nesusipratimo išspręsti, kad netrikdytų mamos, turi sunkumų dėl bendravimo su senelių namų administracija. Pareiškėja gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), būna (duomenys neskelbtini), jei mama gaus socialinį būstą mamą pasiims į (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjos D. I. atstovas advokatas Petras Selilionis 2025 m. birželio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad suinteresuotas asmuo E. gal būt nesupranta situacijos, supyko ir dėl to nepageidauja, kad jos dukra būtų globėja. Nori paklausti E. atstovės, kaip pristatė bylą, ar išaiškino, kad globos klausimo negalima išspręsti ne teismo keliu. Pašalinus nesusipratimus dėl proceso būtų aiškus klausimas dėl globėjo skyrimo, nes globotinio nuomonė labai svarbi, jis neturėtų būti suklaidintas. Dukra turi galimybes prižiūrėti mamą, dirba (duomenys neskelbtini), siuntė siuntinius, nėra duomenų, kad mamą skriaudė, teistumas nėra pagrindas pareiškėjos neskirti globėja, teistumai nesusiję su globėjos pareigų vykdymu. Atstovas su eksperto išvada sutinka.

6. Asmuo, kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, E. V. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 17 d. nurodė, kad nesutinka su pareiškėja, kad E. V. yra neveiksni. Ji nesutaria su pareiškėja, negali išgyventi kartu nė savaitės, jai nepavyko dukros išauklėti tinkamai. E. V. prieštarauja, kad jai globėja ar rūpintoja būtų paskirta pareiškėja, nes pas dukrą didelė nuotaikų kaita. Globėjas apskritai nereikalingas jei būtų likusi gyventi namie, būtų atėjusi gydytoja ir padėjusi socialinė darbuotoja (dėl artrito). Gailisi, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, jei pareiškėja būtų bendravusi su ja, jokių problemų nebūtų kilę. Nurodė, kad pati pareiškėja leisdavo jai prižiūrėti savo vaikus ir pretenzijų nereiškė. Reikalinga fizinė pagalba dėl turimo (duomenys neskelbtini). Visada pati eidavo pas gydytojus, pasirūpindavo savimi ir nekildavo problemų. Savo atliekamų pajamų tikrai neatsisakys. Prisitaikė prie gyvenimo globos namuose. Reikalinga pagalba ne sandoriams atlikti, bet nupirktiems maisto produktams iš parduotuvės parnešti. Dėl gydytojų sprendžia pati, reikalinga pagalba tik pas gydytoją užsiregistruoti. Dukra su žentu buvo ją apgavusi parduodant jos turtą ir įsigyjant aukso parduotuvę. Jai reikalingi pinigai, kurie lieka sumokėjus už globos įstaigos paslaugas, nes gydytojai pataria rinktis atitinkamą mitybos dietą dėl (duomenys neskelbtini). E. V. nurodė, kad pareiškėja savo pasisakymuose sakė daug netiesos, dėl to posėdyje jai nemalonu dalyvauti.

7. Suinteresuotas asmuo E. V. 2025 m. birželio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra daug meluoja, dukra atėmė santaupas (apie 3000 Eur), jos asmeninį telefoną vežant į senelių namus, nedavė valgyti apie savaitę laiko. Ji neturi iš ko paskambinti, metus laiko dukros prašo telefono, bent užsakyti, sumokėtų pati, bet dukra bijo, kad suinteresuotas asmuo su giminaičiais palaikys ryšius, riboja bendravimą. Apie butus meluoja, suinteresuotas asmuo nurodė, kad turėjo pusantro kambario bendrabutį, žentas pardavė, nusipirko aukso parduotuvę. Kitą butą (duomenys neskelbtini) išmainė su dukros vyro giminaičiais, dukrai išsiskyrus jo neteko, supranta, kad dabar butas jai nepriklauso. Važiuotų į socialinį būstą, jei galėtų gyventi savarankiškai, su socialinio darbuotojo pagalba, bet jei dukra pradės reguliuoti kaip gyventi, bus ne gyvenimas. Dukra nepakenčia prieštaravimo, priima sprendimus pati. Suinteresuotas asmuo jaučiasi geriau, padeda dietos laikymasis, tam reikalingi pinigai. Pagalba priimti sprendimus nereikalinga. Turi savo banko kortelę, pati ją užsakė, moka ja naudotis, į parduotuvę vyksta pati, nusiperka ko reikia, negali sunkiai nešti dėl sveikatos. Nežino apie dukrai išduotą notarinį įgaliojimą, prisiminė, kad buvo kreiptasi į notarą dėl turto perrašymo (t.1, el. b. l 65). Suinteresuotas asmuo geba susimokėti mokesčius, sumokėdavo ir už dukrą, paaiškino, kas yra lizingas, kad tai pirkimas išsimokėtinai, pas gydytoją lankosi pati, nurodė kad eina balsuoti, kad ministras pirmininkas Paluckas, prezidentas Nausėda. Globa nereikalinga, rūpyba reikalinga nebent dėl fizinės negalios. Nenori, kad globotų pareiškėja, su ja daug nesusipratimų, ji nemėgsta išklausyti, neatsižvelgia į norus, nėra tarpusavio ryšio, viską reikalauja atiduoti, nesikalba. Nežino, kas nori, kad globotų, nori gyventi savarankiškai, nežino kas bus. Atstovė prieš dukrą tikrai nenuteikinėjo. Neskambino niekam, tame tarpe ir dukrai, nes neturi asmeninio telefono. Anksčiau su pareiškėja būdavo sunku susikalbėti, numesdavo ragelį. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji yra veiksni, globa nereikalinga, nenori, kad už ją priimtų sprendimus, dukra priima neteisingus sprendimus. Nurodė, kad atsimena eksperto užduotus klausimus, viskas vyko labai greit, nebuvo aišku kas vyksta, neprisistatė (2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 20 min. 30 s. – 1 val. 21 min. 30 s). E. V. išreiškė norą pasilikti globos namuose, nesutinka su pareiškimu dėl reikalavimo pripažinti ją neveiksnia (2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 29 min. 50 s – 1 val. 30 min. 30 s).

8. Suinteresuoto asmens E. V. atstovė advokatė Dalia Dudėnienė nurodė, kad pareiškėja neatskiria globos, kuri nustatoma neveiksniam asmeniui ir rūpybos, kuri skiriama dėl fizinės negalios. Atstovė nurodė, kad negali atsakyti ar suinteresuotas asmuo tiksliai suprato globos ar rūpybos paskirtį, atstovė teismui perteikia asmens poziciją, neveiksnumo nustatymo procedūros nebuvo išaiškinamos, tai būtų buvusi trauma atstovaujamajam. Priešiško nusiteikimo nebuvo, atsiliepime nenurodė, kad su dukros kaip globėjos kandidatūra nesutinka, tačiau jau tada asmuo nurodė, kad būna nesusipratimų. Nenurodė, problemų su nekilnojamu turtu, kad E. prižiūrėjo dukros vaikus. Pareiškimas blogai ar gerai, apie tokį vertinimą negali būti ir kalbos.

9. Gydytoja psichiatrė Irena Normontė teismo posėdžio, vykusio 2025 m. birželio 5 d. nurodė, kad pati paaiškinti neturi ką, su ekspertizės aktu susipažinusi. Ar suinteresuotas asmuo E. V. supranta aptariamus klausimus – klausimas teismo ekspertui, gali pasakyti, kaip gydanti gydytoja psichiatrė, kad E. V. visada pasitempusi, mandagiai bendraujanti, skundai somatinio pobūdžio, dėl sąnarių, kognityvinės funkcijos šiek tiek pasilpusios, bet neadekvačių dalykų nėra.

10. Teismo psichiatras ekspertas Konstantinas Daškevičius teismo posėdžio, vykusio 2025 m. birželio 5 d. palaikė išvadą. Ekspertizės metu buvo bendrauta su ponia E., vertintos kognityvinės funkcijos, mąstymo produktyvumas, nustatyta, kad kognityvinių funkcijų sutrikimas lengvas, nesiekia demencijos lygio, visiškai orientuota savyje, laike, vietoje, tik netiksliai žinojo kokiuose globos namuose yra. Buvo atsakyta į teismo pateiktus klausimus, dėl svyruojančio kognityvinio sutrikimo buvo padaryta išvada, kad daugelyje sričių gali iš dalies suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2024 m. testas atitiko normą (28 balai). Ekspertizės metu pastebimas kelių testo balų sumažėjimas (21 balas), tam tikras smukimas. Savarankiškai būtų sudėtinga orientuotis dėl dėmesio sutrikimo, reikalinga pagalba. Testams gali turėti įtakos asmens būsena (išsiblaškymas), tačiau gali rodyti ir galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą, tokioje situacijoje kognityvinės funkcijos gali svyruoti ir paros bėgyje, ryte gali būti geresnė savijauta, vakare blogesnė. Esant psicho sutrikimams tai gali įtakoti ir santykius, gali būti nuotaikos kaita, dirglumas, kritikos sumažėjimas. Į klausimą, kodėl asmens galėjimas suprasti savo veiksmus skirtingose srityse vertinami labai skirtingai, ekspertas nurodė, kad kognityvinis sutrikimas yra svyruojantis, yra dėmesio, atminties sutrikimų, valios nusilpimo smukimas, tai atsakingos sritys – juridinių asmenų steigimas - atsakingi veiksmai, kurių, nusilpus kognityvinei veiklai, asmuo negalėtų atlikti. Neatskirti veiksnumo teisinės dalies ir atsisakyti globos gali dėl kognityvinio sutrikimo. Po savaitės E. V. nuotaika, nuostatos dėl globos gali pasikeisti. Pagal šios dienos situaciją su pagalba E. V. yra veiksni, dėl psichinės būklės veiksnumą būtina riboti. Kognityvinis sutrikimas yra progresuojantis sutrikimas, vertinamas kaip demencijos pradinė stadija, todėl ekspertas vertindamas situaciją ne tik vertino kokia situacija yra dabar, bet ir žiūrėjo į ateitį, nes būsena laikui bėgant blogės (2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 1val. 49 min. 20 s- 1 val. 49 min 45 s.)

11. Išvadą teikiančios institucijos – Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė Daiva Sadauskaitė nurodė, kad jų manymu E. V. yra pakankamai suvokianti aplinką, didesnė problema – fizinė negalia. Norėtų šiltesnių santykių su dukra, kad ja rūpintųsi, tuomet viskas susitvarkytų. Mano, kad pareiškimo nereikėtų tenkinti, todėl globėjo skyrimo klausimas neaktualus. Jei būtų skiriamas rūpintojas, kadangi yra tik viena dukra, neprieštarautų dėl jos kandidatūros, jos galėtų išspręsti nesutarimus.

12. (duomenys neskelbtini darbuotoja liudytoja V. V. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. balandžio 17 d. nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. V. laikosi įstaigoje nustatyto režimo, vartoja vaistus pagal nustatytą grafiką, vaistus atiduoda į rankas, E. V. tvarkingai juos išgeria. Turi savo vaistus, piktnaudžiavimo jokio nepastebėta. E. V. reikalinga fizinė pagalba dėl ligos, taip pat ji nežino visų paskirtų savo vaistų, reikalinga kontrolė geriant vaistus, kad jų nepamirštų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad asmuo, kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, E. V. yra pareiškėjos D. I. motina (t.1, el. b. l. 76, 77). Iš Neringos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašto dėl informacijos suteikimo 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nr. (4.17)V15-2273, matyti, kad Neringos savivaldybės meras 2024 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. SP33-5 priėmė sprendimą E. V. skirti ilgalaikės socialinės globos paslaugas (duomenys neskelbtini) (t.1, el. b. l. 32-33). Iš ištuokos liudijimo matyti, kad suinteresuoto asmens E. V. ir A. V. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (el. b. t.1, l.78). Iš UAB „Gruodė“ medicininio pažymėjimo matyti, kad E. V. esama sveikatos būklė tinkama globai (t. 1, el. b. l. 79). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos dėl duomenų apie nuosavybės teise įregistruotus nekilnojamuosius daiktus pateikimo Nekilnojamo turto registro duomenimis E. V. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, registruota nėra (t.1, el. b. l. 82). Iš 2024 m. spalio 3 d. Širvintų socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus socialinės darbuotojos išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. 12 (toliau – socialinės darbuotojos išvada) matyti, kad E. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų minėtoje išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba tik asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, balsavimo teisėje. E. V. dėl amžiaus ir sveikatos būklė yra neaktualios ir nevertinamos sritys: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ; darbo teisinių santykių sritis (t. 1 el. b. l. 98–101). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. I. nuteista: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. lapkričio 8 d. 1 m. ir 7 mėn. terminui, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 metams, 2023 m. liepos 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams (t.2, el. b. l.67-72).

14. 2025 m. kovo 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2025 (toliau – ir eksperto išvada) nurodyta, kad: 1) E. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2) Atkreipiant dėmesį į tai, kad E. V. diagnozuojamo psichikos sutrikimo išreikštumas dinamikoje gali kisti, todėl pablogėjus jos psichikos sveikatos būklei rekomenduotinas veiksnumo apribojimo peržiūrėjimas. E. V. iš dalies geba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių srityse, tokiose kaip: a) turtinių santykių sritys: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita); b) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita); darbo teisinių santykių sritis. E. V. negeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt. , asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. E. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai: pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė). 3) dėl savo psichikos sveikatos būklės E. V. gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti teismui paaiškinimus, ji iš dalies suprastų teismo procesą ir jo prasmę (t.2, el. b. l.87-93).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio, reglamentuojančio fizinio asmens pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą; pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. CK 2.11 straipsnio, reglamentuojančio fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje, 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje; kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Pagal CK 2.11 straipsnio 2 dalį teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.

16. Taikant asmens civilinio veiksnumo apribojimo institutą kiekvienu atveju yra svarbu turėti omenyje šio instituto taikymo tikslą. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad pažeidžiamų asmenų teisių apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, šis principas įtvirtintas tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu, jis ypač aktualus procese dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Minėtų asmenų teisių užtikrinimas – teismų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 19 punktas).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96, ; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. U. K., peticijos Nr. 44599/98). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Konvencijos 8 straipsnio objektas – asmens psichinės sveikatos apsauga, be kita ko, apima ir valstybės nustatomas priemones, užtikrinančias psichikos sutrikimų turinčių ar proto negalios ištiktų asmenų teisių apsaugą teisminiuose procesuose svarstant jų neveiksnumo nustatymo klausimus. Taigi teismo sprendimas dėl asmens, sergančio psichikos liga ar turinčio proto negalią, pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) turėtų būti pagrįstas išsamiais, protingais ir svariais vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Konvencijos 8 straipsnis, Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 25 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 43 punktas).

18. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti pamatines asmens teises, todėl tokiam procesui inicijuoti turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 21 punktas). EŽTT praktikoje pripažįstama, kad dėl psichikos ligos gali egzistuoti tam tikri teisėti ,,teisės į teismą“ apribojimai, tačiau jie neturi iš esmės atimti asmens teisės į teismą (EŽTT 2006 m. birželio 15 d. sprendimas L. M. prieš Ispanijos Karalystę, peticijos Nr. 41745/02, 8 punktas). EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais laikantis griežtai nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 23 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas).

20. Nors socialinė darbuotoja išvadoje vertino, kad E. V. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba tik asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, balsavimo teisėje, tačiau tokių išvadų pagrįstumas kelia abejonių. Išvadoje nurodoma, kad E. V. serga (duomenys neskelbtini) negeba savarankiškai atlikti veiksmų, susijusių su asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymu ir buitiniais sandoriais, tačiau tokius teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. E. V., kaip nurodyta eksperto išvadoje, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), eksperto išvadoje epizodiniai kliedesiai nenurodyti, to nenurodė ir gydanti gydytoja psichiatrė; E. V., priešingai, nei nurodoma išvadoje, savarankiškai atsiskaito banko kortele, vykdydama gydytojų rekomendacijas laikosi dietos, pati perka sau maisto produktus, vartoja vaistus. Išvadoje atskirose srityse nepagrįstai nurodoma, kad viskuo pasirūpina dukra, tačiau nuo 2025 m. balandžio 17 d. iki 2025 m. birželio 5 d. pareiškėja E. V. nelankė ir jokia forma nebendravo. Išvadoje be pagrindo nurodoma, kad E. V. nesidomi aplink vykstančiais procesais, kad jos atmintis ir mąstymas sutrikę, negeba išreikšti politinės valios ir balsuoti (t. 1, el. b. l. 100 – 101), šias aplinkybes paneigia eksperto išvadoje konstatuotos aplinkybės (t. 2, el. b. l. 91) ir teismo posėdžio metu teikti suinteresuoto asmens paaiškinimai – suinteresuotas asmuo teisingai nurodo kas užima politinius postus Lietuvos Respublikoje, išvardina politines partijas ir t. t.

21. Atkreiptinas dėmesys į bylos nagrinėjimo metu pasikeitusią išvadą teikiančios institucijos poziciją, Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovė Daiva Sadauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo E. V. yra pakankamai suvokianti aplinką, jai didesnė problema – fizinė negalia. Atstovės nuomone, reikalingi šiltesni santykiai su dukra, kad ja rūpintųsi, tuomet viskas susitvarkytų. Atstovė išreiškė nuomonę, kad pareiškimo nereikėtų tenkinti, todėl globėjo skyrimo klausimas neaktualus.

22. Kasacinis teismas taip pat yra atskleidęs ekspertizės išvados įrodomąją reikšmę teismui sprendžiant asmens pripažinimo ribotai veiksniu klausimą – nurodė, kad, vadovaujantis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsnis), asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tačiau neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Sprendimo pagrindimą iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada – ir dėl to jo, kaip tinkamai nemotyvuoto, buvimą, kaip vieną iš argumentų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimui konstatuoti, nurodė ir EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendime byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05 (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 27 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 38 punktas).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 28 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 42 punktas). EŽTT yra išaiškinęs, kad realus asmens negalėjimas suprasti (iš dalies suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (EŽTT 1979 m. spalio 24 d. sprendimas Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73).

24. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo neveiksniu, yra konstatavęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Spręsdamas dėl psichinę negalią turinčio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu rūpybos asmeniui poreikį, ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.11 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus visiškai apsaugoti nenustačius šiam asmeniui rūpybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, 29 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021, 40 punktas).

25. Nors 2025 m. kovo 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2025 daroma išvada, kad E. V. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai turtinių santykių srityse (negali dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje) bei asmeninių neturtinių santykių srityse (negali būti globėju (rūpintoju)), gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pilietinių teisių srityje (balsavimo teisė), tačiau teismas laiko tokią išvadą nepakankama pateisinti E. V. teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant ją neveiksnia ar ribotai veiksnia.

25.1. Ekspertizės akte konstatuojama, kad E. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini), tai yra, jos (duomenys neskelbtini) nusilpusios, bet šiuo metu šis sutrikimas nesiekia (duomenys neskelbtini) lygio (MMSE - 21 balas) (t. 2, el. b. l. 91, 92). Ekspertizės akte nurodoma, kad E. V. yra gerai orientuota savyje, laike ir vietoje, turi elementarias žinias apie turtinius santykius, politines aktualijas Lietuvoje, žino savo gaunamas pajamas. Šios aplinkybės pasitvirtino ir teismo posėdžio metu suinteresuotam asmeniui E. V. teikiant paaiškinimus. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad testams gali turėti įtakos asmens būsena (išsiblaškymas), tai gali rodyti ir galvos smegenų kraujotakos nepakankamumą, tokioje situacijoje (duomenys neskelbtini )svyruoti ir paros bėgyje, ryte gali būti geresnė savijauta, vakare blogesnė. Viena vertus, tai rodo, kad toks svyravimas gali turėti įtakos ir pačio ekspertizės akto rezultatams, kita vertus teismas pastebi, kad suinteresuoto asmens pozicija pasirengimo stadijoje ir teisminio nagrinėjimo metu nekito, abiejų posėdžių metu (daugiau nei pusantro mėnesio laikotarpiu) išliko nuosekli, iš esmės buvo nurodytos tos pačios aplinkybės jas analogiškai vertinant, taigi teismo proceso metu suinteresuoto asmens pozicijoje minėti svyravimai nepasireiškė.

25.2. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte esant diagnozuotam (duomenys neskelbtini) daroma išvada, kad dalyje sričių E. V. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai, dalyje gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti savarankiškai iš dalies, o kitose dalyse negali. Ekspertas atsakydamas į klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra svyruojantis, yra dėmesio, atminties sutrikimų, valios nusilpimo smukimas, todėl atsakingose srityse – pavyzdžiui, juridinių asmenų steigime vykdomi atsakingi veiksmai, kurių, nusilpus kognityvinei veiklai, asmuo negalėtų atlikti. Iš paaiškinimo nėra aišku, kodėl skirtingose srityse turi būti skirtingai ribojamas suinteresuoto asmens veiksnumas, paaiškinimas neparodo psichikos sutrikimo pasekmių suinteresuoto asmens socialiniam gyvenimui, turtiniams interesams, jo ir aplinkinių saugumui, gebėjimams įvairiose socialinio gyvenimo srityse.

25.3. Ekspertizės akte atkreipiamas dėmesys, kad E. V. diagnozuojamo psichikos sutrikimo išreikštumas dinamikoje gali kisti, todėl pablogėjus jos psichikos sveikatos būklei, rekomenduotinas veiksnumo apribojimo peržiūrėjimas. Tačiau 2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu ekspertas Konstantinas Daškevičius nurodė, kad (duomenys neskelbtini)yra progresuojantis sutrikimas, vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) pradinė stadija, todėl ekspertas vertindamas situaciją ne tik vertino tai, kokia situacija yra dabar, bet ir žiūrėjo į ateitį, nes būsena laikui bėgant blogės (2025 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 1val. 49 min. 20 s- 1 val. 49 min 45 s.)

26. Vertinant nurodytas teismo ekspertizės akto prieštaras, išvadų motyvus, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje asmens pripažinimo neveiksniu klausimo sprendimas yra pripažįstamas viešojo intereso dalyku, todėl neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Sprendimo pagrindimą iš esmės tik dokumentiniu įrodymu – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada – ir dėl to jo buvimą tinkamai nemotyvuotu, kaip vieną iš argumentų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimui konstatuoti, nurodė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendime, priimtame byloje Shtukaturov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ekspertizės akte nenurodomos E. V. ligos – lengvo kognityvinio sutrikimo – pasekmės jos socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, kitų asmenų saugumui, nepasisakoma, kaip konkrečiai ji nesugeba suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti, teismas ekspertizės akto išvadas vertina kritiškai.

27. Suinteresuotas asmuo E. V. dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose ji buvo pilnavertė teismo proceso dalyvė ir davė teismui prasmingus paaiškinimus, kalba buvo rišli, pozicija nuosekli, tokia išliko viso proceso metu. Tiek rengiant atsiliepimą į ieškinį (atstovė nurodė, kad E. V. nebuvo priešiškai nusiteikusi dukros atžvilgiu, atstovė atsiliepime nenurodė, kad atstovaujamoji su dukros kaip globėjos kandidatūra nesutinka, tačiau jau tada išsakė, kad būna nesusipratimų), tiek abiejų teismo posėdžių metu E. V. nuosekliai paaiškino savo poziciją, nurodė, kad jai globa nereikalinga, su dukra sutaria prastai (nurodė, kad dukra nemėgsta išklausyti, neatsižvelgia į norus, nėra tarpusavio ryšio, viską reikalauja atiduoti, nesikalba, pareiškėja teismo patvirtino, kad tarp teismo posėdžių su mama nebandė kalbėtis, išspręsti tarpusavio nesusipratimų, mamos nelankė), prieštarauja šiai globėjos kandidatūrai. E. V. nurodė, kad ją tenkina esama situacija, kad ji rūpinasi savo sveikata ir gerbūviu, laikosi gydytojų rekomendacijų, laikosi dietos. E. V. pati lankosi parduotuvėje, sudaro sandorius savo interesais, geba naudotis banko kortele, supranta ir gali paaiškinti kas yra nekilnojamasis turtas, lizingas, suinteresuotas asmuo, gyvendama savarankiškai, pati sumokėdavo mokesčius, dukros pavedimu globojo jos vaikus. E. V. nuomone, jai reikalinga nebent fizinė pagalba dėl turimo artrito, ne sandoriams atlikti, bet nupirktiems maisto produktams iš parduotuvės parnešti. Tokią poziciją patvirtina tiek gydytojos psichiatrės Irenos Normontės paaiškinimai, tiek liudytojos, senelių namų, kuriuose šiuo metu gyvena suinteresuotas asmuo, darbuotojos V. V. parodymai.

28. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens veiksnumo apribojimo institutas yra ultima ratio priemonė, taikytina išskirtiniais atvejais, teismas atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens E. V., jos atstovės Dalios Dudėnienės, išvadą teikiančios institucijos išdėstytas pozicijas, į tai, kad pareiškėja su ekspertizės aktu iš dalies nesutinka, vertina šioje byloje šalių, gydančios gydytojos psichiatrės Irenos Normontės paaiškinimų, eksperto Konstantino Daškevičiaus apklausos, 2025 m. kovo 12 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2025 bei kitų aukščiau nurodyti rašytinių įrodymų visumą ir daro išvadą, kad medicininis ir teisinis pagrindas pripažinti E. V. neveiksnia ar ribotai veiksnia Teismo psichiatrijos ekspertizės akte išvardintose srityse yra nepakankamas, ir nurodytų įrodinėjimo priemonių visuma nesuformuoja nebejotinos išvados, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių ji nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jai reikalinga globa (juridinis kriterijus). Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl suinteresuoto asmens ligos elgesys būtų impulsyvus ir pavojingas jai pačiai bei aplinkiniams, nukryptų nuo visuomenėje dominuojančių normų, ar neatitiktų visuotinai priimtų standartų, todėl teismas vertina, kad suinteresuoto asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti nėra tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, atėmimą.

29. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo E. V. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų objektyvių aplinkybių vis tiek negalės pasinaudoti. Į tai atsižvelgdamas teismas pritaria socialinės darbuotojos išvadai, kurioje nurodyta, kad E. V. dėl amžiaus ir sveikatos būklės neaktualios ir nevertinamos sritys yra dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis. Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Byloje nėra duomenų, kad E. V. planuotų kurti šeimą, įsivaikinti ar globoti vaikus, būti rūpintoju ar pagalbininku pagal sutartį, dirbti, be to, šios asmens teisės negali būti įgyvendintos per atstovą, todėl neturėtų apskritai būti ribojamos. Suinteresuoto asmens veiksnumo ribojimas šiose srityse be būtinumo jį riboti neatitiktų kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo principo.

30. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškimas atmetamas – E. V. nepripažįstama neveiksnia ar ribotai veiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2,10 straipsnio 1 dalis, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnis, CPK 177, 185, 218, straipsniai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

31. Teismui nusprendus netenkinti pareiškėjos reikalavimo pripažinti E. V. neveiksnia ar ribotai veiksnia nurodytose srityse, išnyksta teisinis pagrindas, nurodytas CPK 468 straipsnio 4 dalyje, nustatyti E. V. globą ir paskirti jos globėją bei turto administratorių, todėl šis pareiškimo reikalavimas taip pat atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 279, 464¹, 468 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Voldemaras Bumblys