- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- II-426-827/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01086-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. P.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- David Gurvič
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo David Gurvič skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-971-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-971-2021 (toliau – ir Nutarimas) J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 31 dalį, 247 straipsnio 37 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta subendrinta 230 Eur bauda už tai, kad jis, 2020 m. gruodžio 14 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), P. S. nuosavybės teise priklausančiame ūkio pastate (garaže) remontavo (lyginamas ir ruošiamas dažymui, automobilio kairės pusės priekinis sparnas) automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (laikinieji numeriai“, priklausantį UAB „K“), t.y. teikė transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas kitiems asmenims. Dėl vykdomos veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos J. P. paaiškino, kad atliekų susidarymo apskaitos GPAIS neveda, ataskaitų neteikia. Tuo J. P. pažeidė Aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtino Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 17 punkto reikalavimus (b. l. 40-41).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, Pareiškėjo atstovas padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo teiseną J. P. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad Pareiškėjas neatliko veikos, kuri turi administracinio nusižengimo požymių, nes Pareiškėjas neturi pareigos vesti atliekų susidarymo apskaitos ir teikti atliekų susidarymo ataskaitų. Nurodo, kad Aplinkos ministerijos 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D-405 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 17 punkte nurodama, kad veiklos vykdytojas privalo vykdyti atliekų susidarymo apkaitą ir teikti atliekų susidarymo metines ataskaitas vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų taisyklėse (toliau - Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367. Būtent aprašo 17 punktas nukreipia į kitą teisės aktą, todėl ši norma yra blanketinė (nukreipiančioji) ir ji nenurodo, kas ir kokiomis sąlygomis privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti atliekų susidarymo apskaitos metines ataskaitas. Skunde pažymima, kad pagal teismų praktiką, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal blanketines teisės normas, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, kad įsakymu patvirtintų Taisyklių 6 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre). Taisyklių 6.1.-6.7. punktuose detalizuojami kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo privalo vykdyti apskaitą, todėl 6 punkte taikytina pareiga vesti atliekų susidarymo apskaitą yra taikytina tik juridiniams asmenims, t.y. taisyklėse nurodytas reguliavimas vienareikšmiškai nustato, kad įsakymo 6 punkte įtvirtinta pareiga vykdyti atliekų apskaitą bei teikti metinių atliekų susidarymo ataskaitas yra nustatyta tik įmonėms ir jų struktūriniams padalinimas, ir nuobaudos už minėtos apskaitos tvarkymą fiziniams asmenims negali būti skiriamos (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. el-3709-596/2019). Šiuo atveju Pareiškėjas J. P. yra fizinis asmuo, kuris atliko automobilio remonto darbus, veikdamas individualios veiklos pagal pažymą pagrindu (Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. vykdė veiklą kaip fizinis, o ne juridinis asmuo. Skunde taip pat pažymėta, kad ši aplinkybė jau yra konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarime administracinėje byloje Nr. A8.-691-992/2021. Taigi Pareiškėjo veiksmai iš esmės konstatuoti kaip atlikti fizinio asmens, veikiančio individualios veiklos pagal pažymą pagrindu, o ne kaip juridinio asmens. Todėl Pareiškėjui reikalavimas vykdyti atliekų susidarymo apskaitą nekyla, atitinkamai jis negali pažeisti jam netaikytinų reikalavimų. Akivaizdu, jog Pareiškėjui administracinė atsakomybė už šio reikalavimo nevykdymą kilti negali.
Pareiškėjo atstovas taip pat skunde pažymi, kad ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog pareigūno nutarime administracinio nusižengimo byloje, kuris priimtas ne teismo tvarka, inter alia turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi Nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nes tai yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymo (Vilniaus apygardos 2020 m. liepos 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN-2-265-365/2020). Vien tik deklaratyvus pažeidimo nurodymas Nutarime visiškai jo nepagrindžiant (nemotyvuojant) negali būti pakankamas pagrindas pripažinti Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą. Jeigu Pareiškėjas neturi pareigos vesti GPAIS apskaitą, tuomet Nutarimas netenka prasmės, t. y. Pareiškėjui negali būti taikoma administracinė atsakomybė, nes Pareiškėjas nėra pažeidęs jokių teisės aktų reikalavimų.
Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys dėl nutarime nurodytos aplinkybės, t.y. kad „Dėl vykdomos veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos Pareiškėjas paaiškino, kad atliekų susidarymo apskaitos GPAIS neveda, ataskaitų neteikia. <...> Kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti“. Pažymi, kad Pareiškėjas pripažino tik patį atliekų susidarymo apskaitos netvarkymo ir ataskaitų nepateikimo faktą, tačiau nepripažino šių veiksmų kvalifikavimo kaip administracinio teisės nusižengimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovo nuomone, kadangi Taisyklėse nurodoma, kad pareigą vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti ataskaitas turi tik įmonės, tai Pareiškėjui ši pareiga yra netaikytina. Atitinkamai, Pareiškėjui neturint pareigos vesti atliekų susidarymo apskaitos ir teikti atliekų susidarymo ataskaitų, Pareiškėjas negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pareigų nevykdymą (ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalys), todėl darytina išvada, kad Pareiškėjo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių ir Pareiškėjas nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalis.
Taip pat skunde pažymima, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, neištyrė esminių administracinio nusižengimo aplinkybių, t.y. nusprendė Pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn už atliekų susidarymo apskaitos nevedimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl Pareiškėjo vykdomos veiklos atliekos apskritai susidarė, taigi nėra jokių duomenų apie atliekų susidarymo faktą. Tiek ANK 247 straipsnio 31 dalies, tiek ANK 247 straipsnio 37 dalies dispozicijoje nurodoma, kad atsakomybę užtraukia ataskaitų nepateikimas iki nustatyto termino (ANK 247 straipsnio 31 dalies atveju) bei apskaitos netvarkymas arba netinkamas tvarkymas (ANK 247 straipsnio 37 dalies atveju), kai tokios atliekos susidaro arba yra tvarkomos. Taigi būtinasis požymis, kad būtų vedamos atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo ataskaitos yra pats atliekų susidarymo faktas (aplinkybė). Jeigu atliekos nesusidaro, jos negali būti tvarkomos (objektyvus negalimumas). Nepaisant to, kad Pareiškėjas neturi teisinės prievolės vykdyti GPAIS apskaitą, Nutarime iš viso nenurodoma, kokios atliekos buvo susidariusios (susikaupusios), o nesant susidariusių atliekų, nėra ir pareigos vesti GPAIS apskaitą. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad Institucija, neištyrusi visų Pareiškėjo padaryto neva esamo administracinio pažeidimo aplinkybes, taikė Pareiškėjui administracinę atsakomybę iš esmės nenurodžius, kokios atliekos buvo susidariusios ar tvarkomos ir dėl kokių atliekų turėjo būti teikiama atskaita ir vedama apskaita.
Motyvuojamoji dalis
Skunde taip pat nurodoma, kad ANK 5 straipsnis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi siekiant konstatuoti, jog asmuo padarė administracinį teisės nusižengimą, būtina jo veikoje administracinio teisės nusižengimo sudėtį, kurią sudaro objektyvieji bei subjektyvieji nusižengimo sudėties požymiai. Pažymi, kad vien tik neva esančio nusižengimo nurodymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį padariusį administracinį nusižengimą, t. y. reikia nustatyti patį nusižengimo padarymą (ar jis buvo padarytas), asmens kaltę dėl nusižengimo padarymo, ar toks asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ištirti kitas svarbias aplinkybes, kurios leistų teisingai išspręsti bylą (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Be to, ypatingai svarbu, kad būtų visapusiškai ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis), priešingu atveju administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris nėra kaltas nusižengimo padarymu, nes tokios veikos iš viso nepadarė. Taigi tik visapusiškas aplinkybių ištyrimas, jų įvertinimas bei pritaikymas susiklosčiusiai situacijai (šiuo atveju - Pareiškėjo taikomai administracinei atsakomybei) gali būti vertinamas kaip pagrįstas teisingumo įgyvendinimas. Paviršutiniškas įvertinimas, ne iki galo ištirtos aplinkybės, netinkamas teisės aktų pritaikymas negali būti vertinamas kaip tikrojo (pagrįsto) teisingumo įgyvendinimas.
Šiuo atveju, Pareiškėjo atžvilgiu šie požymiai neegzistavo ir net nebuvo nustatinėjami sprendžiant dėl jo administracinės atsakomybės. Jau minėta, kad ANK 247 straipsnio 31 ir 37 dalys nustato reikalavimą teikti ataskaitas ir vesti apskaitas, kai atliekos susidariusios ar tvarkomos. Todėl net jei Pareiškėjas ir būtų įpareigotas vesti apskaitą, Pareiškėjui būtų nesuprantama, kaip konkrečiai jis pažeidė savo pareigą vykdyti atliekų susidarymo apskaitą. Vien deklaratyvus nurodymas, kad Pareiškėjo veikloje neva susidarė atliekos, kad jis nepildė GPAIS ataskaitos, negali būti pagrindas konstatuoti esant administraciniam nusižengimui.
Skunde taip pat pažymėta, kad Pareiškėjui dėl jo neva atlikto administracinio nusižengimo turėjo būti surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas (ANK 608 straipsnio 1, 4 dalys). Visgi Pareiškėjui už šį administracinį nusižengimą toks protokolas nebuvo įteiktas. Taigi iš esmės Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas, prieš tai net neįteikus jam administracinio nusižengimo protokolo, pagal kurį Pareiškėjas būtų galėjęs įvertinti jam inkriminuojamą nusižengimą ir jį ginčyti. Pareiškėjas apie jo neva padarytą nusižengimą iš esmės sužinojo tik gavęs Nutarimą.
Vertinant sistemiškai tiek ANK 589 straipsnį, ANK 608 straipsnio 1 ir 4 dalis, tiek ANK 615 straipsnio 1 dalį, visais atvejais, kai yra atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, turi būti surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokolas yra esminis administracinio nusižengimo tyrimo dokumentas, leidžiantis įvertinti visas administracinio nusižengimo aplinkybes, atliktus veiksmus, įvertinti, ar pats procesas vykdomas teisėtai. Nesant administracinio nusižengimo protokolo, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai negali tinkamai atlikti šio tyrimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Nutarimas yra surašytas itin lakoniškai, nėra išdėstyta ir motyvuotai įvertinta bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nėra nurodytas specialus įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė (ANK 618 straipsnis). Iš kitos pusės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apribojamos galimybės į efektyvią gynybą. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nesant protokolo iš esmės nėra galimybių tinkamai įvertinti traukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo. Nesant tinkamai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nesant tinkamai atlikto administracinio nusižengimo tyrimo, Pareiškėjo teisės į veiksmingą teisinę gynybą yra nepagrįstai apribotos. Todėl vertintina, kad ir pats sprendimas taikyti administracinę atsakomybę yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant ANK 589 straipsnį, 608 straipsnio 1 ir 4 dalis, 615 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjo atstovas taip pat prašo teismo atsižvelgti į Pareiškėjo garbų amžių ((duomenys neskelbtini)), į aplinkybę, jog dėl amžiaus Pareiškėjas tinkamai nesuprasto viso Nutarimo turinio ir su tuo siejamų teisinių pasekmių, ir tai patvirtina Pareiškėjo kreipimasis į atstovą kaip advokatą, kad būtų patarta teisės klausimais. Pateiktu skundu pareiškėjo atstovas prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalimi).
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo“ 17 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 „Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 6 punktu, skundu prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-971-2021 ir nutraukti pareiškėjo J. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną; taip pat priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos J. P. naudai priteisti patirtas bylos nagrinėjimo teisme išlaidas (b.l. 8-13).
Atsiliepime į skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepdami į skundo argumentus nurodė, kad priešingai nei nurodyta skunde, administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. bylos posėdyje nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas jam suprantamas ir teisingas; su padarytu nusižengimu jis sutinka ir prašo skirti jam minimalią baudą.
Atsiliepime Institucija nurodo, kad Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 6 punktas nustato, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS) turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų. Nors įmonės apibrėžimo šios taisyklės nenurodo, tačiau šių taisyklių 3 punktas nurodo, kad kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau- Įstatyme) ir kituose įstatymuose. Įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje nustatyta, kad įmonė šiame įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai. Iš bylos matyti, ir tai taip pat patvirtina J. P. savo skunde, kad jis padarė administracinius nusižengimus veikdamas individualios veiklos pagal pažymą pagrindu (VMI pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio 2020 m. gruodžio 14 d. apžiūros akto ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūros metu rastos kelios automobilinių dažų pakuotės ir dažymo įranga. Atsižvelgiant į tai, J. P. skundas dėl Institucijos 2021 m kovo 2 d. priimto nutarimo nepagrįstas, todėl atmestinas (b.l. 3-4).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais ir kt. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog V. V., gyv. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškime Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorei nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. jis gavo atsakymą į savo 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 15 d. kartotinius kreipinius dėl Vilniuje (duomenys neskelbtini) vykdomų automobilių serviso aptarnavimo - automobilių rengimo dažymui ir automobilių dažymo darbų, nurodydamas, kad pateiktas atsakymas neatitinka faktinės padėties, kad visą patikrinimo laikotarpį buvo nevaržomai vykdomi darbai. Pareiškime išdėstyta jo pozicija dėl jam žinomų veiklos vykdymo aplinkybių, kad garažo savininkas vykdo savo veiklą prieš jo namo langus, organizavęs serviso veiklą, piktybiškai ignoruoja atitinkamų tarnybų reikalavimus nutraukti veiklą tam nepritaikytose patalpose. Pareiškimu prašo išsiaiškinti atlikti vidinį tarnybinį patikrinimą, faktines aplinkybes dėl serviso paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini), nes dėl aplaidaus darbuotojų veikimo, kenčia jau trečius metus (b.l. 14).
Tikrinant V. V. pareiškime nurodytą informaciją, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai K. U. ir L. O. 2020 m. gruodžio 14 d. atliko pagalbinio ūkio pastato (garažo), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra. Apžiūros akte reg. Nr. TVR9-127, su fotofiksacija užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, P. S. nuosavybės teise priklausančiame pagalbiniame ūkio pastate (garaže) yra remontuojamas (lyginamas ir ruošiamas dažymui, automobilio kairės pusės priekinis sparnas) automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (laikinieji numeriai), priklausantis UAB „K“. Automobilio remonto darbus atlieka J. P., kuris paaiškino, kad tokių darbų vykdymui turi išsiėmęs Individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiskambinus į Valstybinę mokesčių inspekciją nustatyta, kad tokiu numeriu pažyma veiklos vykdymui J. P. išduota nuo 2020 m. liepos 2 d. Dėl vykdomos veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos J. P. paaiškino, kad atliekų susidarymo apskaitos GPAIS neveda, ataskaitų neteikia. Už suremontuotus automobilius gauna atlygį. P. S. garažu naudojasi savininkui leidus be atlygio. Tą patį patvirtino ir P. S.. Apžiūrėjus garažą nustatyta, kad pilnam automobilių dažymui garažas neįrengtas, galimas tik nedidelių atskirų detalių padengimas (paruošimas) prieš dažymą. Apžiūros metu rastos kelios automobilinių dažų pakuotės ir pulivizatorius (dažų pistoletas) skirtas dažymui (b.l. 15-16, 19,, 20, 21).
Byloje esančiame J. P. 2020 m. gruodžio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad darbų vykdymui turi iš VMI išsiėmęs individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių remonto veiklai vykdyti; pagal šią pažymą veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, P. S. priklausančiame garaže. Patikrinimo metu vykdė kėbulo lyginimo darbus automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (raudoni numeriai), kuris priklauso UAB „K“. Dėl automobilio remonto UAB „K“ surado jį patys. Jam nėra žinoma kaip. Už automobilio remontą UAB „K“ pažadėjo sumokėti. P. S. garažu naudojasi savininkui leidus be nuomos sutarties ir atlygio, kadangi jiedu yra seni pažįstami. Atliekų, susidarančių remonto metu, apskaitos neveda (b. l. 17).
2020 m. gruodžio 14 d. P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paaiškinime nurodyta, kad J. P. darbui, mašinų remontui jam priklausančio garažo jis nenuomoja. Dirbti garaže leidžia nemokamai, kadangi yra geri draugai. Žino, kad J. P. garaže remontuoja mašinas (b.l. 18).
Taip pat byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 10 d. apžiūros aktas Nr. TVR6-285, kurio metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, dalyvaujant savininkui P. S., apžiūrėjo garažą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikdami fotofiksacija. Akte nurodyta, kad sodybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje sklypas aptvertas tvora, įvažiavimas per medinius vartus. Prie mūrinio namo pristatytas mūrinis garažas. Garaže vartai metaliniai, garaže stovi automobilis Land Rover, žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas V. G.. Automobilis stovi neremontuojamas. Dažymo darbų garaže neužfiksuota. Apžiūroje dalyvavęs garažo savininkas P. S. paaiškinime nurodė, kad apžiūrėtas jam priklausantis garažas (duomenys neskelbtini), kuriuo leido draugui J. P. naudotis. Garaže automobilio dažymo darbai nevykdomi (b.l. 23-25, 26, 27, 28).
2020 m. spalio 10 d. paaiškinime J. P. nurodė, kad tvarkė automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (stabdžių apžiūra), kuris priklauso V. G. ir nori nupirkti dukrai. Automobilį įleido garažo savininkas P. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat nurodė, kad dirba pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Garaže automobilio dažymo darbais neužsiima (b.l. 34).
Taip pat byloje pateikta medžiaga, susijusi su 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas J. P. skirta nuobauda - įspėjimu dėl ANK 247 straipsnio 37 dalyje padaryto nusižengimo (b.l. 30-31), t.y. patikrinimo aktas (b.l. 32-33), faktinių duomenų patikrinimas vietoje (b.l. 36), fotofiksacija (b.l. 37), J. P. paaiškinimas (b.l. 35).
Kaip matyti iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-186-2021, J. P. atžvilgiu 2021 m. sausio 27 d. surašytas AN protokolas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, P. S. nuosavybės teise priklausančiame ūkio pastate (garaže) J. P. remontavo (lyginamas ir ruošiamas dažymui, automobilio kairės pusės priekinis sparnas) automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (laikinieji numeriai“, priklausantį UAB „K“), t.y. teikė transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas kitiems asmenims. Dėl vykdomos veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos J. P. paaiškino, kad atliekų susidarymo apskaitos GPAIS neveda, ataskaitų neteikia. Tuo J. P. pažeidė Aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 17 punkto reikalavimus ir padarė ANK 247 straipsnio 31 dalyje bei 247 straipsnio 37 dalyje numatytus nusižengimus. Protokole pažymėta, kad protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Taip pat iš šio protokolo, jame nenurodyta administracinio nusižengimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas. (b.l. 38-39).
2021 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-971-2021 J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 247 straipsnio 31 dalį, 247 straipsnio 37 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta subendrinta 230 Eur bauda. Nutarime pažymėta, kad byla buvo išnagrinėta viešame posėdyje žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nuobauda skirta atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. (b.l. 40-41).
Byloje taip pat pateiktas 2021 m. kovo 2 d. J. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. sausio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas jam yra suprantamas ir teisingas. Su padarytu nusižengimu sutinka. Prašo skirti minimalią baudą. Taip pat nurodė, kad nutarimas dėl įspėjimo 2019 m. lapkričio 20 d. jam buvo įteiktas tą pačią dieną (b.l. 42)
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad J. P. skirta nuobauda dėl to, kad jis remontavo automobilį (lyginamas ir ruošiamas dažymui, automobilio kairės pusės priekinis sparnas), teikė transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas kitiems asmenims. Kadangi dėl vykdomos veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos J. P. paaiškino, kad atliekų susidarymo apskaitos GPAIS neveda, ataskaitų neteikia, nutarimu konstatuota, kad tuo J. P. pažeidė Aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 17 punkto reikalavimus ir padarė ANK 247 straipsnio 31 dalyje bei 247 straipsnio 37 dalyje numatytus nusižengimus.
Pareiškėjo atstovas, pateikdamas skundą teismui, kelia J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 31 dalyje bei 247 straipsnio 37 dalyje, pagrįstumo klausimą, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad buvo pažeista Pareiškėjo teisė į teisinę gynybą.
ANK 247 straipsnio 31 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino, ANK 247 straipsnio 37 punkte įtvirtinta atsakomybė už Atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą. Taigi šių teisės normų blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jų pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Atliekų tvarkymo įstatymo, ir minėto įstatymo pagrindu priimtų kitų norminių aktų, tame tarpe ir Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo nustatytų pareigų pažeidimas.
Tačiau teismas, nagrinėdamas skundą, prieš pasisakydamas, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, t.y. ar buvo teisingai pritaikytos materialinės teisės normos, taip pat turi patikrinti ar buvo laikomasi administracinio nusižengimo teisenos procesinių taisyklių.
ANK 565 straipsnyje nurodyta, kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant tam tikrais atvejais, tame tarpe ir dėl administracinių nusižengimų, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už ataskaitų, deklaracijų ar kitų dokumentų, kurių pateikimo kompetentingoms institucijoms periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, nepateikimą nustatytais terminais, tarp kurių patenka ir ANK 247 straipsnio 31 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (ANK 608 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Sutinkamai su minėto straipsnio 4 dalimi, Administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju, J. P. 2021 m. sausio 27 d. surašytas AN protokolas, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 247 straipsnio 31 dalyje bei 247 straipsnio 37 dalyje, protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad minėtas protokolas būtų įteiktas ar siunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
J. P. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 247 straipsnio 37 dalyje, nepatenka į ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų administracinių nusižengimų sąrašą, kai administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašomas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl nagrinėjamu atveju, surašius J. P. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį, konstatuotina, kad Institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą pažeidė ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalyje, kuriuo reglamentuotas administracinio nusižengimo protokolo turinys, nurodyta, kad protokole be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, šio straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; taip pat bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Sutinkamai su minėto straipsnio 4 dalimi, Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos šio kodekso 577 straipsnyje numatytos jo teisės ir pareigos ir tai pažymima protokole. Kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Kitos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 577 straipsnyje, išdėstomos protokole (ANK 609 straipsnio 5 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančio AN protokolo, kuris surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, protokole nėra nurodyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Iš byloje esančio J. P. 2021 m. kovo 2 d. paaiškinimo seka, kad su 2021 m. sausio 27 d. AN protokolu jis supažindintas nusižengimo nagrinėjimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo dieną, todėl teismas laiko pagrįstai Pareiškėjo atstovo teiginius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės buvo pažeistos, jis negalėjo tinkamai įvertinti jam teikiamų kaltinimų, jo teisės į veiksmingą teisinę gynybą buvo nepagrįstai apribotos. Todėl, darytina išvada, kad minėti trūkumai sudarė prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir jo teisę į gynybą.
Taip pat pritartina ir skunde nurodytam argumentui, kad sutinkamai su ANK 618 straipsnio 2 dalimi, jog pareigūno nutarime administracinio nusižengimo byloje, kuris priimtas ne teismo tvarka, turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju J. P. kaltinamas pažeidęs Aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo 17 punkto reikalavimus. Aprašo 17 punktas nukreipia į kitą teisės aktą (Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, todėl ši norma yra blanketinė (nukreipiančioji) ir ji nenurodo, kas ir kokiomis sąlygomis privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą ir teikti atliekų susidarymo apskaitos metines ataskaitas, o šiuo atveju nenurodyta koks taisyklių (ar atliekų įstatymo tvarkymo) punktas pažeistas.
ANK 247 straipsnio 31 dalis nustato administracinę atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo ataskaitų nepateikimą iki nustatyto termino. Taigi ANK 247 straipsnio 31 dalyje numatytos teisės normos dispozicija reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias (-ią) alternatyvias šios dalies veikas padarė J. P., taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu J. P. atveju pasireiškė būtent šio straipsnio dalies veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama J. P. atsakomybė. Svarbu pažymėti, kad administracinio nusižengimo protokole apskritai nėra nurodoma, kad J. P. nepateikė nei vienos iš minėtų ataskaitų, tuo labiau, nenurodytas terminas, iki kada tai turėjo būti padaryta, kas reiškia, kad šioje dalyje protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta nei viena ANK 247 straipsnio 31 dalies dispozicijoje aprašyta veika.
ANK 247 straipsnio 37 dalis nustato administracinę atsakomybę už atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymą ar netinkamą tvarkymą. T.y. ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytos teisės normos dispozicija reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias (-ią) alternatyvias šios dalies veikas padarė J. P., taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu J. P. atveju pasireiškė būtent šio straipsnio dalies veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Taip pat šiuo atveju būtina nurodyti, aptariant kiekvieną veiką atskirai, kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu yra grindžiama J. P. atsakomybė, atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip nurodoma skunde, kad atsakomybė numatyta tik tada, kai tokios atliekos susidaro arba yra tvarkomos. Iš protokolo taip pat nėra aišku, už kokią konkrečią veiką J. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn – už atliekų susidarymo (ar tvarkymo) apskaitos netvarkymą (ar netinkamą tvarkymą), nes ANK 247 straipsnio 37 dalies dispozicijoje numatytos bent keturios alternatyvios veikos. Todėl darytina išvada, kad šioje dalyje protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nenurodyta nei viena ANK 247 straipsnio 37 dalies dispozicijoje aprašyta veika.
Pažymėtina, kad nurodyti aukščiau išdėstytus administracinio protokolo elementus yra būtina tam, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojamos veikos ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo ko jis turėtų gintis.
Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog galimai padarytų administracinių nusižengimų esmė (faktinės aplinkybės, apibūdinančios pagrindinius būtinuosius administracinių nusižengimų požymius) administracinio nusižengimo protokole nėra atskleista, ji suformuota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis. Institucijos 2021 m. sausio 27 d. protokole J. P. suformuluoti kaltinimai nėra konkretūs, nedetalizuotas pastarojo veiksmų neteisėtumas, neįvardyti jų padarymo būdas, vieta, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos, neaprašytos ir nenurodytos konkrečios atitinkamų straipsnių dispozicijų veikos, kokių įrodymų pagrindu konstatuoti J. P. pažeidimai, ir tai sutrukdė J. P. efektyviai pasinaudoti teise į gynybą. Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai grubiai pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tinkamai pasiruošti ir gintis nuo pareikštų kaltinimų, kas laikoma esminiu teisenos pažeidimu. Nutarimas priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Pažymėtina, kad aptarti administracinio nusižengimo trūkumai laikomi esminiais, t. y. tokiais, kurių teismas ištaisyti negali. Pažymima, jog ANK įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos teismui nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluotų nusižengimų aprašymo turinį, kadangi tokiu atveju būtų apribota traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad įvykį tyrusi institucija netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi Institucija taip pat nesiėmė reikiamų priemonių šių pažeidimų ir trūkumų ištaisymui, neįvertino Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ydingumo bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tiek skunde, tiek Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-971-2021 naikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui.
Atsižvelginat į tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, pareiškėjo atstovo prašymas dėl pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
Patenkinti iš dalies pareiškėjo J. P. atstovo advokato padėjėjo David Gurvič skundą.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-971-2021 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.