Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., suteikiantis automobilių remonto paslaugas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste – ir VMI) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 14 d., tikslus laikas nenustatytas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priimdamas remontuoti automobilį, (duomenys neskelbtini), neužpildė ir neįteikė automobilio savininkui, uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui, priėmimo - perdavimo akto ir užsakymo paraiškos egzempliorių. Šiais veiksmais jis pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 12 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalį.

Taip pat J. P., suteikiantis automobilių remonto paslaugas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 14 d., tikslus laikas nenustatytas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo priėmimo patalpoje matomoje vietoje būtų pateikta būtina informacija apie paslaugas (paslaugų kainoraštis, informacija apie darbo laiką; techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas teikiančio asmens įstatų ar verslo liudijimo, ar individualios veiklos pažymėjimo kopija; asmens, atsakingo už paslaugų teikimą, pareigos, vardas, pavardė, telefono numeris; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos adresas ir telefono numeris). Šiais veiksmais J. P. pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE - 45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 10, 11 ir 16 punktus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalį.

J. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 14 d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teikė automobilių remonto paslaugas neturėdamas patalpų nuomos - panaudos sutarties, tokiais savo veiksmais J. P. buvo kaltinamas pažeidęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 4 punktą bei padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 150 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pakartotinį komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. Šios normos sudėties subjektu gali būti tik komercine ar ūkine veikla užsiimantis asmuo, pažeidęs konkrečios veiklos tvarką.

Teismui pateiktame 2021 m. vasario 8 d. administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ J. P. suformuluotas toks kaltinimas: „Paslaugos teikėjas J. P., suteikiantis automobilių remonto paslaugas pagal VMI pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimdamas remontuoti automobilį (duomenys neskelbtini), neužpildė ir neįteikė automobilio savininkui (duomenys neskelbtini) atstovui, priėmimo – perdavimo akto ir užsakymo paraiškos egzempliorių. Taip pat techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo priėmimo patalpoje matomoje vietoje nėra pateikta būtina informacija apie paslaugas (paslaugų kainoraštis, informacija apie darbo laiką, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas teikiančio asmens įstatų ar verslo liudijimo, ar individualios veiklos pažymėjimo kopija; asmens, atsakingo už paslaugų teikimą, pareigos, vardas, pavardė, telefono numeris; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos adresas ir telefono numeris). Taip pat paslaugos tiekėjas J. P. teikia automobilių remonto paslaugas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas šių patalpų nuomos – panaudos sutarties“.

Institucijos atstovas S. T., teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, paaiškino, kad J. P. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tris atskirus nusižengimus, numatytus ANK 150 straipsnio 2 dalyje, nusižengimų padarymo vieta ir laikas būtų tas pats, nes tyrimą atliko pagal Aplinkos apsaugos medžiagą; tvarką reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas. Nagrinėjamu atveju buvo nesilaikoma minėto aprašo 4, 10, 11, 12 ir 16 punktų reikalavimų. Šio teisės akto administracinio nusižengimo protokole nenurodė, tai buvo jo techninė klaida. Atstovas atsakė į papildomus teismo klausimus.

J. P. vykdoma veikla yra automobilių remonto paslaugos, o tokių paslaugų teikimo tvarka nustatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, patvirtintu Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau tekste - Aprašas).

Aprašo 4 punkte numatyta, kad techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi turėti patalpas, kuriose teikiamos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos; patalpos turi atitikti higienos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju spręstina, jog administracinio nusižengimo protokole pareigūnas, nepagrįstai traukia J. P. atsakomybėn už tai, kad šis teikė automobilių remonto paslaugas neturėdamas patalpų nuomos - panaudos sutarties, nurodydamas, kad tokiais veiksmais J. P. pažeidė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 4 punktą. Minėtame Aprašo 4 punkte nėra įvardijama, kokia forma turi įformintas „patalpų turėjimas“, juolab nėra reglamentuota, kad tai turi būti būtent nuomos santykiais valdomos patalpos. J. P. aiškiai įvardijo, jog patalpas remonto paslaugoms atlikti jam yra neatlygintinai perdavęs naudotis jo senas pažįstamas, šių patalpų savininkas P. S., kuris, kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. apžiūros akte (11 b. l.), taip pat šią aplinkybę patvirtino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios panaudos teisinius santykius (6.629 - 6.643 straipsniai, 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.478 - 6.479 straipsniai, 6.481 straipsnis, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 6.501 straipsnis), numato, kad rašytinė sutartis privaloma tik tuo atveju, kai panaudos santykiai trunka ilgiau nei vienerius metus, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog J. P. ir P. S. susitarimas dėl automobilių remonto patalpų panaudos trunka ilgiau nei vienerius metus, ši aplinkybė institucijos apskritai nebuvo tirta, nors išsamiai ir visapusiškai ištirti visas administracinei teisenai reikšmingas aplinkybes bei įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę yra būtent institucijos pareiga. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigta abejonė, jog rašytinė panaudos sutartis nebuvo privaloma, ši abejonė traktuojama J. P. naudai ir šio nusižengimo atveju teisena jam nutrauktina jo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Aprašo 10 punkte numatyta, kad transporto priemonės valdytojui, prieš įforminant užsakymo paraišką, turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su informacija apie teikiamas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas. Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo priėmimo patalpoje matomoje vietoje turi būti pateikta: 10.1. teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kainoraštis; 10.2. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens įmonės įstatų ar verslo liudijimo, ar individualios veiklos pažymos kopija; 10.3. asmens, atsakingo už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimą, pareigos, vardas, pavardė, telefono numeris; 10.4. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos tarnybos adresas ir telefonas; 10.5. informacija apie darbo laiką. Aprašo 11 punkte numatyta, kad Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką. Aprašo 12 punkte numatyta, kad Užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. Taip pat šio aprašo 16 punkte nurodyta, kad jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą (toliau – priėmimo–perdavimo aktas). Priėmimo–perdavimo aktą pasirašo transporto priemonės valdytojas ir techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo prieš transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų suteikimą. Pažymėtina, kad šio aprašo reikalavimai yra privalomi automobilių remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, taigi, ir J. P.. Aprašo 37 punkte nustatyta, kad už Aprašo nuostatų nesilaikymą techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, remiantis duomenimis, užfiksuotais 2020 m. gruodžio 14 d. apžiūros akte, nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 14 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo remontuojamas (lyginamas ir ruošiamas dažymui, automobilio kairės pusės priekinis sparnas) automobilis (duomenys neskelbtini) (laikinieji numeriai), priklausantis (duomenys neskelbtini). Automobilio remonto darbus atliko J. P., kuris tokių darbų vykdymui turi išsiėmęs Individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl vykdomos veiklos metu susidarančių atliekų apskaitos J. P. atliekų susidarymo apskaitos GPAIS neveda, ataskaitų neteikia. J. P., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino šias aplinkybes ir patvirtino, kad teikė administracinio nusižengimo protokole nurodyto automobilio remonto paslaugas, neužpildęs šio automobilio remonto paraiškos bei priėmimo-perdavimo aktų, nors pagal išvardintus Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo reikalavimus šie dokumentai turėjo būti užpildyti prieš pradedant teikti automobilių remonto paslaugas. Be to, J. P., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo priėmimo patalpoje matomoje vietoje nėra pateikta būtina informacija apie paslaugas, nėra sudaręs šių patalpų nuomos - panaudos sutarties; garažu naudojasi savininkui leidus be atlygio.

Tokiais veiksmais J. P. nesilaikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo 10, 11, 12 ir 16 punktų reikalavimų ir taip pažeidė savo vykdomos komercinės - ūkinės veiklos tvarką, tokio pobūdžio veika užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ANK 150 straipsnyje. J. P. 2020 m. vasario 6 d. administraciniu nurodymu buvo nubaustas pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį (paskirtą baudą sumokėjo 2020 m. gruodžio 31 d.), laikytina, kad jis ANK 150 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus padarė pakartotinai, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1100 Eur iki 1950 Eur.

J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta; aplinkybė, kad nusižengimas padarytas pakartotinai yra veiką kvalifikuojantis požymis, todėl sunkinančia aplinkybe nepripažįstama.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti du pakartotiniai administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema), į nustatytą J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į J. P. asmenybę – dirbantis, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, yra garbaus amžiaus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. P. paskyrus ANK 150 straipsnio 2 sankcijose numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismas nenustatė aplinkybių, kuriuos leistų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti J. P. švelnesnes administracines nuobaudas, nei ANK straipsnio, pagal kurį kvalifikuotos jo veikos, sankcijoje numatytos.

Paskirtos nuobaudos bendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.

Teismas, atsižvelgęs į J. P. amžių, paskirtos baudos dydį bei įvertinęs tai, jog dėl pasaulinės pandemijos šalyje yra sudėtinga situacija darbine ir finansine prasme, sprendžia, kad yra pagrindo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje (dėl priėmimo - perdavimo akto ir užsakymo paraiškos neužpildymo), ir paskirti jam 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje (dėl būtinos informacijos apie paslaugas nepateikimo), ir paskirti jam 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

J. P. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje (dėl nuomos – panaudos sutarties nebuvimo), nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi skirtas nuobaudas subendrinti ir J. P. skirti galutinę 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išdėstyti J. P. paskirtos 1150 eurų baudos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. P. valstybei kas mėnesį sumokėti ne mažiau nei po 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų).

Išaiškinti, kad bauda (jos dalys) turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.