Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, suinteresuoti asmenys V. K., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Gelvora“, UAB „Creditreform Lietuva“, UAB „Conlex“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrija, G. M., S. M., antstolis Arminas Naujokaitis, antstolis Ramūnas Kamarauskas, antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjos R. K. pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti V. Š., patvirtinti 220 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 282 Eur sumą pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui, nustatyti 4 mėnesių terminą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui. Pareiškime nurodoma, kad ji kartu su sutuoktiniu V. K. yra bendraskoliai pagal 2007 m. birželio 4 d. su Nordea Bank AB Lietuvos skyriumi sudarytą Kredito „Laisvai“ sutartį Nr. LL 07/06/08D pasiskolintai 960000 Lt (78 035,22 Eur) sumai. Pareiškėjos ir sutuoktinio sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas jiems bendrosios junginės nuosavybės teise priklausantis turtas - butas, unikalus Nr. 1094-0302­5047:0008, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Skola bankui pagal Kredito sutartį 2017 m. liepos 27 dienai sudaro 398 944,90 Eur sumą. Nustojus UAB „Vidrimvila“ vykdyti veiklą, sutuoktinis 2011 m. įsidarbino UAB „Žalieji projektai“. Dar 2010 metais pareiškėja kartu su sutuoktiniu kreipėsi į banką Swedbank, AB ir SEB banką, o 2011 metais ir į Nordea Bank AB Lietuvos skyrių dėl naujų kredito sutarčių sudarymo. Gavę papildomų piniginių lėšų, Pareiškėja su sutuoktiniu jas naudojo iš Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus paimtam kreditui padengti, kitų kreditorių finansiniams reikalavimams ir šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėja turi bendrų su sutuoktiniu įsiskolinimų ir kreditoriams AB SEB bankui, Swedbank, AB, UAB „CREDITREFORM LIETUVA“, UAB „GELVORA“, UAB „VILNIAUS ENERGIJA“, UAB „Conlex“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, 364-oji gyvenamojo namo savininkų bendrijai, G. M.. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu turi skolininką S. M., kuris pagal 2010 m. balandžio 29 d. pasirašytą vekselį yra skolingas pareiškėjai ir jos sutuoktiniui 17 377,20 Eur (60 000,00 Lt) sumą. Skola turėjo būti grąžinta iki 2010 m. gegužės 31 d. Pareiškėja ir jos sutuoktinis transporto priemonių neturi ir per paskutinius 3 metus jų neturėjo. Pareiškėja grynųjų pinigų, kurie viršija 1 MMA, neturi. Pareiškėjos sutuoktiniui priklauso 100 proc. UAB „Vidrimvila“, akcijų. Pareiškėjos sutuoktiniui buvo nustatytas 45 proc. darbingumo lygis 2019 m. birželio 23 d., dėl netekto darbingumo sutuoktiniui yra skirta 72,64 Eur pensija. Pareiškėjos sutuoktinis kurį laiką negavo jokių pajamų, nuo 2016 m. sausio 19 d. įsidarbino UAB „Ekskomisarų biuras“, apsaugos darbuotoju, kur dirba iki šiol, jam mokamas minimalus darbo užmokestis. Pareiškėja 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į teritorinę darbo biržą dėl darbo paieškos. Pareiškėja ėmėsi vykdyti individualią veiklą, tačiau veiklos pajamos buvo minimalios. Darbą pagal darbo sutartį pareiškėjai pavyko susirasti 2016 m. vasario mėnesį, pareiškėja du mėnesius dirbo Nacionaliniame muziejuje, tačiau po kelių mėnesių buvo atleista. Vėliau dirbo UAB „Darbo vizija“, UAB „Ekskomisarų biuras“, kur jai buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, o šiuo metu dirba UAB „Sorteks“ aplinkotvarkos specialiste bei gauna 364,00 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį. Pareiškėja objektyviai negali ir ateityje negalės padengti daugiau nei 400 000,00 Eur siekiančius įsiskolinimus kreditoriams. Pareiškėja yra nekvalifikuota darbuotoja, turinti nedidelę darbo patirtį, kas tiesiogiai lemia jos gaunamų pajamų dydį, ir tai, kad susidarę pradelsti įsiskolinimai nuolat auga. Pareiškėjos piniginė prievolė pareiškimo pateikimo dieną vien didžiausiam kreditoriui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui yra 42 kartus didesnė už minimalią ribą, nuo kurios fiziniams asmenims gali būti keliama bankroto byla. Pareiškėja neturi ir ateityje neturės jokių realių galimybių grąžinti tokią pinigų sumą, kadangi dirba paprastą samdomą darbą pagal darbo sutartį, o jos kartu su sutuoktiniu turimo turto vertė pagal turto vertinimo ataskaitą yra 323000 Eur, tad yra ženkliai mažesnė už susidariusių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-31293-912/2015 nustatė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis yra nemokūs, nes jų skola viršijo FABĮ 2 str. 2 dalyje nustatytą dydį - 25 MMA, tačiau 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti pastariesiems bankroto bylą, sutuoktinio V. K. veiksmus pripažinus nesąžiningais. V. K., kaip išieškotojas nurodytame vykdymo procese, buvo pakeistas, nes reikalavimo perleidimo sutartimi perleido nurodytos vertės reikalavimą naujam kreditoriui), dėl to sumažėjo jo mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Tokie V. K. veiksmai buvo įvertinti kaip nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui kartu nebuvo iškelta bankroto byla iš esmės tik dėl nustatyto jos sutuoktinio galimo nesąžiningumo. Pareiškėja per paskutiniuosius 3 metus nėra sudariusi sandorių, kurie galėtų pažeisti jos kreditorių teises, o apie sutuoktinio su Ž. Š. sudarytą sandorį jai nebuvo žinoma, nes visus šeimos finansinius reikalus tvarkė sutuoktinis. Pareiškėja tapo nemoki dėl žlugusio sutuoktinio verslo ir kartu prisiimtų sutartinių įsipareigojimu, kurių ji (nei viena pati, nei kartu su sutuoktiniu) nebegali įvykdyti.

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad iš esmės jokios aplinkybės nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra pasikeitusios. Apie tai, kad sutuoktinis yra perleidęs reikalavimą, sužinojo tik fizinio asmens bankroto byloje. Reikalavimo perleidimo nebandė ginčyti, kadangi tai sutuoktinio reikalas. Kokius įsiskolinimus ir kokiu pagrindu turi, tiksliai nežino, nesidomėjo. Sudarant kredito sutartis kredito sutarčių neskaitė, jas tik pasirašė. Nežino, ar turi įmonės akcijų, nežino kokia akcijų vertė. Visi finansiniai šeimos reikalai priklausė nuo jos sutuoktinio, kuris vystė verslą, ji niekada nesidomėjo šeimos turtu ir turimas kreditoriniais įsipareigojimais. Šiuo metu dirba pagal darbo sutartį, darbas nėra toks, kad reikėtų darbe būti visą dieną. Kartais neoficialiai uždarbiauja prižiūrėdama vaikus, senyvą moterį, gautos pajamos būna nedidelės. Iš ankstesnių darbų buvo atleista pačiai prašant, nes buvo per sunku dirbti.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. K. su pareiškimu sutiko, prašė tenkinti. Paaiškino, kad verslas buvo jo užsiėmimas, žmona verslo reikalais nesidomėjo, taip pat nesidomėjo ir kokios sumos kam ir iš ko skolinamos. Įmonės akcijas pirko santuokos metu iš uždirbtų lėšų, mano, kad akcijos priklauso jam. Kokia akcijų vertė, pasakyti negali, nes įmonė veiklos šiuo metu nevykdo. Reikalavimą Ž. Š. perleido neatlygintinai, nes anksčiau su juo turėjo reikalų, šis buvo nemažai gero padaręs. Skola buvo beviltiška, galvojo, gal Ž. Š. ateityje pavyks išsiieškoti. Laukia, kol nuo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo praeis treji metai, tada vėl kreipsis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo G. M. su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, tokiems asmenims, kaip pareiškėja ir jos sutuoktinis neturi būti leidžiama bankrutuoti. Tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis yra nesąžiningi, tačiau duomenų apie jų sąžiningumą paskutiniu trejų metų laikotarpiu neturi. Pareiškėja apie vyro verslo reikalus, piniginius santykius žinojo, yra ėjusi liudyti teisminiuose procesuose. Kokią sumą pareiškėja ir jos sutuoktinis yra jam skolingi, tiksliai nežino, nes antstolis po truputį išieško, bet skola jau nebėra itin didelė.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, kad turi būti įvertinti skolininko veiksmai (sudaryti sandoriai) per paskutiniuosius tris metus. Be to, reikia įvertinti, ar prašomos nustatyti būtinos išlaidos, jų dydis nepažeis kreditorių interesų. Bankas nurodė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio skola yra 403517,69 Eur, ji užtikrinta 130 kv. m ploto buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) hipoteka. Bankas kreipėsi į antstolį dėl hipoteka įkeisto buto pardavimo priverstine tvarka, tačiau vykdymo procesą skolininkai vilkina. Nurodyto buto vertė yra 290 000 Eur. Sprendžiant dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo turėtų būti įvertinama ir solidaraus bendraskolio – pareiškėjos sutuoktinio turtinė padėtis.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „GELVORA“ prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, bankroto bylos iškėlimui neprieštarauja. Nurodė, kad AB bankas Nordea ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į pareiškėją ir jos sutuoktinį, įsiskolinimas yra 6880,18 Eur.

Suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad pareiškėjos finansinė padėtis pablogėjo dėl pačios pareiškėjos ir sutuoktinio neatsakingo elgesio su asmeniniais ir skolintais finansais. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamas pareiškėjos sąžiningumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-15 nutartimi yra atsisakęs iškelti pareiškėjai ir jos sutuoktiniui fizinio asmens bankroto bylą, kadangi buvo pagrindas abejoti pareiškėjos sutuoktinio sąžiningumu kreditorių atžvilgiu.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1. pradelstų skolinių įsipareigojimų suma neviršija 25 MMA, 2. fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, 3. paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų), 4. paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus, 5. nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, 6. paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pažymėtina, kad teismas šioje byloje negali nustatyti tikslaus pareiškėjos turto ir skolų balanso. Pažymėtina, kad pareiškėja, teismo posėdžio metu deklaruodama visišką nesidomėjimą savo turimu turtu ir turtine padėtimi, nepateikė duomenų apie viso turimo turto vertę. Teismas neturi galimybės nustatyti faktinės pareiškėjos ir jos sutuoktinio turto vertės, kadangi nėra pateikta įrodymų, kokia yra UAB „Vidrimvila“ akcijų, kurių savininkai yra abu sutuoktiniai, vertė. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjos turimo turto ir gaunamo darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriui. Aplinkybę, kad pareiškėja yra nemoki, iš esmės pripažįsta jos kreditoriai. Pažymėtina, kad pareiškėjos nemokumo būklė konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-31293-912/2015. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad faktinė situacija iš esmės būtų pasikeitusi, t. y. kad pareiškėja ir jos sutuoktinis būtų įgiję turto ar kad iš esmės būtų atsiskaitę su savo kreditoriais. Pareiškėjos skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršija 25 MMA dydį (t. y. 9500 Eur).

Pareiškėjos sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste, kur fizinio asmens veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, yra sukonkretinti, jų vertinimas susiaurintas. Vertinant, ar asmuo sąžiningai tapo nemokus FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme, turi būti įvertinama, ar per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo asmuo nesudarė CK 6.67 str. nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar neatliko kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pabrėžtina, kad vertinant asmens sąžiningumą aptariamo įstatymo kontekste vertinami ne tik aktyvūs bankrutuoti siekiančio asmens veiksmais, bet ir jo neveikimas, t. y. vertinama, ar per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo galėjo atlikti, bet sąmoningai neatliko veiksmų, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-31293-912/2015 nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis reikalavimo perleidimo sutartimi perleido 55 939,17 Eur vertės reikalavimą naujam kreditoriui, t. y. sudarė sandorį (reikalavimo perleidimo sutartį), dėl kurio sumažėjo jo mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. V. K. 2015 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi kaip išieškotojas buvo pakeistas naujuoju išieškotoju Ž. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0004/04/00463 pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-1041 dėl 193 146,75 Lt (55 939,17 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. S. išieškotojo V. K. naudai (civilinė byla Nr. P2- 160-328/2015). Pareiškėja tiek teismo posėdyje, tiek procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad apie savo sutuoktinio 2014-11-13 sudarytą neatlygintinį reikalavimo perleidimo sandorį, kuriuo 193146,75 Lt skolos iš R. S. reikalavimo teisė buvo perleista Ž. Š., sužinojo tik nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylą, t. y. 2015 m. lapkričio mėnesį. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad neginčijo ir neketino ginčyti tokio sutuoktinio sudaryto sandorio, t. y. iš esmės tokiam sandoriui pritarė. Teismo vertinimu, pareiškėja, neginčydama sutuoktinio sudaryto sandorio, kuriuo buvo sumažintas pačios pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokumas bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais, savo konkliudentiniais veiksmais sandorį patvirtino. CK 3.88 str. 2 d. nuostatose yra įtvirtinta prezumpcija, jog visas sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta kitaip. Tarp sutuoktinių (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. nėra sudaryta jokių galiojančių vedybų ar turto pasidalijimo sutarčių, be to, pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka yra nenutraukta bei nėra nustatytas šalių gyvenimas skyriumi (separacija). Pareiškėjos ir sutuoktinio V. K. turtas ir skolos yra bendros. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad V. K. nesąžiningais veiksmais (2014-11-13 sudarytu neatlygintiniu reikalavimo perleidimo sandoriu) buvo sumažintas bendras šeimos turtas bei galimybė bendriems kreditoriams didesne apimtimi tenkinti jų reikalavimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jos sutuoktinis be jos žinios ar sutikimo perleido reikalavimo teisę naujam kreditoriui, taip pat įrodymų, kad ji, prieštaraudama tokiam sandoriui, būtų ėmusis kokių nors veiksmų tokį sandorį užginčyti.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad pareiškėja nesidomėjo ir iki šiol nesidomi nei turimų kreditorinių įsipareigojimų dydžiu, nei turimu turtu, nei galimomis atgauti iš skolininkų lėšomis. Teismo posėdyje pareiškėja negalėjo įvardinti turimo turto, negalėjo paaiškinti ir apie jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių UAB „Vidrimvila“ akcijų vertę, taip pat kiek ir kokiems pareiškėja yra skolinga. Pareiškėja pateikė duomenų, kad jai ir jos sutuoktiniui suinteresuotas asmuo S. M. yra skolingas 17377,20 Eur sumą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2010 m. gegužės 31 d. Pareiškėjos tvirtinimu, skola iki šiol nėra grąžinta. Pažymėtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis per paskutinius trejus metus nesiėmė jokių teisinių veiksmų, kad skola iš S. M. būtų priteista ir išieškota. Toks pareiškėjos ir jos sutuoktinio elgesys rodo, kad pareiškėja iš esmės nesiekia, kad su kreditoriais būtų kuo daugiau atsiskaityta, nesiekia pagerinti savo finansinės būklės. Teismo įsitikinimu, toks pareiškėjos elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme.

Jau minėta, kad fizinio asmens bankroto procedūra gali būti taikoma tik sąžiningiems bankrutuoti siekiantiems asmenims. Nustačius, kad pareiškėja yra nesąžininga (t. y. sąmoningai neatlieka galimų veiksmų mokumo būklei pagerinti ir taip siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais), bankroto bylą iškelti atsisakytina.

Kiti pareiškėjos prašymai yra išvestiniai, todėl papildomai dėl jų teismas nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Atsisakyti pareiškėjai R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaitą darbo dieną paskelbti viešai specialioje interneto svetainėje.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, ne vėliau kaitą darbo dieną nutarties kopiją išsiųsti antstoliams Arminui Naujokaičiui, Ramūnui Kamarauskui ir Brigitai Palavinskienei bei kredito įstaigoms AB SEB bankui, AB DNB bankui ir AB „Šiaulių bankui“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.