- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-800-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17933-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB-F „VITI“, K. J.
- Kreditorius
- A. T. V., A. P. S., A. K. S.
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko) AB-F „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo AB-F “VITI” vadovui K. J. už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys AB-F „VITI“, K. J., išieškotojai A. T. V., A. P. S., A. K. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis D. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas skolininko AB-F „VITI“ vadovui K. J. ar kitam už sprendimo nevykdymą atsakingam asmeniui skirti baudą išieškotojų naudai už sprendimo nevykdymą.
Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimą, kuriuo AB-F ,,VITI“ ir UAB ,,VITI turto fondas“ įpareigoti supirkti iš ieškovų A.K. S., A. P. S., A. T. V., A. G. AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines su 5 procentų kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės akcijas po 0,55 Lt už vieną akciją. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-07 nutartimi išsprendė sprendimo nevykdymo klausimą - nustatė skolininkams AB-F ,,VITI“ ir UAB ,,VITI turto fondas“ 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010 priimtam sprendimui įvykdyti. Nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau skolininkas AB-F „VITI“ teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010, nevykdė. 2011-11-03 vykdomosiose bylose Nr. 0035/10/02052, 0035/10/02054, 0035/10/02056 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutartimi antstolio pareiškimą patenkino.
Teismas skyrė AB-F „VITI“ vadovui K. J. po 500 Lt baudą kiekvieno išieškotojo, t.y. A. T. V., A. P. S. ir A. K. S. naudai už Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010 neįvykdymą teismo nustatytu terminu, baudą išieškant iš asmeninių K. J. lėšų.
Teismas konstatavo, jog civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010 priimto sprendimo neįvykdymo aplinkybė besąlygiškai nustatyta minėtose vykdomosiose bylose antstolio atstovės surašytais aktais, be to, ir pats skolininkas neginčija fakto, kad teismo sprendimas neįvykdytas. Teismo nuomone, ši aplinkybė yra pakankama imtis LR CPK 771 str. 5 d. numatytų sankcijų taikymo. Teismas pažymėjo, jog pareiga įvykdyti teismo sprendimą skolininkui atsirado ne nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-07 nutarties, kuria išspręstas sprendimo nevykdymo klausimas, įsiteisėjimo, o nuo civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010 priimto sprendimo įsiteisėjimo. Be to, skolininkas, inicijuodamas apeliacinį procesą dėl teismo 2011-06-07 nutarties, kuris truko tris mėnesius, sprendimo vis tiek nevykdė. Skolininkas nuo pat nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo nėra ėmęsis jokių konkrečių aktyvių veiksmų sprendimui įvykdyti ar bent jau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismo teigimu, 2011-08-01 paslaugų teikimo sutarties sudarymo faktas nepatvirtina, kad skolininkas vykdo teismo sprendimą, šioje sutartyje nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos trečiasis asmuo įsipareigoja paruošti reikalingus dokumentus ir t.t. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skolininkas akivaizdžiai vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Be to, sprendimo neįvykdė ir teismo nustatytu terminu, nustatytam terminui suėjus, prašymo pratęsti jį nereiškė. Teismas manė, kad šių aplinkybių konstatavimas yra pakakamas pagrindas skirti skolininkui baudą išieškotojų naudai bei nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti.
Teismas netenkino skolininko prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo teigimu, CPK 771 str. 5 d., reglamentuojanti sprendimo nevykdymo klausimo išsprendimo tvarką, nenurodo, kokia konkrečia forma – žodine ar rašytine – turi vykti teismo posėdis. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į ginčo esmę ir trukmę, bei tai, kad šalys yra informuotos apie teismo posėdžio, vykstančio rašytinio proceso tvarka, laiką ir vietą, šalims sudarytos galimybės teikti paaiškinimus bei įrodymus nagrinėjamu klausimu ir jos šiomis galimybėmis pasinaudojo, teismas manė, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, jog dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju sprendimo nevykdymo klausimui išnagrinėti būtinas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, o atidėjus šį teismo posėdį ir kitą paskyrus žodinio proceso tvarka, neabejotinai būtų užvilkintas sprendimo nevykdymo klausimo svarstymas, pažeistos kitos proceso šalies teises.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkas) AB–F „VITI“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį panaikinti ir skirti protingą terminą per kurį būtų įmanoma įvykdyti teismo sprendimą.
apelianto vadovas buvo surinkęs reikiamą pinigų sumą. Be to, 2011-08-01 su AB „Finasta Corporate Finance“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią AB „Finasta Corporate Finance“ įsipareigojo ruošti oficialaus siūlymo dokumentus supirkti AB „Spauda“ vardines akcijas. Suinteresuoto asmens nuomone, šios aplinkybės rodo, jog jis buvo geranoriškas ir ėmėsi realių veiksmų teismo sprendimui vykdyti. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jis jau turėjo lėšų sprendimui įvykdyti, 2011-11-16 Lietuvos banko valdyba pranešė, kad bankui skiriamas laikinasis administratorius ir jam yra taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės. Taigi nuo tos dienos AB-F „VITI“ negali disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis Snoro banko sąskaitoje. pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą išnagrinėjo nesilaikydamas CPK 771 str. 5 d. nustatyto teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 str. įtvirtintą žodiškumo principą. Apelianto teigimu, pagal CPK 771 str. 5 d. skiriamos baudos ir naujo termino sprendimui įvykdyti nustatymo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantas nemano, kad pareiškimo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka būtų užvilkinęs procesą. Be to, Vilniaus apygardos teismas pirmą kartą nagrinėdamas sprendimo nevykdymo klausimą, 2011-09-13 nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojai A.P. S., A.K. S. ir A.T. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens (skolininko) atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad visos skolininko apeliacijos yra tik laiko delsimas, o apelainto argumentas, jog jis stengiasis gauti 900 000 Lt, reikalaingų visoms akcijoms išpirkti yra dar vienas būdas delsti. Apeliantas neveda jokių derybų dėl galimybių išpirkti išiekšotojų akcijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą, pažeidė CPK 771 str. 5 d. numatytą žodiškumo principą ir dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-04 sprendimu įpareigojo atsakovus AB-F ,,VITI“ ir UAB ,,VITI turto fondas“ supirkti iš ieškovų A. K. S., A. P. S., A. T. V., A. G. AB „Spauda“ privilegijuotąsias vardines su 5 procentų kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės akcijas po 0,55 Lt už vieną akciją. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-30 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusio sprendimo pagrindu ieškovai A. K. S., A. P. S. ir A. T. V. inicijavo vykdymo procesą, jiems išduotų vykdomųjų raštų pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0035/10/02052, 0035/10/02054, 0035/10/02056, kurios buvo sustabdytos iki civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Kasacine tvarka civilinė byla buvo išnagrinėta 2011-01-28, byloje priimti procesiniai sprendimai liko nepakeisti. 2011-03-07 patvarkymais minėtos vykdomosios bylos buvo atnaujintos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-06-07 nutartimi išsprendė sprendimo nevykdymo klausimą - nustatė skolininkui AB-F ,,VITI“ 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. 2-2928-466/2010 priimtam sprendimui įvykdyti. Skolininkui inicijavus apeliacinį procesą dėl šios nutarties, Vilniaus apygardos teismo 2011-09-13 nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. 2011-11-03 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai.
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).
Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje pranešant apie posėdžio laiką ir vietą išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti vieno tūkstančio litų dydžio baudą, ir nustatyti naują terminą sprendimui įvykdyti. Teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą dėl baudos taikymo. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo faktą privalo įrodyti skolininkas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal CPK 771 str. 5 d. skiriamos baudos ir naujo termino sprendimui įvykdyti nustatymo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Tai yra nurodęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas antstolio D. B. prašymą dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, t. y. nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos. Šalys apie teismo posėdį buvo informuotos teismo pranešimais, kurie buvo siųsti be privalomo įteikimo, todėl negalima nuspręsti ar apie teismo posėdį šalys žinojo. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, teismo posėdžio formos CPK nustatyta tvarka nesilaikymas taip pat reiškia ir CPK 15 straipsnyje įtvirtinto žodiškumo principo pažeidimą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus.
Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka apribojo suinteresuoto asmens teisę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims bei pateikti paaiškinimus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, pažeidė CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, t.y. padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir baudos skyrimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.