Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3064-1078/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-14
Bylos Nr.
1-3064-1078/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36832-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. D.
Nukentėjusysis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3064-1078/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36832-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1; 1.2.26.2; 1.1.7.2.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik, Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam V. D., jo gynėjui advokatui A. P.,nukentėjusiajam R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 7 kartus, paskutinį iš jų:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikęs).

kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 02:50 val., viešoje vietoje – bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1.64 promilės alkoholio), matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios aiškios priežasties, tyčia pneumatiniu pistoletu šovė tiksliai nenustatytą kiekį kartų į R. B., pataikydamas jam į kojas, rankas ir į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam R. B. odos nubrozdinimus viršugalvyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, V. D. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaudmenis, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ir su savimi, savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė:

· 28 vnt. tinkamus šaudyti šovinius, pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilguosius žiedinio įskėlimo šovinius, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 5,6 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų;

· 3 vnt. tinkamus šaudyti šovinius, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) medžioklinius šovinius, kurie yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų;

· 1 vnt. tinkamą šaudyti šovinį, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinį (7,62x39 mm) šovinį, kuris, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, šios rūšies šovinys skirtas šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų;

· 6 vnt. tinkamus šaudyti šovinius, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) imitacinius šovinius, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų;

· 2 vnt. tinkamus šaudyti šovinius, pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šovinius, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų;

· 10 vnt. tinkamus šaudyti šovinius, pramoninės gamybos 9 mm kalibro „MAKAROV” (9x18 mm) šovinius, kurie yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys, šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų, iki 2024 m. rugsėjo 20 d., kai tą pačią dieną, apie 16 val., atliktos kratos metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai minėtus šovinius rado ir paėmė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. D. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies, nurodydamas, jog pripažįsta, kad įgijo ir laikė kaltinime nurodytus šovinius, tačiau nepripažįsta kaltės dėl pareikšto kaltinimo, kad bare šaudė į nukentėjusįjį. Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį nurodė, jog į barą atvyko kartu su draugu ir pusbroliu nusipirkti alkoholio. Atėję į barą, pamatė, jog pažįstama barmenė konfliktuoja su vyriškiu, kurio prašė išeiti. Kadangi šis vyriškis nesutiko, jis (V. D.) taip pat paprašė jo pasitraukti, o galiausiai kartu su barmene jį išstūmė iš baro. Jam barmenė neskambino ir nekvietė jo ateiti, o ar draugams skambino – nežino. Pats nenaudojo jokio ginklo, nešaudė. Apie ginklo buvimą tualete žinojo tik tiek, kad jis ten gulėjo jau anksčiau. Kieno tai ginklas – nežino. Nukentėjusįjį matė pirmą kartą, su juo anksčiau jokių konfliktų neturėjo, o po išstūmimo iš baro daugiau jo nebematė. Dėl šovinių laikymo – prieš keletą dienų iki kratos namuose, laiptinėje po laiptais rado šovinius, kuriuos parsinešė namo. Šovinius sudėjo į dėžutes ir laikė namuose, svarstydamas, ką su jais daryti, tačiau leidimo jiems laikyti neturėjo. Šovinius saugojo ne tam, jog panaudotų. Pripažino, kad pasielgė netinkamai, tačiau pabrėžė, kad ginklu nešaudė, o šaudmenis laikė tik dėl to, kad nežinojo, kaip tinkamai pasielgti. Yra buvę atvejų, kai seniau yra šaudęs, tačiau tiksliai kada – nebeprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 20 d. apklaustas įtariamasis V. D. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2024 m. rugsėjo 19 d., būdamas namuose kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, nakties metu, galėjo būti po vidurnakčio, kartu su savo pusbroliu G. J. ir kaimynu A. P., nuėjo į barą pavadinimu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jiems užeinant į barą, baro darbuotoja (barmenė) stumdėsi su kažkokiu vyriškiu, kuris buvo nepageidaujamas bare. Kadangi jis (V. D.) norėjo padėti barmenei išvyti nepageidaujamą vyrą iš baro, jai padėjo išvyti, jo stipriai nestūmė, jie tiesiog kažkokiu būdu besistumdydami tarpusavyje atsidūrė šalia lauko durų. Kur tiksliai ar dar baro viduje, ar lauke, pasakyti negali, nes neprisimena, viskas įvyko labai greitai. Kadangi buvo neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Kai užėjo į barą, jame buvo barmenė, nepageidaujamas vyras, kurio jis nepažįsta ir nėra matęs niekada gyvenime, bei jis su kaimynu ir pusbroliu, daugiau jokių pašalinių žmonių bare nebuvo. Išvijus nepažįstamą vyriškį iš baro, neužilgo į barą atvyko policijos pareigūnai, kurie pradėjo klausinėti, kas čia įvyko, o po kurio laiko kartu atėjo ir tas nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo rodyti į jį (V. D.) ir į jo pusbrolį, teigdamas, kad jie kažką padarė. Ką tiksliai nepažįstamas žmogus sakė, dėl tuo metu buvusio girtumo, dabar neprisimena. Tarp jo su nepažįstamu vyriškiu nebuvo jokio konflikto, jis jam jokių smūgių nesudavė ir ginklo jo atžvilgiu nenaudojo, ant nepažįstamo vyriškio rankos, kurios tiksliai pasakyti negali, buvo kraujo ar tai kažkoks nubrozdinimas, matėsi raudona spalva, tačiau, kas jam nutiko, nežino. Su savimi jokių draudžiamų daiktų, tokių kaip peilis ar ginklas – neturėjo, pusbrolis su kaimynu taip pat nematė, kad būtų turėję ką nors panašaus iš šių daiktų. Kuomet policijos pareigūnai buvo bare, jie kvietėsi jį su jais pabendrauti, vėliau kvietėsi jo pusbrolį ir jo kaimyną, o vėliau jį pradėjo sulaikinėti ir nusivedė į savo tarnybinį automobilį. Kiek matė, pareigūnai apžiūrinėjo visą barą, tačiau, ar jame ką nors rado, nežino. Jokio šaunamojo ginklo neturėjo su savimi neturėjo, aplamai jokių šaunamųjų ginklų neturi, taip pat neturi ir leidimo juos turėti. Anksčiau yra naudojęs šaunamąjį ginklą, tačiau senai, tačiau įvykio metu bare nei matė šaunamojo ginklo, nei girdėjo jokių šaunamojo ginklo garsų (2 t., b. l. 27-29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 18 d. papildomai apklaustas įtariamasis V. D. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Kratos metu rasta ginklo rankenos dalis yra nuo jo seno ginklo, kur ir kada jį įsigijo, pasakyti negali, nes neprisimena, o seno ginklo jau su savimi seniai neturi. Kratos metu rasti du buteliukai su viduje esančiais šratukais pas jį yra nuo seniai, kažkuriuos tai jis pirko, kažkuriuos pas jį paliko draugas, tai seniai buvo ir neprisimena. Dėl rasto šovinio stalčiuje kratos metu nurodė, kad nežino, iš kur jį gavo, turi nuo labai seniai, gali būti, kad kažkada kažkur rado, tiksliai neprisimena ir nurodyti negali. Dėl rastos kartoninės dėžutės, kurioje buvo šoviniai ir kartoninės traškučių dėžutės, kurioje buvo šoviniai parodo, kad abi dėžutes rado prie savo namų durų, po laiptais, iš kur jie ten atsirado – nežino, tačiau juos iš ten paėmė, kad kas nors nesugalvotų ko nors blogo padaryti ar kad kokie vaikai neišmėtytų ir nesusižeistų. Dėl rastų trijų suspaustų oro dujų balionėlių lagamine nurodė, kad juos yra įsigijęs jau seniai, juos turėjo prie seno ginklo, tačiau šiuo metu jokių ginklų ar šovinių daugiau neturi. Visus šiuos šovinius, kuriuos policijos pareigūnai rado kratos metu, turi tiesiog iš senų laikų, jų niekaip nenaudoja, tiesiog jie būna namuose, išskyrus tas dvi kartonines dėžutes su šoviniais, jas rado po laiptais ir jos jam nepriklauso, jis jas tiesiog paėmė dėl saugumo (2 t., b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 9 d. papildomai apklaustas įtariamasis V. D. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Prisimena savo pirmąją apklausą, kuomet buvo apklaustas areštinėje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, savo parodymų laikosi, jų nekeičia. Pirmoje apklausoje išsamiai viską papasakojo ir šiuo metu papildyti neturi ką. Dėl šovinių laikymo taip pat davė išsamius parodymus, jų taip pat laikosi ir nekeičia. Kaip minėjo, visus šovinius rado ir tiesiog laikė namuose. Apie tai, kad jie yra neleistini laikyti be leidimo, kad jie tinkami šaudyti – nežinojo ir negalėjo suprasti. Sutinka, kad juos laikė namuose, bet juos laikė, nes nežinojo, ką su jais galima daryti. Kad jie yra neleistini ir juos laikė neteisėtai, nežinojo ir nesuprato (2 t., b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 20 d. papildomai apklaustas įtariamasis V. D. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis, būdamas bare, į nieką nešaudė, o šovinius laikė savo namuose, tačiau nežinojo, ką su jais galima daryti. Kad jie yra neleistini ir juos laikė neteisėtai, nežinojo ir nesuprato. Nurodo, kad išsamius parodymus jau davė ankstesnių apklausų metu, jų laikosi ir nekeičia. Dar kartą gali paaiškinti, kad įtarime nurodytame bare ginklas visada būdavo, tame bare yra buvęs daug kartų, dažnai lankydavosi ir kažkoks ginklas visą laiką būdavo padėtas tualete. Kas juo naudodavosi – nežino, yra su juo šaudęs lauke į nieką ir medžius, bet ne į žmogų. Jo nuomone, minėtas ginklas yra „orinis“, „airsoftinis“. Tačiau įvykio dieną iš vis ginklo neėmė. Ar tą dieną buvo ginklas baro tualete, nežino, tą dieną jo nematė. Tiesiog tą dieną atėjo kažkoks klientas ir barmenė, kiek prisimena, paprašė, kad jie jį išvarytų iš baro, tai jis tiesiog jo gražiai paprašė, kad išeitų. Jis buvo girtas ir tiesiog rusiškai kažką sakė, ką tiksliai sakė – neprisimena (2 t., b. l. 50-52).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. nurodė, kad įvykio dieną jis buvo bare, buvo išgėręs, vaišino žmones, dėl ko kilo žodinis konfliktas su barmene, kuriai nepatiko toks jo elgesys. Barmenė jį ragino greičiau baigti gerti ir išeiti. Sakė, kad paskambins ir iškvies žmones, dėl to mano, jog atėjusi kompanija galėjo būti iškviesta barmenės, nors pats nematė, ar ji tikrai skambino. Iš pradžių jis sėdėjo su vienu vyriškiu, kuriam buvo nupirkęs butelį degtinės, vėliau šis išėjo, o prie stalo prisėdo kitas asmuo, su kuriuo vėl gėrė. Vėliau į barą atėjo asmenų grupė, iš kurių vienas pradėjo šaudyti. Jis sėdėjo prie baro, dengėsi, tačiau buvo sužalotas – patyrė apibrozdinimus ant kairės kojos blauzdos, rankos ir galvos. Šūviai buvo iš pneumatinio ginklo, garsas buvo duslus, kovinių šovinių nebuvo. Pats sau išsikvietė greitąją pagalbą, bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais ir buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl ne visas aplinkybes prisimena tiksliai, tačiau patvirtino, kad bare į jį buvo šaudoma ir atvykusiems policijos pareigūnams nurodė asmenį, kuris į jį šaudė, nes tuo metu tikrai tą asmenį buvo įsidėmėjęs. Dabar jau praėję daug laiko ir negali kategoriškai teigti, kad tas asmuo – salėje esantis kaltinamasis, bet atvykusiems pareigūnams tuo metu tikrai nurodė būtent tą asmenį, kuris ir šaudė. Nukentėjusysis nurodė, kad jeigu ji būtų mušę, jis tikrai nebūtų kvietęs policijos, bet kadangi pradėjo šaudyti, šaudė į galvą, tai jam pasidarė pikta, nes taip galėjo ir akį jam „iškabinti“, dėl to ir iškvietė policiją. Dėl to, kad į jį buvo šaudoma, jam buvo padaryti sužalojimai – apibrozdinimai kairės blauzdos, rankos ir galvos srityje. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad tądien jis buvo baro tualete, tačiau jokio ginklo ten nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 20 d. apklaustas nukentėjusysis R. B. nurodė, kad įvykio datos neprisimena, nes tai buvo seniai. Tuo metu buvo iš (duomenys neskelbtini) grįžęs į Lietuvą atostogų ir vieną vakarą užklydo į barą (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo naktis, o pats jau buvo išgėręs. Atėjo į barą, kiek prisimena, jame jau buvo keli žmonės, kiek jų tiksliai buvo ir kas per žmonės, neprisimena. Bare sėdėjo, gurkšnojo alų ir kiek prisimena, baro darbuotoja pasakė, jog išgertų likusį alų ir eitų iš baro. Jis taip ir padarė, išgėrė ir iš baro išėjo. Neprisimena, kuriuo momentu, dėl ko ir su kuo įvyko konfliktas. Į barą atėjo vienas, neprisimena, kad būtų su kažkuo konfliktavęs. Nuoširdžiai nebeprisimena šio įvykio, kas į jį galėjo šauti ar apskritai su juo konfliktavo. Neprisimena ir niekaip neatpažintų to asmens, kuris galėjo į jį šaudyti. Teigia, kad jau buvo pamiršęs, kad iš viso toks epizodas buvo jo gyvenime. Neprisimena, kad būtų matęs daiktą panašų į ginklą, kadangi jam iš nugaros buvo pataikyta į blauzdą, todėl jis net nežino, ar jam tikrai kažkas šovė su ginklu. Kur buvo padaryti sužalojimai, irgi neatsimena, gal į koją ir į ranką, nes ant kojos blauzdos galinėje pusėje buvo likusi mėlynė. Greitai pamiršo apie tą įvykį, jį gal prisiminė iki kol turėjo ant kojos mėlynę, bet daugiau iš vis apie tai negalvojo. Kiek prisimena, jis pats tiesiog išsikvietė greitąją ir jį greitoji išvežė į ligoninę. Neprisimena jokių buvusių asmenų bare ar aplink. Niekam neturi pretenzijų, pats buvo neblaivus ir neprisimena, kaip viskas nutiko (1 t., b. l. 42-44).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. nurodė, kad įvykio vakarą pritrūkus namuose alkoholinių gėrimų, kartu su pusbroliu V. D. nuėjo į barą. Buvo stipriai išgėręs, tačiau pats baro viduje beveik nebuvo, nes stovėjo lauke ir rūkė, o į vidų buvo užėjęs tik pusbrolis. Bare kilo konfliktas tarp barmenės ir vieno asmens, kuris vėliau buvo išvarytas iš baro, tačiau jis (G. J.) šio momento nematė, girdėjo tik triukšmą. Nukentėjusįjį iš baro išvedė pusbrolis V. D., o jis (G. J.) tuo metu buvo lauke. Nematė jokių nukentėjusiojo sužalojimų ir nežinojo, dėl kokių priežasčių šis iškvietė policiją. Pats su nukentėjusiuoju konflikto neturėjo, nes jį matė pirmą kartą. Įvykio vakarą nematė jokių ginklų, pats neturėjo ir nežino, ar pusbrolis turėjo, taip pat šūvių negirdėjo. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis parodė į jį ir pusbrolį, dėl ko jie buvo sulaikyti, trumpai palaikyti policijos automobilyje ir vėliau paleisti. Dėl girtumo įvykį atsimena vidutiniškai, tačiau jokių konfliktų su nukentėjusiuoju neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 10 d. apklaustas liudytojas G. J. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d., vakare, galbūt apie 18-19 val., nuėjo pas savo pusbrolį V. D. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jiems namuose pasibaigė alkoholis, tad nusprendė kartu nueiti į barą (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso pasakyti negali, nes nežino. Į barą ėjo tam, kad galėtų dar išgerti alkoholio, kurio jiems tą naktį trūko. Kuomet ėjo link baro, visų tiksliai aplinkybių jau neprisimena, kadangi buvo gan stipriai neblaivus, tačiau jei neklysta, einant į barą jo pusbrolis užėjo pirmiau, o jis užėjo vėliau. Jei neklysta, jis dar prie baro parūkė, kuomet jau ruošėsi užeiti į barą, pamatė, kad pusbrolis išvaro kažkokį jam nepažįstamą vyrą iš baro. Dėl ko jis taip pasielgė, nežino, kad tarp jų būtų kilęs koks nors konfliktas, taip pat negirdėjo, tad ties tuo nieko reikšmingo neturi, ką papasakoti. Kaip jo pusbrolis tą nepažįstamą išvarė iš baro, kokiais veiksmai ar kokius žodžius vartojo, pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau gali patikinti, kad pusbrolis nebuvo agresyviai nusiteikęs prieš nepažįstamą vyrą. Vėliau, jei neklysta, jis tam nepažįstamam vyriškiui sakė „eik tu namo“, tačiau jis jų neklausė, ko pasekoje tas nepažįstamas vyras kažkodėl iškvietė policiją. Dėl ko jis ją iškvietė, nežino. Atvykus policijos pareigūnams, nepažįstamas vyras pradėjo rodyti į jį ir jo pusbrolį, dėl ko į juos rodė, jis nežino. Įvykio metu bare nematė jokio šaunamojo ginklo, taip pat negirdėjo ir šūvių, ar V. D. turi ginklą ir ar įvykio metu su savimi turėjo šaunamąjį ginklą, nurodė, jog nežino. Ant minėto nepažįstamo vyro kūno kraujo nematė (1 t., b. l. 69-71).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Č. nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes jis kartais ateina į barą, kuriame ji dirba. Bare su kaltinamuoju jokių problemų nėra turėjusi. Ji nematė jokio įvykio, kad kaltinamasis būtų šaudęs iš pneumatinio ginklo. Liudytoja nurodė, kad ji dirba ne tik barmene, bet ir tvarko baro patalpas. Bare jokio pneumatinio pistoleto tikrai nebuvo, jei būtų buvęs – tikrai būtų tą mačiusi. Pamena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėjo baro patalpas, bet ar jose kažką rado – jai nėra žinoma. Tiesiog policininkai sakė, kad kažką rado tualete. Atsimena, kad į barą buvo atėjęs vyras, kuris buvo labai piktas, reikalavo, kad jam parduoti alkoholį, rodė, kad jam iš piršto bėga kraujas. Ji tam vyrui davė servetėlių, tačiau alkoholio nebepardavė ir tas vyras ją „pasiuntęs“ išbėgo iš baro. Jei būtų buvę kažkokie šūviai, ji tikrai būtų girdėjusi ir mačiusi, tačiau ji nieko nematė. Liudytoja nurodė, kad, kai policija atvažiavo, baro veikla nebuvo nutraukta, tačiau visi bare buvę klientai tiesiog išėjo. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad ji neprašė kaltinamojo, kad jis padėtų jai iš baro išvaryti nukentėjusįjį. Ji pati nukentėjusiojo prašė išeiti, nes jis buvo stipriai neblaivus, jį tai labai supykdė, grasino, kad uždarys barą, jeigu jam neįpils alkoholio. Nukentėjusiojo ji paprašė išeiti iš baro, parodė duris ir nukentėjusysis nesiginčydamas iš baro išėjo į lauką, o kas ten vyko lauke – ji jau nežino. Atsakydama į klausimus liudytoja nurodė ir tai, kad bare dažnai kyla konfliktai, tai gali būti, kad įvykio aplinkybių gal gerai ir neprisiminti ar kažkurias detales ir maišyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 5 d. apklausta liudytoja D. Č. nurodė, kad yra baro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja. Apie įvykį, kuris įvyko 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 02.50 val., minėtame bare, nieko papasakoti negali, nes nieko neleistino nematė, negirdėjo. Kažkoks konfliktas vyko tarp jai nepažįstamų vyrų lauke, tačiau ji buvo bare ir aptarnavo klientus baro viduje, todėl kas vyko kieme, nematė. Kad kažkoks konfliktas įvyko lauke, sužinojo iš atvykusių policijos pareigūnų, jiems taip pat pasakė, kad nieko nematė ir niekuo negali padėti (1 t., b. l. 78-79).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. P. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 02.50 val., ėjo į barą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalia baro buvo daug žmonių. Kitoje gatvės pusėje, ant šaligatvio, pastebėjo sėdintį vyrą, kuris keikėsi, šūkavo, jo galva ir rankos kraujavo. Matė, kad jis kažkam skambina, kažką kalbėjo dėl policijos, todėl vyras greičiausiai kvietė policiją. Minėto vyro nepažįsta, jo anksčiau nebuvo matęs. Kas jam nutiko, nežino, jokio konflikto nematė, tiesiog atkreipė dėmesį, kad jis sėdėjo kruvinas. Prie jo priėjęs nebuvo ir nesidomėjo, kas jam nutiko. Matė, kad minėtas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, jis buvo ganėtinai agresyvus, rėkė, kad uždarys visus barus. Kadangi pats buvo neblaivus, nuėjo į barą (duomenys neskelbtini) nusipirkti alaus. Po kažkiek laiko į barą atvyko policijos pareigūnai, kurie klausinėjo, kas nutiko. Jiems papasakojo, kad matė kruviną vyrą, sėdintį ant šaligatvio, tačiau kas jam nutiko, nežino(1 t., b. l. 150-151).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Š. Ž. nurodė, kad įvykio dieną su kolegomis gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, priešais barą, sėdėjo nukentėjusysis, teigęs, kad bare yra asmenų, iš kurių vienas turėjo šaunamąjį ginklą ir jį panaudojo prieš jį. Nukentėjusysis turėjo žaizdą galvos srityje ir rankoje. Atvykus į barą, visi viduje buvę asmenys tvirtino, kad jokio įvykio nebuvo, o nukentėjusysis buvo nepageidaujamas ir dėl to išvarytas. Dėl ginklo buvo pateikiamos skirtingos versijos, todėl buvo paprašyta VPK peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus. Budėtojas nurodė, kad vieno asmens rankoje matėsi daiktas, panašus į ginklą. Atlikus paiešką, tualete ant spintelės buvo rastas galimai ginklas. Su VPK budėtoju bendravo jo kolega, kuris gavo informaciją apie įtariamo asmens aprangos detales. Nukentėjusysis, nors buvo neblaivus ir bendravo ne lietuvių kalba, tačiau aiškiai nurodė konkretų asmenį. Bare tuo metu buvo trys vyrai ir padavėja, kurie teigė, jog nukentėjusysis pradėjo konfliktą, buvo stipriai apsvaigęs, todėl buvo nuspręsta jį išvaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 24 d. apklaustas liudytojas policijos pareigūnas Š. Ž. nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 04.52 val., dirbo ekipaže V1911. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo kitoje pusėje kelio, priešais barą (duomenys neskelbtini), sėdintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. B., kuris paaiškino, jog konflikto metu jam nepažįstamas vyras bare (duomenys neskelbtini) demonstruodamas daiktą, panašų į ginklą, keletą kartų šovė tiesiai į jį ir sužalojo galvos, rankų ir kojos sritis, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, ant jo kūno aiškiai matėsi žaizdos, kurios atsirado nuo galimai atliktų šūvių, šiek tiek kraujavo. Nukentėjęs asmuo nurodė, jog įtariamieji yra bare ir galės nurodyti, kas į jį šaudė. Su kolegomis, su kuriais tą dieną dirbo ekipaže, M. V. ir M. V., nuėjo į barą, ten sėdėjo trys vyrai, kuriuos nurodė pašautasis, vieną iš jų nurodė kaip tą, kuris šaudė. Kolega dėl minėto įvykio surašė išsamų tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 81-82).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. V. nurodė, kad reagavo į gautą informaciją dėl konflikto bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pusėje. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad konflikto metu galėjo būti panaudotas ginklas, tačiau jo tikslus tipas nebuvo žinomas. Šalia baro buvo pastebėtas neblaivus asmuo su įvairiais kūno sužalojimais, kuris nurodė, kad į jį buvo šaudoma. Aiškinantis aplinkybes, nustatė, kad bare buvo asmuo, kuris nukentėjusįjį sužalojo. Bare tuo metu buvo keturi asmenys – trys vyrai ir darbuotoja. Apklausus juos paaiškėjo, kad nukentėjusysis konfliktavo su visais, dėl to buvo išvarytas iš baro, tačiau niekas neprisipažino naudojęs ginklą. Apklaustieji pateikė skirtingas versijas: barmenė teigė, jog ji išvarė nukentėjusįjį, vyrai nurodė, kad tai padarė jie, o vienas asmuo sakė ką tik atėjęs ir nieko nematęs. Apžiūrint barą, tualete ant spintelės buvo rastas daiktas, panašus į ginklą, galimai pneumatinis, su įstatytais oro šratais. Nukentėjusysis tiksliai nurodė, kuris asmuo buvo su ginklu – aukščiausias iš visų buvusiųjų bare. Šis asmuo buvo nustatytas įvykio vietoje, jo vardas ir pavardė turėjo būti užfiksuoti tarnybiniame pranešime. Nukentėjusysis patvirtino, kad būtent šis asmuo į jį šaudė. Vėliau, pasitelkus VPK vaizdo stebėjimo kameras, budėtojas nurodė, kad jose matyti, kaip iš baro išeina nukentėjusysis, o paskui jį – asmuo, rankose laikantis daiktą, panašų į pistoletą. Nukentėjusiojo nurodytas asmuo ir per kameras užfiksuotas asmuo sutapo. Sulaikyti galimi įtariamieji buvo neblaivūs ir tikslių aplinkybių nenurodė. Atpažintas asmuo neigė šaudęs, teigė, jog ginklo neturi ir aiškino, kad nukentėjusysis konfliktavo, o jis tik gražiai jį išprašė iš baro. Jis (M. V.) vaizdo įrašo nematė, o rėmėsi budėtojo telefonu perduota informacija apie asmenų požymius – drabužių spalvą ir ūgį, pagal kuriuos buvo aišku, apie kurį asmenį kalbama.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 5 d. apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. V. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. naktį, apie 2-3 val., iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją sušaudė su pneumatiniu ginklu, laukia prie (duomenys neskelbtini) baro. Su kolegomis atvykę prie minėto baro, esančio (duomenys neskelbtini), priešais barą, kitoje gatvės pusėje, jei gerai pamena, ant šaligatvio sėdėjo asmuo, kuris, kaip paaiškėjo, ir buvo pranešėjas. Ant jo veido, tiksliai, kuriuose vietose jau neprisimena, matėsi sužalojimai nuo „airsoft“ pneumatinio ginklo šovinių. Pranešėjas paaiškino, kad bare (duomenys neskelbtini) jam nepažįstamas vyras ginklu kelis kartus šovė ir pataikė į galvą, rankas ir kojas. Pranešėjas iš išvaizdos buvo akivaizdžiai neblaivus. Tuomet užėjo į minėtą barą, kuriame, kiek prisimena, buvo viena darbuotoja ir trys vyrai. Trys vyrai sėdėjo bare, kairėje pusėje, vartojo alkoholį, o darbuotoja stovėjo kažkur bare. Su kiekvienu asmeniu buvo bendrauta atskirai. Kadangi įvykis buvo seniai, jau neprisimena tiksliai, ką kiekvienas asmuo jam pasakojo, tačiau iškart po įvykio surašė tarnybinį pranešimą ir ten tiksliai viskas nurodyta. Prisimena, kad tuomet bare pranešėjas nurodė į vyrą, kuris, kaip paaiškėjo, buvo V. D., jog čia jis šovė į pranešėją, ir parodė dar į vieną vyrą, kad jis buvo kartu su V. D. Kaip paaiškėjo – kitas vyras buvo G. J. Jie abudu šiuos vyrus sulaikė ir perdavė ekipažui V1744. Tuomet prisimena, kad bendravo su OVS darbuotoju, kad jis pasižiūrėtų vaizdo stebėjimo kameromis galimai užfiksuotą įvykį, kadangi kažkur prie baro buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios priklauso Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Neprisimena, ar su OVS darbuotoju bendravo telefonu ar per raciją, bet prisimena, kaip darbuotojas pasakė, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą, mato, jog iš baro išeina pranešėjas, o už jo asmuo, kuris rankose laiko daiktą, panašų į ginklą. Atrodo, kad OVS darbuotojas labai gerai apibūdino, kaip atrodo asmuo, kuris rankose laikė galimai ginklą. OVS darbuotojo pateiktas apibūdinimas sutapo su V. D. išvaizda. Nori paminėti, kad jis asmeniškai pats to vaizdo įrašo nematė. Tuomet, prisimena, kaip apieškojo visą barą ir kažkas iš kitų kolegų bare, tualete, ant virš tualeto esančios spintelės, rado pneumatinį ginklą. Niekas iš bare buvusių asmenų nenurodė, kieno čia ginklas (1 t., b. l. 86-88).

Iš Policijos registruojamų įvykių registre 2024 m. rugsėjo 20 d., 02.55 val. registruoto pranešimo ROIK 0124000591143 nustatyta, kad gautas pranešėjo pranešimas, jog jį sušaudė su pneumatiniu pistoletu. Asmenys, kurie tai padarė, yra netoliese, bare (1 t., b. l. 20-21).

Iš Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto M. V. 2024 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. patruliuodamas kartu su Vilniaus aps. VPK VTV SPS vyr. specialistu M. V. ir specialistu Š. Ž. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) pranešėją sušaudė su pneumatiniu pistoletu. Asmenys, kurie tai padarė, yra netoliese, bare. Pranešėjas minėjo, kad pats išsikvietė greitąją, laukia. Atvykus į vietą, pastebėjo kitoje pusėje kelio, priešais barą (duomenys neskelbtini), sėdintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. B., kuris paaiškino, jog konflikto metu jam nepažįstamas vyras, bare (duomenys neskelbtini) demonstruodamas daiktą, panašų į ginklą, keletą kartų šovė tiesiai į jį ir sužalojo galvos, rankų ir kojų srityje, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, ant jo kūno matėsi žaizdos, kurios atsirado nuo galimai atliktų šūvių. Nukentėjęs asmuo nurodė, jog įtariamieji yra bare ir galės nurodyti, kas toks į jį šaudė. Bare buvo D. Č., G. J., V. D. ir A. P. Nukentėjusysis nurodė, jog būtent V. D. turėjo ginklą ir šaudė į jį, o su V. D. kartu buvo G. J., todėl abu asmenys įvykio vietoje buvo sulaikyti. Vietoje apžiūrėjusi GMP 0803 nusprendė R. B. vežti į RVUL dėl patirtų sužalojimų. Vietoje buvusius V. D., G. J., A. P. ir D. Č. apklausė, tačiau visi teigė skirtingas istorijas. V. D. nurodė, jog R. B. buvo bare ir paprašė asmenį išvaryti, todėl jis gražiai jį išlydėjo iš baro ir viskas. G. J. nurodė, jog buvo kartu su pusbroliu V. D., agresyviai nusiteikusį R. B. išmetė iš baro, daugiau nieko nebuvo. A. P. paaiškino, jog ateidamas į barą, pastebėjo ant šaligatvio sėdintį neaiškų asmenį, užėjęs pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, daugiau nieko nematė. Bare dirbanti D. Č. paaiškino, kad R. B. užėjo į barą neblaivus, ji tai pamačiusi nurodė, kad jam alkoholio neparduos ir paėmė jį savo rankomis už kupros ir išmetė asmenį iš baro, daugiau apie įvykį nieko nepapasakojo. Buvo akivaizdu, kad D. Č., V. D. ir G. J. yra pažįstami ir apie įvykį pasakojo skirtingus dalykus, skirtingomis versijomis bei akivaizdžiai melavo. Pasinaudodami VPK OVS budėtojų pagalba, kurie peržiūrėjo (duomenys neskelbtini) įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, nurodė, jog galima buvo matyti, kaip iš prieš tai minėto baro išeina R. B. ir už jo V. D., kuris už savo nugaros laikė daiktą, panašų į ginklą. Kadangi niekas iš liudytojų ir įtariamųjų nenurodė, kur gali būti daiktas, panašus į ginklą, įtarė, kad jis gali būti bare. Į vietą iškvietė V1757 pajėgų vienetą, kurie padėjo laikinai sulaikyti nusikaltimu įtariamus asmenis, kol būtų galima apžiūrėti įvykio vietą ieškant ginklo. Su V1757 pagalba, baro įrengtoje tualeto patalpoje, ant spintelės, buvo rastas daiktas, panašus į ginklą, apie tai buvo informuota VPK OVS budėtojų dalis. Dėl įvykio buvo informuota OG V1744, kurie atvykę į vietą, pradėjo pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Įtariamieji V. D. ir G. J. buvo sulaikyti ir perduoti V1744. Faktinis sulaikymo laikas 03.10 val., spec. priemonės nenaudotos (1 t., b. l. 22).

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini), įmonės (duomenys neskelbtini) baro (duomenys neskelbtini) patalpose. Prie įėjimo ant grindų yra juodos spalvos kilimas, ant kurio yra matomi trys metaliniai 4,5 mm šratai, kurie paimami, supakuojami į Voką Nr. 1. Baro patalpos kairėje taip pat matomos atidarytos pilkos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į tualeto patalpą. Tualeto patalpoje, kairėje yra ant sienos pakabintas praustuvas, veidrodis. Priešais duris yra baltos spalvos unitazas, virš jo pakabinta medinė spintelė. Ant spintelės viršaus padėtas juodos spalvos daiktas, panašus į pneumatinį ginklą. Ant rėmo yra užrašas „ELITE II“ ir „D22B009224“, viduje įstatytas sidabrinės spalvos balionėlis su užrašu „BORNER“. Ginklo rankenoje įstatyta dėtuvė, kurios viduje yra 5 vnt. metalinių 4,5 mm šratų. Daiktas, panašus į ginklą ir dėtuvė paimami, supakuojamas į Voką Nr. 2 (1 t., b. l. 24-25).

Iš 2025 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (ID 92306373452). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 t., b. l. 103-105).

Iš 2025 m. kovo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 960/2025 (01) nustatyta, kad remiantis R. B. medicinos dokumentų duomenimis yra pateikiama išvada:

1. R. B. nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2024 m. rugsėjo 20 d., 03.20 val.;

2. R. B. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad R. B. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą;

3. R. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad R. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

4. R. B. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, riboto paviršiaus, daiktais, pasisakyti apie tikslesnį sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės. Aprašytas sužalojimų vaizdas ir lokalizacijos nebūdingos griuvimui (1 t., b. l. 64-65).

Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. kratos protokolo nustatyta, jog krata atliekama bute ir jam priklausančiame rūsyje bei sandėliuke, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Žiūrint nuo prieškambario tiesiai į buto gilumą, matomos praviros rudos spalvos durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 1, užėjus į šį kambarį, kairėje pusėje, prie sienos, matoma didelė rudos spalvos spinta, kurioje yra durys be stiklo, kurios apatinėje lentynoje buvo rastas „Objektas Nr. 1“ – juodos spalvos plastikinė detalė, lentyna aukščiau buvo rastas „Objektas Nr. 2“ – plastikinis indelis su juodos spalvos dangteliu, ant kurio yra etiketė su užrašu „Copperhead 2500“, indelio viduje yra metaliniai bronzinės spalvos apvalūs rutuliukai, kurių yra 317 vnt. ir 1 vnt. sidabrinės spalvos rutuliukas, taip pat ant tos pačios spintos pačio viršaus rastas kitas „Objektas Nr. 3“ – plastikinis indelis su raudonos spalvos dangteliu, ant indelio yra etiketė su užrašu „BLASTER 1500PCS“, indelio viduje yra metaliniai bronzinės spalvos apvalūs rutuliukai, kurių yra 32 vnt. ir 278 vnt. sidabrinės spalvos rutuliukų, taip pat tame pačiame kambaryje, spintelėje ties langu, kairėje pusėje, pirmame stalčiuje rastas „Objektas Nr. 4“ – šovinys, ant kurio yra matmenys 7.62x51, bei užrašas „IK07“, daugiau šiame kambaryje reikšmingų daiktų ikiteisminiam tyrimui nerasta. Kambaryje Nr. 2 tiesiai yra lova, lovos kairėje pusėje, ant spintelės rastas „Objektas Nr. 5“ – raudonos spalvos kartotinė dėžutė, ant kurios yra užrašyta „35x8“, dėžutės viduje rast 40 vnt. šaudmenų, ant kurių nerasta išskirtinių užrašų, šaudmenys pilkos ir raudonos spalvos. Šalia šios dėžutės rastas „Objektas Nr. 6“ – žalios spalvos kartoninė dėžutė, ant kurios yra užrašas „SPINGOOOALS“, dėžutės viršuje matomas išlindęs kartonas. Dėžutės viduje rasta karto popieriuje sudėti 11 vnt. šaudmenų, ant kurių nerasta išskirtinių užrašų, toliau dėžutėje rastas plastikinis maišelis, kurio viduje rasta 6 vnt. raudonos spalvos šaudmenys, 3 vnt. šaudmenų, ant kurių yra matmenys: 7.62x39mm ir užrašas „PMC“, 2 vnt. šaudmenų, ant kurių iš vieno matomi skaitmenys „1 8 8“, o ant kito matomi skaitmenys „7 7“ ir 1 vnt. šaudmuo, ant kurio yra skaitmenys „539“ ir „76“, taip pat dėžutėje rastas kita plastikinis maišelis, kurio viduje rasti 11 vnt. šaudmenų, ant kurių yra skaitmenys „38“ 72“ ir 2 vnt. šaudmenų, ant kurių yra skaitmenys „270“ ir raidė „E“, taip pat dėžutės viduje rasta šviesios spalvos medžiaga, kurios viduje rastos baltos spalvos kruopos (galimai ryžiai), tarp kurių yra plastikinė dėžutė, kurią atidarius randami 25 vnt. šovinių, ant kurių yra raidė „E“, 1 šaudmuo, ant kurio yra raidė „R“ ir 2 vnt. šovinių, ant kurių nėra jokių žymių bei 1 vnt. šovinys iš dviejų dalių. Toliau apžiūrint kambarį Nr. 2 lovos dešinėje pusėje, prie spintos, rastas rudos spalvos lagaminas, kurio viduje rastas „Objektas Nr. 7“ – 3 sidabrinės spalvos metaliniai, galimai suspausto oro balionėliai, ant kurių yra užrašas „BORNER“. Kratos metu paimti 7 objektai iš skirtingų vietų (1 t., b. l. 112-115).

Iš 2024 m. spalio 15 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvados nustatyta:

· Tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas „UMAREX BERETTA ELITE II“ Nr. D22B009224, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis „BBs“ tipo kulkomis (plieniniais šratais). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas yra D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas (iššauto sviedinio kinetinė energija yra tarp 2,5 J ir 7,5 J);

· Tirti pateiktas ginklas tinkamas šaudyti;

· Tirti pateikti metaliniai šratai yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro „BBs“ tipo kulkos (plieniniai šratai), skirtos daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams, tame tarpe - ir tirti pateiktam pneumatiniam pistoletui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios kulkos nėra šaudmenys. Tirti pateiktas į šovinį panašus objektas (žr. nuotrauką Nr. 7), kuris užduotyje pavadintas "šoviniu", yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) imitacinio šovinio tūtelė (su kapsule), iš kurios pašalintas parako užtaisas. Dėl paminėtos priežasties šis objektas nėra šaudmuo. Tirti pateikti 51 vnt. pirmos rūšies šovinių (žr. nuotraukas Nr. 8, 9) yra pramoninės gamybos "D-4" grupės žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti naudoti statybiniuose-montažiniuose pistoletuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 5-IN-1, šios rūšies šoviniai šaudmenims nepriskiriami. Kadangi šie šoviniai nėra šaudmenys, jų tinkamumo šaudyti klausimas nebuvo sprendžiamas. Iš tirti pateikto ginklo šie šoviniai šaudyti netinka. Tirti pateikti 28 vnt. antros rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 10) yra pramoninės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro ilgieji žiedinio įskėlimo (.22 LR) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 5,6 mm (.22) kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Iš tirti pateikto ginklo šie šoviniai šaudyti netinka. Tyrimui pateikti 3 vnt. trečios rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 11) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39 mm) medžiokliniai šoviniai, kurie yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Iš tirti pateikto ginklo šie šoviniai šaudyti netinka. Tirti pateiktas vienas ketvirtos rūšies šovinys (žr. nuotrauką Nr. 12) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro imitacinis (7,62x39 mm) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šovinys tinkamas šaudyti. Iš tirti pateikto ginklo šis šovinys šaudyti netinka. Tirti pateikti 6 vnt. penktos rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 13) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) imitaciniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Iš tirti pateikto ginklo šie šoviniai šaudyti netinka. T irti pateikti 2 vnt. šeštos rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 14) yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x54R) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Šoviniai tinkami šaudyti. Iš tirti pateikto ginklo šie šoviniai šaudyti netinka. Tirti pateikti 13 vnt. septintos rūšies šovinių (žr. nuotrauką Nr. 15) yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro „MAKAROV” (9x18 mm) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš daugelio 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Iš tirti pateiktų 13 vnt. šovinių 10 vnt. šovinių tinkami šaudyti, o 3 vnt. šovinių netinkami šaudyti dėl kapsulių gedimo. Iš tirti pateikto ginklo šie šoviniai šaudyti netinka (1 t., b. l. 139-147).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito rodmenų nustatyta, jog V. D. 2024 m. rugsėjo 20 d., 5 val., nustatytas 1,64 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. D. nurodė, kad kaltę dėl šio jam pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, paaiškindamas, jog iš tiesų visus kaltinime nurodytus šaudmenis jis įgijo pats, t. y. surado, ir juos laikė savo namuose, nes nežinojo, jog tai yra neteisėta. Be paties V. D. prisipažinimo, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais bylos duomenis, teismo ištirtais teisiamojo posėdžio metu ir pripažintinais įrodymais, - V. D. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolu, iš kurio nustatyta, jog V. D. namuose surasti ir paimti kaltinime nurodyti šaudmenys, į bylą pateikta 2025 m. spalio 15 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog kaltinime nurodyti šaudmenys yra tinkami A ir B kategorijos ar B kategorijos ginklams šaudyti, todėl tokių šaudmenų laikymui yra būtina turėti leidimą, kurio, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, V. D. neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. D. veika, neteisėtai, neturint leidimo įgijus ir laikius kaltinime nurodytus šaudmenis, teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Nors vieno iš šių alternatyvių veiksmų atlikimo, kilus BK 284 straipsnyje numatytiems padariniams, pakanka, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Veika, numatyta BK 284 straipsnio, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme V. D. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nepripažino, teigdamas, jog jis tik išprašė nukentėjusįjį iš baro, tačiau jo nesužeidė ir pneumatiniu pistoletu į jį nešaudė. Visgi teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, ištirtų teisiamojo posėdžio metu ir teismo pripažintinų įrodymais, kurie pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. B. nurodė, kad jis, nors ir negali teisiamojo posėdžio metu kategoriškai teigti, kad kaltinamasis yra tas asmuo, kuris į jį šaudė kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tačiau tuo metu, iškart po konflikto, atvykusiems policijos pareigūnams jis nurodė konkretų asmenį, kuris į jį šaudė. Teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai Š. Ž. ir M. V. nurodė, kad, atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusysis, ant kurio matėsi sužalojimai, nors ir buvo neblaivus, tačiau nurodė konkretų asmenį, kuris į jį šaudė iš pneumatinio pistoleto. Be to, liudytojas policijos pareigūnas M. V. pažymėjo ir tai, kad buvo kreiptasi į policijos operatyvaus valdymo skyrių ir paprašyta peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, juos peržiūrėjęs operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas apibūdino asmenį, kuris, laikydamas rankoje daiktą, panašų į pistoletą, iš baro išėjo kartu su nukentėjusiuoju – tai buvo V. D., t. y. tas pats asmuo, kurį nurodė ir nukentėjusysis. Taigi, akivaizdu, kad nukentėjusysis iškart po įvykio įsiminė ir policijos pareigūnams įvardino asmenį, kuris į jį šaudė iš pneumatinio pistoleto, o nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl šio asmens patvirtino ir policijos operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas.

Be to, nukentėjusiojo R. B. parodymus apie tai, kad jis įvykio metu buvo sužalotas, kai į jį buvo šaudama iš pneumatinio pistoleto, iš dalies patvirtina ir 2024 m. rugsėjo 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, apie tai, kad apžiūrėjus baro (duomenys neskelbtini) patalpas, prie įėjimo, ant grindų, buvo surasti trys metaliniai 4,5 mm šratai, kurie, kaip nustatyta iš į bylą pateiktos 2024 m. spalio 15 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvados, skirti 4,5 mm pneumatiniam pistoletui. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta ir tai, kad baro patalpų apžiūros metu surastas ir pneumatinis ginklas, kuris, kaip nustatyta iš minėtos 2024 m. spalio 15 d. išvados, yra pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinis pistoletas. Šios aptartos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo teiginius, jog į jį buvo šaudoma baro patalpose, o kartu paneigia kaltinamojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme išsakytus teiginius, jog įvykio vakarą bare nebuvo šaudoma į nukentėjusįjį, nukentėjusysis iš baro buvo tiesiog išstumtas. Dar gi kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog pareigūnų surastas pneumatinis pistoletas baro tualete buvo jau kurį laiką, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Č. nurodė, kad ji ne tik atlieka barmenės pareigas, bet ir tvarko baro patalpas, tame tarpe ir tualeto patalpą, ir tikrai jokio pneumatinio pistoleto tualete nebuvo, jei būtų buvęs iki įvykio – tikrai būtų tą pastebėjusi. Taigi minėtos liudytojos parodymai kategoriškai paneigia kaltinamojo parodymus neva apie tai, kad pneumatinis pistoletas visada buvo baro tualete, o kartu sukelia ir pagrįstas abejones kaltinamojo parodymais, jog jis tą vakarą šio pneumatinio pistoleto nenaudojo ir juo nešaudė į nukentėjusįjį.

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad įvykio metu buvo į jį šaudoma iš pneumatinio pistoleto, patvirtina ir į bylą pateikta 2025 m. kovo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 960/2025 (01), kurioje konstatuota, jog ant kūno nukentėjusiojo nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairėje plaštakoje ir kairėje šlaunyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ir šie sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais bei jų lokalizacija nėra būdinga griuvimui.

Taigi, įvertinęs aptartą, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. B. parodymais apie tai, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo sužalotas, kai į jį buvo šaudoma iš pneumatinio pistoleto ir kad tai darė būtent V. D., nes tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kita aptarta ir išanalizuota bylos medžiaga. Tuo tarpu kaltinamojo V. D. parodymai apie nagrinėjamą įvykį yra nenuoseklūs, neparemti jokiais kitais duomenimis, priešingai – juos paneigia byloje surinkti duomenys, todėl teismas tokius V. D. parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nenustatytą kiekį kartų šovė į nukentėjusįjį R. B. iš pneumatinio ginklo, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Be to, iš baudžiamosios bylos nustatyta ir tai, kad V. D. šiuos veiksmus atliko viešoje vietoje – bare, kuriame be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ir kitų asmenų, baras buvo dirbantis, todėl į jį galėjo bet kada užeiti pašaliniai asmenys, dėl kaltinamojo elgesio buvo sutrikdyta baro veikla – buvo iškvieti policijos pareigūnai, kurie apieškojo baro patalpas, o kaip nurodė teisme apklausta baro darbuotoja liudytoja D. Č., atvykus policijos pareigūnams – visi baro lankytojai iš baro išėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad aptarti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę V. D. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų, o kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytos šios nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi V. D. anksčiau ne sykį buvo teistas, nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. D. pripažintinas recidyvistu.

Teismas pažymi, kad, nors teismas tik šiuo nuosprendžiu V. D. pripažįsta recidyvistu, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog V. D. de facto recidyvistu buvo pripažintas ir ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu – kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, skirdamas bausmę V. D., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ir šiuo nuosprendžiu skiriant bausmę V. D., jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 11), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 53-67), nedirbantis (2 t., b. l. 68).

Skiriant bausmę, teismas įvertina ir tai, kad nors nagrinėjamas nusikalstamas veikas V. D. įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, tačiau pažymėtina, kad nuo jo ankstesnio nuteisimo iki nagrinėjamos nusikalstamų veikų įvykdymo praėjo beveik 10 metų, kas rodo, jog, nors asmuo praeityje ir buvo pažeidęs įstatymus, tačiau visgi gebėjo pasidaryti išvadas dėl savo elgesio ir keisti jį pozityvia linkme. Taip pat, kaip nustatyta iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie V. D., jis gi buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už ką jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią nuosprendžio priėmimo dienai V. D. jau yra atlikęs. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį, bausmę vykdanti institucija nesikreipė į teismą teikimu dėl bausmės pakeitimo ar papildomų poveikio priemonių paskyrimo BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, kas taip pat leidžia teigti, kad V. D. geba tinkamai prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. D. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini artimi šios bausmės vidurkiui. Bausmės tarpusavy bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Pridėtinos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgus į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, siekiant užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimą, V. D. įpareigotinas visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį, be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje ar įsidarbinti, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. D. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. 03.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. 21.17 val. ( 1 para) (2 t., b. l. 5-10), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prilyginama 3 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis V. D. nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės iš dalies pridėtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė. Pridėtinos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgus į šiame nuosprendyje jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį – 9,65 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 91). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartimi civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pakeista jos teisių perėmėja Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (t. 2, b. l. 111-112). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų R. B. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 9,65 Eur. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. B. minėti sužalojimai buvo padaryti būtent dėl kaltinamojo V. D. nusikalstamų veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 9,65 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiojo gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo V. D. padaryta nusikalstama veika, todėl V. D. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. D. pilna apimtimi.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. lapkričio 6 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo V. D. priteistinos 318,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato A. P. darbą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dėžė, kurioje yra pistoletas su dėtuve ir kriaunomis, metaliniai šratai, 51 vnt. šovinių, į šovinį panašus objektas, tūtelė, kulka, 3 vnt. tuščių CO2 balionėlių perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (1 t., b. l. 148-149), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini sunaikinimui Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. D. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu V. D. paskirtos bausmės iš dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (metų) 10 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu 4 dalimi, 5 dalimi, įpareigoti V. D. visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholio, be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje ar įsidarbinti, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei pirmus tris bausmės vykdymo mėnesius būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į V. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. 03.10 val. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. 21.17 val. (1 para), kas atitinka 3 laisvės apribojimo dienas, bei bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo priteisti 9,65 Eur (devynis eurus ir 65 centus) turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9,65 Eur) skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – dėžę, kurioje yra pistoletas su dėtuve ir kriaunomis, metaliniai šratai, 51 vnt. šovinių, į šovinį panašus objektas, tūtelė, kulka, 3 vnt. tuščių CO2 balionėlių, perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, adresu Birželio 23-osios g. 16, Vilnius, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti sunaikinimui Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui.

Kartu su nuosprendžio nuorašu V. D. išsiųsti laisvės apribojimo bausmės vykdymo atmintinę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė