Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovėms D. A., R. V. ir N. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu (b. l. 1-2) prašo pripažinti 2018 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 30RS-1275 negaliojančiu ir atnaujinti terminą palikimui priimti, laikant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia spręstinas ieškovės prašymas atnaujinti terminą palikimui po V. S. mirties priimti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Ieškovė prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. S. palikimui priimti grindžia tuo, kad po jos sūnaus V. S. mirties ji susitarė su jo sutuoktine A. S., kad tam, kad ieškovė neapsikrautų papildomais darbais ir formalumų tvarkymu, ji viską paliks tvarkyti A. S., kuri jai priklausančią turto dalį įregistruos kaip jos asmeninę nuosavybę. Ieškovė byloje neneigė nei žinojusi apie V. S. mirtį, nei apie jo turėtą turtą iki mirties, tačiau nurodė, kad po jo mirties ji buvo sukrėsta, jai pašlijo sveikata, kas taip pat įtakojo sūnaus V. S. palikimo nepriėmimą įstatymo nustatytu terminu. Be to, pažymėjo, kad ji neturi teisinio išsilavinimo, paveldėjimo reikaluose nieko neišmano. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, šių ieškovės nurodytų aplinkybių neturi pagrindo pripažinti esant pagrindu atnaujinti terminą palikimui po V. S. mirties priimti.

Vertinant ieškovės ieškinyje nurodytą pagrindą atnaujinti terminą palikimui po jos sūnaus V. S. mirties priimti – nurodomą kaip egzistavusį žodinį susitarimą tarp ieškovės ir A. S. apie tai, kad A. S. priims palikimą po V. S. mirties tiek savo, tiek ieškovės vardu, konstatuotina, kad tokio susitarimo egzistavimas byloje neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Iš esmės tokių aplinkybių, nurodytų ieškinyje kaip ieškinio pagrindo, nepatvirtino pati ieškovė, teikdama paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, o vien tik liudytojo I. M. pasakymo, jog jis girdėjo apie tokį susitarimą iš A. S., pastarajai aplinkybei nustatyti nepakanka. Toks I. M. liudijimas yra aptakus. Liudytojas nurodo girdėjęs apie tokį susitarimą, tačiau jį sudarant pats nedalyvavo, nenurodė nei kada, nei kur, nei kokiomis aplinkybėmis jis buvo sudarytas, jo nurodomo tokių duomenų šaltinio šiuo metu patikrinti neįmanoma, nes A. S. yra mirusi. Be to, toks I. M. liudijimas neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų. Kaip minėta, ieškovė apie tokio susitarimo egzistavimą, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenurodė, paaiškino, kad dėl V. S. palikimo žadėjo kalbėtis su A. S., jai grįžus iš ligoninės, tačiau taip ir nepasikalbėjo jai mirus. Ką tiksliai kalbėtis ji ketino, ieškovė taip ir nenurodė. Atsakovė D. A. paaiškino, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo A. S. padavė atvykusi pas notarę spręsti kitų klausimų. Pasak atsakovės D. A., pas ieškovę A. S. buvo nuvykusi po apsilankymo pas notarę ir palikimo priėmimo, kas iš esmės paneigia tokio susitarimo egzistavimo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovo R. S. paaiškinimai apie neva girdėtą ieškovės ir A. S. pokalbį dėl V. S. palikimo priėmimo iš viso neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pasak R. S. toks pokalbis, kurio metu A. S. neva siūlė ieškovei vykti pas notarę, o ieškovei dėl sveikatos būklės negalint vykti, aiškino, kad ji, priėmusi palikimą, juo pasidalins su ieškove, vyko spalio lapkričio mėnesiais po V. S. mirties. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo ji notarei pateikė dar 2017 m. rugsėjo 8 d., kas, kaip ir atsakovės D. A. paaiškinimai, leidžia teismui pagrįstai abejoti tokio pokalbio faktu.

Iš atsakovės D. A., byloje apklaustų liudytojų I. M., V. S. paaiškinimų ir parodymų nustatyta, jog šie asmenys yra girdėję A. S. sakant, kad ji, priėmusi palikimą po V. S. mirties, paveldėtą turtą ketina parduoti ir gautais pinigais pasidalinti su ieškove. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuos asmenis girdėjus tokius A. S. pasisakymus, tačiau šie A. S. pasisakymai, pažadai ar ketinimai, teismo vertinimu, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui po V. S. mirties priimti. Sprendžiant šį ieškovės prašymą būtina nustatyti, kad po V. S. mirties ieškovė turėjo valią priimti mirusio sūnaus palikimą, tačiau ją išreikšti sutrukdė objektyvios priežastys. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė žinojo apie sūnaus V. S. mirtį. Ieškovė taip pat žinojo, kad po jo mirties liko turto. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad ji turėjo valią priimti palikimą po sūnaus V. S. mirties ir šią valią pareikšti jai sutrukdė objektyvios priežastys.

Sprendžiant dėl ieškovės valios priimti palikimą po sūnaus V. S. mirties, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog ieškovė turėjo valią ne priimti V. S. palikimą, o jo atsisakyti, kas gali būti išreiškiama tiek notarui teikiamu pareiškimu dėl palikimo atsisakymo (CK 5.60 straipsnio 1, 3 dalys), tiek jo nepriėmimu per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.60 straipsnio 2 dalis, 5.50 straipsnio 3 dalis). Tokią išvadą teismui leidžia daryti tai, jog palikimo priėmimas, būdamas nuosavybės teisės į palikimą įgijimo pagrindu nuo palikėjo mirties momento (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis), sukuria ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų pareigą rūpintis įgytu turtu, jį prižiūrėti, išlaikyti, taip pat pareigą grąžinti mirusio asmens skolas (CK 5.52 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovę šias pareigas, susijusias su V. S. palikimu vykdžius. Priešingai, iš pačios ieškovės, taip pat atsakovės D. A. paaiškinimų, liudytojo I. M., V. S., A. C., M. L. parodymų nustatyta, kad po V. S. mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, galimai likusiomis V. S. skolomis rūpinosi tik A. S. (liudytojo I. M. prašė prižiūrėti sodą, gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir jį atsakovės D. A., liudytojos M. L. padedama prižiūrėjo, grąžino tam tikras V. S. skolas ar ieškojo būdų joms grąžinti, pardavė jų nuosavybės teise valdytą automobilį).

Ieškovės nurodyta, taip pat liudytojo A. C. parodymais grįsta aplinkybė, kad V. S. ir A. S. buvo skolingi ieškovei, taip pat A. C., o šias skolas A. S. ketino grąžinti pardavusi jos po V. S. mirties paveldėtą turtą, taip pat nepatvirtina ieškovės valios priimti V. S. palikimą ar objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių šią valią išreikšti per įstatymo nustatytą terminą. Viena vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui teigti, kad A. S. tokiais pasisakymais siekė suklaidinti ar suklaidino ieškovę dėl jos teisės į V. S. palikimą atsiradimo, siekė užkirsti ar užkirto kelią jai pačiai pasinaudoti teise priimti palikimą po V. S. mirties. Priešingai, byloje surinkti įrodymai liudija, kad A. S. paviešino aplinkybę, kad palikimą po V. S. mirties ji priėmė ir juo ketina disponuoti (parduoti). Tokias aplinkybes liudija tiek ieškovės, tiek D. A. paaiškinimai, tiek ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose buvo registruota ir paviešinta A. S. įgyta nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir sodo pastatą (duomenys neskelbtini), be kita ko, 2018 m. kovo 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 30RS-1275 pagrindu. Kita vertus, jeigu V. S. ir buvo skolingas ieškovei ir/ar A. C., kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovės pageidavimas šias skolas atgauti iš V. S. turtą paveldėjusios A. S. ar pageidavimas, kad ji V. S. skolą grąžintų A. C., negali būti prilyginami ieškovės valiai priimti V. S. palikimą. Mat įstatymas aiškiai nustato terminus ir tvarką, kada ir kaip mirusio asmens kreditoriai turi pareikšti reikalavimą dėl skolos jo įpėdiniams. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CPK 5.63 straipsnio 4 dalis). Todėl byloje esantys duomenys apie A. S. ketinimą grąžinti V. S. skolas, pardavus, be kita ko, paveldėtą turtą po V. S. mirties gali būti reikšmingi tik svarstant klausimą dėl termino tokiam kreditoriaus reikalavimui pareikšti, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl termino palikimui po V. S. mirties atnaujinti.

Nesant byloje nustatytos ieškovės valios priimti palikimą po V. S. mirties, teismas neturi pagrindo ieškovės įrodinėtas aplinkybes apie jos sveikatos būklę, teisinio išsilavinimo neturėjimą, nesigaudymą paveldėjimo klausimuose vertinti kaip objektyvias priežastis, sutrukdžiusias įgyvendinti neturimą valią priimti palikimą po sūnaus mirties. Tuo labiau, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jos sveikatos būklę liudija ne pastovią gebėjimo stoką suprasti savo veiksmus ar juos valdyti, o lėtines ligas – lėtinę galvos smegenų išemiją, širdies ritmo sutrikimus, hipertenziją, nerimo sindromą, kitą (b. l. 89-94). Šie ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kaip ir pačios ieškovės paaiškinimai, liudytojos V. S. parodymai neleidžia teismui daryti patikimos išvados, kad trijų mėnesių laikotarpiu po V. S. mirties jos sveikata lėmė negalimumą suprasti ir įgyvendinti jos valią priimti palikimą po V. S. mirties: šiuo laikotarpiu ji buvo gydyta 2017 m. spalio 17 d. dėl lėtinės galvos smegenų išemijos, širdies ritmo sutrikimų, hipertenzijos, kitų lėtinių ligų, 2017 m. lapkričio 9 d. dėl hipertenzijos, skausmo krūtinės ląstoje, silpnumo, galvos svaigimo. 2017 m. lapkričio 9 d. epikrizėje yra žyma apie ieškovei diagnozuotą delyrą lėtinės galvos smegenų išemijos fone, tačiau jo data, pobūdis, trukmė nenurodyta. Be to, nors byloje nėra įrodymų, liudijančių ieškovės turimą teisinį išsilavinimą, pripažinti ieškovę nieko nežinančia apie būtinybę išreikšti valią dėl palikimo priėmimo po artimojo mirties teismas neturi pagrindo. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų (b. l. 34) matyti, kad 2011 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto registre buvo registruota ieškovės nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), būtent 2011 m. vasario 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 464 pagrindu, o iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ši teisė buvo įgyta po jos vyro mirties, jai pasikreipus į notarą dėl palikimo priėmimo, nes tokią tvarką palikimui priimti jai buvo nurodęs V. S..

Netenkinus ieškovės prašymo atnaujinti terminą palikimui po V. S. mirties priimti, teismas neturi pagrindo tenkinti ir antrąjį ieškovės reiškiamą reikalavimą. Kaip minėta, teisę ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę tik tie asmenys, kurie yra įstoję į paveldėjimo teisinius santykius. Ieškovės prašymą dėl termino palikimui priimti po V. S. mirties atmetus, teigti, kad ieškovė į šiuos teisinius santykius įstojo, teismas neturi jokio pagrindo. Todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

Ieškovė byloje patyrė 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 19). Nuo likusio žyminio mokesčio mokėjimo – 984 Eur, ieškovė buvo atleista (b. l. 28-29, 53-54). Ieškovė taip pat patyrė 800 Eur išlaidų advokato Alfredo Sokolovskio pagalbai apmokėti (b. l. 82, 129-130). Atsakovė R. V. patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 74, 120). Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, jos patirtos išlaidos jai neatlyginamos, o atsakovės R. V. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė patyrė 19,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutarė:

ieškovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penki šimtai Eur) advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 19,45 Eur (devyniolika Eur 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.