Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-187-800/2014

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-12-05
Bylos Nr.: 2-187-800/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12666-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Trečiasis asmuo: ODO „Klontin“, R. P.
Atsakovas: IĮ „V. P. firmos“, UAB „Partrans“, IĮ „Sunkūs ratai“, O. L. P., V. P.
Ieškovas: UAB „Alvitransa“
Advokatai: Kristina Lukauskaitė, Vygaudas Molis, Egidijus Milašius, Gintarė Girdzijauskienė, Snieguolė Miceikaitė

Civilinė byla Nr. 2-187-800/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12666-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 60.; 99.3; 99.7;116.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovų ir trečiojo asmens ODO „Klontin“ atstovui advokatui Egidijui Milašiui, atsakovui ir atsakovės IĮ „V. P. firmos“ atstovui V. P., atsakovės UAB „Partrans“ atstovui, direktoriui A. P., atsakovo IĮ „Sunkūs ratai“ atstovui direktoriui M. Č.,

nedalyvaujant atsakovei O. L. P., atsakovės IĮ „Sunkūs ratai“ atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, advokatei Gintarei Girdzijauskienei, atsakovės IĮ „V. P. firmos“ atstovams advokatui Vygaudui Moliui ir advokatei Kristinai Lukauskaitei, trečiajam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Alvitransa“, privačios transporto – ekspedicinės unitarinės įmonės „Balagol“ ieškinį atsakovams IĮ „V. P. firma“, V. P., O. L. P., UAB „Partrans“, IĮ „Sunkūs ratai“, tretiesiems asmenims R. P. ir ODO „Klontin“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, sutuoktinių turto pasidalinimo sutarties ir transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovo IĮ „V. P. firma“ priešieškinį ieškovams UAB „Alvitransa“, privačiai transporto – ekspedicinei unitarinei įmonei „Balagol“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo V. P. firmos ieškovo UAB „Alvitransa“ naudai 35356,67 Lt; Privačios transporto-ekspedicinės unitarinės įmonės Balagol" naudai 41427,87 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo V. P. firmos ieškovo UAB „Alvitransa“ ir įmonės „Balagol" naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-02-10 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį (notarinio registro Nr. 7KV-534); pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius: 2012-02-15 tarp V. P. firmos ir IĮ „Sunkūs ratai" sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria V. P. firma pardavė IĮ „Sunkūs ratai" krovininį vilkiką „Volvo FH 12" ir puspriekabę Burg (duomenys neskelbtini)27; pripažinti negaliojančia sudarytą 2012-02-21 pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. P. firmos ir UAB „Partrans", kuria V. P. firma pardavė UAB „Partrans" krovininį sunkvežimį „Volvo FL614"; pripažinti negaliojančia sudarytą 2012-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu UAB „Partrans", kuria P. firma pardavė atsakovui UAB „Partrans" krovininį sunkvežimį „MAN 8.150", v/n (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo V. P. firmos ieškovo UAB „Alvitransa“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, žyminį mokestį, dokumentų vertimo išlaidas ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ( t. 1, b.l. 165-169).

Ieškinyje, bei teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad Baltarusijos Respublikos privati transporto-ekspedicinė unitarinė įmonė „Balagol“, (toliau įmonė „Balagol“) atstovaujama direktoriaus A. P. L. ir ieškovas UAB „Alvitransa“ 2011-09-07 sudarė sutartį Nr. 64. Šios sutarties pagrindu įmonė „Balagol“ 2011-11-17 išsiuntė UAB „Alvitransa“ pavedimą (paraišką) ekspeditoriui (pervežėjui) Nr. 58 pervežti krovinį - baletų formavimo mašinas, duonminkį, šokolado smulkinimo mašiną, viso - 9 vietos, bendra krovinio masė 2963 kg, krovinio vertė – 21 623,02 Eur, maršrutu Belgija-Lietuva-Baltarusija, pasikraunant 2011-11-18 adresu (duomenys neskelbtini), išsikraunant paskirties vietoje pas prekių gavėją - Baltarusijos Respublikos įmonę ODO „Klontin", Minsko regioninės muitinės muitinio įforminimo punktą - (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublika (t.1, b.l. 10). UAB „Alvitransa“ (ekspeditorius) taip pat įsipareigojo kroviniui atvykus į terminalą elektroniniu paštu arba faksu perduoti sąskaitą, eksporto deklaraciją ir CMR važtaraštį iki Lietuvos. Pakrovus furgoną, iki krovinio pristatymo į muitinę perduoti CMR važtaraštį iki Baltarusijos Respublikos. Ekspeditoriaus paslaugų vertė buvo - 890 Eur. Pažymi, kad pirminį užsakymą dėl aukščiau nurodyto krovinio pervežimo įmonei „Balagol" sutarties Nr. 1 (2008-02-29) pagrindu pateikė individualus verslininkas A. P. L., kuris yra įmonės „Balagol“ direktoriaus A. P. L. brolis (t.1, b.l. 16-19). Pavedimui atlikti UAB „Alvitransa“ 2011-11-25 sudarė krovinių pervežimo sutartį su atsakovo V. P. firma (t.1, b.l. 21). Sutartimi P. firma (vežėjas) įsipareigojo nugabenti ieškovo (užsakovo) jam patikėtus krovinius į paskirties punktus ir perduoti krovinius turintiems teisę juos gauti asmenims, o UAB „Alvitransa“ įsipareigojo vežėjui už atliktą paslaugą, sumokėti sutartą atlyginimą (sutarties 1 p.). Sutartimi P. firma įsipareigojo ne tik nurodytu laiku ir adresu pateikti prekių siuntėjui techniškai tvarkingą transporto priemonę, pakraudamas krovinį paimti ir pristatyti gavėjui įmonei ODO „Klontin" visus su kroviniu susijusius bei tinkamai apiformintus dokumentus (sutarties 5.1. p.), bet ir atžymėti krovinio dokumentus atitinkamose tarnybose, kertant eksportuotojo, tranzito ir paskirties šalių muitinės punktus (sutarties 5.2. p.). Už krovinių pervežimą užsakovas turėjo apmokėti 700 Eur pavedimu per 30 dienų po sąskaitos ir CMR originalų gavimo (sutarties 9 p.). Taip pat šiame sutarties punkte buvo nustatyta, kad pateikus prekių gavėjui CMR be gavėjo parašo arba pristačius krovinį ne CMR važtaraštyje nurodytu adresu, laikoma, kad sutartis neįvykdyta. UAB ,Alvitransa" (užsakovas) savo įsipareigojimą pagal sutarties 8 p. įvykdė ir krovinį P. firmai (vežėjui) pateikė, dėl ko P. firmos vilkikas su puspriekabe „Volvo", v/n (duomenys neskelbtini), 2011-11-28 UAB „AUTOSABINA" krovinių terminale buvo pakrautas prekėmis, skirtomis įmonei ODO „Klontin“ (sutarties 2 p.). Šias aplinkybes patvirtina CMR tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR (t.1, b.l. 20). CMR važtaraščio 23 langelyje esantis P. firmos spaudas patvirtina, kad 2011-11-28 vežėjas paėmė iš UAB „Alvitransa“ (siuntėjo) krovinį. Krovinio priėmimo momentas siejamas su Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) 9 str. 1 d. numatyta taisykle, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, jog krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. P. firma ne tik įsipareigojo atlikti pervežimą pagal sutartį, bet ir prisiėmė visus įsipareigojimus, susijusius su šia sutartimi - saugiai pristatyti krovinį, pateikti visus reikalingus dokumentus tranzito ir paskirties šalių muitinių punktams ir kt. P. firmos vairuotojas R. P. 2011-11-29 atvyko į krovinio paskirties ir išmuitinimo vietą Minsko regioninės muitinės muitinio įforminimo punktą 06542 „Kuncevščina". Tačiau dėl vairuotojo R. P. kaltės krovinys, skirtas kompanijai ODO „Klontin", nebuvo deklaruotas Baltarusijos Respublikos muitinėje, kadangi šios valstybės muitinė nepatvirtino jo atvykimo skirtingai nei kitų kartu gabentų krovinių, todėl 21623,02 Eur vertės krovinys buvo iškrautas muitinės sandėlyje. Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Oktiabrskij rajono teismas 2011-12-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 1, b.l. 41) nustatė, kad 2011-11-29 Ašmenos muitinės muitų apiforminimo punkte 19404 „Kamenny Log" pervežėjas - V. P. firma, atstovaujama vairuotojo R. P. tikslu patalpinti muitinės procedūrai muitinį tranzitą atliko prekės „Technologinis įrengimas", vežamo iš Lietuvos Respublikos adresu įmonė ODO „Klontin" ((duomenys neskelbtini)) muitinės deklaravimą ir pateikė prekes lydinčius dokumentus. Po prekių muitinio deklaravimo procedūros, gavęs leidimą muitinės tranzitui, P. firma nurodytas prekes pristatė į Minsko regioninės muitinės muitinio įforminimo punktą 06542 „Kuncevščina". Tačiau šiame muitinės poste atlikus muitinį patikrinimą ir muitinės apžiūrą paaiškėjo, kad P. firma transporto priemonėje, kurios v/n (duomenys neskelbtini) per Baltarusijos Respublikos muitinės sieną pervežė prekę „Technologinį įrengimą", 9 vnt., kurio vertė 21623 Eur, kuri nebuvo muitinėje deklaruota. Teismas konstatavo, kad P. firma neatliko prekių deklaravimo, numatyto muitiniam apiforminimui. Teismas konstatavo, kad įvertinus surinktus įrodymus, P. firmos kaltė nustatyta pilnai. Teismas paskyrė P. firmai 700000 rublių dydžio administracinę nuobaudą ir konfiskavo valstybės naudai prekę „Technologinį įrengimą", 9 vnt., o R. P. paskyrė 175000 rublių dydžio administracinę nuobaudą. P. firma skundė Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Oktiabrskij rajono teismo 2011-12-23 nutarimą, tačiau teismas 2012-01-20 nutarimu byloje Nr. 22-AP-31/2012 paliko nepakeistą teismo sprendimą ir P. firmos skundo netenkino. Aukščiausiasis Teismas 2012-06-15 P. firmos skundo netenkino. Dėl nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog, kadangi sutartimi P. firma įsipareigojo paimti ir pristatyti prekes į paskirties punktus ir perduoti įmonei ODO „Klontin“ su visais krovinį lydinčiais dokumentais (sutarties 1 ir 5.1. p.), atžymėti krovinio dokumentus atitinkamose tarnybose, kertant eksportuotojo, tranzito ir paskirties šalių muitinės punktus (sutarties 5.2. p.), tai, nepateikęs reikiamų dokumentų Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybai, P. firma pažeidė sutarties 1, 5.1. ir 5.2. p. nuostatas, dėl ko, krovinys teismo sprendimu buvo konfiskuotas valstybės naudai, o krovinio gavėjas įmonė ODO „Klontin" patyrė žalą, kadangi negavo krovinio savo nuosavybėn ir negalėjo jo panaudoti jo savo tikslais. Krovinys buvo prarastas (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Nors P. firma pažeidė ir CMR konvencijos 11 str. 3 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad vežėjas taip pat, kaip ir ekspeditorius, yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą, atsakovui praradus krovinį visiškai, jam atsirado atsakomybė už krovinio praradimą (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). Nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų panaikinti ar sumažinti P. firmos (vežėjo) atsakomybę, numatytų CMR konvencijos 17 str. 2, 4 ir 5 dalyse. Remiantis CMR konvencijos 23 str. 1 d. nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Be to, remiantis CMR konvencijos 23 str. 4 d. nuostatomis turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei visas kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas, jeigu prarastas visas krovinys. Pagal įmonės „Balagol“ pavedimo (paraiškos) ekspeditoriui (pervežėjui) Nr. 5 8 (2011 -11 -17) 12.1 punkto sąlygą UAB „Alvitransa" (ekspeditoriui) buvo nustatytas 890 Eur atlygis už ekspeditoriaus paslaugas. Pagal krovinių pervežimo sutarties Nr. 28.11.2011 (2011-11-25) 9 punkto nuostatą atlygis P. firmai (vežėjui) sudarė 700 Eur. Tai reiškia, kad grynas UAB „Alvitransa“ (ekspeditoriaus) atlyginimas už šios paslaugos atlikimą turėjo sudaryti 190 Eur. Šios pinigų sumos UAB „Alvitransa“ negavo, todėl remiantis CMR konvencijos 23 str. 4 d. nuostatomis 190 Eur arba 656,03 Lt kaip užmokestis už vežimą laikomos negautomis pajamomis - netiesioginiais nuostoliais. Krovinio gavėjas Baltarusijos Respublikos įmonė ODO „Klontin" kreipėsi su pretenzija į pirminį krovinio vežėją (ekspeditorių) individualų verslininką L. A. P. dėl padarytos pervežimu žalos atlyginimo ir pareikalavo atlyginti 21623,02 Eur prarasto krovinio vertę bei 13 200 000 rublių transporto - pervežimo išlaidų atlyginimo. Vėliau pareiškė ieškinį dėl 21623,02 Eur žalos atlyginimo Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkiniame teisme. Tarp įmonės ODO „Klontin" ir individualaus verslininko A. P. L. buvo sudarytas taikus susitarimas atlyginti padarytą 21 623,02 EUR žalą dalimis iki 2013-02-28 bei atlyginti 4 431 574 rublių išlaidų kompensavimui už valstybinio mokesčio sumokėjimą, kurį Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinis teismas 2012-06-12 patvirtino nutartimi dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo (t.1, b.l. 53-54). Savo ruožtu įmonės „Balagol“ direktorius A. P. L. 2012-02-13 su pretenzija kreipėsi į UAB „Alvitransa“ ir pareikalavo atlyginti 21623,02 Eur žalą dėl prarasto krovinio. UAB „Alvitransa“ savo ruožtu dėl šių pažeidimų ir nuostolių atlyginimo 2012-02-20 pretenzija kreipėsi į V. P. firmą ir pareikalavo atlyginti žalą dėl krovinio praradimo - 21623,02 Eur ir krovinio transportavimo išlaidas - 890 Eur (t.1.b.l. 57). V. P. firma nesutiko su UAB „Alvitransa“ pateiktais reikalavimais ir atsisakė atlyginti patirtus nuostolius. Įmonė „Balagol“ 2012-06-12 pateikė papildomą pretenziją (t.1, b.l. 58) dėl 4 431 574 rublių (kas sudaro 425,30 Eur arba 1468,49 Lt pagal Lietuvos banko 2012-06-12 nustatytą lito ir užsienio valiutų santykį išlaidų kompensavimo už valstybinio mokesčio sumokėjimą, kurį Baltarusijos Respublikos Minsko miesto ūkinis teismas 2012-06-12 patvirtino nutartimi dėl bylos nagrinėjimo nutraukimo ir bendrą sąskaitą faktūra bendrai 22048,34 Eur sumai, kurią UAB „Alvitransa“ ir įmonė „Balagol“ susitarimu dėl įsiskolinimo pripažino kaip žalą, kurią UAB „Alvitransa“ turi atlyginti įmonei „Balagol“ ( t.1, b.l. 64). Bendra UAB „Alvitransa" skola įmonei „Balagol“ susideda iš 21623,02 Eur nuostolių dėl krovinio praradimo, 425,30 Eur kompensacijos už visas kitas su krovinio vežimu susijusias su vežimu bei 190 Eur negautų ieškovo pajamų už ekspedijavimo paslaugas; iš viso 22238,34 Eur arba 76784,54 Lt . Tarpusavio atsiskaitymo aktais tarp UAB „Alvitransa“ ir privačios įmonės „Balagol“, UAB „Alvitransa“ sumokėjo tarpusavio įskaitymų būdu privačiai įmonei „Balagol“ 34 700,64 Lt, o likusią 41427,87 Lt sumą privati įmonė „Balagol“ atlygino individualiam verslininkui A. P. L.. Dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovai nurodė, kad atsakovai O. L. P. ir V. P. 2012-02-10 netrukus po Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Oktiabrskij rajono teismo 2011-12-23 nutarimo ir Baltarusijos Respublikos Minsko miesto teismo 2012-01-20 nutarimo, sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kuria santuokos metu įgyto turto dalį - butą/patalpą-butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), perdavė atsakovei (sutuoktinei) O. L. P. (t. 1, b.l. 170-172). Mano, tokiu būdu atsakovai O. L. P. ir V. P. siekė paslėpti esminį 83 300 Lt vidutinės rinkos vertės turtą nuo galimų P. firmos kreditorių - ieškovų reikalavimų (CK 2.50 str, 4 d., LR individualių įmonių įstatymo 2 str, 1 d.). Santuokinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo laikas, parodo, kad šiuo sandoriu atsakovai O. L. P. siekė išvengti atsakomybės prieš ieškovų - įmonės „Balagol“ ir UAB „Alvitransa“ ieškinio reikalavimus, neatlyginti padarytos žalos, paslėpti galimam atsiskaitymui skirtą santuokinį turtą nuo kreditorių. Turto pasidalijimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), todėl turi būti pripažinta negaliojančia. Dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškovai nurodė, kad atsakovai O. L. P. ir V. P. 2012-02-10 netrukus po Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Oktiabrskij rajono teismo 2011-12-23 nutarimo ir Minsko miesto teismo 2012-01-20 nutarimo byloje Nr. 22-AP-31/2012 įsiteisėjimo, sudarė tris transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis tretiesiems asmenims perleido vertingas P. firmos transporto priemones: 1) 2012-02-15 pirkimo-pradavimo sutartis su atsakovu IĮ „Sunkūs ratai", pardavė atsakovui IĮ „Sunkūs ratai" krovininį vilkiką „Volvo FH 12", 2001 m. gamybos ir puspriekabę Burg (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos, iš viso už 30250 Lt; 2) 2012-02-21 pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu UAB „Partrans", kuria P. firma pardavė šiam atsakovui krovininį sunkvežimį „Volvo FL614", 1994 m. gamybos, už 5617 Lt kainą; 3) 2012-03-01 pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu UAB „Partrans", kuria P. firma pardavė atsakovui UAB „Partrans" krovininį sunkvežimį „MAN 8.150", v/n (duomenys neskelbtini), už 2662 Lt kainą. Nurodė, kad atsakovo P. firmos 2012-02-21 ir 2012-03-01 sudaryti transporto priemonių perleidimo sandoriai, kuriais atsakovui UAB „Partrans" buvo perleisti krovininiai automobiliai parodo, kad šios transporto priemonės buvo perleistos bendrovei, kurio vieninteliu akcininku ir direktoriumi yra A. P., atsakovų O. L. P. ir V. P. sūnus. Tai rodo, kad P. firma už nedidelę kainą, skubiai parengtomis transporto priemonių perleidimo sutartimis, atsisakė transporto priemonių, kurios buvo labai svarbios užtikrinant P. firmos ūkinę-komercinę veiklą. Šie sandoriai sudaryti akivaizdžiai pažeidus viešąją tvarką (CK 1.81 str.). Abiem sandoriais atsakovas P. firma siekė pažeisti teisingumo įgyvendinimą, siekiant nuslėpti P. firmos likvidų turtą, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas, patenkinus potencialų ieškovų ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovo P. firmos 2012-02-15 sudaryta transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią P. firma (pardavėjas) pardavė atsakovui IĮ „Sunkūs ratai" krovininį vilkiką „Volvo FH 12" ir puspriekabę Burg (duomenys neskelbtini) už bendrą 30250 Lt kainą parodo analogišką sandorio negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.81 str., nes atsakovas P. firma sudarė sandorį, prieštaraujantį viešajai tvarkai, kadangi vykdanti tik krovinių pervežimo veiklą įmonė perleido apynaujas transporto priemones. Pripažinus transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais CK 1.81 str ir 1.87 str. numatytais pagrindais, taikyti restituciją (CK 1.81 str. 3 d.; 6.145 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovo V. P. individualios įmonės atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį pareikštą poziciją, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2011-11-25 tarp ieškovo UAB „Alvitransa“ ir atsakovo buvo sudaryta krovinių pervežimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nugabenti krovinį - įrangą ir dalis - į Baltarusiją krovinio gavėjui ODO „Klontin“. 2011-11-28 atsakovo vairuotojas R. P. su transporto priemone atvyko į UAB „Autosabina logistics“ sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose ieškovas jam pakrovė krovinį ir įteikė suruoštus krovinio dokumentus. 2011-11-29 atsakovo vairuotojas su kroviniu atvyko į Lietuvos Respublikos Medininkų pasienį, pateikė krovinio dokumentus ir buvo praleistas pro pasienį. Vėliau atsakovo vairuotojas su kroviniu atvyko į Baltarusijos Respublikos Kamenyj Log pasienį, pateikė krovinio dokumentus ir buvo praleistas pro pasienį. Atsakovo vairuotojui krovinį atvežus į Minsko teritorinę muitinę, į ją atvyko krovinio gavėjo ODO „Klontin" atstovas, kuriam buvo pateikti visi krovinio dokumentai. Krovinio gavėjo atstovui atliekant krovinio išmuitinimo procedūras, muitinės darbuotojai nurodė, kad daliai krovinio - technologiniam įrengimui - nebuvo pateikta dokumentų. Krovinio gavėjo atstovas atliko dalies krovinio muitinės procedūras ir išmuitintą krovinio dalį iš atsakovo vairuotojo pasiėmė Minsko teritorinėje muitinėje, o likusi dalis krovinio - technologinis įrengimas - buvo iškrauta muitinės sandėlyje, o vėliau šis krovinys konfiskuotas. Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia CMR konvencijos 11 str. 3 d. ir 17 str. 1 d. pagrindais, nurodydami, kad atsakovas prarado krovinio dokumentus, todėl neįvykdė 2011-11-25 krovinių pervežimo sutarties 5.2 punkte nurodyto reikalavimo atžymėti krovimo dokumentus muitinės punkte ir sutarties 5.1 punkte nurodyto reikalavimo pristatyti krovinio gavėjui visus krovinio dokumentus. Ieškovai ieškinį grindžia Baltarusijos Respublikos Minsko m. Oktiabrskij r. teismo 2011-12-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatyta, kad atsakovas neatliko technologinio įrengimo (krovinio) muitinės deklaravimo, t.y. pažeidė Baltarusijos Respublikos teisės aktų reikalavimus, todėl technologinį įrengimą konfiskavo. Nurodo, kad ieškovai ieškinį grindžia krovinio dokumentų praradimo faktu, už kurį pagal CMR konvencijos 11 str. 3 d. atsakovo vežėjas, nurodo, kad dėl to krovinys buvo konfiskuotas, krovinio konfiskavimą prilygindami CMR konvencijos 17 str. 1 d. įtvirtintam krovinio praradimui, ir nurodo, kad dėl to yra kaltas atsakovas. Baltarusijos Respublikos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas neatliko atitinkamų pareigų, nelaikytinos prejudicinėmis šioje Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes nurodytas teismo nutarimas Lietuvos Respublikoje nėra pripažintas CPK 809 str. nustatyta tvarka. Šiuo nutarimu administracinė nuobauda už krovinio nedeklaravimą skirta būtent atsakovui, nes krovinys Minsko teritorinėje muitinėje į muitinės sandėlius saugojimui buvo paimtas iš atsakovo transporto priemonės, o ne iš krovinio gavėjo, t.y. atsakomybėn patrauktas tas, pas kurį buvo rastas nedeklaruotas krovinys. Tačiau teismas nekonstatavo atsakovo kaltės civiliniu teisiniu aspektu, t.y. nenustatė, kad pagal sutartį atsakovas turėjo deklaruoti krovinį, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad ieškovai netinkamai aiškina CMR konvencijos 11 str. 3 d. nuostatas, pagal kurias vežėjas atsakingas už krovinio dokumentų praradimą. Atitinkamai 2011-11-25 krovinio pervežimo sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad nepristatęs krovinio dokumentų vežėjas apmoka dėl to susidariusias išlaidas (pašto paslaugas, prekių sandėliavimo išlaidas ir pan.), tačiau nenumatė, kad praradus krovinio dokumentus bus laikoma, kad yra prarastas pats krovinys. To nenumato ir CMR konvencijos 11 str. 3 d., o vežėjo atsakomybę už krovinio dokumentų praradimą, t.y. pareigą kompensuoti dėl to susidariusias išlaidas (pašto paslaugas, prekių sandėliavimo išlaidas ir pan.) riboja ta suma, kuri būtų išieškoma tuo atveju, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas. Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovas krovinio dokumentus iš tiesų būtų praradęs. Tuo tarpu tos aplinkybės, kad 2011-11-29 atsakovo vairuotojas su kroviniu atvyko į Lietuvos Respublikos Medininkų pasienį ir buvo pro jį praleistas, kad vėliau atsakovo vairuotojas su kroviniu atvyko į Baltarusijos Respublikos Kamenyj Log pasienį ir buvo pro jį praleistas, įrodo, kad atsakovas įvykdė 2011-11-25 krovinio pervežimo sutarties 5.2 punkte nurodytus įsipareigojimus atžymėti krovinio dokumentus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio muitinių punktuose. Pažymi, kad krovinys buvo konfiskuotas ne dėl to, kad atsakovo vairuotojas nebūtų atžymėjęs krovinio dokumentų Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio muitinių punktuose, o dėl to, kad nebuvo atliktas krovinio deklaravimas, kuris turėjo būti atliekamas jau Minsko teritorinėje muitinėje, kurio pagal 2011-11-25 krovinių pervežimo sutartį atsakovas pareigos neturėjo atlikti. Krovinio deklaravimą Minsko teritorinėje muitinėje turėjo atlikti krovinio gavėjas ODO „Klontin", kuriam atsakovo vairuotojas perdavė visus krovinio dokumentus Minsko teritorinėje muitinėje. Apie tai, kad atsakovo vairuotojas perdavė visus krovinio dokumentus į Minsko teritorinę muitinę atvykusiam krovinio gavėjo atstovui, įrodo faktas, kad kitiems kroviniams, vežtiems pagal kitus šešis CMR važtaraščius krovinio gavėjo atstovas atliko muitinės procedūras ir krovinius iš atsakovo priėmė pačioje Minsko teritorinėje muitinėje. Tai įrodo krovinio gavėjo antspaudai ant kitų šešių CMR važtaraščių. Kita vertus, jei ginčo krovinio - technologinio įrengimo dokumentai Minsko teritorinėje muitinėje krovinio gavėjo atstovui nebuvo perduoti, jis neturėjo pradėti krovinių deklaravimo procedūrų iki nebus gauti dalies krovinio - technologinio įrengimo prarastų dokumentų dublikatai. Pažymi, kad Minsko teritorinėje muitinėje krovinio gavėjo atstovui nurodžius atsakovo vairuotojui, kad nėra ginčo krovinio - technologinio įrengimo dokumentų (kuriuos atsakovo vairuotojas nurodo jam perdavęs), atsakovas suorganizavo šių dokumentų dublikatų atsiuntimą. Šią aplinkybę įrodo tai, kad ginčo krovinio - technologinio įrengimo CMR važtaraštyje 24 grafoje „Krovinys gautas" yra uždėtas Minsko teritorinės muitinės sandėlių antspaudas (jis įrodo, kad CMR važtaraščio dublikatas Minsko teritorinėje muitinėje buvo gautas). Tačiau neturėdamas dalies krovinio - technologinio įrengimo dokumentų ir nesulaukęs jo dublikatų, krovinio gavėjo atstovas pradėjo likusios krovinio dalies, atvežtos pagal kitus šešis CMR važtaraščius, deklaravimo procedūrą, kurios metu Minsko teritorinės muitinės pareigūnams atidarius atsakovo vilkiką buvo nustatyta, kad jame yra dar vienas krovinys - technologinis įrengimas, kuriam nepateikti dokumentai ir neatlikta deklaravimo procedūra. Dėl šios priežasties krovinys - technologinis įrengimas buvo iškrautas muitinės sandėlyje ir vėliau konfiskuotas. Apie krovinio iškrovimą muitinės sandėlyje buvo atžymėta netrukus gautame CMR važtaraščio dublikate, kurio pagrindu krovinio gavėjo atstovas neatliko ir nebandė atlikti tolimesnių technologinio įrengimo muitinės procedūrų. Iš to seka išvada, kad krovinio konfiskavimą sąlygojo ne krovinio dokumentų praradimas, o neapdairūs ir nerūpestingi krovinio gavėjo atstovo veiksmai - pernelyg skubota krovinio dalies, atvežtos pagal kitus šešis CMR važtaraščius, deklaravimo procedūra, neturint dalies krovinio - technologinio įrengimo dokumentų ir nesulaukus jų dublikatų, dėl ko Baltarusijos Respublikos muitinės tarnybų ir teismų buvo prieita išvados, kad dalies krovinio -technologinio įrengimo deklaravimo procedūrų buvo siekiama išvengti, dėl ko krovinys ir buvo konfiskuotas. Nurodo, kad atsakovas įvykdė CMR konvencijoje ir 2011-11-25 krovinių pervežimo sutartyje įtvirtintą pareigą pristatyti krovinį gavėjui su visais krovinio dokumentais, o pasigedus dalies krovinio - technologinio įrengimo dokumentų, atsakovas savo sąskaita suorganizavo šių dokumentų dublikatų atsiuntimą, kurių nesulaukęs krovinio gavėjo atstovas, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai, pradėjo krovinio deklaravimo procedūras Minsko teritorinėje muitinėje, todėl atsakovas negali atsakyti dėl aplinkybių, kurios priklausė išimtinai nuo krovinio gavėjo, o ne nuo atsakovo vairuotojo valios. Vežėjo atsakomybė siejama su CMR konvencijos 17 str. 1 d., kuri numato, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Atsakovui pristačius krovinį į Minsko teritorinę muitinę, į ją atvykus krovinio gavėjo atstovui, paėmus iš atsakovo vairuotojo krovinio dokumentus (visus ar jų dalį) ir pradėjus krovinio deklaravimo procedūras, nepriklausomai nuo to, kad krovinys dar nebuvo iškrautas iš atsakovo vilkiko, laikytina, kad nuo to momento krovinys ir disponavimo juo teisė perėjo krovinio gavėjo žinion, kuris buvo laisvas spręsti kaip toliau su juo elgtis. CMR konvencijos 17 str. 2 d., taikytina šiuo ginčo atveju, numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ir t.t., jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krovinio gavėjas ODO „Klontin" užsakė krovinio pervežimą iš Belgijos į Baltarusiją pas ekspeditorių privatų Baltarusijos verslininką A.P. L., kuris kreipėsi į kitą ekspeditorių - įmonę „Balagol“, kuri priklauso A.P. L., kuri kreipėsi į dar vieną ekspeditorių UAB „Alvitransa“, vadovaujamą A. P. L., kuri dėl krovinio pervežimo iš Belgijos į Lietuvą kreipėsi į kitą vežėją, o dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Baltarusiją kreipėsi į atsakovą, su kuriuo buvo sudaryta 2011-11-25 krovinio pervežimo sutartis. Atsakovas 2011-11-25 krovinio pervežimo sutartį sudarė su UAB „Alvitransa“, tuo tarpu su Įmone „Balagol“ atsakovo jokie santykiai nesieja, todėl šios įmonės ieškinys dėl 41427,87 Lt žalos atlyginimo atmestinas, kaip pareikštas nesant tam teisinio pagrindo. Įmonė „Balagol“ yra sutartiniuose santykiuose su UAB „Alvitransa“, su kuria yra sudariusi 2012-06-12 susitarimą dėl žalos atlyginimo. Atitinkamai Įmonė „Balagol“ galėjo sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo su A.P. L.. Tuo tarpu A. P. L. sudarė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo su krovinio gavėju ODO „Klontyn", patvirtintą Minsko m. ūkio teismo 2012-06-12 nutartimi. Ta aplinkybė, kad susitarimus dėl žalos atlyginimo sudarę ekspeditoriai eliminavo krovinio gavėjo atstovo kaltę dėl krovinio konfiskavimo, kurią atsakovas įrodinėja šioje byloje, nesudaro pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei ir negali būti pagrindu ieškinį patenkinti. Kaip žalos dydį patvirtinančius įrodymus ieškovas UAB „Alvitransa" pateikė tarpusavio skolų įskaitymo aktus, pasirašytus su Įmone „Balagol“. Tačiau, kaip patvirtina pridedama 2013-04-22 auditoriaus ataskaita, tarp UAB „Alvitransa“ ir Įmonės „Balagol“ pasirašytuose skolų įskaitymų aktuose nurodyta 338 892 Lt suma neatitinka UAB „Alvitransa“ 2012-12-31 balanse nurodytų gautinų sumų (balanse nurodytos gautinos sumos 48 628 Lt). Be to, šie aktai nepatvirtina, kad jai buvo įskaitytos 2012-06-12 susitarime dėl žalos atlyginimo nurodytos sumos. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad visur dalyvauja A.P. L. (pats asmeniškai, kaip Įmonės „Balagol" ir UAB ,Alvitransa" direktorius), yra pagrindo manyti, kad ieškovas UAB „Alvitransa" realiai jokių nuostolių nepatyrė (jų neįrodė), todėl ir UAB „Alvitransa" ieškinio reikalavimas dėl 35 356,67 Lt žalos atlyginimo turėtų būti atmestas. CMR konvencijos 23 str. 2 d. numato, kad krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, - pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Ieškinyje krovinio vertė nurodoma pagal technologinio įrengimo pirkimo kainą, tačiau ši kaina yra sutartinė ir neatitinka krovinio rinkos kainos. Ieškovai įrodymų apie krovinio vertę nepateikė. Atsakovai nurodė, kad ieškovai remdamiesi CMR konvencijos 23 str. 4 d. prašo priteisti iš papildomus nuostolius: UAB „Alvitransa" - 190 Eur (656,03 Lt) negautų pajamų už ekspedijavimo paslaugas nuo sutartos 890 Eur pervežimo sumos, ieškovas Įmonė „Balagol" -425,30 Eur (1468,49 Lt) valstybinio mokesčio, kurį taikos sutartimi, patvirtino Minsko m. ūkio teismo 2012-06-12 nutartimi ir įsipareigojo padengti ekspeditorius A.P. L. krovinio gavėjui ODO „Klontin". Ieškovas UAB „Alvitransa" 190 Eur (656,03 Lt) už ekspedijavimo paslaugas iš įmonės „Balagol", kurį pas pastarąjį užsakė pervežimo paslaugas už 890 Eur sumą, negavo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo aplaidumo, t.y. dėl to, kad neįsigilinusi į situaciją ir neįvertinusi krovinio gavėjo ODO „Klontin" kaltės dėl krovinio konfiskavimo sudarė su Įmone „Balagol" 2012-06-12 susitarimą dėl žalos atlyginimo. Atitinkamai ir įmonė „Balagol" 425,30 Eur (1468,49 Lt) skolą A.P. L. atžvilgiu prisiėmė neįvertinusi krovinio gavėjo ODO „Klontin“ kaltės dėl krovinio konfiskavimo, be to, neįvertinusi, kad šias A.P. L. išlaidas sąlygojo išimtinai jo paties veiksmai pasirašant taikos sutartį su krovinio gavėju ODO „Klontin", o ne toliau bylinėjantis Minsko m. ūkio teisme ir teismo procesą trečiuoju asmeniu įtraukus vežėją V. P. firmą įrodinėjant krovinio gavėjo ODO „Klontin" kaltę dėl krovinio konfiskavimo. Todėl atskirų ekspeditorių veiksmai ir jų sudarytos sutartys negali sukurti ir nesukuria teisinių pasekmių atsakovui, kuris nei dalyvavo Minsko m. ūkio teismo procese tarp ODO „Klontin" ir A.P. L., nei dalyvavo kokiuose nors susitarimuose tarp A.P. L. ir įmonės „Balagol“ ar tarp Įmonės „Balagol“ ir UAB „Alvitransa“. Be to atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad įmonės „Balagol“ ieškininiam reikalavimui dėl nuostolių priteisimo turėtų būti taikoma ieškinio senatis, nes įmonės „Balagol“ ieškininis reikalavimas dėl nuostolių priteisimo pareikštas suėjus CMR konvencijos 32 str. įtvirtinam vienerių metų ieškinio senaties terminui. Dėl pareikštų reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti negaliojančiomis transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, nesutinka, nes ieškovų reikalavimai dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis reiškiami CK 1.81 str. pagrindu, kuris įtvirtina viešai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindus, tačiau ieškovas neturi teisės ginti viešojo intereso ir reikšti ieškinio šiais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Ieškovai nurodo, kad transporto priemonės buvo perleistos po Baltarusijos Respublikos teismų sprendimų priėmimo, siekiant pažeisti teisingumo įgyvendinimą, tačiau jis teismų sprendimus yra įvykdęs. Ieškovų reikalavimai dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis reiškiami CK 1.87 str. pagrindu, nurodant, kad jos yra apsimestinės. Tačiau kaip patvirtina pačių ieškovų pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys, atsakovas parduodamas transporto priemones perdavė pirkėjų nuosavybėn, o pridėti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad pirkėjai su pardavėju už jas atsiskaitė. Tuo tarpu apsimestiniais negali būti kvalifikuojami sandoriai, kurie yra įvykdyti. Ieškovų patikslinto ieškinio faktinio pagrindo, ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, turi actio Pauliana pagrindu reiškiamo ieškinio požymių. Tačiau šiuo pagrindu transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys negalėtų būti pripažintos negaliojančiomis, nes: tokiam reikalavimui pareikšti yra suėjęs CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas; sutinkamai su CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą; transporto priemonių pirkėjai, iš karto po transporto priemonių įgijimo, savo nuosavybės teises į jas įregistravo Kelių transporto priemonių registre, kurio duomenys yra viešai tvarkomi VĮ „Regitra“; ieškovai negali teisintis anksčiau nežinoję viešo registro duomenų, todėl seka išvada, kad ieškinio senaties termino eiga skaičiuotina nuo tada, kai ieškovai įgijo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą, t.y. nuo pirkėjų nuosavybės teisių į ginčijamas transporto priemones įregistravimo dar 2012 metais; ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti, o dėl šios priežasties kaip išvestiniai turėtų būti atmesti ieškinio reikalavimai dėl transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Atsakovas individualios įmonės „Sunkūs ratai“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareikštą ieškinį išdėstytus argumentus. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad priešingai nei nurodoma ieškinyje, šio pirkimo - pardavimo sandorio negalima laikyti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei, kadangi pirkimo - pardavimo sutartimi IĮ „Sunkūs ratai" teisėtai įgijo nurodytas transporto priemones, už jas sumokėdama iš viso 32 210,00 Lt (įskaitant 21% PVM). Dėl šių priežasčių ieškovų reikalavimas pirkimo - pardavimo sandorį panaikinti LR CK 1.81 str. pagrindu yra atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinyje nėra nurodyti konkretūs pagrindai bei motyvai, kurių pagrindu butų konstatuota, jog pirkimo pardavimo sandoris yra prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei, o remiamasi tik abstrakčiomis frazėmis, kurios jokiu būdu negali būti laikomos pakankamu pagrindu pripažinti, jog nurodytu sandoriu buvo siekiama apsunkinti galimybes nukreipti išieškojimą į nurodytą turtą. IĮ „Sunkūs ratai“ nėra jokiais teisiniais ar kitokiais ryšiais susijusi su V. P. firma, todėl ši aplinkybė pagrindžia, jog pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas tik atitinkant tikrąją šalių valią bei siekiant sukurti tikruosius pirkimo - pardavimo teisinius santykius. Ieškovai patikslintame ieškinyje taip pat nurodo, jog „(..,) Be to, visi šie transporto priemonių pirkimo -pardavimo sandoriai pripažintini negaliojantys ne tik CK 1.81 str. pagrindu, bet ir CK 1.87 str. pagrindu kaip apsimestiniai, nes jais iš esmės buvo ne tik perduotos paslaugų teikimo priemonės kitoms įmonėms, iš kurių viena tiesiogiai susijusi su V. ir O. L. P. šeima, bet šiais sandoriais buvo pridengtas iš esmės atsakovo P. firmos krovinių vežimo keliais verslo perdavimas UAB „Partrans" (...). Šie patikslintame ieškinyje išdėstyti motyvai taip pat yra nepagrįsti, o reikalavimas transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 1.87 str. pagrindu yra neatitinkantis šio LR CK straipsnio tikrosios esmės. Pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, ir todėl jog vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą, visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka LR CK 1.5 str. 3 d. nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais). LR CK 4.96 str. 2 d. aiškiai numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Iš IĮ „Sunkūs ratai" kaip sąžiningos įgijėjos, ieškovų nurodomas kilnojamasis turtas negali būti išreikalautas jokiomis aplinkybėmis (LR CK 4.96 str. 2 d.). IĮ „Sunkūs ratai" yra sąžininga kilnojamojo turto (transporto priemonės, krovininio vilkiko, „Volvo FH 12", 2001 m. gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Burg (duomenys neskelbtini)", 1997 m. gamybos, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijėja. 2012-02-15 pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta ir visiškai įvykdyta, todėl negali būti pripažinta negaliojančia. Ieškovų UAB „Alvitransa“ ir privačios transporto-ekspedicinės unitarinės įmonės „Balagol“ ieškinys IĮ „Sunkūs ratai“ atžvilgiu yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė V. P. įmonė reiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovui V. P. firmai iš ieškovo UAB „Alvitransa" 2572,34 skolą, 93,63 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2572,34 Lt sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinyje nurodė, kad 2011-11-25 tarp ieškovo UAB „Alvitransa" ir atsakovo V. P. firmos buvo sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Baltarusiją. Krovinys buvo vežamas pagal septynis CMR važtaraščius ir pristatytas krovinio gavėjui. Tai įrodo CMR važtaraščiuose esantys krovinio gavėjo atstovo antspaudai ir parašai, išskyrus vieną CMR važtaraštį, kuriame krovinio gavėjo atstovo antspaudo ir parašo vietoje uždėtas Minsko teritorinės muitinės antspaudas apie krovinio - technologinio įrengimo iškrovimą muitinės sandėliuose. Tačiau ir pastarasis krovinys buvo perduotas krovinio gavėjo žinion, todėl laikytina, kad atsakovas įvykdė sutartį ir ieškovas UAB „Alvitransa" privalo su atsakovu atsiskaityti. Už pervežimo paslaugas atsakovas 2012-12-29 išrašė ieškovui 2572,34 Lt sąskaitą, kurią pasirašė ieškovo UAB „Alvitransa" įgaliotas atstovas, tokiu būdu pripažindamas ieškovo prievolę apmokėti atsakovui už pervežimo paslaugas. Tačiau už pervežimo paslaugas atsakovui iki šiol neapmokėta, todėl 2572,34 Lt skola iš ieškovo UAB „Alvitransa" priteistina teismo. Be to, pagal 2011-11-25 krovinių pervežimo sutarties 10 punktą, CK 1.125 str. 5 d. 1 p., iš ieškovo UAB „Alvitransa" atsakovui priteistina 93,63 Lt delspinigių, t.y. po 0,02 proc. nuo 2572,34 Lt skolos už kiekvieną dieną už paskutinius šešis mėnesius 2572,34 Lt x 0,02 proc. x 182 d. = 93,63 Lt). Taip pat sutinkamai su CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., iš ieškovo UAB „Alvitransa" priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo 2572,34 Lt įsiskolinimo sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Ieškovai, atsikirsdami į atsakovo priešieškinio motyvus iš esmės rėmėsi savo ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, atsakovo V. P. firma remiantis CMR konvencijos 32 str. 1 d. nuostatomis praleidusi vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams po vežimo sutarties Nr. 28.11.2011 (2011-11-25) pasirašymo. Nurodė, kad ieškinio pareiškimo šiam atsakovo V. P. firmos reikalavimui terminas baigėsi 2013-02-26. Priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo priešieškinį ieškovė privati transporto – ekspedicinė unitarinė įmonė Balagol, nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodė analogiškus nesutikimo su priešieškiniu motyvus kaip UAB „Alvitransa", prašė priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad krovinio gavėjas ODO „Klontin“ užsakė krovinio pervežimą iš Belgijos (krovinio siuntėjas BVBA „Sinmag Europe") į Baltarusiją pas ekspeditorių privatų Baltarusijos verslininką A.P. L., kuris kreipėsi į kitą ekspeditorių - jo paties vadovaujamą įmonę „Balagol“ ( t.1, b.l. 16-19), kuri kreipėsi į dar vieną ekspeditorių UAB „Alvitransa“, vadovaujamą A. P. L., kurios direktorius buvo V. S. (t. 1, b.l. 10, 31-34), kuri dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Baltarusiją kreipėsi į atsakovą V. P. firmą, su kuriuo buvo sudaryta krovinio pervežimo sutartis. Ieškovas UAB „Alvitransa“ ir atsakovas individuali V. P. firma 2011-11-25 sudarė krovinių pervežimo sutartį Nr. 28.11.2011 ( t. 1, b.l.21). Pagal šią sutartį Pačėsos individuali įmonė turėjo pervežti krovinį į Baltarusiją, gavėjui ODO „Klontin“.

Ieškovai ieškiniu įrodinėja atsakovo V. P. firmos kaltę, dėl krovinio konfiskavimo ir tuo pagrindu atsirandančią atsakovo V. P. firmos civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo už krovinio praradimą.

Byloje esantis Kauno teritorinės muitinės procedūrų priežiūros skyriaus raštas patvirtina, kad Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos duomenimis, eksporto deklaracijos Nr. 11LTKR1000EK0CA920 (2011-11-28) muitinės formalumai yra užbaigti, t.y. dokumento būsena MDAS yra „Eksportuota“. Prekių išvežimo iš Bendrijos muitų teritorijos data -2011-11-29, išvežimo įstaiga – (duomenys neskelbtini) ( Medininkų kelio postas) (t.1, b.l. 96).

Byloje esantys 4 tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) patvirtina, kad atsakovas - vežėjas V. P. firma įsipareigojo pristatyti įmonei ODO „Klontin“ krovinį į Baltarusiją, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys CMR ( t.1, b.l. 36, 37, 38) patvirtina, kad krovinys išvažiavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, taip pat kirto Baltarusijos sieną. Ieškovo atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu 2013-01-14 nurodė, kad „Lietuva išleido, Baltarusijos pasienis praleido, todėl dokumentai neliko Lietuvoje ( t. 1, b.l. 106)“ .

Byloje esančiais dokumentais taip pat nustatyta, kad tik viena krovinio dalis, (CMR t.1, b.l.35), esanti tame pačiame vežėjo automobilyje (duomenys neskelbtini) neturėjo dokumentų (t.y. dokumentai kelionės metu dingo). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo V. P. firmos vairuotojas su kroviniu atvyko į LR Medininkų pasienį ir buvo pro jį praleistas, vėliau vairuotojas su kroviniu atvyko į Baltarusijos Kamenyj Log pasienį ir taip pat buvo praleistas.

Byloje kilo ginčas būtent dėl krovinio dalies praradimo pagal CMR (t.1, b.l. 35). Bylos nagrinėjimo metu įmonės „Balagol“ atstovas nurodė, kad buvo 7 dalių krovinys, kuris buvo pristatytas į Minsko muitinę, tačiau pritrūko vienos dalies krovinio dokumentų, dėl ko dalis krovinio ir buvo konfiskuota.

Ieškovai nurodė, jog šis CMR važtaraštis patvirtina, kad prekės nebuvo gautos, nes jame nėra muitinės spaudo, kad „krovinys gautas“. Atsakovai, ginčydami šią aplinkybę nurodė, kad spaudas esantis CMR važtaraštyje grafoje 24 patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas ir buvo patalpintas į laikino sandėliavimo sandėlį „Dominik“.

Ieškovai, įrodinėdami ieškinį rėmėsi 2011-12-23 d. Minsko m. Oktiabrskij rajono teismo nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio buvo nuspręsta „Konfiskuoti valstybės naudai prekę (technologinį įrengimą“, 9 vnt.)“ ( t. 1. b.l. 42). Nurodė, kad konfiskavus prekę ODO „Klontin“ atstovai kreipėsi į teismą ir prašė iš individualaus verslininko L. A. P. priteisti žalą už konfiskuotą prekę. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-12 Minsko miesto ūkio teismo nutartimi tarp prekių gavėjo ODO „Klontin“ ir individualaus verslininko L. A. P. patvirtintas sudarytas susitarimas dėl 21623,02 eur atlyginimo (t. 1, b.l. 53-54). Tą pačią 2012-06-12 dieną susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo įmonė „Balagol“ atstovaujama direktoriaus L. A. P. ir UAB „Alvitransa“, atstovaujama komercijos direktoriaus V. S., kurio vienintelis akcininkas yra A. L. (t.2, b.l. 172), susitaria, kad ryšium su patirtais nuostoliais, UAB „Alvitransa“ įsipareigoja padengti privačiai įmonei „Balagol“ skolą sumoje 22048,34 eurų (t. 1, b.l. 64).

CK 6.808 str. 1 d. numato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui ( gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis, taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visas krovinys važiavo viename automobilyje ir pasiekė gavėjos, įmonės ODO „Klontin“ atstovus. Pradėjus muitinės procedūras buvo pasigesta dalies krovinio dokumentų. Trečiasis asmuo R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus ODO „Klontin“ firmos deklarantui, jam perdavė visus dokumentus. Jis išėjo vykdyti procedūrų ir po daugiau kaip valandos paaiškėjo, kad trūksta dalies krovinio dokumentų. Sužinojęs apie tai, jis pats asmeniškai susiskambino su Kaunu prašydamas krovinio dublikatų, kol vežė dublikatą, jis buvo klausinėjamas Minsko muitinės pareigūnų. Kai po apklausos sugrįžo į muitinę, rado automobilį atidarytą be jo, krovinį iškrautą (t. 1, b.l. 106, t.2, b.l. 153). 2014-09-15 dieną teismo posėdžio metu trečiasis asmuo davė analogiškus paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal pasirašytą ieškovo UAB „Alvitransa“ ir atsakovo individualios V. P. firmos 2011-11-25 sudarytą krovinių pervežimo sutartį (t.1,b.l.21), šalys susitarė, kad „Užsakovas“ užtikrins operatyvų krovinio pakrovimą/iškrovimą su muitinės procedūrų atlikimu, neviršijant 24 val. ( NVS šalyje 48 val.) darbo dienomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone ši tarp šalių pasirašyta sutartis nustato šalių veiklos ribas, pagal kurias būtent pats „Užsakovas“ pagal sutartį UAB „Alvitransa“ įsipareigojo užtikrinti muitinės procedūrų atlikimą (t. 1, b.l.21). Teismas sutinka su atsakovo V. P. firmos paaiškinimais, kad tarp šalių sudaryta sutartis nenumatė, kad krovinio dokumentų praradimas bus tolygus krovinio praradimui. Pagal šalių nurodomą CMR konvencijos 17 str. 1 d. dokumentų praradimas negali būti prilyginamas krovinio praradimui. Priešingai šalys sudarytoje tarp jų sutartyje numatė, jog nepristačius krovinio dokumentų vežėjas apmoka dėl to susidariusias išlaidas (pašto paslaugas, prekių sandėliavimo išlaidas ir pan.)

Apie tai, kad atsakovo V. P. firmos vairuotojas perdavė visus krovinio dokumentus į Minsko teritorinę muitinę atvykusiam krovinio gavėjo atstovui, įrodo faktas, kad krovinys su dokumentais kirto ne tik Lietuvos sieną tačiau ir Baltarusijos Respublikos pasienį, be to krovinio gavėjas gavo šešis CMR važtaraščius ir atliko jiems visas muitinės procedūras, krovinius iš atsakovo priėmė pačioje Minsko teritorinėje muitinėje.

Teismas daro išvadą, jog tuo atveju, kai krovinio gavėjo atstovui buvo perduoti ne visi dokumentai, jis neturėjo pradėti krovinių deklaravimo procedūrų iki nebus gauti dalies krovinio įrenginio prarastų dokumentų dublikatai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dublikatas krovinio daliai į muitinės postą buvo pristatytas, nes grafoje 24 „Krovinys gautas“ yra spaudas „Dominik“ - laikino saugojimo sandėlis. Be to, toks pat spaudas yra ir ant dar vienos krovinio dalies CMR važtaraščio, šių aplinkybių ieškovai neginčija. Krovinio gavėjui pradėjus krovinio deklaravimo procedūras, nepriklausomai nuo to, kad krovinys nebuvo iškrautas iš atsakovo vilkiko, krovinio disponavimo teisė perėjo krovinio gavėjo žinion, kuris buvo laisvas spręsti kaip toliau elgtis.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma CMR konvencijos 17 str. 2 d. kuri numato, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, nes būtent krovinio gavėjui žinant, kad ne visi krovinio dokumentai yra, nesulaukus krovinio dokumentų dublikatų buvo pradėta išmuitinimo procedūra, tokiu būdu prisiimant visą galimą riziką.

Teismas daro išvadą jog sudaryti susitarimai tarp įmonės „Balagol“ ir UAB „Alvitransa“, neturi įtakos atsakovo V. P. firmai, nes atsakovas 2011-11-25 krovinio pervežimo sutartį sudarė su UAB „Alvitransa", tuo tarpu su įmone „Balagol" atsakovo jokie santykiai nesieja. Be to teismui pateikta Baltarusijos Respublikos teismo nutartis pagal CPK 182 str. 2 p. nuostatas prejudicinės galios šioje byloje neturi, nes Baltarusijos Respublikos teismo byloje atsakovas V. P. įmonė nedalyvavo, apie šį procesą atsakovas nebuvo informuotas, be to ši teismo nutartis Lietuvos Respublikoje nėra pripažinta CPK 809 str. nustatyta tvarka.

Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį teisė pareikšti ieškinį dėl vežimo civilinių teisinių santykių gali būti pateikta tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kt. išlaidų susijusių su vežimu. Pagal Konvencijos 39 straipsnį vežėjas, kuriam pateikiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Šioje byloje yra svarbu tai, kad įmonė ODO „Klontin“ ieškinį pateikė pirminiam vežėjui, pas kurį ir užsakė vežimą t.y. individualiam verslininkui L. A. P.. 2012-06-12 Minsko miesto ūkio teismo nutartimi tarp prekių gavėjo ODO „Klontin“ ir individualaus verslininko L. A. P. buvo sudarytas susitarimas dėl 21 623,02 eurų atlyginimo ( t. 1, b.l. 53-54). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie šią bylą nebuvo pranešta vežimą vykdžiusiai V. P. firmai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje regresinį ieškinį reiškia ne individualus verslininkas L. A. P., kuris sudarė teismo patvirtintą susitarimą, kuriuo iš esmės yra įrodinėjamas ir šioje byloje reiškiamas reikalavimas, dėl žalos atlyginimo, o įmonė „Balagol“, su kuria V. P. firma jokios sutarties neturi ir įmonė UAB „Alvitransa“, kuri eliminavusi iš susitarimų atsakovo V. P. įmonę, 2012-06-12 sudarė susitarimus su įmone „Balagol“. Nors ieškovai įrodinėjo, kad vieni kitiems atlygino žalą, dėl krovinio konfiskavimo, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų kategoriškos išvados daryti negalima. 2013-04-22 byloje pateikta auditoriaus ataskaita, tarp UAB „Alvitransa“ ir įmonės „Balagol“ pasirašytuose skolų įskaitymų aktuose nurodyta 338 892 Lt suma neatitinka UAB „Alvitransa“ 2012-12-31 balanse nurodytų galutinių sumų (balanse nurodytos gautinos sumos 48 628 Lt). Be to, šie aktai nepatvirtina, kad jai buvo įskaitytos 2012-06-12 susitarime dėl žalos atlyginimo nurodytos sumos (t. 2, b.l. 75-78). Teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškinį atsakovui V. P. firmai pareiškė netinkamas ieškovas, kadangi žalą galimai atlygino ne įmonė „Balagol“ ar UAB „Alviransa“, o individualus verslininkas L. A. P., kuris šioje byloje atsakovui jokio ieškinio nereiškia. Kitų asmenų (ekspeditorių, agentų, komisionierių ir pan.) teisės pareikšti ieškinį gali būti pripažintos tuo atveju, jei sutarties įgaliotas asmuo perleido jiems savo teises. Byloje duomenų apie tai, kad tarp privataus verslininko ir įmonių, kurios vėliau vykdė pervežimą būtų sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys nėra. Jei nėra rašytinės reikalavimo perleidimo sutarties (krovinio savininkas neperleido šios teisės ekspeditoriui), ekspeditorius negali pareikšti ieškinio, jei jis nėra atlyginęs savininkui prarasto ar sugadinto krovinio vertės. Ši nuostata grindžiama bendraisiais padarytos žalos atlyginimo pagrindais, vienas iš jų – žalos (nuostolių) realumas, t.y. materialinių vertybių, priklausančių asmeniui, kuris kreipiasi dėl nuostolių atlyginimo, sumažėjimas. Teismui nebuvo pateikti duomenys, jog privatus verslininkas žalą atlygino.

Kadangi nagrinėjamoje byloje iškilo ir įrodymų vertinimo klausimas, teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011

Tarp šalių ginčo dėl to, jog tarp šalių teisiniams santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos nėra, kadangi buvo vežama kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, šalys yra CMR konvencijos narės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė įmonė „Balagol“ reikšdama ieškinį, dėl 41427,87 Lt žalos atlyginimo yra praleidusi CMR konvencijos 32 str. įtvirtintą vienerių metų ieškinio senatį, kurią šioje byloje prašo taikyti atsakovas. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad krovinys į muitinę buvo pristatytas 2011-11-29, o 2011 m. gruodžio 23 d. Minsko m. Oktiabrskij rajono teismo nutarimu ginčo krovinys buvo konfiskuotas, todėl teisė reikšti ieškinį buvo iki 2012-11-29 arba iki 2011-12-23 t.y. teismo sprendimo, tačiau abiem atvejais terminas reikšti ieškininį yra praleistas, nes ieškinys pareikštas tik 2013-07-12, t.y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovas V. P. firma iš ieškovo UAB „Alvitransa“ prašė priteisti 2572,34 skolą, 93,63 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2572,34 Lt sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinio reikalavimą dėl nesumokėtos sumos už krovinio vežimą, atsakovė V. P. įmonė teismui pateikė 2013-08-16.

Ieškovai šiam atsakovės reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydami kad atsakovė CMR konvencijos 32 str. 1 d. c) p. nuostatomis praleido vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti praėjus 3 mėnesiams po vežimo sutarties Nr. 28.11.2011 (2011-11-25) pasirašymo. Taigi, ieškinio pareiškimo šiam atsakovo V. P. firmos reikalavimui terminas baigėsi 2013-02-26.

Vien ši aplinkybė leidžia teismui nenagrinėti, tiek ieškovo įmonės “Balagol”, tiek atsakovo V. P. firmos pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė įmonė “Balagol” , tiek UAB “Alvitransa” neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo į V. P. firmą, aukščiau aptartais motyvais, nes žalą dėl krovinio, to krovinio gavėjui ODO “Klontin”, pagal teismo sprendimą yra atlyginęs individualus verslininkas L. A. P., o jis šioje byloje atsakovui jokio reikalavimo nereiškia, nežiūrint į tai, kad jis yra susijęs su kitais ieškinį byloje reiškusiais ieškovais, be to atsižvelgiant į tai, kad įmonė „Balagol“ ieškinį reiškė praleidusi ieškinio senaties terminus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti objektyvūs, neginčijami įrodymai, kad pagal šalių susitarimus buvo įvykdyti tarpusavio atsiskaitymai, bei skolų sudengimai, teismas ieškinį, bei priešieškinį atmeta.

Visi kiti ieškinio reikalavimai, dėl pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-02-10 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį Nr. 7KV-534); pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius : 2012-02-15 tarp V. P. firmos ir IĮ „Sunkūs ratai" sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria V. P. firma pardavė IĮ „Sunkūs ratai" krovininį vilkiką „Volvo FH 12", ir puspriekabę Burg (duomenys neskelbtini), 2012-02-21 tarp V. P. firmos ir UAB „Partrans", kuria V. P. firma pardavė UAB „Partrans" krovininį sunkvežimį „Volvo FL614", 2012-03-01 su atsakovu UAB „Partrans", kuria P. firma (pardavėjas) pardavė atsakovui UAB „Partrans" krovininį sunkvežimį „MAN 8.150", v/n (duomenys neskelbtini) yra išvestiniai, tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl žalos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė pagrindinį ieškinio reikalavimą, dėl aukščiau aptartų motyvų, sudarytos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, o taip pat ginčijamų transporto priemonių pirkimo –pardavimo sutarčių sudarymo pagrįstumo neanalizuoja.

Dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismui atmetus ieškinį ir priešieškinį šioje byloje, ieškovams UAB „Alvitransa“ ir Privačiai transporto – ekspedicinei unitarinei įmonei „Balagol“ ir atsakovams V. P. firmai, V. P., patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingų šalių nepriteistinos (CPK 93 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovų UAB „Alvitransa“ ir Privačios transporto – ekspedicinės unitarinės įmonės „Balagol“ priteistina 855,00 Lt bylinėjimosi išlaidų „Sunkūs Ratai“ IĮ naudai (CPK 93 str.) ir 950,00 Lt žyminio mokesčio valstybei, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2014-03-25 nutartimi (CPK 96 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 91,45 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, atmetus ieškinį ir priešieškinį priteistinos iš ieškovų ir atsakovo V. P. firmos, iš kiekvieno po 30,49 Lt (CPK 96 str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str.

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Alvitransa“, į.k. 302662767, ir Privačios transporto – ekspedicinės unitarinės įmonės „Balagol“, į.k. 190958178, iš kiekvieno po 427,50 Lt (keturis šimtus dvidešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės IĮ „Sunkūs ratai“, į.k. 300582183, naudai.

Priteisti iš UAB „Alvitransa“, į.k. 302662767, ir Privačios transporto – ekspedicinės unitarinės įmonės „Balagol“, į.k. 190958178, iš kiekvieno po 475,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio, 30,49 Lt (trisdešimt litų 49 ct) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. P. firmos, į.k. 234668250, 30,49 Lt (trisdešimt litų 49 ct) pašto išlaidų valstybei.

Žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė