Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos (toliau – Valdyba) pateiktą teikimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valdybos Vilniaus skyriaus vedėjas Svajūnas Juodagalvis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su teikimu priimti naują sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-153-885/2025, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu S. L. (S. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 3 dalį. Teikime yra nurodyta, jog teismas nusprendė mobiliojo ryšio telefoną REDMI A3 ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį grąžinti jų savininkui, tačiau iki šiol savininkas minėtų daiktų neatsiėmė bei nepranešė, dėl kokios priežasties jų neatsiima. Dėl to manytina, kad šie daiktai tapo nebereikalingi, todėl nėra tikslinga juos ilgiau saugoti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas

Susipažinus su teismui teikimo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-153-885/2025 medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta mobiliojo ryšio telefoną „Redmi A3“ bei 2024 m. liepos 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus Valdybos Vilniaus skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. L.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalis numato, kad klausimas dėl vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Remiantis BPK 361 straipsniu, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje. Nors šiuo atveju pirmiau nurodytų daiktinių įrodymų klausimas yra išspręstas 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, tačiau iš gauto Valdybos teikimo matyti, jog būtinas papildomas nurodyto klausimo išsprendimas, kadangi minėti daiktai nebuvo atsiimti.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti tai, kad S. L. ir jo gynėjas advokatas dalyvavo paskutiniame teisiamajame posėdyje, žinojo ir apie nuosprendžio paskelbimo datą bei laiką, taigi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis nežinojo apie jam grąžintinus daiktus. Be to, įvertinus tai, kad S. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, sutiktina su Valdybos pozicija, jog pirmiau nurodyti daiktai – mobiliojo ryšio telefonas bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis – yra nuteistajam nereikalingi.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba jie gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Prašymas grąžinti S. L. priklausančius daiktus šiuo atveju gautas nebuvo, dėl to priimtinas sprendimas šiuos daiktus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriaus vedėjo teikimą tenkinti.

Daiktus, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Vilniaus skyriuje – mobiliojo ryšio telefoną „Redmi A3“ ir 2024 m. liepos 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį – sunaikinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.