Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mūsų laikas“ atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Taurega“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas A. V. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nėra žinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant nepateikta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 124 straipsnis 4 dalis, 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pirminis nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios teises perėmė ieškovė, ir atsakovė 2016 m. gruodžio 14 d. sudarė dalies žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovei perduota valdyti ir naudoti nuomos teise dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomojamos žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini) nuomojamos žemės sklypo dalies plotas 150 kv. m., o atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi nuomojamu žemės sklypu laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei be nuomotojo raštiško leidimo, nesubnuomoti žemės sklypo tretiesiems asmenims (Sutarties 3.3 punktas, 3.7 punktas). Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų nemokėjo, todėl susidarė 1655,33 Eur skola, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjo 2019 m. gegužės 17 d.) priteisė ieškovei. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu informavo atsakovę, jog Sutartis vienašališkai anksčiau termino nutraukiama dėl atsakovės kaltės, Sutarties nutraukimo datą nurodant 2019 m. rugsėjo 19 d., bei įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po Sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 m. spalio 9 d., atlaisvinti išnuomotą žemės sklypą bei nusikelti iš žemės sklypo visus laikinus statinius, esančius žemės sklype. Pranešimas atsakovei išsiųstas registruotu laišku 2019 m. rugpjūčio 19 d. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. pretenzija kreipėsi į ieškovę, kurioje nurodė, kad nėra jokio pagrindo Sutartį nutraukti 6.2 ir 6.3 punktų pagrindais, kadangi atsakovė žemės sklypu naudojasi pagal paskirtį, išsinuomoto žemės sklypo būklė nėra bloginama, jokių pretenzijų dėl to, atsakovė nėra gavusi, žemės sklypo niekam nesubnuomoja, visa pagal Sutartį susidariusi skola buvo sumokėta. Pažymėjo, kad ieškovės leidimu, ant žemės sklypo buvo pastatytas atsakovei nuosavybės teise priklausantis laikinas statinys iš jūrinių konteinerių, kuriame atsakovė jau ne vienerius metus vykdo veiklą, kuri taip pat apima ir nuosavybės teise turimų patalpų nuomos veiklą, taigi atsakovė yra išnuomojusi dalį savo nuosavybės teise valdomo statinio, nesuteikiant nuomininkui jokių nuomos teisių į žemės sklypą. Atsakovė nėra sudariusi jokių žemės sklypo subnuomos sutarčių. Ieškovė Sutartimi įsipareigojo iki 2025 m. spalio 1 d. leisti atsakovei nuomos teise naudotis žemės sklypo dalimi, ant išsinuomoto žemės sklypo pastatyti laikiną statinį ir netrukdomai juo naudotis, nevaržyti teisėtai vykdomos veiklos (Sutarties 2.4 ir 2.6 punktai). Atsakovė prašė atsisakyti nuo pranešime nurodytų neteisėtų ketinimų taikyti Sutarties 6.3 punktą ir vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau termino. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad savo pozicijos nekeis bei įpareigojo atsakovę iki 2019 m. spalio 9 d. apleisti žemės sklypą ir nusikelti visus laikinus statinius. Atsakovė iš nuomojamo žemės sklypo neišsikraustė, žemės sklypas nėra perduotas ieškovei, žemės sklype liko atsakovei priklausantys daiktai – laikini statiniai 8 metaliniai konteineriai.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti ir ši teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnis). Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Esant nurodytai teismų praktikai, matyti, kad ieškovė turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teisę reikšti negatorinį ieškinį.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pirminis nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios teises perėmė ieškovė, ir atsakovė 2016 m. gruodžio 14 d. sudarė dalies žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovei perduota valdyti ir naudoti nuomos teise dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomojamos žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini) nuomojamos žemės sklypo dalies plotas 150 kv. m., o atsakovė įsipareigojo už naudojimąsi nuomojamu žemės sklypu laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei be nuomotojo raštiško leidimo, nesubnuomoti žemės sklypo tretiesiems asmenims (Sutarties 3.3 punktas, 3.7 punktas). Atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai anksčiau termino nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės, Sutarties nutraukimo datą nurodant 2019 m. rugsėjo 19 d., bei įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po Sutarties nutraukimo, t. y. iki 2019 m. spalio 9 d., atlaisvinti išnuomotą žemės sklypą bei nusikelti iš žemės sklypo visus laikinus statinius, esančius žemės sklype. Pažymėtina, kad duomenų, jog atsakovė ginčijo ar ginčija sutarties nutraukimą teismine tvarka, byloje nepateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas bylos nagrinėjimo metu užtikrino visoms šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgdamas į šį principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, tai yra vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, tai yra turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Pažymėtina, kad teismas viso bylos nagrinėjimo metu leido šalims neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovei visais žinomais adresais bei elektroninio pašto adresais, nurodytais Juridinių asmenų registre bei viešojoje erdvėje, ir tik po to įteikė procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 4 dalyje bei 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį, savo argumentų bei įrodymų byloje neteikė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog neįrodyta, jog atsakovė elgiasi teisėtai, tai yra neužima ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies, taip pat neįrodyta aplinkybė, jog atsakovė turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (CPK 178, 185 straipsniai).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos, todėl ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas, atsakovė iškeldintina su visais jos nuosavybės teise valdomais daiktais (laikinais statiniais – 8 metaliniais konteineriais) iš užimamos dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini).

Patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis. Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė duomenų nepateikė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę UAB „Taurega“ su visais jos nuosavybės teise valdomais daiktais (laikinais statiniais – 8 metaliniais konteineriais) iš užimamos dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „Taurega“ 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Mūsų laikas“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.