Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-03-17 · Civilinė byla Nr. e2S-276-856/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
e2S-276-856/2021
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00041-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Agrotytuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-276-856/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00041-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrotytuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1181-291/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrotytuva“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Š. ir akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrotytuva“ pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020-11-06 patvarkymą dėl dalies areštuoto turto įkainojimo, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo ir ant žemės sklypo esančių statinių realizavimo kartu su žemės sklypu, Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2020-12-09 patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl UAB „Agrotytuva“ priklausančio nekilnojamojo turto: 1) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) malkinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9) viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10) kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, arba sustabdyti 2020-12-09 patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą dalyje – atšaukti paskelbtas UAB „Agrotytuva“ aukščiau nurodyto turto varžytines, kol bus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas atitinkanti parduodamo turto kaina; skirti šio nekilnojamojo turto ekspertizę rinkos vertei nustatyti bei atleisti nuo mokesčio už ekspertizės atlikimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. 2021-01-20 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino. Patvarkyme nurodė, kad vykdo Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-12-12, dėl 125 612,15 Eur skolos išieškojimo išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ naudai. 2020-02-25 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas UAB „Agrotytuva“ priklausantis ir AB „Šiaulių bankas“ įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

3. 2020-05-25 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo ir turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkainotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. 2020-11-06 priimtas patvarkymas dėl dalies areštuoto turto įkainojimo, turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinimo ir ant žemės sklypo esančių statinių realizavimo kartu su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors skolininkė skunde išreiškė nesutinkanti su antstolio nustatyta turto verte, įrodymų, pagrindžiančių neatitikimą nustatytai turto vertei, nepateikė, be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Agrotytuva“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinant įkeistą turtą.

6. Teismas sprendė, kad nors skolininkė ir nurodė, jog į turtą investavo 12 000 Eur, buvo atliekami gyvenamojo namo fasado, vidaus atnaujinimo darbai, sutvarkytas gerbūvis, įrengti takai ir kt., be to, laikotarpiu nuo 2017 m. II ketvirčio iki 2020 m. IV ketvirčio nekilnojamojo turto rinkos kaina pagal bendrus rodiklius taip pat išaugo, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2017-04-21 žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad visų ant žemės sklypo stovinčių statinių rinkos vertė (kaina) yra 500 Eur.

8. Teismas vertino, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog antstolio nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta, per maža ir (ar) nėra maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje tokio turto kainai.

9. Teismas pažymėjo, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, ir priešingai, nesant paklausos, turto vertė krinta iki tokios kainos, kuri sudomina pirkėją.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Agrotytuva“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai kaip reikšmingą antstolės nurodytą aplinkybę vertino tai, kad 2017-04-21 žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog visų ant žemės sklypo stovinčių statinių rinkos vertė yra 500 Eur. Antstolės pareiga buvo turtą įkainoti laisvosios turto rinkos kaina, t. y. apskaičiuoti pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, o ne vadovautis 2017-04-21 sudaryto sandorio turiniu – kaina. Remiantis tuo, pareiškėja pagrįstai mano, jog 2017-04-21 pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta visų ant žemės sklypo stovinčių statinių rinkos kaina 500 Eur, antstolei nustatinėjant turto rinkos kainą, jokios teisinės reikšmės neturi ir negalėjo turėti. Kartu pažymi, jog tam tikru metu kiekvienas sudarytas sandoris yra individualus ir jo sudarymas už tam tikrą kainą yra nulemtas įvairių veiksnių, tuo metu egzistavusių sąlygų, derybinių įgūdžių, šalių interesų ir kt. Turtas buvo įsigytas iš pareiškėjos vadovo (duomenys neskelbtini) artimų giminaičių, kas sudarė galimybę šį turtą įsigyti už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, kadangi giminaičių vienas prioritetų buvo turtą perleisti į pažįstamo asmens rankas. Todėl aplinkybė, kad 2017-04-21 pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta visų ant žemės sklypo stovinčių statinių rinkos kaina yra 500 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, jog turto rinkos kaina antstolės yra nustatyta teisinga.

10.2. Pareiškėja neginčija, jog antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė pareiškėjai pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius neteisingą turto vertės nustatymą, kurį atliko antstolė. Tačiau, pareiškėja dalį antstolės nurodytų duomenų negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių - duomenys nebuvo išsaugoti arba nebuvo galimybių jų taip greit pateikti kaip antstolė prašė. Vienas iš antstolės prašymų buvo pateikti foto fiksacijas, kaip šiuo metu atrodo turtas. Pareiškėja antstolei pateikė raštą, prie kurio pridėjo duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjos vadovas, vienintelis šiuo metu įmonėje esantis asmuo, dėl lūžusios rankos yra nedarbingume ir jo judėjimo galimybės akivaizdžiai yra apribotos (Priedas Nr. 1). Todėl pareiškėja dėl vadovo sveikatos būklės pateikti prašomų foto fiksacijų per antstolės nustatytą tik 7 dienų terminą galimybių neturėjo. Atsiradus galimybei, pareiškėjos vadovas nuvyko į turto vietą, tačiau dėl gausaus Lietuvoje iškritusio sniego foto fiksacijų, kurios atskleistų turto būklės pagerinimus, gerbūvį, į kurį ir buvo investuota didžioji dalis lėšų, padaryti dėl objektyvių priežasčių negalėjo.

10.3. Patvarkymu antstolė prašė pateikti informaciją patvirtinantį teiginį, kad dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė. Pareiškėja argumentus, jog dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė, antstolei grindė viešai skelbiamais duomenis apie nekilnojamojo turto rinkos pokyčius (https://www.registrucentras.It/p/1082#one, https://www.ober-haus.lt/rinkos-apzvalgos). Taip pat remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis yra matomas ženklus nekilnojamojo turto kainų augimas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2020 m rugsėjo mėnesio. Todėl akivaizdu, jog ir pareiškėjai priklausančio turto vertė turėjo augti atitinkamai rinkos pokyčiams, o ne iš esmės išlikti tapati 2017-04-21 pirkimo - pardavimo sandorio kainai.

10.4. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, jog turto vidutinės rinkos vertės nustatymo būdas: masinis vertinimas. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaitose nurodoma, jog nekilnojamojo turto masinis vertinimas - nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Masinis vertinimas, kurio rezultatas – vertės apskaičiavimo modelis (formulė), imituojantis paklausos ir pasiūlos faktorių veikimą didelėje teritorijoje, leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais, taikant unifikuotas ir kompiuterizuotas statistinės analizės bei vertinimo procedūras, įvertinti didelį kiekį turto objektų. Dėl šių savybių, taip pat nedidelių kaštų ir atitikimo bendriesiems socialinio teisingumo, skaidrumo bei gero administravimo principams, toks vertinimo būdas taikomas mokesčiams ir kitoms valstybės reikmėms.

10.5. Įvertinus masinio vertinimo būdą bei paskirtį yra akivaizdu, jog masinio vertinimo pagrindu gauta turto rinkos kaina nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolė, vadovaudamasi nurodomais masinio vertinimo duomenimis, tinkamai įvykdė savo įstatyminę pareigą, t. y. turtą įkainojo objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Masinio vertinimo pagrindu gautą rinkos kainos neatitikimą individualaus turto vieneto vertinimui iliustruoja ir kiti viešai prieinami duomenys ir skelbimai. Iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo aruodas.lt yra matyti, jog visai šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo šiai dienai yra parduodamas gerokai mažesnio ploto žemės sklypas su dar senesnės statybos mediniu namu, kurio bendra kaina 75 000 Eur (https://www.aruodas.lt/sodvbos/kelmeie/padubvsio-k/?FBuildinqType=summerhouse, Priedas Nr. 2), kai tuo tarpu iš VĮ Registrų centras skelbiamo masinio vertinimo, minėto parduodamo sklypo kaina (be namo) nurodoma tik 25 000 Eur (Priedas Nr. 3). Šios aplinkybės aiškiai iliustruoja, kaip ženkliai skiriasi masinio vertinimo būdu apskaičiuota rinkos kaina nuo individualaus turto vieneto realios rinkos kainos. Neabejotina, jog analogiška situacija yra ir su pareiškėjai priklausančiu turtu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad antstolės nustatyta turto rinkos kaina pagal VĮ Registrų centro pateikiamą turto rinkos masinio vertinimo vertę, yra neobjektyvi ir negali būti laikoma teisinga, atitinkanti maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje tokio turto kainai. Be to, masinio vertinimo kriterijai, taikomi turtui, esančiam kaimo vietovėse ir nutolusiuose nuo didmiesčių, yra itin žemi ir dažnu atveju prasilenkia su tikrąją rinkos kaina, kuri yra ženkliai didesnė. Areštuotas turtas dėl teritorijos dydžio, šalia esančio miško, savo vietos (kraštovaizdžio) ir veiklos (rekreacijos) galimybių esmingai įtakoja turto kainą, todėl rinkos kainą nustatinėjant masinio vertinimo duomenimis būtų objektyviai neteisinga ir itin neatsakinga.

10.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, jog priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų; priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00).

10.7. Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, patikimiausias būdas turto rinkos vertei nustatyti yra ekspertizė. Lietuvos teismų praktikoje pripažinta, jog kilus ginčui dėl turto vertės, teismas turi skirti ekspertizę jo rinkos kainai nustatyti, ir tik ekspertizei nustačius realią to meto ginčo objekto kainą, atsirastų objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Tai, ar tinkama ir atitinkanti rinkos kainas parduodamo daikto vertė turėjo būti didesnė, galima sužinoti tik paskyrus ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktas numato, jog nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, turto vertintojas nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ekspertas yra aukščiausią kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Akivaizdu, jog tik ekspertizė yra tinkamas būdas objektyviai ir nešališkai nustatyti realią turto rinkos kainą, leidžiantis efektyviai bei skaidriai realizuoti parduodamą skolininko turtą.

10.8. Būtina įvertinti tai, jog dėl COVID-19 grėsmės ir paskelbto karantino, ekonomikos staigių neigiamų pokyčių prognozių, judėjimo ribojimo tarp savivaldybių, tikėtina, kad varžytynėse didelė dalis potencialių pirkėjų susilaikys nuo dalyvavimo varžytinėse, nes neturės galimybių atvykti į vietą apžiūrėti turto ir jo įvertinti, o tai reiškia, jog esant nepagrįstai mažai turto rinkos kainai bei mažam konkurencingumui tarp dalyvių, yra reali grėsmė, kad turtas bus parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir net nesieks antstolės nustatytos rinkos kainos. Kaip matyti, pati antstolė nėra mačiusi parduodamo turto, neturi jokių turto foto fiksacijų, o tai reiškia, kad dalyviams pateikiama informacija apie parduodamą turtą yra tik tokia, kokia matoma registruose, tačiau ne faktinė turto būklė. Paskyrus ekspertizę ne tik būtų įvertinta reali turto rinkos kaina, bet ir suteiktų potencialiems pirkėjams išsamią ir detalią informaciją, kas, tikėtina, padidintų varžytinių dalyvių skaičių, o kartu ir padidintų tikimybę turtą parduoti už rinkos ar didesnę kainą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo atstovė pateikė deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kad su verte nesutinka, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

11.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių. Tik tuomet, jeigu, pvz., skolininkas nesumoka būtinų sumų už ekspertizės atlikimą ir nėra teisinio pagrindo jų nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis turi teisę, o ne pareigą, savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Be to, įstatymas suteikia antstoliui teisę, o ne pareigą, kreiptis į turto vertės nustatymo ekspertus tik esant motyvuotiems skolininko prieštaravimams ir jeigu jis pats abejoja dėl tikrosios turto vertės. Šiuo atveju nustatyta turto rinkos vertė abejonių antstolei nekelia.

11.3. 2021-01-11 pareiškėjos atstovei advokatei D. D. buvo išsiųstas patvarkymas dėl papildomos informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme nurodyta iki 2021-01-18 įskaitytinai pateikti antstolei dokumentų kopijas/informaciją, patvirtinančias teiginį, kad pareiškėja investavo papildomas lėšas, t. y. 12 000 Eur, ir dėl šios priežasties buvo atnaujinta ir pagerinta turto būklė, taip pat pateikti nekilnojamojo turto nuotraukas bei, esant galimybei (turint nuotraukas), pateikti nekilnojamojo turto nuotraukas iki turto atnaujinimo ir pagerinimo. Taip pat patvarkyme nurodyta iki 2021-01-18 įskaitytinai pateikti antstolei dokumentų kopijas/informaciją, patvirtinančią teiginį, kad dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos rodiklių išaugimo padidėjo ir nekilnojamojo turto rinkos vertė, t. y. šiuo atveju galima pateikti paskaičiavimus, turto vertinimą ir kitus kriterijus, patvirtinančius neteisingą turto vertės nustatymą, kurį atliko antstolė. Per nustatytą terminą prašoma informacija gauta nebuvo. Prie atskirojo skundo pridėtas pareiškėjos atstovės 2021-01-18 raštas dėl dokumentų pateikimo antstolės kontoroje gautas nebuvo.

11.4. Pareiškėja (jo atstovė), teikdami skundą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų, taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, savo nesutikimą dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės grindžia iš esmės remdamasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

11.5. Objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kita vertus, jei pareiškėja yra įsitikinusi, kad turto rinkos vertė yra kitokia, ji gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kas iki šiol nėra padaryta, nors ši teisė buvo išaiškinta. Į vykdomąją bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog antstolės atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, nepateikta įrodymų apie tai, jog nekilnojamojo turto kaina yra per žema.

11.6. Turto varžytynės buvo atšauktos likus nepilnai dienai iki varžytynių pabaigos. Varžytynėse, kurių pradinė kaina buvo 21 280 Eur, nebuvo užsiregistravęs nei vienas varžytynių dalyvis. Turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi, įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu turto kaina negali būti neprotingai aukšta, įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

13. Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

14. Iš Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2021-01-07 teisėjo rezoliucija priimtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties įžanginės dalies nustatyta, kad teismas skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

15. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

16. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamu atveju apie teismo posėdžio, kuriame rašytinio proceso tvarka turėjo būti nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį nebuvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį būtų pranešta kitu būdu. Nors apeliantė atskiruoju skundu šiuo aspektu nekvestionuoja skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, tačiau įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarka, todėl tinkamai neinformavus byloje dalyvaujančių asmenų apie teismo posėdį, šis procesinis pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Juolab svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė naujus rašytinius įrodymus, susijusius su turto vertės nustatymu, (2021-01-18 raštas antstolei dėl dokumentų pateikimo su priedais, duomenys iš portalų), kurie nebuvo tirti ir vertinami pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nepranešus apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką, pareiškėjai buvo apribotos galimybės laiku pateikti minėtus rašytinius įrodymus, kuriais pareiškėja siekia įrodinėti savo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principo. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

18. Teisės būti išklausytam, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus ir naudotis kitomis įstatyme įtvirtintomis teisėmis. Aptariamų principų nesilaikymas gali lemti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį palyginus su oponentu (žr., Kress prieš Prancūziją [DK], Nr. 39594/98, 72 par., ECHR 2001-VI).

19. Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatytą pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą bei teismo sudėtį tvarka, suvaržė byloje dalyvaujantiems asmenims suteiktą teisę būti išklausytiems, teikti įrodymus. Šis pažeidimas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą. Šio pažeidimo pašalinti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybių, nes tokiu atveju, tirdamas ir vertindamas pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus dėl turto vertės, apeliacinės instancijos teismas veiktų kaip pirmosios instancijos teismas ir būtų apribota byloje dalyvaujančių asmenų teisė į apeliaciją. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė