Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, prašydamas iš atsakovo priteisti 5.500,14 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1654 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (minėtas įsakymas pakeitė 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-38). Atsakovas yra negyvenamųjų patalpų, administracinių, buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovui priklauso 9692/10000 dalis minėtų patalpų. Ieškovas teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytas patalpas ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nurodyto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą, tačiau atsakovas šio pareigos nevykdė, kas sąlygojo, jog už per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas atsakovui susidarė įsiskolinimas. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), šildomos tik 17 kv. m. patalpos. Už tokį patalpų ploto šildymą atsakovas moka tiesiogiai šilumos energijos tiekėjui, tačiau bendras atsakovui priklausančių patalpų plotas yra 326,55 kv. m., ir ieškovas neteisėtai reikalauja mokėti už visą 326,55 kv. m. ploto šilumos ūkio priežiūrą. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas teigė, esą atsakovo prievolė sumokėti ieškovui skolą apibrėžta ne sutartyje, bet teisės aktuose, tačiau nenurodė konkrečių teisės normų, kuriose yra įtvirtinti ieškovo taikomi tarifai. Pažymėjo, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo mokėti už „administravimą“ „namo techninę priežiūrą (eksploataciją)“, „šilumos ūkio priežiūrą“, už konkrečias paslaugas, pavyzdžiui, „šalto vandens tiekimo ir kanalizavimo sistemų remontą“, „staliaus darbus“, „kitus darbus“, „elektros instaliacijos remonto darbus“, todėl ieškovas privalo nurodyti šių sumų apskaičiavimo pagrindą, atskleisti, kaip naudojamos lėšos. Ieškovas taip pat reikalauja iš atsakovo mokėti už „bendrąją elektrą“, tačiau, atsakovo nuomone, atkreiptinas dėmesys į du aspektus: pirma, dažnai sumos už „bendrąją elektrą“ yra visiškai tapačios kelis mėnesius iš eilės, antra, kai bendriesiems poreikiams namui skiriama net 329,06 Eur neskaitant PVM per mėnesį, kyla abejonių dėl skaičiavimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo UAB „Antakalnio būtas“ naudai 5.499,74 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5.499,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 125,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė: Ieškovas, detalizuodamas skolos paskaičiavimą, pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose išskirta įsiskolinimai už: administravimo paslaugas – 690,42 Eur; bendro naudojimo objektų nuolatiną techninę priežiūrą – 1.982,94 Eur; namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – 1.163,52 Eur; elektrą bendram naudojimui – 867, 34 Eur; remonto darbus – 795,52 Eur. Atsakovas, iš dalies sutikdamas su ieškovo paskaičiuotų išlaidų dydžiu ir tarifais, pasisakė, jog administravimo išlaidos yra nepagrįstai didelės, administratorius nepagrįstai skaičiuoja išlaidas nuo 316,50 kv. m., o ne nuo 17 kv. m. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko, kadangi pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovui A. K. ginčo laikotarpiu priklausė 9692/10000 dalis negyvenamųjų patalpų, administracinių, buitinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 326,50 kv. m. Vilniaus miesto savivaldybei priklausė 308/10000. 9692/10000 dalis negyvenamųjų patalpų, administracinių, buitinių patalpų bendrame 326,55 kv. m. patalpų plote sudaro 316,50 kv. m., kurios priklausė atsakovui, o 10,05 kv. m. - Vilniaus miesto savivaldybei. 2000-09-15 atsiskaitymo už daugiabučiame gyvenamajame name esančių negyvenamų patalpų šildymą sutarties 1.1 punkte nurodytas šildomų patalpų plotas - 17 kv. m. nelaikytinas plotu, nuo kurio paskaičiuojamos administravimo išlaidos. Minėta sutartimi sutarties šalys susitarė dėl 17 kv. m. ploto šildymo, tačiau šios paslaugos tiekimas ir sutartyje nurodytas šildomų patalpų dydis nekeičia viešojo registro duomenų, kuriuose įregistruotas atsakovui A. K. ginčo laikotarpiu priklausiusių patalpų dalys ir plotas, kadangi visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, teismo sprendimu, ieškovas tinkamai, vadovaudamasis viešo registro duomenimis, paskaičiavo atsakovui priklausiusių patalpų plotą. Tai, kad atsakovas bendrabučio tipo pastate galimai nesinaudojo kitomis patalpomis, neturi teisinės reikšmės jo įstatyminei pareigai proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo patalpoms išlaikyti, nes jis, kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai, yra šių patalpų bendraturtis. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (2014 m. gruodžio 7 d.), (duomenys neskelbtini), namo bendras plotas yra 4084,03 kv. m., rūsio plotas - 146,46 kv. m., naudingas plotas - 3321,30 kv. m. Pagal į bylą pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučių namų, ataskaitas už laikotarpius nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 14 d. ieškovas buvo nurodęs namo bendrą plotą 4089,88 kv. m., naudingą plotą 3323,89 kv. m., tačiau namo bendro ploto neatitikimas - 5,85 kv. m., o naudingo ploto - 2,59 kv. m. jokios įtakos skolos už remonto darbus paskaičiavimui neturi. Ieškovas į bylą pateikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitas už 2010 ir 2011 metus, kurios teiktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyti administravimo tarifų dydžiai: 2009 m. rugsėjo iki 2012 m. vasario mėn. - 0,0316 Eur be PVM; nuo 2012 m. kovo iki 2014 m. vasario mėn. - 0,0311 Eur be PVM; nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. - 0,0359 Eur be PVM. Duomenų, kad ieškovas būtų pritaikęs netinkamo dydžio tarifą byloje nėra. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, ieškovui iš atsakovo priteisė 690,42 Eur skolą už administravimo paslaugas. Atsakovas 1.163,52 Eur įsiskolinimo už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei 867,34 Eur įsiskolinimo už elektrą bendro naudojimo patalpoms neneigė, pasisakydamas, jog tiek namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslauga, tiek elektros apšvietimas buvo teiktas, tačiau pastarojo nuomone, turėtų būti priteista po 10 procentų ieškovo reikalaujamų sumų bei pasisakė, kad pagal pastate esamų elektros lempučių kiekį tokio dydžio įsiskolinimas negalėtų būti. Atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimo bei jo įrodymų, patvirtinančių jo nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, byloje nesant duomenų, kad šios išlaidos patirtos kurio nors bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, ieškovo reikalavimai priteisti 1.163,52 Eur įsiskolinimo už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei 867,34 Eur įsiskolinimo už elektrą bendro naudojimo patalpoms, buvo patenkinti (CPK 178 str.). 2009 m. spalio mėn. buvo atlikti šalto vandens tiekimo ir kanalizavimo sistemų remonto darbai, 2010 m. kovo mėn. - staliaus darbai (langų stiklinimas), 2010 m. kovo mėn. atlikti rūsio valymo darbai, 2010 m. balandžio mėn. - elektros instaliacijos darbai, 2010 m. rugpjūčio mėn. elektros instaliacijos remontas, 2011 m. vasario mėn. vamzdžių keitimas, 2011 m. vasario mėn. - elektros instaliacijos darbai, 2011 m. kovo mėn. - šildymo sistemos remontas, 2011 m. liepos mėn. - šildymo sistemos remontas, 2012 m. vasario mėn. - vamzdžių keitimo darbai ir šalto vandens ir kanalizacijos remonto darbai, 2013 m. birželio mėn. - vamzdynų keitimo darbai, 2013 m. liepos mėn. - ventilių keitimo ir šalto vandens vamzdynų remontas, 2013 m. rugpjūčio mėn. avarinės tarnybos paslaugos, 2013 m. rugpjūčio mėn. šalto vandens ir kanalizacijos remontas, 2013 m. rugsėjo mėn. kanalizacijos valymas, 2013 m. spalio mėn. kanalizacijos valymas, 2013 m. lapkričio mėn. kanalizacijos valymas, 2013 m. gruodžio mėn. - langų stiklinimas ir stogo dalies remontas, 2013 m. sausio mėn. kanalizacijos valymo darbai ir šalto vandens tiekimo bei kanalizavimo sistemų remontas, 2014 m. vasario mėn. - šildymo sistemos remonto darbai, spynos remonto darbai, avarinės tarnybos paslaugos, šviestuvų remonto darbai, 2014 m. kovo mėn. statybos darbai ir kanalizacijos valymo darbai, 2014 m. balandžio mėn. stiklo keitimo darbai ir kanalizacijos valymo darbai. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą 2009-02-27 sutarties Nr. 09-02-42C pagrindu vykdė UAB „Mano būstas“. Tai, kad techninė priežiūra buvo vykdyta patvirtina: bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų ataskaitos; 2012-05-14, 2012-10-05 gyvenamojo namo apžiūros aktai; 2013-02-16, 2013-05-23, 2014-02-20 statinio apžiūros aktai. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog bendrojo naudojimo patalpos buvo avarinės būklės, nusidėvėjusi šių patalpų santechninė įranga, nuotekų sistema bei patvirtina faktą, jog remonto darbai buvo atliekami pastato apžiūros metu identifikavus gyvenamojo namo neatitikimus STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Teismas, įvertinęs nurodytus argumentus ir tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių įsiskolinimo sumokėjimą, ieškovui iš atsakovo priteisė 1.982,94 Eur už bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą,795,52 Eur įsiskolinimo už remonto darbus, iš viso 5.499,74 Eur skolos už ieškovo teiktas administravimo paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir sumažinti priteistą sumą iki 82,04 Eur arba, nustačius CPK 327 str. 1 d. sąlygas, panaikinti minėtą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – anksčiau priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. sprendimu, taip pat 544,50 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme), 302,04 Eur (patirtų antrą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme), 300,00 eurų už apeliacinio skundo surašymą ir 122,00 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Namo apžiūros aktais neįmanoma įrodyti darbų atlikimo, nes apžiūros aktai sudaromi tik dėl apžiūros, o ne dėl techninės priežiūros darbų atlikimo. Apžiūra yra privaloma, bet nepakankama, techninės priežiūros dalis. Apžiūrėjus statinį, reikia imtis apžiūros metu nustatytų trūkumų šalinimo, bet ne pasyviai stebėti. Keturi iš penkių pateiktų apžiūros aktų yra tai, ką Reglamentas įvardija „neeilinėmis apžiūromis“, ir tik viena buvo kasmetinė apžiūra (atlikta 2012 metais po to, kai pirmo teismo proceso metu ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas). Viso už ginčo laikotarpį turėjo būti pateikti 6 kasmetiniai apžiūros aktai, o pateiktas tik 1. Net jeigu būtų sprendžiama, kad šio vienintelio apžiūros akto turinys atitinka kasmetinės apžiūros turinį, trūksta kitų 5 apžiūros aktų, kas vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija (jei šalis slepia, sunaikina ar atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos įrodymas būtų patvirtinęs) įrodo ne vykdytas kasmetines apžiūras, bet priešingai – daugumos jų nebuvimą. Nurodyti dokumentai yra už 2012 - 2015 metų laikotarpius, o ginčas byloje kilo dėl 2009 - 2014 laikotarpio. Tokiu būdu teismas iš dalies remiasi įrodymais už laikotarpį, kuris nėra nagrinėjamas šioje byloje, ir priešingai – nėra nurodomi įrodymai už didesnę dalį laikotarpio. Teismas priėmė sprendimą dėl 2009 - 2014 metų laikotarpio, vadovaudamasis 2011 - 2015 metų įrodymais, ir šis faktas rodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo nustatytų aukštų įrodymų vertinimo standartų. Neįmanoma įrodyti darbų atlikimo vadovaujantis „išlaidų ataskaitomis“. Pirma, šios „išlaidų ataskaitos“ yra dėl 2011 - 2014 metų. Antra, šiose ataskaitose yra tik vienašališkas darbus turėjusio vykdyti rangovo UAB „Mano būstas“ paaiškinimas, esą darbai buvo įvykdyti. Ieškovo samdyti rangovai kažką darė, bet nei pats ieškovas nežino, ką būtent. Ieškovas mėgina įrodyti techninės priežiūros vykdymą abstrakčiais planais ar deklaratyviomis ataskaitomis be jokių individualizuojančių detalių, kurios leistų patikrinti faktinį darbų atlikimą. Todėl šiais dokumentais neįmanoma pagrįsti realiai įvykdytos techninės priežiūros ir papildomų darbų. Teismas, suvokdamas ieškovo teiginių apie atliktą techninę priežiūrą abstraktumą ir deklaratyvumą, priėmė paviršutinišką sprendimą, kuris negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Nepagrįstas yra ginčijamo sprendimo teiginys, kad atsakovas nesiskundė dėl techninės priežiūros. Atsakovas ne tik skundėsi, bet ir atsisakė už techninę priežiūrą mokėti. Šalių neginčijama, kad dėl tų pačių aplinkybių pirmas teismo procesas vyko dar 2011 - 2012 metais ir tuomet ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Atsakovas nemoka ieškovui už techninę priežiūrą nuo 2009 metų, o ieškovas reikalauja mokėti nuo 2009 metų iki 2014 metų. Byloje nėra duomenų apie kartą per mėnesį vykdytą „nuolatinį statinio būklės stebėjimą“ (Reglamento 37.1 punktas) – tokių duomenų nėra apskritai. Vadinasi, byloje nėra įrodymų apie visų 58 ginčo laikotarpio mėnesių nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Jokiame dokumente nėra netiesioginių įrodymų apie šios prievolės vykdymą, o teismo posėdžio metu ieškovo atstovė suabejojo, ar kasmėnesiniai statinio būklės stebėjimai apskritai buvo privalomi. Techninės apžiūros žurnale nėra įrašų apie nuolatinį statinio būklės stebėjimą, nors privalėjo būti. Vadovaujantis Reglamento 44 punktu „statinio būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu aprašomi ir registruojami šiuose dokumentuose <...> nuolatinių stebėjimų - įrašais statinio techninės priežiūros žurnale (2 priedas), pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta, numatomas priemones pastebėtiems defektams pašalinti“. Nuolatinio statinio būklės stebėjimo neatlikimą įrodo 1) įrašų nebuvimas techninės priežiūros žurnale, kuriame tokie įrašai turėjo būti, 2) jokių kitų įrodymų nebuvimas apie nuolatinius stebėjimus, 3) ieškovės atstovės abejonės ar kasmėnesiniai stebėjimai buvo būtini. Nesant stebėjimo, negalėjo būti nustatyti defektai ir negalėjo būti atliktas pastebėtų defektų šalinimas. Byloje yra duomenys apie vieną periodinę (kasmetinę) 2012 metų apžiūrą ir keturias specializuotas apžiūras. Nėra duomenų apie kitų penkių metų periodines kasmetines apžiūras – 2009, 2010, 2011, 2013, 2014 metus. Vadinasi, yra įrodymų tik apie 1 iš 6 periodinę kasmetinę apžiūrą. Taigi, atsakovas neprivalo mokėti už techninę priežiūrą, jeigu ji realiai nėra atlikta. Ieškovas ieškinyje reikalavo iš atsakovo mokėjimo pagal kitokius įkainius, nei nurodyta sutartyse. Ieškovas apmokestino atsakovą keturiais skirtingais tarifais, vidutiniškai (svertinis vidurkis) po 0,22 Lt / kv. m. per visą laikotarpį už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ieškovas apmokestino atsakovą dviem skirtingais tarifais vidutiniškai (svertinis vidurkis) net po 0,38 Lt / kv. m. už techninę priežiūrą ir eksploataciją. Tokiu būdu ieškovas reikalauja mokėti iš atsakovo už techninę priežiūrą viso – po 0,60 Lt / kv. m, nors tai yra dvigubai daugiau, negu nurodyta ieškovo ir rangovo sutartyse. Techninės priežiūros kainų (įkainių, tarifų) klausimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo. Teismas skundžiamame sprendime paminėjo tik tarifą dėl administracinių paslaugų teikimo, dėl kurio ginčo nebuvo. Teismas netinkamai įvertino atsakovo argumentus dėl ploto. Atsakovas minėjo, kad jis valdo 17 kv. m. šildomo ploto ir prašė skaičiuoti jam mokesčius būtent nuo tokio ploto. Tačiau atsakovo esminis argumentas buvo ne tas, kad kitas jo plotas yra nešildomas, ir dėl to esą neapmokestinamas, bet tas, kad pats ieškovas teismo dokumentuose atskleidė, kad „mokesčiai už remonto darbus buvo skaičiuoti namo plotui 3777,11 kv. m.“. Ieškovas rangovui pagal sutartyje įtvirtinus įkainius mokėjo tik už 3260,36 kv. m. Ieškovas neturėtų pats mokėti rangovui už 3260,36 kv. m. ir vėliau pagal tuos pačius sutartyje su rangovu nurodytus įkainius rinkti iš gyventojų jau už didesnį – 3777,11 kv. m. – plotą.Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti skundą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamais šiais argumentais: Duomenų, kad ieškovas būtų skaičiavęs mokesčius, pažeisdamas teisės aktų numatytus reikalavimus, byloje nėra. Tokios nuostatos ir numatytos pareigos atsakovui įrodyti tariamai netinkamai skaičiuojamus mokesčius nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. civilinėje byloje Nr. e2A-2210-661/2016. Mokesčiai už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš kaupiamųjų įmokų, apskaičiuojami pagal šių darbų pirkimo kainą (Nuostatų 8.4. p.). Mokesčiai už kitas suteiktas paslaugas apskaičiuojami pagal su paslaugų teikėjais sudarytas sutartis, o jei šias paslaugas teikia administratorius, – pagal šių paslaugų sąmatą (Nuostatų 8.8. p.). Dėl šių aplinkybių, ieškovo nuomone, atmestinas atsakovo teiginys, kad ieškovo į bylą pateiktos sutartys su tiekėjais pačios savaime neįrodo paslaugų suteikimo fakto, apimties, kainos ir atsiskaitymo. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymą, skolų valdymo ataskaitas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitas, atliktų darbų priėmimo aktus, atliekamos statinio techninės priežiūros aktus, PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad atsakovui realiai buvo suteiktos techninės priežiūros paslaugos. Jeigu atsakovas laikosi nuomonės, kad paslaugos nebuvo teikiamos, privalėjo kreiptis su skundu į administratorių ar administratoriaus priežiūrą vykdančią instituciją – savivaldybę, dėl sankcijų skyrimo administratoriui, tačiau byloje nėra nei vieno dokumento, kuris pagrįstų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų dėl savo nuosavybės išlaikymo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, gavęs iš ieškovo sąskaitas, būtų prašęs pateikti detalų sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų apskaičiavimo pagrindimą. Ieškovas yra pateikęs duomenis apie atsakovui apskaičiuotas mokėti sumas, kuriuose nurodyta, už kokias paslaugas ir kokią sumą atsakovas turi sumokėti. Ieškovas į bylą pateikė remonto darbų atlikimą pagrindžiančius atliktų darbų aktus. Ieškovo į bylą pateikti atliktų darbų aktai pagrindė atsakovui sąskaitose-faktūrose priskaitytų papildomų remonto darbų atlikimą. Ieškovas detalizavo kiekvieną atliktą remonto darbų aktą ir jame nurodytus atliktus darbus, pagrindė, kiekvieną reikalaujamą eilutę bei nurodė, kodėl darbai priskirti kaip papildomi darbai ir apskaičiuoti namo bendraturčiams pagal sąmatinę vertę. Tuo tarpu, atsakovas neanalizavo ieškovo pateiktų dokumentų ir rašytinių paaiškinimų, kodėl, jo nuomone, darbai neturėjo būti papildomai apmokestinami. Iš atsakovui pateiktų sąskaitų matyti, kokius konkrečius bendrosios nuosavybės objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) tarifus taikė UAB „Antakalnio būstas“ konkrečiu skolos laikotarpiu. Atsakovas nepagrindė, jog administratoriaus taikyti techninės priežiūros (eksploatavimo) tarifai būtų viršiję Vilniaus miesto savivaldybės nustatytus maksimalius tokių paslaugų tarifus, nes nepateikė tai pagrindžiančių objektyvių paskaičiavimų, koks, atsakovo nuomone, konkretus tarifo dydis turėjo būti taikomas. Duomenų, kad nurodyti mokesčių tarifai būtų apskaičiuoti neteisingai, atsakovas taip pat nepateikė. Namo plotas aktualus yra tik dėl skaičiuojamų remonto darbų. Formulė pagal kurią yra skirstomi mokesčiai už atliktus darbus – bendra darbų suma / namo plotas x atsakovui nuosavybės teise priklausantis plotas. Ieškovas mokesčius skaičiavo namo plotą nurodant 3777,11 kv. m. Pagal byloje esantį nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog naudingasis namo plotas 3320,48 kv. m., pagrindinis plotas 451,31 kv. m. LR Aplinkos ministro įsakyme dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo nurodyta, jog pagrindinis plotas – negyvenamojo pastato pagrindinei paskirčiai (gamybai, sandėliavimui, mokymui ir t.t.) naudojamų patalpų plotas. Taigi, minėtas plotas įeina į plotą nuo kurio yra skaičiuojami mokesčiai, t. y. 3320,48 + 451,31 = 3771,79 kv .m., neatitikimas gaunas 5,32 kv. m. Tai įtakos atsakovui neturi, nes kuo didesnis namo plotas, tuo mažesni mokesčiai tenka už remonto darbus. Pvz., 2014 m. vasario mėn. atliktų darbų aktas Nr. ST-V14-022423-1, bendra darbų suma 291,79 Lt (84,51 Eur). Skaičiuojama nuo ploto 3777,11 kv. m. – 84,51/3777,11 x 316,50 kv. m. = 7,08 Eur. Skaičiuojama nuo ploto 3771,79 kv. m. – 84,51/3771,79 x 316,50 kv. m. = 7,09 Eur. Kadangi skirtumas tarp nurodytų plotų yra nedidelis, todėl suma skiriasi nežymiai. Taigi, atsakovas nepagrįstai remiasi prielaidomis dėl to, kad administratorius tariamai gauna papildomas sumas. Tokios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju, atsakovas turėjo teisę teikti byloje priešieškinį, t. y. pasinaudoti kitu teisių gynimo būdu, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio nesutikimo argumentus, kurie nepagrįsti jokiais rašytiniais (ar kitokiais leistinais ir pakankamais) įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis, ieškovas UAB „Antakalnio būstas“, būdamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi, teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Tuo tarpu, atsakovas už teikiamas paslaugas mokėti atsisakė. To pasekoje, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovo UAB „Antakalnio būtas“ naudai 5.499,74 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5.499,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 125,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo apeliaciniu skundu bei jo turiniu, sprendžia, kad atsakovas iš esmės ginčija ieškovo atliktus darbus, jų atlikimo kiekius ir faktą. Teisėjų kolegija su minėtais atsakovo argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad buvo suteiktos techninės priežiūros paslaugos. Suteiktų paslaugų faktą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai: sutartys su paslaugų tiekėjais, skolų valdymo ataskaitos, butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu daugiabučiu namu, ataskaitos, atliktų darbų priėmimo aktai, atliekamos statinio techninės priežiūros aktai, PVM sąskaitos-faktūros. Taip pat byloje buvo pateiktas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas. Tai, kad administratorius vykdė jam nustatytą pareigą vykdyti nuolatinę techninę priežiūrą, patvirtina į bylą pateikti įrodymai: namo techninės priežiūros žurnalas, taip pat kasmetinių apžiūrų aktai, eksploatacinių darbų perdavimo-priėmimo aktai, 2009-02-27 techninės priežiūros paslaugų sutartis Nr. 09-02-42C/11, kuri užtikrino techninės priežiūros vykdymą, remonto/eksploatacinių darbų atlikimą, kasmetinių apžiūrų vykdymą, ataskaitos bei atliktų ir panaudotų lėšų sąrašas kiekvienam darbui. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas pateikė ganėtinai išsamią informaciją apie atliktus darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, atsakovas, priešingai, nepateikė konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad ieškovo nurodyti darbai nebuvo atlikti arba nebuvo pagrindo jų atlikti. Šiuo atveju, atsakovas nepaneigė atliktų darbų fakto bei nenuginčijo ieškovo pateiktų dokumentų teisingumo.Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodytais įkainiais. Paminėtina, kad, pagal LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatų 2.3 p., kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip, patalpų savininkai turi sumokėti mokesčius už daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, komunalines ir kitas paslaugas. Nutarimo 8 p. numato, kad administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (jeigu atsiskaitymo už namų priežiūrą ir naudojimą santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip). Tuo tarpu, bendrosios nuosavybės objektų administravimo išlaidos yra apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais bendrosios nuosavybės administravimo išlaidų tarifais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose aiškiai matyti atlikti darbai ir jų tarifai. Apeliantas nenurodė ir nepateikė paskaičiavimų, kurie patvirtintų, kad tarifai buvo taikomi, pažeidžiant savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus, be to byloje nėra pateikta duomenų, koks, atsakovo nuomone, konkretus tarifo dydis turėjo būti taikomas. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog mokesčių tarifai būtų apskaičiuoti neteisingai.Atsakovas apeliaciniu taip pat nesutinka su apmokestinamu plotu. Paminėtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 316,50 kv. m. ploto negyvenamosios, administracinės paskirties patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Kaip matyti iš atsakovui kiekvieną mėnesį teiktų PVM sąskaitų-faktūrų, ieškovas atsakovui mokesčius už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas skaičiavo būtent nuo minėto ploto. Tačiau atsakovas nurodo, kad jis „valdo“ 17 kv. m. šildomo ploto ir prašo skaičiuoti mokesčius būtent nuo šio ploto. Paminėtina, kad komercinėms (administracinės paskirties) patalpoms VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto išrašuose joks naudingas plotas nėra išskiriamas, priešingai, yra nurodomas tik bendras atsakovui priklausančių patalpų plotas (316,50 kv. m.). Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovas turėjo pareigą mokesčius skaičiuoti ne nuo 316,50 kv. m., bet nuo 17 kv. m. ploto.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir išaiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taigi, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.