Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neringai Jefimovienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams A. Š. ir R. J., tretiesiems asmenims R. T. ir M. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apropojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2019-12-03 gautas ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu atsakovams A. Š. ir R. J., tretiesiems asmenims R. T. ir M. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apropojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašo apriboti atsakovams A. Š. ir R. J. neterminuotai tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko D. J. atžvilgiu; apriboti atsakovei A. Š. neterminuotai motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko I. T. atžvilgiu; priteisti iš A. Š. D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš R. J., D. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti D. J. gyvenamąją vietą (patenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-9398-558/2016, nustatytą nepilnamečio vaiko I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti I. T. gyvenamąją vietą (patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo) su vaiko tėvu R. T., gim. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo išsiųstas ieškinys ir nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovams A. Š., R. J. ir trečiajam asmeniui M. B. įtekti asmeniškai. Trečiajam asmeniui R. T. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje. Atsakovai žinojo apie pareigą teikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo pasekmes, tačiau nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tokią atsakovų poziciją teismas vertina kaip ieškinio reikala-vimų pripažinimą. Atsakovai duomenų apie gaunamas pajamas taip pat nepateikė. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (LAT 2005-01-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi, atsakovai ir toliau nesirūpina vaikais, nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. Prašė neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu ir priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikams.

Trečiasis asmuo M. B. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovai A. Š. ir R. J., trečiasis asmuo R. T. į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, jie nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla nagrinėjama atsakovams ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Byloje nustatyta, kad A. Š. turi du nepilnamečius vaikus: I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). I. T. šiuo metu auga tėvo R. T. šeimoje. D. J. tėvas yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini). D. J. nuo 2019-07-15 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-07-18 įsakymu Nr. 12(6.71 E)-125 nustatyta laikinoji globa M. B. šeimoje.

A. Š., dar būdama nepilnametė, (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą I. T.. Vaiko tėvas R. T. pripažino mergaitei tėvystę ir šeima apsigyveno kartu. A. Š. ir R. T. šeima 2011-08-24 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-485 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Tuomet kartu gyvenusiems sugyventiniams trūko socialinių įgūdžių, motyvuoto požiūrio į gyvenimą šeimoje, tėvystės įgūdžių, susijusių su kūdikio priežiūra ir auginimu. Šeima neturėjo pajamų, buvo fiksuojami piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai. Šeimai buvo teikiamos socialinių ir tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugos.

2016-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9398- 558/2016 I. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. Š., tačiau A. Š. savo dukra I. T. rūpinosi mažai, gyveno asocialų gyvenimą – lankėsi landynėse, girtuokliavo, keitė draugus ir partnerius. Susiklosčius tokiai situacijai dukros priežiūra ėmė rūpintis vaiko tėvas R. T.. Nors teismo nutartimi vaiko I. T. gyvenamoji vieta nėra pakeista (nustatyta su motina), faktiškai su vaiku, padedamas artimųjų ir šeimos narių, nuo 2017 m. rūpinasi I. T. tėvas R. T.. A. Š. su dukra I. T. bendrauja epizodiškai, atlikti savo prigimtines pareigas dukrai vengia – jos neaugina ir neprižiūri, dukros ugdyme ir auklėjime nedalyvauja, nesidomi mergaitės pasiekimais, neteikia išlaikymo ir netgi nelanko.

A. Š. ir R. J. šeima (duomenys neskelbtini), gimus dukrai D. J., buvo apgyvendinta Zarasų rajono socialinių paslaugo centro Vaiko ir motinos laikino apgyvendinimo namuose. Pagal turimus duomenis, A. Š. nėštumo metu nekeitė gyvenimo būdo – neturėjo pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos, stabilių pajamų, neatsakingai lankėsi pas nėštumą prižiūrintį gydytoją, vartojo alkoholį, rūkė.

Šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba – paskirtas atvejo vadybininkas bei socialinis darbuotojas, sudarytas pagalbos vaikui ir šeimai planas. Atvejo vadybos posėdžių metu buvo aptariamas, sudaromas ir koreguojamas pagalbos šeimai planas, jame numatytos priemonės, kurios padėtų A. Š. ir R. J. gerinti šeimos materialinę padėtį bei gyvenimo sąlygas, ugdyti kasdienius gyvenimo bei tėvystės įgūdžius, užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, užtikrinti saugesnių vaikų gyvenimo sąlygų sukūrimą tėvams kreipiantis pagalbos pas psichologą-psichiatrą ir/ar gydytoją-narkologą dėl sveikatos būklės įvertinimo, medikamentinio gydymo nuo priklausomybės alkoholiui paskyrimo. Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centras 2019-10-22 rašte Nr. 309 pateikė informaciją, jog A. Š. yra stebima šios įstaigos Psichikos sveikatos centre nuo 2019-05-31, tačiau lankosi nereguliariai, kviečiama kontrolei pagal būtinuosius poreikius, neatvyksta. A. Š. ir R. J. pagalbos plane numatytas priemones vykdė iš dalies, nepripažino priklausomybės alkoholiui ir neturėjo motyvacijos priimti pagalbą. Šeimoje buvo fiksuojami girtavimo, vaiko nepriežiūros atvejai, nustatyta rizikos veiksnių, susijusių su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą bei socialine aplinka. Šeimos nenoras priimti pagalbą bei nebendravimas ir nebendradarbiavimas su specialistais leidžia daryti išvada, kad sugyventiniai nėra pakankamai atsakingi, kad galėtų tinkamai rūpintis vaiku, užtikrinti bent būtiniausius vaiko poreikius.

2019-07-09 D. J. nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, priimtas sprendimas paimti vaiką išjos tėvų A. Š. ir R. J.. 2019-07-11 kreiptasi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus dėl leidimo paimti mergaitę išjos įstatyminių atstovų. 2019-07-15 teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4518-477/2019 leido paimti D. J. iš jos tėvų. 2019-07-18 Zarasų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 12(6.71 E)-125 D. J. nustatyta laikinoji globa M. B. šeimoje. Per laikotarpį nuo 2019-07-18 (vaiko laikinosios globos nustatymo D. J. dienos) A. Š. tris kartus skambino į Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų Globos centrą ir domėjosi dukros sveikata, maitinimusi, savijauta. A. Š. globojamą dukrą aplankė į tik vieną kartą, R. J. dukros nelankė, ja nesidomėjo. Tėvai pažado lankyti dukrą nevykdė teigdami jog neturi pinigų kelionei. Globėjos M. B. teigimu, ji pati noriai būtų nuvežusi mergaitę tėvams, kad vaikas galėtų susitikti su jais, tačiau tėvai noro pamatyti dukrą patys neparodė, nesiėmė iniciatyvos ir nieko nedarė dėl susitikimo.

2019-11-07 Zarasų rajono socialinių paslaugų centro rašte Nr. 2-1381(1.12 E) nurodoma, kad dirbant su šia šeima nepasiekta teigiamų rezultatų, socialinio darbo intervencija, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, neefektyvi. Per pastarąjį pagalbos teikimo laikotarpį A. Š. vengė bendradarbiauti su specialistais, nevykdė plane numatytų įsipareigojimų, t. y. nesprendė savo pagrindinės problemos – alkoholizmo (nesilankė pas gydytoją-psichiatrą, nereguliariai vartojo paskirtus vaistus, nesiregistravo ir nelankė individualių medicinos psichologo-psichoterapeuto konsultacijų, nenuvyko priklausomybių ligų konsultanto konsultacijai, atsisakė gydymosi ilgalaikėje reabilitacijoje, nepalaikė ryšių dukra D. (nevyko į susitikimus, nebendravo su globėja ir visiškai nesidomėjo dukra), o su vyresnėle dukra I. T. bendraudavo epizodiškai, kadangi mergaitė faktiškai gyvena su tėvu R. T.. Į 2019-10-24 atvejo vadybos posėdį A. Š. neatvyko, nors apie jį buvo tinkamai informuota. Pastaruoju metu A. Š. negyvena socialinių paslaugų centre, taip pat neinformuoja apie savo buvimo vietą, atsisako bendradarbiauti su specialistais, nesilaiko susitarimų, įsipareigojimų. R. J. buvo išvykęs į užsienį.

Atliekant pagalbos plano peržiūrą, paaiškėjo, kad krizė šeimoje gilėja, A. Š. ir R. J. visiškai nesistengia pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą bei toliau vengia atlikti savo pareigas vaikams. Nustatyti vaiko D. J. nepriežiūros faktai, sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų vaikams nesudarymas, šio vaiko socialinis ir emocinis apleistumas augant tėvų šeimoje, aplaidus A. Š., kaip motinos, pareigų dukros I. T. atžvilgiu vykdymas ir nedalyvavimas jos gyvenime, rodo, kad A. Š. ir R. J. visiškai nesistengia dėl savo vaikų gerovės. Motinos neatsakingas elgesys, tėvų pareigų nevykdymas, nepastovus gyvenimo būdas, besikartojantys alkoholio vartojimo epizodai su visomis to pasekmėmis (prarasta darbo vieta, suicidinio elgesio momentai) ir epizodinis bendravimas su dukra daro didelę žalą nepilnametei I. T. bei neigiamą įtaką šio nepilnamečio vaiko raidai ir vystymuisi bei saugaus prieraišumo formavimuisi.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Atsakovams A. Š. ir R. J. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų pareigų vykdymo nepilnamečių vaikų D. J. ir I. T. atžvilgiu, tinkamai nesirūpina vaikais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo tėvų valdžią ar dėjo pastangas įgyti socialinius įgūdžius, dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis. Teismas, vadovaudamasis nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaikus, sustiprinti tarpusavio ryšį, atsakovai yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovų gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę. Atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pakeisti savo gyvenimo būdą, sudaryti sąlygas susigrąžinti vaikus. Atsakovai su vaikais palaiko tik epizodinį bendravimą, todėl tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovai deda bent minimalias pastangas susigrąžinti vaikus į savo šeimą.

Atsakovai vengia rūpintis savo nepilnamečiais vaikais dėl abejingumo savo pareigoms vaikų atžvilgiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, o dėl visiško nesirūpinimo savo vaikais, visiško nusišalinimo nuo tėvų pareigų vykdymo, nustatytina atsakovų kaltė. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovai negalėtų gyventi kartu su savo vaikais, jų auklėti bei jais rūpintis, todėl atsakovai yra kalti dėl tėvų valdžios neįgyvendinimo savo vaikų atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovai dėl savo kaltės vengia atlikti savo pareigą auklėti savo nepilnamečius vaikus, yra pagrindas atsakovams taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą jų vaikų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Pažymėtina, jog apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis.

Atsakovė A. Š. ir tretysis asmuo R. T. gimimo liudijime įrašyti I. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais. Atsakovai A. Š. ir R. J. gimimo liudijime įrašyti D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais. Atsakovai turi tėvų (motinos) teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovai nepateikė įrodymų, kad išlaikymą vaikams teikia (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jų turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimų išlaikytinių (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovų neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti juos nuo būtino jų vaikų poreikiams išlaikymo teikimo. Atsakovai yra darbingo amžiaus. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra protingas ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių bei šalies ekonominę padėtį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Iš atsakovų priteisus išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J., vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriami jo laikinoji globėja M. B.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko D. J. išlaikymui skirtomis lėšomis jo laikinoji globėja disponuojama tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis). Nepilnametė D. J. šiuo metu gyvena laikinosios globėjos M. B. šeimoje. Ieškovės atstovė nurodė, kad ten vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. 2019-08-21 globojamo vaiko aplankymo akte Nr. 8GVA-(8.8.18)-513 nurodyta, kad M. B. tinkamai vykdo globėjo pareigas, atsakingai rūpinasi globotine. Įvertinus šias aplinkybes, nepilnametės D. J. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos M. B. šeimoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

2016-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-9398- 558/2016, I. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. Š.. Kadangi vaikas I. T. faktiškai gyvena su tėvu R. T. tikslinga pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9398-558/2016 nustatytą nepilnamečio vaiko I. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti I. T., gyvenamąją vietą su vaiko tėvu R. T., gim. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovų priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės A. Š. priteistinas 108 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis, iš atsakovo R. J. – 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. Iš atsakovų lygiomis dalimis (po 10,03 Eur iš kiekvieno) priteistinos 20,06 Eur pašto išlaidos, susidariusios šioje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 392 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jų nepilnametės dukros D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros I. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms: D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį kiekvienai nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-12-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-12-03 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti M. B., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Skirti nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko I. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminiam atstovui – tėvui

Priteisti iš A. Š. 118,03 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš R. J. 64,03 Eur (šešiasdešimt keturių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.