Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1

2016 m. birželio 27 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal patikslintą ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui R. T., dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiant institucija Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas R. T. gyvena jo motinai priklausančiame name su daliniais patogumais. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, nuolatinių pajamų neturi. Atsakovas teigia, kad pragyvena iš įvairių privačių darbų pas kaimo žmones, ūkininkus, materialiai jam padeda motina. Šiuo metu jis registruotas darbo biržoje, nuolat ieškosi darbo. Atsakovas pažymi, kad turi skolinių įsipareigojimų, todėl jo gaunamas pajamas kontroliuoja antstoliai. Atsakovas sutinka, kad nepilnametė dukra I. T., gim. 2011-08-12, gyventų su motina. Jo teigimu, dukra jau dvejus metus gyvena su motina, tarp jų susiformavo glaudus emocinis ryšys. Pasak atsakovo, jis pats su dukra bendrauja retai. Nė karto jos nėra aplankęs Vilniuje, retkarčiais susitinka su ja, kai ši atvyksta su ieškove pas senelę. Jo teigimu, prie dukros išlaikymo neprisidėjo, yra nupirkęs tik saldumynų ir drabužių. Skyrius buvo įrašęs ieškovės ir atsakovo šeimą į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apkaitą. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsakovas yra sveikas, neturi jam nustatyto neįgalumo, kitų išlaikytinių neturi (b.l. 26-27).

Išvadą teikiant institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra ir sugyventiniu nuomojasi dviejų kambarių butą, dviejų butų bloke. Vonios kambariu naudojasi dviejų butų gyventojai, o virtuvė yra įrengta pereinamojo kambario dalyje. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos geros sąlygos augti ir vystytis. Ieškovė niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruota. Nurodė, kad pajamų neturi, ją su dukra išlaiko sugyventinis. Ieškovės teigimu, atsakovas dukra nesidomi, neaplanko, neteikia išlaikymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-09-22 įsakymu Nr. 40-334 A. Š. šeima yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnametė šalių dukra I. T. ugdymo įstaigos nelanko, ugdoma namuose. Vaiku rūpinasi ir prižiūri motina. Dukra sveika. Kalbinama nepilnametė Irina buvo nedrąsi, kalbinama rodė žaislus, teigė, kad juos nupirko mama, nori ir toliau gyventi su mama. Skyriaus nuomone ieškovė tinkamai rūpinasi dukra, užtikrina jos teises ir interesus augti saugioje, vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje, todėl sutinka su ieškiniu (b.l. 29-34).

Atsakovui R. T. ieškinio kopija ir pranešimas atsiliepimo pateikimui įteiktas asmeniškai (b.l. 25). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vėliau šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį, paskirtą 2016-04-13, atsakovui įteikti nepavyko (b.l. 51, 55). Ieškovės A. Š. prašymu, teismas leido įteikti atsakovui šaukimą į teismo posėdį atsakovui R. T. per ieškovės pasirinktą antstolį savo lėšomis (b.l. 61), tačiau byloje gautas antstolio Sigito Osvaldo Grašio pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovui šaukimo įteikti nepavyko (b.l. 72), todėl apie teismo posėdį jis buvo informuotas viešojo paskelbimo būdu (CPK 130 str., b.l. 61-62). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau CPK) 7 str. 2 d. numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Taip pat nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Atsakovas R. T. teismui ir ieškovei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė, todėl laikytina, kad jis buvo tinkamai informuotas apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui, kadangi jis yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį (LAT 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimą ji skaičiuoja pagal tą sumą, kuri buvo priteista iš jos dukrai gyvenant su tėvu.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Birutė Kraponienė palaikė ieškovės ieškinį. Papildomai prašė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti pagal iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą. Ieškovės skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas yra itin mažas ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė I. T., gim. 2011-08-12, yra ieškovės A. Š. ir R. T. dukra (b.l. 6). Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu nepilnametės dukros I. T., gim. 2011-08-12, gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. T., o iš skyrium gyvenančios motinos priteistas išlaikymas dukrai po 200 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b.l. 7-8).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti su motina.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nurodyto straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, o šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau Skyriaus atstovei nurodė, kad sutinka su jos reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nesant ginčo tarp šalių, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintas.

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios neatitiktų vaiko interesų, šis sprendimas neužkerta kelio kreiptis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Pakeitus nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą ir nustačius ją su motina, priteisto iš motinos išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, tačiau teismas nepilnamečiam šalių vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė A. Š. neturi jos vardu įregistruotų nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių (b.l. 48, 49). Laikotarpiu nuo 2015-11-12 iki 2015-12-31 ieškovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 40-43). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruota.

Atsakovas R. T. neturi jo vardu įregistruotų nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių (b.l. 47, 50). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b.l. 44-46). Skyriaus atstovui atsakovas paaiškino, kad šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, dirba atsitiktinius darbus pas ūkininkus, kaimo žmones.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad šalių padėtis yra vienoda, turto jie neturi, dirba laikinus darbus, neturi pastovaus darbo užmokesčio. Atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie savo turtinę padėtį, savo sveikatos būklę bei kitus turimus išlaikytinius. Skyriaus atstovė paaiškino, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Atsakovas neįvykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovo neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-01-01 yra 350 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad nepilnametis šalių vaikas neturi specialiųjų poreikių bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius ir sveikatos būklę, iš atsakovo nepilnamečio vaiko I. T., gim. 2011-08-12, naudai priteistinas 175 Eur dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2016-01-29, iki jos pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant lėšas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. Š. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 332,16 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-03-01 iki 2016-02-01 (ieškinio padavimo dienos). Paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja pagal iš jos priteistą išlaikymą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas po 175 Eur, kadangi toks išlaikymo dydis iš esmės tik minimaliai patenkins nepilnamečio vaiko poreikius.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovė nurodo, kad nuo 2014 metų kovo mėnesio nepilnametė dukra gyvena su motina. Šiuo ieškovės argumentus patvirtina į bylą pateiktos Zarasų rajono savivaldybės administracijos Sakalo seniūnijos bei VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pažymos (b.l. 9-12). Atsakovas Skyriaus atstovei patvirtino, kad nuo 2014 metų kovo mėnesio dukra su juo nebegyvena. Todėl laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė nuo 2014 metų kovo mėnesio iki ieškinio padavimo dienos, kadangi į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas per nurodytą laikotarpį prisidėjo prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

Nors, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių bei interesus ir poreikius teismas sutiktų su išvadą teikiančios institucijos atstove, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 175 Eur, kad būtų patenkinti ne vien tik būtiniausi nepilnametės šalių dukros poreikiai, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra tenkintinas pilna apimtimi ir iš atsakovo priteistinas 1 332,16 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė A. Š. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-09-23 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2016-08-31 (b.l. 19-20).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 102,96 Eur (175 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 1 332,16 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovo priteistina 143,96 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleista, jai buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos už 304,32 Eur (b.l. 96). Kadangi ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, tai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 304,32 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - „Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) –AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-18 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur, ir jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746-731/2013 nustatytą nepilnamečio vaiko I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011-08-12, gyvenamąją vietą su motina A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746-731/2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš motinos A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2016-01-29, iki I. T., gim. 2011-08-12, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 332,16 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du eurus 16 euro centų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 143,96 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 96 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 304,32 Eur (tris šimtus keturis eurus 32 euro centus) išlaidų už A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-18 nutartimi, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.