Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-01-22 · Administracinė byla Nr. A-502-1504-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
A-502-1504-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas
A. Č., Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos
Trečiasis asmuo
A. Č., uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos renta“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo
Kategorijos
  • 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1504/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3.1; 14.3.3; 55.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo A. Č. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. Č. ir I. Č. atstovui adv. Ričardui Noreikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos renta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, G. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Geotransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Hansa lizingas“, A. Č., tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, A. S., A. Č., I. Č., uždaroji akcinė bendrovė „SEB LIZINGAS“, uždaroji akcinė bendrovė „SM BALTIC“, akcinė bendrovė „Danske Bank A/S“, atstovaujama „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo, akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, G. P., K. V., V. K., V. P., R. B., J. B., G. K., S. Z., L. K., L. K., A. B., B. M., D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Transfood“, uždaroji akcinė bendrovė „Laracija“, R. U. personalinė įmonė „Plaga“, akcinė bendrovė „Skaiteks“, uždaroji akcinė bendrovė „SINE MODUM“, Nordea Bank Finland Plc, atstovaujama Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos renta“, dėl sprendimo bei projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo bei sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašymu (b. l. 85-95, V t.) ir patikslintu prašymu (b. l. 85-95, VI t.) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. T1-292 „Dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 32 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringa, rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai (toliau – ir Sąvadas); pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č..

Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2006 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. V3-2.8-1627 gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu. Paaiškino, jog Inspekcijos pateiktų duomenų pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnio tvarka pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2006 m. spalio 20 d. pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą bei sandorius, sudarytus tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir aukščiau nurodytų trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Nurodė, kad Sprendimu patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Administracija). Šis žemės sklypas pagal 2005 m. birželio 22 d. nuomos sutartį išnuomotas A. S. Jai nuosavybės teise priklausė žemės sklype esantis pastatas – poilsio namai, kuris 2008 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas UAB „Baltijos renta“. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Administracija. Jis pagal 2005 m. balandžio 4 d. nuomos sutartį išnuomotas A. Č., kuriam nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Administracija. Pagal 2007 m. vasario 12 d. nuomos sutartį žemės sklypas išnuomotas S. Z.. Jai nuosavybės teise priklauso sklype esančio pastato – poilsio namų l8/100 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12/100 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso L. K. ir L. K., 24/100 to paties pastato – A. B., 24/100 – B. M., 15/100 – R. B. ir J. B., 7/100 – G. K. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, esantis pastatas – poilsio namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „SEB lizingas“, 2007 m. gruodžio 18 d. lizingo (finansinės nuomos) sutartimi Nr. 2007-110081 pastarieji pastatai išnuomoti UAB „SM BALTIC“.

Pažymėjo, jog ginčijamu sprendimu Neringos miesto savivaldybės taryba patvirtino teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, detalųjį planą (toliau - ir Detalusis planas). Detaliojo plano sprendiniais planuojamoje teritorijoje formuojami 4 žemės sklypai – trys gyvenamosios paskirties sodybinio užstatymo sklypai ir vienas rekreacinės paskirties sklypas, skirtas poilsio namams, kitiems apgyvendinimo objektams bei sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie G. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti, o įvažiuojamąjį kelią į sklypą – iš Pervalkos gatvės, numatant prie gatvės įrengti kelias vietas automobiliams stovėti. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie UAB „Hansa lizingas“ nuosavybės teise priklausančio pastato (lizingo gavėjas UAB „Geotransa“). Pastatą numatoma rekonstruoti, sklype numatoma nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė. Gyvenamosios paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), formuojamas prie A. Č. nuosavybės teise priklausančio pastato, kurį numatoma rekonstruoti. Sklype planuojama statyti nedidelį pagalbinį pastatą. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra rekreacinės paskirties, teritorija skirta poilsio namams eksploatuoti. Sklype numatoma rekonstruoti esamus poilsio namus, sudarant geresnes poilsiavimo sąlygas, gerinant pastato architektūrinę išraišką.

Nurodė, kad žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) teritorijoje ir priklauso parko gyvenamajai zonai. KNNP režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema), bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatais). Pabrėžė, kad šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Schemos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą nagrinėjama teritorija yra pažymėta kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos bei patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Paaiškino, jog šioje schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tuo tarpu teritorija, kuriai patvirtintas nagrinėjamas detalusis planas, šioje schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra. Schemos tekstiniuose sprendiniuose – Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies 4 skyriuje (skyriaus dalis „Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairės“) VI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, rekomenduojama: nebetankinti esamo užstatymo ir nebekeisti tradicinių pastatų išvaizdos „Kelininko“ poilsio namų komplekse; rekonstruoti poilsio namų „Baldininkas“ senuosius korpusus, labiau pritaikant KNNP architektūros tradicijoms. Architektūrinės – planinės dalies 2a lentelėje yra numatyta naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės, tačiau šioje lentelėje gyvenamojo fondo plėtra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nenumatyta. Nurodė, jog Schemos sprendiniuose – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorija (palengvinto apsaugos režimo zona).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini) statyba akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms. Ginčijamu sprendimu taip pat buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (toliau – ir KNNP Reglamentas) 25 punktas, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

Nurodė, kad Detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija patvirtino ir išdavė Sąvadą poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, pritaikant gyvenamai paskirčiai ir pagalbinio pastato statybai. Sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su G. Š. 2004 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį Nr. 42 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o G. Š. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Baigus darbus įrengtas teritorijas perduoti į miesto tvarkymo ir statybos skyriaus balansą. Ši sutartis galioja šalių teisių perėmėjams (sutarties 5 punktas). Pažymėjo, jog infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta. Nurodė, jog Sprendimo pagrindu Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“, lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. 2004 m. gruodžio 17 d. sudarė sutartį Nr. 43 dėl infrastruktūros plėtojimo. Šioje sutartyje savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ ir A. Č. įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti bei atlikti kitus darbus. Pažymėjo, jog A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko dalį darbų (išklotos trinkelės prie (duomenys neskelbtini)) už 12 598 litus, tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktus. Teigė, jog Neringos savivaldybė su UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ 2004 m. gruodžio 27 d. sudarė sutartį Nr. 44 dėl infrastruktūros plėtojimo, kuria savivaldybė įsipareigojo pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane numatomiems sprendiniams, o UAB „Geotransa“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti inžinerinius tinklus, reikalingus detaliuoju planu numatomiems objektams sklype funkcionuoti ir eksploatuoti. Infrastruktūros sutartis vykdyti nepradėta.

Pareiškėjo teigimu, panaikinus Sprendimą turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – Sąvadas bei 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys Nr. 42, 43 ir 44 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytos Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č..

Atsiliepimas

Atsakovės Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą (b. l. 186-189, V t.) prašė prašymo netenkinti ir bylą nutraukti.

Nurodė, jog prašymas teismui pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, nes pareiškėjas prašymą teismui padavė praėjus daugiau negu 1 mėnesiui nuo ginčijamo akto priėmimo dienos. Pažymėjo, kad Detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, jis yra patikrintas, todėl jo sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl, atsakovių manymu, nėra teisinių pagrindų panaikinti Sprendimą. Pabrėžė, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys Nr. 42, 43, 44.

Atsakovas A. Č. atsiliepimu į prašymą (b. l. 92-94, III t.) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad Schemos sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Jo manymu, pareiškėjas neįrodė ginąs šioje byloje viešąjį interesą. Pabrėžė, jog prašyme nėra nurodyta, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja Sprendimas. Nurodė, kad vien formalus ir ginčytinas Detaliojo plano neatitikimas Schemai nėra pagrindas administracinio akto naikinimui. Pažymėjo, jog Detaliuoju planu nėra plečiama teritorija, nauji pastatai nestatomi, rekonstrukcija atliekama griežtai laikantis keliamų reikalavimų, architektūriniai sprendimai atitinka tai vietovei būdingas susiklosčiusias tradicijas. Nurodė, jog 2004 m. gruodžio 27 d. infrastruktūros sutartis Nr. 43 neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, be to ji jau yra įvykdyta ir restitucijos taikyti neįmanoma. Pažymėjo, jog sutartis yra savarankiškas dalykas ir gali egzistuoti nepriklausomai nuo detaliojo plano sprendimų.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Hansa lizingas“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 192-199, V t.) ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „SINE MODUM“ ir UAB „SM BALTIC“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 165-172, V t.) prašė prašymą atmesti.

Nurodė, jog vykdoma pastatų rekonstrukcija negali būti traktuojama kaip statybų plėtra, nes nekeičiamas ir neplečiamas pastatų tūris, nestatomi papildomi pastatai. Teigė, jog Schemos pagrindiniai teiginiai numato galimybę tvarkyti esamus pastatus, sudaryti gyvenvietėse palankias gyvenimo sąlygas, dėl to Detalusis planas neprieštarauja Schemos pagrindinių teiginių, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos ar kitų teisės aktų nuostatoms. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja 2004 m. gruodžio 27 d. sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo, siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais. Teigė, jog Schemos tekstiniai sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, o ne imperatyvios teisės normos, todėl negalima teigti, jog sudarytos sutartys negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu ir kokias vertybes pažeidžia Sprendimas dalyje dėl sklypo Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) suformavimo, kuriame planuojama ne statyti naujus pastatus, o tik rekonstruoti poilsio namus. Pažymėjo, jog byloje susiduria viešasis interesas ir turto savininko interesas bei teisės išsaugoti, išlaikyti ir naudotis savo turtu. Nurodė, jog pareiškėjui pateikus prašymą, yra apribojamos trečiųjų asmenų teisės disponuoti savo turtu ir taip pažeidžiamos Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų suformuotos praktikos dėl proporcingumo ginant viešąjį interesą ir asmens nuosavybės teises nuostatos.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į prašymą (b. l. 173-178, V t.) prašė prašymą tenkinti.

Nurodė, jog Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Schemos pagrindiniame brėžinyje gyvenamojoje zonoje. Detalesniame brėžinyje – Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plane (Paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės) Detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai patenka į teritoriją, schematiškai pažymėtą kaip vertybių atstatymo imitacijų principais reglamentuotos statybos teritorijos. Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją, įvardintą kaip „Esamų poilsio namų aplinkos tvarkymas“, ir kurioje numatoma nebetankinti esamo užstatymo. Teritorija, kuriai patvirtintas Detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra, todėl konstatavo, kad Sprendimas prieštarauja Schemos sprendiniams. Pažymėjo, jog Schemos privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, KNNP nuostatuose). Nurodė, kad panaikinus Sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktūros sutartys ir Sąvadas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą (b. l. 181, V t.) prašė prokuroro prašymą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: Sprendimo dalį, liečiančią Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėtų žemės sklypų – Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini)) sprendinius, ir Sąvadą panaikino; 2004 m. gruodžio 27 d. sutartis Nr. 42, 43 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytas tarp atsakovės Neringos savivaldybės su G. Š., UAB „Hansa lizingas“ lizingo gavėju UAB „Geotransa“ ir A. Č. pripažino negaliojančiomis; kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra KNNP teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Pabrėžė, kad šis įstatymas Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 25 straipsnio 6 dalį ir konstatavo, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus. Nurodė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. I-1244, kuriuo įsteigtas KNNP bei nustatytas konkretus šio parko plotas. Atkreipė dėmesį į 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimtą Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją (toliau – ir Konvencija), prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Paaiškino, jog Lietuva, prisijungusi prie Konvencijos, tapo jos nare ir kartu įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą bei gavo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. Pažymėjo, jog 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 24 posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Pabrėžė, kad Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Priėjo prie išvados, kad šiai vietovei galioja visos Konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

Nurodė, kad nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2007 m. birželio 27 d. nutarime pripažino, jog Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pažymėjo, kad Schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį Schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Nurodė, kad Schema Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

Nurodė, kad pagal Schemos Pervalkos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemą (b. l. 3, V t.) nagrinėjama teritorija yra schematiškai pažymėta kaip esama poilsio įstaigų zona ir patenka į VI reglamentu pažymėtą teritoriją. Pabrėžė, jog Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje specialiu žymėjimu yra pažymėtos poilsio įstaigų teritorijos, įgaunančios gyvenamosios teritorijos funkcijas, taip pat teritorijos, kuriose gali atsirasti naujos gyvenamosios teritorijos bei gali būti išplečiamos gyvenamųjų namų teritorijos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita, tačiau detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje nėra galima gyvenamųjų namų teritorijos plėtra. Nurodė Schemos tekstinių sprendinių VI reglamente įtvirtintas rekomendacijas (b. l. 20-21, II t.), Architektūrinės planinės dalies 2a lentelę, kurioje yra numatytos naujo gyvenamojo fondo formavimo galimybės Pervalkoje, tačiau gyvenamojo fondo plėtra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje nenumatyta (b. l. 28, II t.) ir priėjo prie išvados, kad Pervalkoje poilsio įstaigų teritorijos gali būti paverčiamos gyvenamosiomis ir gyvenamųjų namų teritorijos gali būti plečiamos kitų gyvenvietės teritorijų sąskaita tik tuomet, kai pagal Schemą tai yra numatyta. Atkreipė dėmesį, kad teritorija, kuriai patvirtintas Detalusis planas, Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemoje nėra pažymėta kaip teritorija, kurioje galima gyvenamųjų namų plėtra. Priėjo prie išvados, kad Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo, numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus bei pagalbinio pastato sklype (duomenys neskelbtini) statyba, didinanti užstatymo tankį, akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams – Schemos pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktams, KNNP reglamento 25 punktui. Teismas konstatavo, kad šie pažeidimai yra esminiai, sudarantys teisinį pagrindą šių sprendinių naikinimui. Atkreipė dėmesį, kad bylos medžiaga nenustatyta, jog Detaliojo plano sprendiniai dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Detaliajame plane žymimas sklypu Nr. 4) prieštarautų teisės aktams, nes šiame sklype nekeičiamas žemės naudojimo būdas, išlieka rekreacinės paskirties teritorija poilsio namų eksploatavimui, numatyta esamų poilsio namų rekonstrukcija neprieštarauja teisės aktams.

Teismas nustatė, kad savavališkos statybos aktas patvirtina, jog A. Č. savavališkai atliko pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, pagalbinio pastato statybą, įrengė infrastruktūrą be patvirtinto projekto ir statybos leidimo (b. l. 46, II t.). Nurodė, jog A. Č. pagal infrastruktūros sutartį atliko dalį darbų (b. l. 41, 44, 48, II t.), tačiau infrastruktūros sutartis pradėta vykdyti pažeidžiant sutarties 3.2, 3.3, 3.5 punktų nuostatas. Tai patvirtina savavališkos statybos aktai (b. l. 46-47, II t.). Priėjo prie išvados, jog infrastruktūros sutartys buvo sudarytos Detaliojo plano, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu. Teismas, konstatavęs, kad Detaliojo plano sprendiniai dėl sklypo Nr. 4 ((duomenys neskelbtini)) neprieštarauja teisės aktams, priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo naikinti infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 44.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis CK 1.63 straipsnio 1 dalimi, 1.80 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie išvados, kad Sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringa, detalusis planas (išskyrus detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėto žemės sklypo Nr. 4 sprendinius) ir pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams, bei Sąvadas yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Teismas netenkino atsakovių prašymo kreiptis į KT (b. l. 41-46, VII t.) išaiškinimo, nuo kada taikomas KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose. Nurodė, jog nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“, tačiau KT 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat šiame KT nutarime pripažinta, kad šis Vyriausybės nutarimas pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir patvirtinta, kad su KNNP teritorijos administravimu susiję sprendiniai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams.

Teismas nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį Nr. A7-585-2005, 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008 ir konstatavo, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas. Nustatė, kad 2006 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš Tarnybos buvo gauta medžiaga, susijusi su teisės aktų pažeidimais rengiant teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyvenvietėje, Neringoje, detalųjį planą, ir prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (civ. byla Nr. 2-954-323/2007, b. l. 12-14). 2006 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašydamas panaikinti administracinius aktus (b. l. 8, I t.). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų spręsti 2008 m. kovo 6 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-954-323/2007 buvo perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b. l. 73-75, V t.). Konstatavo, jog Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutarties pagrindu civilinės bylos perdavimas administraciniam teismui nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su termino skundui paduoti terminu. Pabrėžė, jog Administracijos 2005 m. spalio 7 d. išvada negali būti pagrindas manyti, kad pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje ginčijamas detalusis planas iš viso nebuvo tikrintas ir aptartas, joje buvo konstatuota, jog aptarti detaliųjų planų trūkumai nėra esminiai, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl Neringos savivaldybės tarybos priimtų sprendimų naikinimo. Nurodė LVAT 2008 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A822-1701/2008, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. A822-1797/2008 ir konstatavo, jog Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. V3-1.10-1132 detalusis planas nebuvo analizuojamas, todėl ši pažyma negali būti laikoma termino prokurorui paduoti prašymą teisme dėl detaliojo plano panaikinimo pradžia.

Teismas nurodė ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, KT 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus ir konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Nurodė Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, KT 2007 m. liepos 5 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus ir, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai (Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė), konstatavo, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

III.

Atsakovas A. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 1-7, VIII t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) ne visos didelės apimties Schemos dalys turi privalomąjį pobūdį. Tai matosi iš pačios Schemos aprašomųjų dalių formuluočių (Pervalkos architektūrinio ir landšaftinio tvarkymo gairėse „rekomenduojama“ nebetankinti esamo užstatymo; Schemos įvado 18 psl.: VI dalis „Rekomenduojama“. Konstatuoja, kad teismas turėjo įvertinti Schemoje esančių tekstinių išraiškų reikšmę Teritorijų planavimo įstatyme numatytos „sprendinio“ sąvokos kontekste (LVAT 2008-07-25 nutartis Nr. A146-335/2008). Mano, kad Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schema nesprendžia teritorijos urbanizacijos klausimų, todėl Detalusis planas neprieštarauja Schemai;

2) nepakanka paminėti, kas yra viešasis interesas, kokias vertybes saugo Konstitucija, įstatymai, tačiau būtina konkrečioje byloje tirti ir nustatyti kaip konkrečiu atveju yra pažeidžiamas viešasis interesas, kokia konkreti žala ir kokioms konkrečioms visuomeninėms vertybėms ji daroma. Tvirtina, kad teismo teiginiai dėl viešojo intereso yra abstraktūs, neparemti bylos medžiaga, kadangi teismas nenurodė kokią neigiamą įtaką saugomai teritorijai turės Detalusis planas net jei jis ir prieštaraus Schemai, nenurodė, kokie administraciniuose aktuose įtvirtinti sprendimai gali turėti įtakos saugomai teritorijai, neanalizuoja tokių sprendimų turinio, nepagrįstai nurodo, kad gyvenamosios teritorijos plėtra daro įtaką Kuršių nerijai. Paaiškina, kad Detaliuoju planu numatyta rekonstruoti esamus statinius, jokių naujų gyvenamųjų namų nenumatoma statyti. Atkreipia dėmesį, kad būtinumą rekonstruoti poilsio namų pastatus numatė Schema, dėl rekonstrukcijos būtinumo pritarė bylą nagrinėjant Klaipėdos miesto apylinkės teisme KNNP atstovė ir Tarnybos direktorė. Pabrėžė, kad nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė, kokią konkrečią žalą ir kokioms saugomoms vertybėms daro esamų pastatų juridinės paskirties pakeitimas. Mano, kad pastatų rekonstrukcija atitinka viešąjį interesą, nes žmonėms maloniau matyti sutvarkytus ir tradicijas išsaugančius pastatus, o ne griūvančius ir negalimus naudoti pagal jokią paskirtį. Pažymi, kad vadinamose Kuršių nerijos bylose yra visokių situacijų, tačiau negalima teigti, jog kiekvienu atveju yra daroma reali žala nacionalinio parko saugomoms vertybėms;

3) Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schema yra niekinė ir negaliojanti, nes ji nepasirašyta nei vieno rengėjo ar vadovo, o kita Schemos planinė medžiaga pasirašyta rengėjų ir kitų asmenų;

4) teismas pažeidė ABTĮ 54 straipsnį, nes pareiškėjas savo prašyme A. Č. įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o teismas 2008 m. birželio 17 d. nutartimi, neišklausęs pareiškėjo nuomonės, nutarė patraukti A. Č. atsakovu, nes tai atitiktų prokuroro išdėstyto prašymo dalyką. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad galutinai šalies pakeitimas tinkama bus sprendžiamas parengiamojoje teismo posėdžio dalyje, tačiau jokiame teismo posėdyje šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Prieina prie išvados, kad jo teisinis statusas liko neišspręstas. Pabrėžia, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens statusai yra iš esmės skirtingi, be to, toks pažeidimas rodo teismo šališkumą, todėl yra pažeista teisė į teisingą teismą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos renta“ apeliaciniu skundu (b. l. 11-14) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Detaliuoju planu vienas žemės sklypas padalintas į 4 dalis, todėl, panaikinus Detaliojo plano dalį, tampa neaišku, ar lieka 4 žemės sklypai, ar grįžtama prie buvusio 1 žemės sklypo. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypų nuomos sutartys paliktos galioti;

2) teismo išvada, kad savininko teisės neribojamos, nes savininkams neribojama teisė naudoti pastatus pagal jų įsigijimo metu buvusią paskirtį, akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims (tiek A. S., tiek UAB „Baltijos renta“ pastatus įsigijo galiojant gyvenamajai žemės sklypo paskirčiai). Paaiškina, kad greta jai nuosavybės teise priklausančio pastato ((duomenys neskelbtini)) yra analogiški gyvenamosios paskirties namai, todėl jo paskirties keitimas į gyvenamąją nėra esminis nukrypimas nuo Schemos rekomendacijų. Pabrėžia, kad Neringos praktikoje pagal verslo liudijimus daug vietos gyventojų savo patalpų dalį nuomoja poilsiautojams;

3) teismas nepagrįstai atmetė motyvuotus argumentus termino prokuroro prašymui paduoti pradžia laikyti 2005 m. spalio 13 d., kai prokuroras gavo 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo medžiagą. Atkreipia dėmesį, kad tuo metu jau buvo surašyta Aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V3-1.10-1132 (b. l. 92-111, VII t.);

4) Schemos sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį ar teisės principą „iš neteisės neatsiranda teisė“. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo argumentai dėl Schemos imperatyvumo paneigiami pačioje Schemos tekstinėje dalyje, kur teiginiai apie esamo užstatymo tankinimą ir esamų pastatų rekonstrukciją įvardinti kaip rekomendaciniai. Mano, kad Schema nebuvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka, nei viena jos kopija nebuvo įteikta Administracijai, atsakovė Neringos savivaldybė neigia turėjusi Schemą.

Atsakovai Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija prisideda prie atsakovo A. Č. ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltijos renta” apeliacinių skundų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 28-33, VIII t.) prašo apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

1) nurodo Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnį, KNNP nuostatų 5 punktą, LVAT 2007 m. spalio 22 d. nutartį Nr. A8-918/2007, 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A20-335/2008 ir konstatuoja, kad šioje byloje yra ginamas viešasis interesas;

2) nurodo LVAT 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį Nr. A7-585/2005, 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2007 m. birželio 28 d. nutartį Nr. A8-660/2007, 2007 m. spalio 4 d. nutartį Nr. AS17-430/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. A17-742/2007 ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog prašymo padavimo terminas nepraleistas ir nesiejamas su 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada;

3) Schema yra specialusis teritorijų planavimo elementas, nes taip įregistruotas Valstybiniame teritorijų planavimo registre. Nurodo 1996 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir, atsižvelgdamas į tai, kad rengiant ir tvirtinant Schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais Schemą pagal įstatymo nuostatas reikėtų derinti, prieina prie išvados, kad Schema yra privaloma. Pažymi, kad dėl Schemos privalomumo pasisakė KT 2007 m. birželio 27 d. nutarime;

4) pažymi, kad A. Č., nagrinėjant bylą bendrosios kompetencijos teisme, buvo įtrauktas dalyvauti atsakovu, bylą perdavus nagrinėti administraciniam teismui, nesant suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, kai administraciniame teisme ginčijamos sutartys dėl infrastruktūros plėtojimo, pareiškėjas buvo nurodęs A. Č. procesinę padėtį – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymi, kad teismui nutartimi pakeitus trečiųjų suinteresuotų asmenų – infrastruktūros sutarties dalyvių padėtį, pareiškėjas iš esmės neprieštaravo, ir, 2008 m. rugpjūčio 28 d. teikdamas patikslintą prašymą, pats įvardijo A. Č. atsakovu, tokiu būdu išreikšdamas sutikimą dėl proceso dalyvių padėties keitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas, pasak jo, pirmiausia pasireiškia tuo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma detaliojo teritorijų planavimo veikla neatitinka šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus režimo. Kiti jo reikalavimai, anot pareiškėjo, yra išvestiniai iš pirmiau paminėtojo.

Apeliantai, be kitų argumentų, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytas viešojo intereso pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismas neidentifikavo visuomeninio subjekto, kuris būtų patyręs žalą dėl inter alia Detaliojo plano patvirtinimo, taip pat neidentifikavo nei žalos pobūdžio, nei žalos masto. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjamu atveju vertino, jog pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai, kuri kaip kultūros ir gamtos vertybė yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas laikytinas viešuoju interesu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas yra nepateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinus tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatyti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Tokia pati pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią tais atvejais, kai sprendimą, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti bylą nagrinėjantis teismas, būtinai tai motyvuodamas atitinkamame teismo sprendime. Priešingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikrųjų yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tokia pati pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, iš kurios matyti, kad teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne, taip pat laikomasi pozicijos, kad galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju viešojo intereso pažeidimą sieja su tuo, kad Detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringoje, nustatomas žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės naudojimo pobūdis – sodybinio užstatymo teritorija bei numatoma šiuose sklypuose esančių pastatų rekonstrukcija į gyvenamuosius pastatus, be to, pagalbinio pastato žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringoje, statyba akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams bei Pervalkos užstatytos zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo ir tvarkymo schemos, Pervalkos gyvenvietės saugotinų vertybių plano, Pervalkos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies nuostatoms. Anot pareiškėjo, Detaliuoju planu taip pat buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, KNNP Reglamento 25 punktas, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 12 punktai.

Dėl prokuroro ginamų interesų turinio pažymėtina, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypač vertingos teritorijos sąvoką, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju interesu (2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2006 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-86/2007).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas viešojo intereso pažeidimą sieja su atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu tvirtinant Detalųjį planą, o, anot pirmosios instancijos teismo, tai gali turėti įtakos saugomai teritorijai, kuri yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taigi Klaipėdos apygardos administracinis teismas savo išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas yra suformuluotas siekiant apginti viešąjį interesą, iš esmės grindė prielaida: kaip teisingai nurodo apeliantai, jis nevertino nei žalos pobūdžio, nei jos masto, taip pat neidentifikavo visuomeninio subjekto, kuris ją patyrė ar patirs (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Detalusis planas buvo patvirtintas 2004 m. gruodžio 27 d.). Pažymėtina, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia viešąjį interesą, o tik tas, kuris yra esminis ir kuriuo objektyviai pažeidžiamos visuomenės, jos atitinkamos dalies teisės bei teisėti interesai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1292/2009). Pirmosios instancijos teismas šio aspekto nagrinėjamoje byloje nevertino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino, kiek faktiškai yra pagrįstas vienas iš pagrindinių pareiškėjo argumentų, kuriuo jis grindžia savo prašymą, t. y. kad Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje yra numatyta gyvenamųjų namų teritorijos plėtra. Tačiau tokie teiginiai byloje surinktais įrodymais nepagrindžiami. Kaip matyti iš Detaliojo plano sprendinių, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringoje, yra numatoma pastatyti pagalbinį statinį (ūkinio pastato maksimali kraigo altitudė – 4,5 m), o žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringoje, – medinę pavėsinę. Visais kitais atvejais Detaliojo plano sprendiniuose yra numatyta tik rekonstruoti esamus pastatus, nedidinant jų tūrio ir užstatymo ploto, pakeičiant paskirtį, tačiau iš esmės paliekant tas pačias funkcijas. Kartu nebuvo vertinama ir tai, kaip faktiškai pasikeis situacija dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Pervalkos gyv., Neringoje, žemės naudojimo būdo (gyvenamoji teritorija) ir pobūdžio (sodybinio užstatymo teritorija) pakeitimo, kai ginčo teritorijoje iš esmės nauja statyba neplanuojama, ypač atsižvelgiant į tai, jog minėta teritorija priklauso KNNP gyvenamajai zonai.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesilaikė jam ABTĮ 81 ir 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų. Dėl šios priežasties apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų A. Č., Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos renta” apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Dainius Raižys