- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-532-562-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00359-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Punys
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. E., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinta, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. buvo kaltinamas pagal BK 223 str. 1 d. tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, kad būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi nuo 1996-02-13 iki 2010-05-05 ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. IX-574) 6 str. reikalavimus, kurie numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimus, kurie numato, kad visos operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 str. 1 d. reikalavimus, kurie numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 18 p. reikalavimus, kurie numato, kad kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir, kad šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“), kuri turi būti pasirašyta kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, įklijuota ir įregistruota kasos operacijos žurnale, ir 20 p. reikalavimus, kurie numato, kad kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos apartų naudojimo taisyklių“ 23 p. reikalavimus, kurie numato, kad kiekvienam kasos aparatui pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, kuriame užregistruojama ir įklijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita, ir kad kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras, neužtikrino UAB „S“ (duomenys pakeisti) Kauno prekybos salono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo vadybininko A. G. tvarkomų dokumentų, t. y. kasos aparato „Fasy ER 1200“ laikotarpiu nuo 2009-06-13 iki 2010-04-02 vedamo kasos operacijų žurnalo Nr. 3 apskaitos ir A. G. neįtraukus ūkinių operacijų bendrai 19 683,90 Lt sumai, t. y. į šiuos apskaitos dokumentus neįtraukus 12019,90 Lt vertės prekių pardavimo operacijų bei avansu už prekes gautų 7664,00 Lt, panaudojimo ūkinės operacijos, neužtikrino, kiek pajamų už prekes gauta UAB „S“ (duomenys pakeisti), kam panaudota gauta 19683,90 Lt suma, kokios prekės buvo parduotos už 12019,90 Lt su PVM, ar UAB „S“ (duomenys pakeisti) pateikė pirkėjams prekes, už kurias avansu gauta 7664,00 Lt, ir jei pateikė, tai kokias, ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros už 2009 – 2010 metus.
R. E. buvo kaltinama pagal BK 223 str. 1 d. tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, kad būdama UAB „S“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikinai einančia direktoriaus pareigas nuo 2010-05-05 iki 2012-02-09 ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, už pasirašomų dokumentų teisėtumą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr.IX-574) 6 str. reikalavimus, kurie numato, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimus, kurie numato, kad visos operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 16 str. 1 d. reikalavimus, kurie numato, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 18 p. reikalavimus, kurie numato, kad kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, įregistruotas teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir, kad šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“), kuri turi būti pasirašyta kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, įklijuota ir įregistruota kasos operacijos žurnale, ir 20 p. reikalavimus, kurie numato, kad kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos apartų naudojimo taisyklių“ 23 p. reikalavimus, kurie numato, kad kiekvienam kasos aparatui pildomas atskiras kasos operacijų žurnalas, kuriame užregistruojama ir įklijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita, ir kad kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras, neužtikrino UAB „S“ (duomenys pakeisti) Kauno prekybos salono, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo vadybininko A. G. tvarkomų dokumentų, t. y. kasos aparato „Fasy ER 1200“ laikotarpiu nuo 2010-06-14 iki 2010-12-11 vedamo kasos operacijų žurnalo Nr. 4 apskaitos, t. y. A. G. neįtraukus ūkinių operacijų bendrai 16310,10 Lt sumai, o būtent į šiuos apskaitos dokumentus neįtraukus 5300,00 Lt vertės prekių pardavimo operacijų bei avansu už prekes gautų 11010,10 Lt panaudojimo ūkinės operacijos, neužtikrino, kiek pajamų už prekes gauta UAB „S“ (duomenys pakeisti), kam panaudota gauta 16 310,10 Lt suma, kokios prekės buvo parduotos už 5300,00 Lt su PVM, ar UAB „S“ (duomenys pakeisti) pateikė pirkėjams prekes, už kurias avansu gauta 11010,10 Lt, ir jei pateikė, tai kokias, ir dėl to pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros už 2009 – 2010 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, V. S. ir R. E. išteisino, vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 p., jiems nepadarius veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Aušra Balžekaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą; R. E. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., ir skirti jai 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu V. S. ir R. E. nepagrįstai išteisinti, nepadarę nusikalstamos veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. požymių. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas.
Prokurorė pažymi, kad teismas, išteisindamas V. S. ir R. E., padarė netinkamą išvadą, jog jie privalėjo tik nustatyti buhalterinės apskaitos politiką. Kita vertus, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad išteisintieji privalėjo taip pat ir užtikrinti tinkamą jų nustatytos apskaitos politikos įgyvendinimą. Teismas, atlikęs BK 223 str. dispozicijos bei Buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių normų analizę ir pasirėmęs V. S. ir R. E. parodymais, kad jie patys buhalterinės apskaitos netvarkė ir dokumentų nesurašinėjo, padarė išvadą, kad jie negali būti jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nuosprendyje nurodo, jog BK 223 str. dispozicija yra blanketinė ir šios veikos sudėtis yra išaiškinama remiantis ne vien BK, bet ir kitais teisės aktais, tarp jų ir Buhalterinės apskaitos įstatymu, kurio 21 str. 1 d. nurodo, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o šio įstatymo 9 str. 2 d. nurodo, kad ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais.
Paties V. S. tyrimo metu pateiktame UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2009-12-31 Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonė apskaitą tvarko vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu bei verslo apskaitos standartais. „1-ojo verslo apskaitos standarto (toliau - l-asis VAS) „Finansinė atskaitomybė“ 28 p. numato, kad „Įmonė turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus“, o taip pat Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 2 d. 8 p. nurodyta, kad „Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą < ... >, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais: < ... >; atsargumo < ... >“. Atsargumo principo turinys yra išaiškinamas l-ajame VAS ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme. Remiantis l-ojo VAS 39 p. „Atsargumo principas reiškia, kad: Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kurie neleistų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertės nepagrįstai padidinti arba sumažinti. Rengiant finansines ataskaitas, turi būti patikrinami visi apskaitiniai įvertinimai, pavyzdžiui, abejotinų skolų, įvairių atidėjimų ir pan. Finansinių ataskaitų rengėjai turi užtikrinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios < ... >“.
Prokurorės manymu, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu išteisintųjų pareiga pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 d. yra ne tik buhalterinės apskaitos politikos parinkimas, bet tinkamas įgyvendinimas. Vadinasi, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo ne esmingai siaurinamai aiškinti nuosprendyje minimas teisės normas, bet įvertinti visus teisės aktus, susijusius su teisingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, kadangi, kaip jau minėta, nuosprendyje konstatuota, kad BK 223 str. yra blanketinė norma.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagrįstų abejonių dėl teismo nuosprendžio teisingumo kyla, nes pats teismas nuosprendyje konstatuoja: „Priešingai, Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. nurodyta, kad už < ... > juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir juos pasirašę asmenys“, kadangi V. S. bei R. E. ir buvo kaltinami būtent tuo, kad neapdairiai pasirašinėjo kasos operacijų žurnale, t. y. nusikalstamai aplaidžiai. Kasos operacijų taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu, 25 p. numato, kad „Kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo pildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas“. Šių taisyklių 4 p. išaiškinta, kad „kasos aparato naudotojas – tai kasos aparatą naudojantis Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka veikiantis juridinis asmuo, užsienio juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka individualia veikla besiverčiantis gyventojas (taip pat ūkininkas ir verslo liudijime įrašytas šeimos narys)“. Taigi, šiuo atveju už į žurnalą kasininko įrašytų duomenų teisingumą, kuris, remiantis minėtų taisyklių 25 p., taip pat yra ir apskaitos registras, atsako būtent V. S. bei R. E., kaip kasos aparato naudotojo vadovai, kadangi teisės aktai jiems tokią pareigą numato. Kadangi kasos žurnalas yra apskaitos registras, tai pasirašymas už jame esančių duomenų teisingumą yra laikytinas buhalterinės apskaitos tiesioginiu tvarkymu, nes remiantis 1-ojo VAS 29 p., ,,įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad < ... > pateikta informacija: būtų naudinga jos vartotojams ir teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus“. Pasak prokurorės, šiuo atveju V. S. bei R. E. netikrino ir aplaidžiai pasirašė už buhalterinės informacijos teisingumą, t. y. tiesiogiai patvirtino buhalterinės apskaitos registrą.
Prokurorė pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu kaltinimas būtent ir buvo grindžiamas ne tuo, kad V. S. bei R. E. turėjo numatyti A. G. nusikalstamus veiksmus, bet tuo, kad jie privalėjo numatyti, kad jiems neužtikrinus tinkamo, jų nustatytos buhalterinės apskaitos politikos įgyvendinimo gali atsirasti BK 223 str. numatyti padariniai. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad jam pateikiamus apskaitos dokumentus pasirašinėja nerūpestingai, jų netikrindamas, o R. E. parodė, kad, ar finansiniai registrai pildomi teisingai, domėjosi ne nuolat, o tik tuomet, kai paaiškėjo prekių trūkumas Kauno salone. Prokurorė nurodo, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos politikai bendras standartas yra numatytas teisės aktuose, patys kaltinamieji jo nesilaikė, todėl baudžiamoji atsakomybė buhalterei, kuri nėra įpareigota ir teisės aktų už žurnalo pildymą ir jame esančių duomenų teisingumą, nekyla.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas buvo pareikštas nustačius BK 223 str. požymius. Remiantis VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „S“ (duomenys pakeisti) vadovo pareigas nuo 1996-02-13 iki 2010-05-05 ėjo V. S. ir nuo 2010-05-05 iki 2012-02-09 – R. E.. Jiems nekontroliuojant, kaip jų darbuotojas A. G. sudarinėjo apskaitos registrą, o konkrečiai UAB „S“ (duomenys pakeisti) Kauno salono, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kasos operacijų žurnalą, jame nebuvo tinkamai atspindėtos visos šiame salone vykdytos ūkinės – finansinės operacijos, nors Buhalterinės apskaitos 6 str. 2 d. numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. numato, kad „Visos operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais < ... >“, 16 str. 1 d. numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pasak prokurorės, nors dėl savo užimamų pareigų ir jas eidami jie galėjo ir turėjo ne tik pastebėti buhalterinės apskaitos neatitikimus, bet ir pagal pagrindinius buhalterinės apskaitos principus, ne absoliučiai pasitikėti įrašais, o prieš pasirašydami įsitikinti jų tikrumu. Būtent dėl tokio V. S. bei R. E. nerūpestingo ir aplaidaus elgesio atsirado BK numatyti padariniai, t. y. negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžių ar struktūros už 2009 – 2010 metus.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – skundą atmesti ir palikti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir V. S. bei R. E. dėl kaltinimo, numatyto BK 223 str. 1 d., pagrįstai išteisino, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
BK 223 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
Šioje byloje nustatyta, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) Kauno prekybos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo vadybininkas A. G. neįtraukė ūkinių operacijų (bendrai 19683,90 Lt ir 16310,10 Lt sumoms) į kasos aparato „Fasy ER 1200“ kasos operacijų žurnalų Nr. 3 ir Nr. 4, vedamų laikotarpiais nuo 2009-06-13 iki 2010-04-02 ir nuo 2010-06-14 iki 2010-12-11, apskaitą ir apskaitos dokumentus, dėl ko negalima pagal tvarkomą buhalterinę apskaitą iš dalies nustatyti UAB „S“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių bei struktūros už 2009 – 2010 m. (t. 1 b. l. 8 – 19 esanti 2012-04-25 specialisto išvada Nr. 5-1/72, ją patvirtinantys specialisto D. M. parodymai, t. 1 b. l. 158 – 160, t. 2 b. l. 148 – 153).
Prokurorės nuomone, tokiu būdu V. S., kuris nuo 1996-02-13 iki 2010-05-05 buvo UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktorius, ir R. E., kuri nuo 2010-05-05 iki 2012-02-09 laikinai ėjo UAB „S“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigas, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, kadangi jų pareiga pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 d. yra ne tik buhalterinės apskaitos politikos parinkimas, bet ir tinkamas įgyvendinimas. Apygardos teismas, įvertinęs skundo motyvus, byloje surinktus įrodymus bei teisės aktų nuostatas, su tokia apeliacinio skundo išvada nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamu V. S. ir R. E. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. 1 d. kilti negali.
Iš V. S. ir R. E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b. l. 26 – 27, 30 – 31, 55 – 56, 59 – 60) ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 2 b. l. 166 – 168), taip pat liudytojų I. K. (t. 1 b. l. 161 – 162, t. 2 b. l. 148 – 153), I. G. – S. (t. 1 b. l. 163 – 164, t. 2 b. l. 148 – 153), G. C. (t. 1 b. l. 165 – 166, t. 2 b. l. 148 – 153) parodymų matyti, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje buvo pavesta vykdyti specialių žinių turintiems ir kompetentingiems darbuotojams – vyr. finansininkei I. G. bei buhalterei I. K., vėliau – UAB „A“ (duomenys pakeisti), todėl tiek V. S., tiek ir R. E. buhalterinės apskaitos netvarkė, tik pasirašydavo pateiktus buhalterinius dokumentus. Pagal V. S., liudytojų I. K., I. G. – S., G. C. paaiškinimus A. G., būdamas pardavimų vadybininku, tvarkė salono kasos operacijų žurnalą ir jį užpildęs pateikdavo UAB „S“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims. Bendrovės direktoriaus V. S. parašas žurnale būdavo galutinis, jis patikrindavo, ar žurnalas vedamas tvarkingai, sutikrindavo galutinius jam pateiktus duomenis. Nors V. S. pripažino, kad netikrino atskirai kiekvieno kasos operaciją patvirtinančio čekio duomenų su įrašu žurnale, tačiau nurodė, kad toks kiekvieno kasos operacijos čekio patikrinimas būtų pareikalavęs milžiniškų darbo sąnaudų.
Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. numato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 3) pats savininkas; 4) ūkininkas arba jo ūkio nariai. Pagal minėto įstatymo 11 str. vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku; vyriausiojo buhalterio (buhalterio) atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai; apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. numato, kad kai pagal sutartį apskaitą tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė, dokumentų pasirašymo tvarka nustatoma sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 str. traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: a) vyriausias buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą; b) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; c) ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai remiasi teismų praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-437/2012), kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str.). Taip pat teismų praktikoje akcentuota, kad BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011). Tai eliminuoja ūkio subjekto vadovo bendrininkavimo galimybę aplaidžiai tvarkant buhalterinę apskaitą, nes bendrininkavimas galimas tik tyčinėse nusikalstamose veikose (BK 24 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į šias nuostatas, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad už į žurnalą kasininko įrašytų duomenų teisingumą atsako būtent V. S. bei R. E., kaip kasos aparato naudotojo vadovai, todėl jie trauktini baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 str. 1 d., laikytini nepagrįstais. Kaip jau minėta, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą, tačiau tai nereiškia įpareigojimo vadovui detaliai ir išsamiai tikrinti pasirašomų apskaitos dokumentų duomenų teisėtumą, jų tikrumą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tiek V. S., tiek R. E., būdami bendrovės vadovai, tinkamai organizavo bendrovės apskaitą: įdarbino vyr. finansininkę, taip pat buhalterę, vėliau naudojosi UAB „A“ (duomenys pakeisti) paslaugomis, o tai leidžia atmesti prokurorės išvadą, kad kaltinamieji privalėjo numatyti, jog jiems neužtikrinus tinkamo buhalterinės apskaitos politikos įgyvendinimo gali atsirasti BK 223 str. numatyti padariniai. Pažymėtina ir tai, kad tik G. C. informavus R. E. apie Kauno salono kasos operacijų žurnalų neatitikimus, nedelsiant buvo atliktas salono patikrinimas ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas tik patvirtina, kad V. S. ir R. E. veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidus apskaitos tvarkymas.
Teismų praktikoje konstatuota, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami dėl BK 223 str. numatytų padarinių atsiradimo. <...> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai) pažymėta, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-19 nutartis, baudžiamoji byla Nr. 2K-426/2013).
Taigi įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog V. S. ir R. E. nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 2 d., 10 str., 21 str. nuostatų ir nepadarė BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei patraukti V. S. ir R. E. baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės apeliacinį skundą atmesti.