Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-12352-2016-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.1; 3.1; 3.9

2016 m. gruodžio 15 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal apelianto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo L. B. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. apie 06.57 val., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Narbuto g. Vilniuje, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu, tokiu būdu viršydamas greitį daugiau kaip 50 km/h ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, L. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, kadangi L. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas technine greičio matavimo priemone, kurios patikros sertifikato galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatyme įtvirtintų nurodymų nesilaikymas suponuoja tai, kad greičio matavimo prietaiso naudojimas 2016 m. liepos 31 d. neturėjo teisinio pagrindo. Nepripažinus prietaiso duomenų leistinais įrodymais šioje byloje, teismas konstatavo, kad L. B. prisipažinimas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas nėra pakankami konstatuoti, kad L. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Apeliaciniame skunde Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas, teismas proceso metu nebuvo aktyvus, nesivadovavo ATPK 248 straipsniu ir 256 straipsnio 3 dalimi ir nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų. Skunde cituojama teismų praktika, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nutraukta, tik kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nustatęs įrodymų trūkumus. Negaliojančio dokumento – greičio matavimo prietaiso patikros sertifikato – pateikimas į bylą neatleido teismo nuo pareigos nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. pareikalauti iš policijos ar AB „Vilniaus metrologijos centras“ duomenų apie prietaisui atliktą patikrą, apklausti greičio viršijimą užfiksavusį pareigūną dėl techninės priemonės naudojimo neturint patikros sertifikato. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė neatlikęs savarankiškų veiksmų, būtinų objektyviai tiesai nustatyti. 2016 m. rugpjūčio 1 d. AB „Vilniaus metrologijos centras“ greičio matuokliui išdavė patikros sertifikatą Nr. 0436833, galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas skubotai, neišreikalavus greičio matavimo prietaiso patikros sertifikato. Nurodoma, kad pateikus šį dokumentą, abejonių dėl L. B. padaryto teisės pažeidimo nelieka – administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotos veikos kvalifikacija nesikeičia, L. B. kaltinimų pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu prisipažino viršijęs leistiną greitį, prie bylos pridėtas pareigūno tarnybinis pranešimas patvirtina pažeidimo užfiksavimo aplinkybes. Nesant procesinių kliūčių, klausimas dėl adminsitracinės nuobaudos paskyrimo galėtų būti išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad L. B. yra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus (baustas 15 kartų) bei viršyti leistiną važiavimo greitį (baustas už tai 6 kartus), tai rodo, kad asmuo savo įpročių pakeisti nenori, todėl jam turėtų būti skiriama maksimali (434 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams) ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, L. B. - savo kaltę dėl padaryto pažeidimo visiškai pripažino, prašė paskirti švelnesnę nuobaudą nei prašo policija.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, įvertina ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimant sprendimą nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ištyręs pateiktus naujus įrodymus, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nebūti pasyviu proceso stebėtoju, pažeisdamas ATPK 248, 256 ir 257 straipsnių nuostatas, administracinio teisės pažeidimo aplinkybes tyrė paviršutiniškai, atmestinai ir aplaidžiai, įrodymus vertino atskirai vieną nuo kito, o ne jų visumą, pirmenybę teikdamas formaliam ir teismo nepatikrintam duomenų šaltiniui (neaktualiam greičio matuoklio patikros sertifikatui) apie pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje apskritai nėra (apeliacine tvarka nagrinėti pateiktoje byloje, taip pat teismų informacinėje sistemoje nėra proceso eigą pirmosios instancijose teisme atspindinčio teismo posėdžio protokolo ar posėdžio garso įrašo, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo įsitikino teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme). Taigi pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu ir vadovaudamasis įstatymu, o atskirai, nelygindamas vienų su kitais, suteikdamas esminę reikšmę vienam klaidingai pateiktam dokumentui ir nepagrįstai nuvertindamas kitų įrodymų reikšmę, t. y. neįvertinęs visų bylos duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas padarius administracinį teisės pažeidimą. Konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų pažeidimai, taip pat minėti ATPK 248, 256 ir 257 straipsnių nuostatų pažeidimai rodo ne tik formalų teismo požiūrį į bylos aplinkybes, aplaidumą, vengiant tirti abejones keliančias aplinkybes, bet ir yra esminiai, nes sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. B. paaiškinimo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat teisme matyti, kad jis visiškai pripažino padarytą pažeidimą, t. y., kad 2016 m. rugsėjo 11 d. apie 06.57 val., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Narbuto g. Vilniuje, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu. Tą byloje patvirtino ir byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei įvykio nuotrauka, kurioje nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, automobilio greitis. Pirmosios instancijos teismui abejones sukėlė vienintelis duomenų šaltinis – greičio matuoklio VIZIR Nr. 0605016 patikros sertifikatas, kuris išduotas 2015 m. liepos 30 d. ir galiojo iki 2016 m. liepos 30 d.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, kad įrodymais nepripažįstami tokie duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus įstatyme numatytus veiksmus. Taigi kilus abejonėms dėl greičio matuoklio patikros galiojimo, teismas pirmiausia turėjo spręsti: ar pasibaigusi greičio matuoklio patikra kelia abejones greičio matavimo rezultatams; ar šių abejonių nepašalina kiti byloje esantys ir įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys (pavyzdžiui, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai jų pozicija ir kt.); ar byloje kylančios abejonės dėl duomenų patikimumo negalima pašalinti atliekant papildomus veiksmus ar juos pavedant atlikti kitoms įstaigoms (pavyzdžiui, apklausti pareigūnus apie greičio matuoklio naudojimą ir jo patikras, pareikalauti iš policijos įstaigos duomenų apie patikras ar pavesti atlikti naują to paties matavimo prietaiso patikrą, siekiant nustatyti ankstesnių matavimo rodmenų patikimumą ir pan.) ir tik po to įvertinti surinktus duomenis ir abejones, jei jos ir atlikus minėtus veiksmus, būtų išlikusios.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės normos ir principai (be kita ko, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas), teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas jokių veiksmų minėtai abejonei dėl greičio matuoklio patikros sertifikato ir šio matuoklio rodmenų tikslumo pašalinti, net ir nesant ginčo dėl padaryto pažeidimo, ja pagrindė teismo sprendimą, kuris, apeliacinės instancijos teisme gavus aktualų, to paties greičio matuoklio patikros sertifikatą, išduotą 2016 m. rugpjūčio 1d. ir galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 1d., t. y. ir padaryto administracinio teisės pažeidimo metu, akivaizdu, yra neteisingas ir nepagrįstas.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. B. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 06 val. 57 min., vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Narbuto g. Vilniuje, viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiavo 116 km/h greičiu. Viršydamas greitį daugiau kaip 50 km/h ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, L. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Šios išvados kontekste, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir motyvuojamoje dalyje išdėstęs tą pagrindžiančius argumentus, teismo sprendimo nustatomojoje dalyje nurodė priešingai, t. y. konstatavo, kad L. B. padarė ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą ir išdėstė kaip nustatytas aplinkybes tas pačias aplinkybes, kuriomis buvo kaltinamas L. B.. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ne tik neteisingas ir nepagrįstas, bet ir prieštaringas, nes skirtingose jo dalyse nurodytos kardinaliai priešingos teismo išvados.

ATPK 124 straipsnio 6 dalis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

L. B. turėjo teisę vairuoti ir yra profesionalus vairuotojas, kurio profesinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonės vairavimu, t. y. dirba taksi automobilio vairuotoju. L. B. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nurodė, kad gailisi dėl savo elgesio ir daugiau pažeidimų nepadarė. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe. Visgi, iš byloje pateiktos L. B. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamo pažeidimo jis yra daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Tarp šių pažeidimų, ir analogiško pobūdžio pažeidimai, susiję su greičio viršijimu (2014 m. kovo 25 d. L. B. greitį viršijo 46 km/h; 2014 m. balandžio 25d. – 24 km/h; 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 23 km/h; 2015 m. gruodžio 14d. – 23 km/h; 2016 m. birželio 26 d. – 33 km/h; 2016 m. rugpjūčio 15 d. - 38 km/h). Nors nuobaudos už 2016 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais padarytus pažeidimus paskirtos po nagrinėjamoje byloje nustatyto pažeidimo, visgi, pažeidimas padarytas galiojant baustumui už 2015 m. gruodžio 14 d. padarytą pažeidimą. Taigi, apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad L. B. savo elgesio vairuojant automobilį nekeičia, o iki tol jam taikytos nuobaudos – piniginės baudos yra neefektyvios. L. B. taip pat yra kelis kartus teistas. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad už nustatytą pažeidimą skirtina maksimali piniginė nuobauda.

Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nurodė, kad paskyrus jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, jis negalėtų dirbti darbo, iš kurio gauna pajamas, o tai turėtų įtakos ir jo įsipareigojimams dėl vaiko išlaikymo. Tą teismas įvertina, tačiau šios aplinkybės nelaiko išimtine, kuri sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teismas nuosekliai vadovaujasi teismų praktika, kurioje teigiama, kad asmeniniai, šiuo atveju – darbiniai interesai negali lemti teismo sprendimo dėl skiriamos nuobaudos griežtumo. Vilniaus apygardos teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, susijusios su asmens darbu, pajamomis, ATPK 30¹ straipsnio kontekste yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1190-626/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje situacijoje nei asmens darbo interesai, nei jo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir apskritai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažeidėjas žinojo, kad transporto priemonė reikalinga jo darbui, tačiau, to nepaisydamas, ignoravo privalomas saugumo taisykles. Taigi L. B. pats prisiėmė riziką dėl administracinės atsakomybės taikymo ir savo neteisėto elgesio padarinių.

Nustatydamas teisės vairuoti transporto priemonę terminą, teismas įvertina jau aptartas ir L. B. nurodytas aplinkybes dėl jo darbinės veiklos netekimo, taip pat atsižvelgia į tai, kad šios rūšies nuobauda iki šiol jam niekada nebuvo taikyta, kad ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą L. B. padarė pirmą kartą, kad pavojingų padarinių dėl šio pažeidimo nekilo, kad L. B. prisipažino padaręs nustatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde prašant paskirti maksimaliai griežtą nuobaudą akcentuojama, kad pažeidimas padarytas itin pavojingoje vietoje, gyvenvietėje, greta ugdymo įstaigų. Teismas šiuos argumentus vertino, tačiau pastebi, kad pažeidimo padarymo vietoje viena kryptimi yra dvi eismo juostos, pėstiesiems nėra galimybės kirsti gatvę, kuri per vidurį skiriama atitvaru, šioje vietoje, nors ji yra miesto teritorijoje, leidžiamas ne 50, o netgi didesnis – 60 km/h greitis, be to, pažeidimo padarymo metu (ankstus sekmadienio rytas), eismas nebuvo intensyvus ir kelyje nebuvo nei vieno kito eismo dalyvio (tai matyti, iš byloje esančios pažeidimo fotonuotraukos (11 b. l.)). Visa tai leidžia teismui manyti, kad minimalus šios nuobaudos terminas, turint omenyje kartu skiriamą maksimalią baudą, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir proporcinga teisinė sankcija.

Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl konstatuotų konstitucinių teisinės valstybės ir teisingumo principų, taip pat ATPK 248, 256 ir 257 straipsnių nuostatų pažeidimų bei teismo išvadų nepagrįstumo turi būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas.

Todėl, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą, kuriuo L. B. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties panaikinti.

L. B. pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje ir paskirti 434 (keturių šimtų trisdešimt keturių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui.

Įpareigoti L. B. nedelsiant Kelių policijos valdybai pristatyti vairuotojo pažymėjimą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 326 straipsniu nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo pažymėjimą. Jeigu vairuotojas, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vengia atiduoti policijai vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpiu toliau ją vairuoja, šio kodekso 225 straipsnio antrosios dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai gali pratęsti šios teisės atėmimą tam laikui, per kurį buvo neteisėtai naudotasi vairuotojo pažymėjimu.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK Nr. 16061397739) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.