Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui ir nukentėjusiajam M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27280-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246061998.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2024 m. spalio 18 d., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-27280-2024, kuriuo A. G. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 85 Eur dydžio baudą.

A. G. nubaustas už tai, kad jis, 2024 m. balandžio 27 d. apie 17.00 val., Laisvės pr. 5, Vilniuje, savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, be automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko leidimo, nesąžiningai atsisėdo į minėtą automobilį ir pradėjo važiuoti, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.26 straipsnį ir 1.137 straipsnį. Taip pat jis viešoje vietoje, tyčia, kitų žmonių akivaizdoje garsiai šaukė, gestikuliavo rankomis, įžeidžiant kibo prie automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko bei, paėmęs automobilio užvedimo raktelius, numetė į žolę, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad byla pradėta pagal 2024 m. balandžio 27 d. gautą M. N., kuris 2024 m. birželio 19 d. pripažintas nukentėjusiuoju, pareiškimą. Situacija, kuri aprašoma nutarime įvyko 2024 m. balandžio 27 d., kai parodų rūmuose LITEXPO baigėsi kiekvienais metais vykstanti statybų rinkos dalyvių paroda T. P. parodai, šios parodos dalyviai privalėjo iš teritorijos pašalinti visą savo produkciją, kuri buvo eksponuojama. M. N. tyčia ir neteisėtai pastatė savo krovininį automobilį IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties pagrindiniu ir vieninteliu įvažiavimu į parodų rūmų teritoriją, taip užtverdamas įvažiavimą ir iš esmės užblokavo bet kokį eismą parodos dalyviams, ko pasėkoje susidarė didelė automobilių ir specializuoto transporto spūstis. M. N. absoliučiai nereagavo nei į pareiškėjo, nei į kitų eismo spūstyje įstrigusių automobilių valdytojų teisėtus reikalavimus patraukti krovininį automobilį C. J. nevykdant teisėtų reikalavimų, pareiškėjas įsėdo į krovininį automobilį, kuris tuo metu buvo be priežiūros, atrakintas ir su automobilio užvedimo rakteliais degimo spynelėje, ir šiuo automobiliu atbuline eiga pavažiavo apie 3 metrus, tai yra būtent tiek, kiek buvo būtina, kad kiti automobiliai galėtų pravažiuoti į ir iš parodų rūmų teritorijos. Visos nurodytos aplinkybės aiškiai matomos byloje esančioje filmuotoje medžiagoje. Pažymi, kad savo veiksmais M. N. ne tik pažeidė visuomenėje taikomas normas bei taisykles, bet ir sukėlė grėsmę kitų asmenų turtui, saugumui bei sveikatai. Pagal parodos dalyvių taisykles visi parodos dalyviai privalėjo 2024 m. balandžio 27 d. nuo 16 val. iki 22 val. išvežti savo produkciją iš rūmų teritorijos, o vieninteliai vartai, kuriuos savo automobiliu užtvėrė M. N., buvo atidaryti tik 17 val. Byloje esančiame vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad pareiškėjas garsiai šūkautų, vartotų necenzūrinius žodžius ar gestikuliuotų rankomis, kaip yra nurodoma nutarime. Atvirkščiai, įraše užfiksuoti M. N. ir jį lydinčios moters M. L. šūkavimai, necenzūrinė leksika bei naudojamas smurtas. Todėl pareiškėjas mano, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad patraukdamas M. N. automobilį jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas išvengti grėsmės kitų asmenų saugumui, sveikatai bei žalai atsirasti. Dėl šių priežasčių jam pradėta administracinė teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir 518 straipsnio 1 dalį turėtų būti nutraukta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į A. G. skundą nepateikė. Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad nutarime daug kas nurodyta, kas neatitinka faktų. Nesutinka su šiuo sprendimu, nes jis šiai dienai jam nesuprantamas, juk vykdė veiksmus, būtinus pašalinti transporto priemonę. Keiksmažodžiai nebuvo naudojami. Atvirkščiai, M. N. naudojo tiek smurtą, tiek keiksmažodžius, ir jo kolegė. Jaučiasi nesąžiningai apkaltintas. Paskirta bauda dėl to, kad dėl būtinosios prievolės reikalingumo, nusprendė patraukti automobilį. M. N. piktybiškai tai darė, jis probleminis parodos dalyvis. Jis (pareiškėjas) turi vairuotojo teises, gali vairuoti transporto priemonę. Kiekvienas taip pasielgtų, jeigu surastų automobilį su rakteliais sankryžos viduryje. Jis buvo įsitikinęs, kad gali patraukti automobilį nuo važiojamosios dalies. Žino, kad įstatymas neleidžia smurto naudoti, bet pilietis M. N. naudojo smurtą, kai jis buvo jo automobilyje, taip pat naudojo keiksmažodžius. Nusižengimų iš jo pusės buvo daugiau. Nežinojimas įstatymo neatleidžia nuo atsakomybės, bet jo veiksmai buvo būtina pareigybė patraukti automobilį. Kiekvienas taip žmogus pasielgtų, kai yra chaosas ir piktybiškai kažkas elgiasi. Kartais negali galvoti apie įstatymus, kai įtempta situacija, kai yra daug žmonių, kurie nepatenkinti. Ta visa situacija vyko 3-4 minutes. Kada atėjo ir jo paprašė patraukti automobilį, tai nebuvo ilga istorija, kad būtų verta kviesti policiją. Policijai atvažiuoti išspręsti ginčą, tai valstybės sąnaudos. Sudegins laiką, kurą. Niekada nesielgs taip, kad dėl automobilio patraukimo kreiptis į policiją. Apsaugininkai stovėjo šalia. Jie nereagavo į situaciją. Jis neginčija fakto, kad neturėjo teisės patraukti automobilį. Kitą kartą jau taip nedarys, bet jam nepatinka sprendimas, kad M. N. nekaltas, o jis kaltas. Be to, nebuvo taip, kad garsiai šauktų ir vartotų keiksmažodžius. Tai yra įrodyta vaizdo medžiaga. Ginčija visą sprendimą, nes veikė būtino reikalingumo sąlygomis, ten galėjo būti gendantys produktai. Būtinas reikalingumas buvo patekti į teritoriją ir baigti darbą anksčiau laiko, nes visur darbuotojai ir visiems mokamas atlyginimas. Jis matė būtinumą pravažiuoti, tai buvo jo nuomonė. Automobilio savininkas neprieštaravo, kad jis įliptų, ir buvo raktai palikti transporto priemonėje, todėl traktavo, kad tai nėra padarytas nusižengimas. 3 metrus atbuline eiga buvo pavažiuota. Kai suprato, kad savininkas prieštarauja, tada ir sustojo. Prašymas yra panaikinti kaltinimą dėl naudotų keiksmažodžių, nes įrašyta vaizdo įrašuose, kad nebuvo iš jo pusės jų naudota. Prašo panaikinti policijos sprendimą dėl neteisėto transporto priemonės panaudojimo. Tokiais savo veiksmais nesijaučia padaręs nusižengimą. Buvo priverstas imtis tokių veiksmų, kad panaikinti spūstį. Jautė tokią pareigą, todėl ir priėmė tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundo turinio matyti, kad A. G. iš esmės nesutinka su nutarimu ir jam paskirta nuobauda, mano, kad administracinių nusižengimų nepadarė, kadangi nešūkavo, nevartojo necenzūrinių žodžių ir rankomis negestikuliavo, o mašiną patraukė esant būtinajam reikalingumui, todėl prašo panaikinti nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

A. G. Institucijos nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 17.00 val., Laisvės pr. 5, Vilniuje, savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tariamą teisę, be automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko leidimo, nesąžiningai atsisėdo į minėtą automobilį ir pradėjo važiuoti, taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.26 straipsnį ir 1.137 straipsnį. Taip pat jis viešoje vietoje, tyčia, kitų žmonių akivaizdoje garsiai šaukė, gestikuliavo rankomis, įžeidžiant kibo prie automobilio IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko bei, paėmęs automobilio užvedimo raktelius, numetė į žolę, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nurodyta, kad savo veiksmais jis padarė nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 518 straipsnio 1 dalyje.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G., tiek teikdamas rašytinį paaiškinimą dėl įvykio, tiek skunde, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė šūkavęs, vartojęs necenzūrinius žodžius ar gestikuliuodamas, taip pažeidžiant viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje, apart nukentėjusiuoju pripažinto M. N. skundo ir paaiškinimų, nėra objektyvių A. G. kaltę padarius nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų - liudytojo J. K. parodymų, vaizdo įrašo bei pareiškėjo parodymų, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nutarime nurodytų veiksmų, kurie galėjo pažeisti viešąją tvarką jis neatliko. Pažymėtina, jog liudytojas J. K. parodė aplinkybes, analogiškas pareiškėjo nurodytoms, tai yra patvirtino jo nurodomas įvykio aplinkybes. Tuo tarpu nukentėjusiojo paaiškinimai liudytojo parodymais yra visiškai paneigti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai niekaip nepatvirtina (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties A. G. veiksmuose ir, apskritai, šio nusižengimo fakto buvimą. Pažymėtina, kad to nepatvirtina ir pateiktas vaizdo įrašas, priešingai, iš jo matyti, kad atsakomybėn patrauktas asmuo viso konflikto metu elgiasi gana ramiai, negirdėti, kad jis garsiai vartotų kokius nors netinkamus žodžius, elgtųsi agresyviai, garsiai šūkauja ir necenzūrinius žodžius vartoja tik nukentėjusysis ir įvykį filmavusi moteris. Taigi ir šis byloje esantis įrodymas taip pat nepaneigia pareiškėjo versijos bei nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis M. N. 2 kartus buvo kviečiamas atvykti į teismą ir patvirtinti savo paaiškinimus, būnant nustatyta tvarka įspėtam dėl atsakomybės, tačiau jis į teismo posėdžius neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas dalyje dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, priimtas tinkamai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir teismui padarius išvadą, kad A. G. nagrinėjamu atveju nepadarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, skundas šioje dalyje tenkintinas ir skundžiamas Nutarimas dalyje dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena A. G. atžvilgiu nutrauktina.

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato atsakomybę už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais, todėl (duomenys neskelbtini) straipsnis yra blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise ar pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka, t. y. kad jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Vien tai, kad institucijos nutarimą priėmęs pareigūnas įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja A. G., ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo naikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą institucijos nutarimą.

Pareiškėjas skunde, kaip pagrindinį argumentą, nurodo tai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas. Teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

ANK 15 straipsnyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Pareiškėjas teigia, kad į svetimą transporto priemonę sėdo ir ją be savininko leidimo vairavo, siekdamas pašalinti dėl nukentėjusiojo veiksmų/neveikimo kilusią grėsmę kitų asmenų turtui, saugumui bei sveikatai. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai. Visų pirmą, pareiškėjas nei skunde, nei teikdamas paaiškinimus posėdžio metu, konkrečiai nenurodė, kokia buvo ta grėsmė ir kaip pasireiškė jos realumas. Byloje nėra duomenų, kad parodų rūmų teritorijoje būtų kilusi kokia nors pavojinga situacija (pvz. gaisras, pavojingi gamtos reiškiniai, masiniai neramumai ir pan.), dėl kurios teritorijoje buvę žmonės ir jų turtas turėjo kuo skubiau palikti tą vietą. Antra, niekaip nėra pagrįsta tai, kad susidariusi situacija, kuri nors ir buvo nemaloni ir nepatogi parodos dalyviams, negalėjo būti išspręsta kitokiu būdu, įgaliotų asmenų ar teisėsaugos institucijų pagalba. Pats pareiškėjas patvirtino, kad šalia buvę parodų rūmų apsaugos darbuotojai, atsakingi už tvarką teritorijoje, tiesiog stebėjo situaciją, nesikišdami, kas parodo, kad situacija nebuvo tokia grėsminga ir problematiška, kaip teigia pareiškėjas. Pažymėtina, jog net tuo atveju, jei apsaugos darbuotojai nesielgė tinkamai ir nesiėmė priemonių spręsti konfliktą, tai jokiu būdu negalėjo būti pagrindas pareiškėjui savavališkai prisiimti vykdyti jų funkcijas ir pažeisti asmens teisę į nuosavybę. Vertinant susidariusią situaciją, bet koks pakankamai atidus ir rūpestingas žmogus turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas, nagrinėjamu atveju kviesti policiją. Pareiškėjo supratimas, kad tokia situacija nėra verta teisėsaugos institucijos įsikišimo, taip pat patvirtina, jog įvykio vietoje nebuvo susidariusi ypatingai grėsminga situacija, reikalaujanti imtis neatidėliotinų veiksmų. Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad automobilio IVECO savininkas neprieštaravo tam, kad kitas asmuo valdytų jam priklausančią transporto priemonę. Kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, M. N. tam labai prieštaravo ir pakankamai aktyviais veiksmais priešinosi tam, kad jo automobilį vairuotų pašalinis asmuo. Byloje nenustatyta, kad A. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būtų suteikti įgaliojimai palaikyti tvarką parodos atlikimo vietoje, taigi jis, vairuodamas svetimą transporto priemonę be savininko leidimo ir pasiimdamas užvedimo raktelius bei juos numesdamas, veikė savo rizika, savo veiksmais vykdydamas savo tariamą teisę atlaisvinti pravažiavimą į teritoriją, praktiškai prisiimdamas sau policijos pareigūnų funkcijas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas pasirinko tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitiko nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų, taigi nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai patraukė A. G. administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, paskyrė nuobaudą, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo dalyje dėl nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu, kadangi nusižengimo aplinkybės nurodytos aiškiai ir tinkamai, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi

nutaria:

A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27280-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246061998, dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, padarymo ir administracinės nuobaudos – 38 Eur dydžio baudos paskyrimo, palikti nepakeistą ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27280-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246061998, dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. G. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.