- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- eAS-570-575/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01106-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Milda Vainienė, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- J. B., A. L., V. L., S. P., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S., V. D.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š., J. C., D. Š., S. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. B., A. L., V. L., S. P., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S., V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B., A. L., V. L., S. P., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S., V. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š., J. C., D. Š. (D. Š.), S. L. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. B., A. L., V. L., S. P., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S., V. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. A-1827 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti, vertinant, kad apie Įsakymą sužinojo 2018 m. gegužės 2 d., kai buvo pradėti kaimyninio žemės sklypo, esančio prie statinių (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų darbai.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkinto, skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Todėl laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina ir aplinkybė, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas, t. y. ar domėjosi jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčijo su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Teismo diskrecijai yra paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką. Taisyklių 54 punkte numatyta, kad informacija apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) interneto svetainėje www.zpdris.lt. Tais atvejais, kai projektas rengiamas tikslu suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (2.4 p.), Taisyklių 55 punkto nuostatos numato pareigą apie pradedamą rengti Projektą atskirai informuoti tik formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus. Informaciją apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (58 p.). Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba per ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.
Teismas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 13 d. rašto Nr. (33.195)R-1752 bei prie jo pridedamų dokumentų nustatė, kad informacija apie pradedamą rengti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ŽPDRIS interneto svetainėje buvo paskelbta 2015 m. rugsėjo 24 d. (paskelbtas visas Įsakymas), 2016 m. gegužės 12 d. ŽPDRIS interneto svetainėje buvo paskelbta apie parengtą projektą, nustatant terminą suinteresuotiems asmenims susipažinti ir pateikti pastabas, taip pat 2016 m. birželio 15 d. ŽPDRIS interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie patvirtintą projektą, t. y. ginčijamas sprendimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (paskelbtas visas įsakymo tekstas su pavadinimu, data, numeriu). Papildomai informacija apie parengtą ir patvirtintą projektą 2016 m. birželio 16 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje.
Teismas vertino, kad apie ginčijamą sprendimą pareiškėjams vėliausiai tapo žinoma 2016 m. birželio 16 d., t. y. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje ir ŽPDRIS sistemoje paskelbus Įsakymą ir nurodžius visus esminius šio akto turinį sudarančius elementus (nurodžius sprendimą priėmusią instituciją, jo priėmimo datą ir turinį). Todėl paskutinė diena pareiškėjams kreiptis į teismą buvo 2016 m. liepos 16 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. birželio 4 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjai 1 metus, 10 mėnesių ir 18 dienų praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą argumentų, jog atsakovas jų neinformavo apie planus formuoti gretimai esantį žemės sklypą, nurodė, kad informacija apie projekto rengimo proceso pradžią, eigą ir patvirtintą projektą buvo skelbiama viešai ir ši informacija buvo prieinama, todėl pareiškėjai buvo informuoti ir turėjo visas galimybes sekti ginčijamo akto parengimo procesą, su juo susipažinti ŽPDRIS sistemoje. Be to, įsakymas buvo paskelbtas viešai Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, todėl pareiškėjams buvo prieinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjai dėl konkrečių objektyvių priežasčių negalėjo efektyviai pasinaudoti savo procesine teise laiku pateikti skundą teismui patys ar per atstovą. Teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 30 str.).
III.
Pareiškėjai 2018 m. birželio 27 d. teisme gautame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui pateikti.
Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad kreipimosi į teismą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Apie priimtą Įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, jiems nebuvo pranešta, nors Įsakymas neginčijamai turi tiesioginį poveikį jų interesams. Pareiškėjai naudojasi įvažiavimu pro (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius pastatus, kuris priskiriamas prie Įsakymu formuojamo žemės sklypo, kaip vieninteliu galimu būdu patekti į jiems priklausančią nuosavybės teise valdomą teritoriją. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, turėjo atsižvelgti į tai, kokią reikšmę šis įvažiavimas turi pareiškėjų teisėms, ir atitinkamai, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, privalėjo pareiškėjams raštu pranešti apie priimtą Įsakymą ir teisę jį apskusti.
Pareiškėjai, nesutikdami su teismo motyvacija, jog pareiškėjai turėjo pareigą tikrinti ŽPDRIS sistemos duomenis, nurodo, kad įstatymuose tokia pareiga nėra numatyta. Be to, tokios pareigos perkėlimas yra neproporcingas, perteklinis ir pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Pareiškėjai nėra Įsakymu formuojamo žemės sklypo savininkai, nėra ŽPDRIS naudotojai, todėl negalėjo gauti informacijos apie Įsakymu suformuotą žemės sklypą.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, jų elgesys atitiko rūpestingumo, sąžiningumo ar aktyvumo reikalavimus, nes tik sužinoję apie teisių pažeidimą, t. y. kai buvo pradėti vykdyti kadastrinių matavimų darbai ir pareiškėjai realiai pamatė, kad tokie veiksmai pažeidžia jų interesus, iš karto kreipėsi į atsakovą ir į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Terminą praleido ne dėl savo klaidos, o dėl to, jog nežinojo ir negalėjo žinoti apie priimtą Įsakymą.
Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Įsakymu buvo suformuotas ne tik žemės sklypas, bet ir gatvės (duomenys neskelbtini), kurioje jie gyvena, atžvilgiu nustatytas servitutas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Servitutų nustatymo taisyklės) 3.1–3.8 papunkčiais apie nustatytą servitutą pareiškėjams, kaip viešpataujančio daikto savininkams, turėjo būti pranešta raštu. Apie priimtą Įsakymą buvo pranešta kitiems (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Nors įvažiavimas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau yra naudojamas ir priskiriamas pareiškėjų nuosavybei.
Pareiškėjai vertina, kad konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas nepažeidė teisės aktuose nustatytos pareigos pranešti apie Įsakymo priėmimą, taip užkirsdamas kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai pasirūpinti savo teisių bei teisėtų interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamas Įsakymas priimtas 2016 m. birželio 14 d., pareiškėjai siekdami jį nuginčyti į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2018 m. birželio 4 d. Pareiškėjai teigė, kad apie Įsakymą jiems tapo žinoma tik 2018 m. gegužės 2 d., pradėjus atlikinėti kaimyninio žemės sklypo, esančio prie statinių (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų darbus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS56-395/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir sąžiningas. Šie reikalavimai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Taisyklės. Taisyklių 54 punkte numatyta, kad informacija apie pradedamą rengti projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Tais atvejais, kai projektas rengiamas tikslu suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (Taisyklių 2.4 p.), Taisyklių 55 punkto nuostatos numato pareigą apie pradedamą rengti Projektą atskirai informuoti tik formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus. Informaciją apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (Taisyklių 58 p.). Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įsakymas priimtas tikslu suformuoti apie 1 309 kv. m žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 35). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Taisyklių 55 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pareigos apie priimtą Įsakymą atskirai informuoti pareiškėjus, nes jie nėra Įsakymu formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkai.
Atsakovas, atsakydamas į pirmosios instancijos teismo paklausimą dėl informacijos pateikimo apie tai, kokiu būdu ir kada (nurodant datą) pareiškėjai ar jų atstovas buvo supažindinti su Įsakymu, 2018 m. birželio 13 d. rašte Nr. (33,195)R-1752 nurodė, kad pareiškėjų sužinojimo apie Įsakymą data laikytina 2016 m. birželio 15 d., t. y. diena, kada teisės aktų nustatyta tvarka ŽPDRIS buvo paskelbta informacija apie parengtą ir patvirtintą projektą (I t., b. l. 37, 38–40). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo rašte nurodyta informacija, nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. ŽPDRIS interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie patvirtintą projektą, papildomai informacija apie parengtą ir patvirtintą projektą 2016 m. birželio 16 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje. Teismas vertino, kad apie ginčijamą sprendimą pareiškėjams vėliausiai tapo žinoma 2016 m. birželio 16 d.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų teisė domėtis ŽPDRIS ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje skelbiama informacija nebuvo apribota. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamas Įsakymas ŽPDRIS ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje buvo paskelbtas ir prieinamas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į skundo pagrindą. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems nuosavybes teise priklauso žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai turi bendrą ribą ir pareiškėjai ilgą laiką nevaržomai naudojasi bendru įvažiavimu, kuris yra vienintelis būdas patekti į žemės sklypų teritoriją. Įvažiavimas nutiestas ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba. Šis įvažiavimas Įsakymu priskiriamas prie naujai suformuoto žemės sklypo. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjais, kad nepradėjus kaimyninio žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų darbų, pareiškėjai objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti apie priimtą Įsakymą (byloje priešingų duomenų nėra), nes, kaip nustatyta, pareiškėjai nėra Įsakymu formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkai, todėl atskirais pranešimais apie priimtą Įsakymą informuoti nebuvo. Todėl šiuo konkrečiu atveju vertinimas, kad pareiškėjai privalėjo nuolat domėtis ŽPDRIS skelbiama informacija, yra neproporcingas ir apriboja pareiškėjų teisę kreiptis į teismą ir ginti, jų nuomone, pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sužinojimo apie pareiškėjų galimai pažeistas teises terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 2 d., kai pradėti atlikinėti kaimyninio žemės sklypo, esančio prie statinių (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų darbai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų elgesys vertintinas kaip atitinkantis pakankamai atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens standartą. 2018 m. gegužės 2 d. sužinoję apie pradėtus vykdyti kadastrinius matavimus, pareiškėjai, atstovaujami pareiškėjos J. B., 2018 m. gegužės 4 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą ir, nepraleisdami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino, 2018 m. birželio 4 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjų sužinojimo apie Įsakymo priėmimą terminą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. B., A. L., V. L., S. P., A. P., V. R., G. R., I. U., A. Č., I. Č., D. S., V. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir parėškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.