Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, padarymu, N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, o būtent: jis 2018 m. gegužės 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), N. V. perdavus jam netikras 4 (keturias) 50 Eur nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, įgijo žinomai netikrus pinigus, laikė juos su savimi ir iš anksto susitaręs su N. V. juos realizuoti, sumokant už perkamą prekę – automobilio bamperį, jis (G. L.) realizavo šiuos netikrus pinigus, 2018 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., prie poliklinikos pastato, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikdamas nukentėjusiajam D. J. atsiskaitant už perkamą automobilio bamperį.

Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

G. L. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti svetimą turtą, atlygintinai realizuojant žinomai netikras 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su N. V., nurodžiusiu jam (G. L.) realizuoti šiuos netikrus pinigus, sumokant už perkamą prekę – automobilio bamperį, ir 2018 m. gegužės 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), perdavusiu šiuos netikrus pinigus jam (G. L.), po ko, jis (G. L.), žinodamas, kad pinigai netikri, 2018 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., prie poliklinikos pastato, Viniuje, (duomenys neskelbtini), realizavo žinomai netikras 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, pateikdamas jas nukentėjusiajam D. J., nežinojusiam apie pinigų netikrumą, atsiskaitant už automobilio bamperį, kurį jis (G. L.) nuvežė į N. V. nurodytą vietą, tokiu būdu, bendrais su N. V. veiksmais apgaule N. V. naudai įgijo D. J. turtą – automobilio bamperį, 200 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais G. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

N. V. laikė ir realizavo netikrus pinigus, o būtent: jis žinomai netikrus pinigus – 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iki 2018 m. gegužės 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kuomet, iš anksto susitaręs su G. L. jas realizuoti, sumokant už perkamą prekę – automobilio bamperį, perdavė jas pastarajam (G. L.), po ko, G. L. realizavo šiuos netikrus pinigus, 2018 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., prie poliklinikos pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pateikdamas nukentėjusiajam D. J. atsiskaitant už perkamą automobilio bamperį.

Šiais savo veiksmais N. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

N. V. buvo kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, atlygintinai realizuojant žinomai netikras 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su G. L., nurodė pastarajam (G. L.) realizuoti šiuos netikrus pinigus, sumokant už perkamą prekę – automobilio bamperį, ir 2018 m. gegužės 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), perdavė šiuos netikrus pinigus G. L., po ko, G. L., žinodamas, kad pinigai netikri, 2018 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., prie poliklinikos pastato, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), realizavo žinomai netikras 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, pateikdamas jas nukentėjusiajam D. J., nežinojusiam apie pinigų netikrumą, atsiskaitant už automobilio bamperį, kurį G. L. nuvežė į jo (N. V.) nurodytą vietą, tokiu būdu bendrais su G. L. veiksmais apgaule savo naudai įgijo D. J. turtą – automobilio bamperį, 200 Eur vertės.

Šiais savo veiksmais N. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. L. kaltės nepripažino ir parodė, jog reikėjo pinigų, tą dieną N. jam paskambino, pasakė, kad yra geras daiktas, kurį galima nupirkti ir vėliau brangiau parduoti, tačiau jis pats sirgo, todėl nuvažiavo pas jį, paėmė pinigus ir nuvažiavo nupirkti bamperio. Nupirko bamperį, žmogui davė pinigus. Jam reikėjo pinigų, nes jis niekur nedirbo. N. pasiūlė jam nupirkti daiktą, vėliau jį parduoti brangiau ir gautą pelną pasidalinti per pusę. Nuvažiavo pas jį, N. davė numerį žmogaus, paskambino, susitarė su žmogumi, kur susitinka, tai buvo prie Antakalnio poliklinikos. Susitiko, jis buvo jau su bamperiu, davė jam pinigus, įsidėjo į mašiną ir nuvažiavo. Paskambino N., jis pasakė, kad serga ir negali išeiti, kad paliktų bamperį pas jo draugą, todėl nuvežė bamperį pas jo draugą, grįžo namo ir buvo sulaikytas. Jie būtų tą bamperį pardavę brangiau. Su N. susitiko (duomenys neskelbtini) kaime. Apie valandą laiko užtruko, kol privažiavo iki Vilniaus ir grįžo. Nežino, kodėl jam sugrįžus N. negalėjo išeiti į lauką, gal blogiau pasijuto, be to, N. mama jo (G. L.) nemėgsta.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis G. L. parodė, jog parodymai neteisingi, jis nežinojo, kad pinigai netikri. Kai jį policijoje laikė, buvo naktis, buvo mieguistas, sakė, kad N. jam davė pinigus, tyrėja rašė ir jis net neskaitęs pasirašė. Galvojo, kad duos parodymus ir jį paleis, tačiau jį sulaikė. Gynėjo nepageidavo, nes nieko nepadarė. Tyrėja jo klausinėjo, kur buvo, jis atsakinėjo į klausimus, apklausos protokolą pasirašė, bet tikėjosi, kad ji rašo, tai ką jis sako, o ji, matyt, pridėjo nuo savęs. Prisimena, kaip buvo sulaikytas policijos. Jis su policininku atsisėdo į savo mašiną, policija su savo mašina paskui ir dar gale BMW važiavo. Važiuojant su pareigūnu jie labiau kalbėjo apie mašinas, jis (pareigūnas) pasakė, kad pinigai padirbti, o jis (G. L.) pasakė, kad nežinojo ir važiavo į policijos komisariatą aiškintis.

Perskaičius dalį akistatos tarp G. L. ir N. V. protokolo, kaltinamasis G. L. parodė, jog N. jam pasakė „ką tik iškepti“ ir kai jį sulaikė, šitą jo frazę prisiminė ir tuomet pagalvojo, kad gal jie buvo padirbti. Jis su N. sėdėjo mašinoje, jis paėmė pinigus ir N. paklausė „jie bent jau tikri?“, o jis pasakė „jo, ką tik iškepti.“ Pajuokavo ir viskas, įsidėjo pinigus į kišenę. Kai N. davė jam pinigus, juokų formoje buvo pokalbis apie pinigus, juokais paklausė, ar jie bent jau tikri, bet gyvenime nėra matęs netikrų pinigų, todėl įsidėjo juos į kišenę ir nuėjo. Dabar keistai atrodo, kad tada pajuokavo apie netikrus pinigus, o dabar pasirodo, kad jie ir buvo netikri. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja spaudimo nedarė. Pripažįsta, kad padirbti pinigai buvo pas jį, jeigu jų laikymas kišenėje, nežinant, kad jie netikri, yra nusikaltimas, tada taip. Kai buvo paleistas, kalbėjo su N., klausė, kas nutiko, iš kur, jis sakė, kad mašiną lyg pardavė ar kažkas tokio, nelabai gilinosi. Akistatos protokolą pasirašė, ten teisingai viskas nurodyta. N. pasakė, kad pinigai „ką tik iškepti“, per akistatą nesigilino į tuos žodžius. 2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. papildomai parodė, jog apklausa vyko tikrai ne vieną valandą, jis stresavo, pareigūnas jį buvo išleidęs su priežiūra parūkyti ir jam buvo pasakęs, kad pinigus davė N. ir tyrėjai tai sakė, sakė, kad jeigu jie padirbti, tai gerai padirbti. R. turbūt buvo padoriausias iš ten sėdinčių pareigūnų, nes kiti pareigūnai kalbėjo taip kad „sėsi sėsi“, o R. vienintelis, kuris elgėsi normaliai, negrasino, kad pasodins. Kad jis žinotų, jog pinigai padirbti, taip nesakė, sakė „reiškia gerai padirbti, jeigu padirbti.“

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. V. kaltės nepripažino ir parodė, jog buvo susitikęs su romų piliečiais Utenos automobilių turguje, kai pirko automobilį, Audi A8, jie irgi norėjo jį pirkti. Buvo susitikęs su romais Nemenčinėje, Emsi degalinėje, jie buvo keturiese, apžiūrėjo automobilį, buvo privažiavęs policijos ekipažas, tikrino ir jo, ir jų dokumentus, pildė sutartį, jie padavė 400 eurų iš piniginės, piniginėje buvo didelė pinigų suma, patikrinti pinigų galimybės nebuvo, nes susitiko dvyliktą valandą. Po kurio laiko, gal po dviejų dienų, L. jam paskambino sako „davai prasuksim kokią „varkę“, kad uždirbt pinigų“, nes L. nedirbo, o jis anksčiau užsiėminėjo automobiliais. Pasiūlė jam nupirkti bamperį nuo BMW, jį galima parduoti už 300 eurų ir uždirbti 100 eurų. Pasiūlė L., kad atvažiuotų, nes pats negalėjo važiuoti, turėjo temperatūros. Sutiko Karkažiškėj, padavė jam pinigus ir visada su juo bendrauja juokeliais, todėl jis paklausė „pinigai bent jau tikri?“, jis pasakė „jo jo, ką tik iškepti.“ Padavė pinigus ir nuėjo namo. Po kurio laiko L. paskambino ir pasakė, kad paėmė tą bamperį, bamperį veža pas jį, bet L. nelabai kokia praeitis, motina nelabai jį mėgsta, todėl jam pasakė, kad nuvežtų bamperį pas T.. Nuvežė pas T., o po kurio laiko nepažįstamas asmuo pasakė, kad L. išvežė į policijos departamentą. Jį išvežė į Vilnių, į komisariatą, vaistus atėmė, 1 PK prabuvo iki keturių valandų, vėliau nuvežė į areštinę. Pirmą dieną laikė be jokių apklausų, antrą dieną nuvedė apklausti, tyrėja V. T. labai nemaloniai bendravo, gąsdino, kad pasodins, visą laiką buvo su spaudimu, gavosi taip, kad jį paleido 20 valandą, be telefono, be nieko. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, jog L. jam skambino ir siūlė „varkę“, jis neminėjo žodžio „varkė“, bet jis (N. V.) yra rusas ir jam lengviau taip pasakyti, bet L. sakė „leisk man uždirbti pinigų.“ Neturi jokių dokumentų dėl sandėrio su romais. Romai jam davė 400 eurų, iš jų 200 eurų davė L., kiti pinigai, pasirodo, buvo tikri, juos pareigūnai buvo pasiėmę. Ir keista, ir gaila, kad taip atsitiko, kad pavedė ir save ir žmogų, kuriam norėjo padėti, o gavosi taip, kad abu įklimpo dėl jo neatsargumo. Žalą nukentėjusiajam atlygino, nes gavosi taip, kad dėl savo kvailumo pavedė du žmones ir save. Jam buvo svarbu susitvarkyti, kad niekas jokių pretenzijų neturėtų. Mokosi automechanikos mokykloje, bet ims akademines atostogas ir eis į kariuomenę. Automobilių pardavimu nebeužsiima, anksčiau buvo pardavęs 4-6 automobilius, savo automobilio niekada neturėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad Pabradės mieste privažiavo prie jų žmogus pasakė, kad jis pardavė automobilio priekinį bamperį, jam davė netikrus pinigus, apibūdino automobilį, su kuriuo buvo atvykę pasiimti bamperio. Pabradės mieste buvo sulaikytas tas automobilis stovintis ir parduotuvėje buvo G. L.. Nukentėjusysis pasakė, kad jis buvo atvykęs į Vilnių, pardavė L. bamperį ir L. jam padavė netikrus pinigus. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Švenčionių PK. Buvo paklausta, iš kur tuos pinigus gavo, pasakė, kad davė draugas ar pažįstamas ir liepė nuvažiuoti į Vilnių paimti bamperį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį

Pagal šiuo metu galiojančią BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 114 punkte irgi yra įtvirtinta nuostata, kad nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šiame teisiniame reguliavime, įtvirtinančiame baudžiamojo proceso tvarką bylose dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje (tarp jų ir dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos), nustatyta, kad tokiose bylose baudžiamasis procesas neįmanomas, jei nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro atitinkamo reikalavimo. Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso, baudžiamojo įstatymų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. <...> tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių <...> reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014).

Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno iš nurodytų procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 182 straipsnio 3 dalį pradėti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BK 182 straipsnio 4 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos ir yra baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas kaltinamiesiems G. L. ir N. V. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį yra negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to baudžiamosios bylos dalis dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo G. L. ir N. V. nutrauktina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-942/2018).

Dėl kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį

Taigi įvertinęs šiuos argumentus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog faktas, kad kaltinamasis G. L. minėtomis netikromis 50 Eur kupiūromis atsiskaitė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. realizavo minėtus netikrus pinigus, o iki realizavimo – turėjo juos savo žinioje, t. y. laikė, yra neabejotinai įrodytas, o kaltinamasis N. V. laikė aptartus pinigus bei perdavė kitam kaltinamajam G. L., jog jis nupirktų automobilio bamperį, dėl ko spręstina, kad įrodyta, jog kaltinamojo G. L. veikoje yra netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo objektyvieji požymiai BK 213 straipsnio 1 dalies prasme, o kaltinamojo N. V. veikoje yra netikrų pinigų laikymo ir realizavimo objektyvieji požymiai BK 213 straipsnio 1 dalies prasme.

Kaltinamasis N. V., be kita ko, yra kaltinamas, jog ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 20 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų įgijo žinomai netikrus pinigus – 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891. Pažymėtina, jog kaltinamajam N. V. kaltinamajame akte inkriminuotas minėtų netikrų pinigų įgijimo aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Dėl netikrų pinigų įgijimo pažymėtina, jog kaltinimas šioje dalyje yra grindžiamas iš esmės kaltinamojo N. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, jog prieš mėnesį pradėjo verstis automobilių prekyba, spėjo parduoti 3-4 automobilius. Prieš savaitę gavo didelę pinigų sumą iš romų tautybės asmens, kuris jam sumokėjo už mašiną, turi telefone jo paso nuotrauką. Mašina buvo pardavinėjama 12 val. nakties, degalinėje Nemenčinėje „Emsi“, nes tokį laiką nurodė romų tautybės asmenys, atvyko keturiese. Pinigų vietoje netikrino. Iš tos sumos, kur jam sumokėjo romų tautybės čigonai, pinigus laikė savo piniginėje, kurią kartu su pinigais paėmė pareigūnai. Pinigų nespėjo išleisti, nes mokosi ir iš karto eina į darbą (b. l. 66-67). Teisiamajame posėdyje N. V. parodė, jog buvo susitikęs su romais Nemenčinėje, „Emsi“ degalinėje, jie buvo keturiese, apžiūrėjo automobilį, buvo privažiavęs policijos ekipažas, tikrino ir jo, ir jų dokumentus, pildė sutartį, jie padavė 400 Eur iš piniginės, piniginėje buvo didelė pinigų suma, patikrinti pinigų galimybės nebuvo, nes susitiko dvyliktą valandą. Romai jam davė 400 eurų, iš jų 200 eurų davė L., kiti pinigai, pasirodo, buvo tikri, juos pareigūnai buvo pasiėmę.

Taigi šiuo atveju teismas, įvertinęs, jog kitokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių vienus ar kitus (duotus ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu) parodymus nėra, sprendžia, kad pastarasis objektyviosios pusės elementas – netikrų pinigų įgijimas – šalintinas iš kaltinimo, kadangi iš esmės pakankamų ir patikimų duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis ir pan. minėtos netikrų pinigų kupiūros buvo įgytos kaltinamojo N. V. ir jis įgijimo metu žinojo, jog minėtos kupiūros yra netikros, byloje nenustatyta.

Taigi, kaip minėta, įvertinus nurodytus argumentus, pripažintinos įrodytomis faktinės aplinkybės, jog G. L. jau minėtu laiku ir aplinkybėmis įgijo iš N. V., laikė ir po to realizavo netikrus pinigus – keturias netikras 50 Eur nominalo kupiūras, atsiskaitydamas jomis už automobilio bamperį, o kaltinamasis N. V. minėtas netikras pinigų kupiūras laikė ir realizavo, perduodamas jas G. L. tikslu nupirkti automobilio bamperį. Vis dėlto nors šie būtinieji (suformuluoti kaip alternatyvūs) objektyviosios pusės požymiai yra nustatyti, veiką kvalifikuojant pagal BK 213 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir subjektyviąją pusę, o būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, kad kaltinamieji žinojo, jog minėtos pinigų kupiūros netikros, ir nepaisant to, siekė jas G. L. atžvilgiu įgyti, laikyti bei realizuoti, o N. V. atžvilgiu – laikyti bei realizuoti.

Visgi vertinant šiuos G. L. parodymus, matyti, kad jie visiškai neatitinka kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu iš karto po sulaikymo (b. l. 30), kai jis parodė, jog N. V. jam papasakojo, kad turi geros kokybės netikrus pinigus, tačiau bankomatas jų nepriima, atpažįsta kaip netikri. N. V. jam pasiūlė už šiuos pinigus nusipirkti kažkokį daiktą tam, kad vėliau jį perparduotų, jis sutiko. 2018 m. gegužės 19 d. N. V. jam paskambino ir davė telefono numerį, pasakė, kad turi paskambinti šiuo numeriu ir susitarti dėl bamperio pirkimo, už bamperį turėjo sumokėti netikrais pinigais (b. l. 30). Taip pat kaltinamojo G. L. parodymai teisiamajame posėdyje neatitinka ir ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp G. L. ir N. V. metu duotų paaiškinimų, kuriuose jis parodė, kad N. V. pažįsta ilgą laiką, buvo reikalingi pinigai, N. V. pasiūlė nusipirkti bamperį ir davė telefono numerį. N. V. davė jam 200 Eur ir pasakė, kad jie yra netikri, su tais eurais turėjo atsiskaityti už bamperį. Nežinojo, iš kur N. V. gavo netikrus eurus (b. l. 68-69).

Vis dėlto tokią kaltinamojo G. L. versiją apie jam darytą psichologinį spaudimą ir tyrėjos neva surašytus parodymus teismas vertina kaip deklaratyvią, neparemtą jokiais duomenimis, įvertinus, be kita ko, kad vis naujos (šiek tiek skirtingos) detalės buvo pateikiamos viso proceso eigoje, nors, kaip minėta, jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors G. L. paaiškino, jog N. jam pasakė, kad pinigai „ką tik iškepti“, per akistatą nesigilino į tuos žodžius, tačiau taip pat parodė, kad akistatos protokolą pasirašė, ten teisingai viskas nurodyta. Taigi, pats kaltinamasis G. L., duodamas paaiškinimus, nebuvo nuoseklus ir teisiamojo posėdžio metu. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios G. L. apklausos metu nurodytos ir tokios aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos jį apklaususiai tyrėjai jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje. Kaip antai, tai, jog N. V. nurodė G. L., jog turi geros kokybės netikrus pinigus, bet bankomatas jų nepriima. Be to, minėtos akistatos metu G. L. taip pat parodė, jog jam pasirodė, kad pinigai netikri, kai juos jam įdavė N. V.. Kai paėmė pinigus į rankas, jie pasirodė jam netikri, todėl paklausė N. V., ar pinigai netikri (b. l. 68).

Be to, pažymėtina, jog kaltinamojo G. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. R., kuris parodė, kad asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į Švenčionių PK, buvo paklausta, iš kur tuos pinigus gavo, pasakė, kad davė draugas ar pažįstamas ir liepė nuvažiuoti į Vilnių paimti bamperį. Perskaičius 2018 m. gegužės 20 d. R. R. tarnybinį pranešimą, surašytą ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 4), R. R. parodė, kad teisingai parašyta. L. sakė, kad žinojo, jog pinigai padirbti. Jokio spaudimo L. nedarė, anksčiau jo nepažinojo. Su kaltinamaisiais jokių nesutarimų nėra turėjęs.

Pats G. L. teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, kad R. turbūt buvo padoriausias iš ten sėdinčių pareigūnų, nes kiti pareigūnai kalbėjo taip kad „sėsi sėsi“, o R. vienintelis, kuris elgėsi normaliai, negrasino, kad pasodins. Be to, tokius R. R. parodymus patvirtina jau pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje jo surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 4). Jokių aplinkybių, dėl kurių R. R. norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį G. L., nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis G. L..

Pastebėtina, jog kaltinamasis N. V. nepateikė jokių duomenų patvirtinančių jo galimus sandorius su romų tautybės asmenimis dėl automobilių pirkimo-pardavimo. Be to, jis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl, jo teigimu, juokavo su G. L. dėl perduodamų pinigų kupiūrų tikrumo ir negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl pinigai, apie kuriuos buvo juokauta kaip netikrus, iš tikrųjų pasirodė esantys netikri. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog N. V. pats nepirko automobilio bamperio, nes, pasak jo, turėjo temperatūros ir negalėjo to padaryti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai nesutrukdė jam susitikti su G. L. ir perduoti šiam pinigus. Be to, kaip nustatyta byloje, G. L. nupirko automobilio bamperį už netikrus eurus ir bamperį nuvežė ne N. V., o jo pažįstamam asmeniui. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai abejoti kaltinamojo N. V. parodymų nuoširdumu ir nuoseklumu.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų argumentų visumą, sprendžia, jog nėra pagrindo kaltinamųjų G. L. ir N. V. parodymų vertinti kaip nuoseklių ir patikimų. Savo ruožtu sprendžiant klausimą dėl subjektyviosios pusės, pažymėtina, kad subjektyviosios pusės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus (ką jis žinojo, galvojo, kokie tikslai lėmė jo elgesį ir pan.), tačiau ir pagal objektyviąją pusę – jo konkrečius veiksmus.

Teismas pažymi, jog kaltinamieji teisiamajame posėdyje negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl neva juokavo apie padirbtus pinigus, kurie vėliau iš tikrųjų pasirodė esantys netikri. Kaltinamasis N. V. aiškino, jog visada su G. L. bendrauja juokeliais, todėl šis paklausė „pinigai bent jau tikri?“, į ką N. V. atsakė „jo jo, ką tik iškepti.“ Tokie jo parodymai vertintini kaip gynybinė kaltinamojo versija, kuri yra paneigtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Be to, pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. V. parodė, kad G. L. jam skambino ir siūlė „varkę“, kas žargonu reiškia nelegalų veiksmą, tačiau paprašytas patikslinti, išsigynė taip sakęs ir nurodė, kad yra rusas ir jam lengviau taip pasakyti, L. sakė „leisk man uždirbti pinigų.“ Sugretinus šią aplinkybę su tuo, kad kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu vertėjo nepageidavo, parodymus davė ir klausimus uždavė proceso, t. y. lietuvių kalba, tokie kaltinamojo N. V. parodymai teisiamajame posėdyje vėlgi nebuvo nuoseklūs.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamiesiems, iš tikrųjų nežinantiems apie perduodamų pinigų kupiūrų netikrumą, nebuvo jokio reikalo neva juokauti dėl jų „iškepimo“. Be to, negali būti vertinamas kaip sutapimas ir ta faktinė aplinkybė, jog kitos eurų kupiūros, paimtos kaltinamojo N. V. gyvenamojoje vietoje, buvo tikros, tai nustatyta aukščiau minėta specialisto išvada, o netikros buvo tik N. V. G. L. perduotos pinigų kupiūros, kai, pagal N. V. versiją, romai už automobilį jam davė daugiau nei 200 Eur sumą, t. y. 400 Eur.

Taigi tokios atsiskaitymo netikromis eurų kupiūromis aplinkybės, vertinant jas kaip visumą, teismo nuomone, rodo, kad vis dėlto abu kaltinamieji žinojo, kad aptartos keturios 50 Eur nominalo kupiūros yra netikros, nepaisant to, jas realizavo – atsiskaitė jomis už automobilio bamperį.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. L. veikoje yra įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje – netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo, o kaltinamojo N. V. veikoje įrodyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje – netikrų pinigų laikymo ir realizavimo – objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, dėl ko jie pripažintini kaltais padarę nurodytą nusikaltimą.

Nors kaltinamojo N. V. gynėjas taip pat kėlė klausimą dėl galimo nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 213 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 3 dalį, teisinio pagrindo perkvalifikuoti veiką iš BK 213 straipsnio 1 dalies į BK 213 straipsnio 3 dalį nėra. Tiek N. V., tiek G. L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika – pasireiškia tik nedidelio kiekio netikrų pinigų ar vertybinių popierių realizavimu. Nagrinėjamoje byloje N. V. ir G. L. nusikalstama veika pasireiškė ne tik netikrų pinigų realizavimu, bet ir kitais BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, be to, 200 Eur nelaikytini nedideliu kiekiu netikrų pinigų BK 213 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–164/2007).

Dėl bausmių skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai (BK 213 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia) nusikaltimas, padaryta žala yra atlyginta kito kaltinamojo N. V..

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 52), nedirbantis (b. l. 51), neteistas (b. l. 50), baustas administracine tvarka (b. l. 53-59), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės/ psichikos ligų, byloje nėra.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek ir kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, kad šiuo atveju už nusikalstamą veiką tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmę, numatytą nurodytų straipsnių sankcijose, o būtent – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimesnį minimaliai, nei viršutinei ribai (įvertinus be kita ko, tai, jog baudos bausmę skirti netikslinga, nes kaltinamasis nedirba, atsižvelgtina ir į BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu). G. L. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose.

Kaltinamasis G. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 21 d. 02.27 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 16.07 val. (2 paros). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam N. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytas vienas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai (BK 213 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia) nusikaltimas, padaryta žala yra jo atlyginta.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei kaltinamojo N. V. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nedirbantis (b. l. 97), neteistas (b. l. 96), baustas administracine tvarka (b. l. 98-102), mokosi Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje (b. l. 160), yra pateikęs prašymą pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą (b. l. 157), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės/ psichikos ligų, byloje nėra.

Taigi įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek ir kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, kad šiuo atveju už nusikalstamą veiką tikslinga skirti švelnesnės rūšies bausmę, numatytą nurodytų straipsnių sankcijose, o būtent – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimesnį minimaliai, nei viršutinei ribai (įvertinus be kita ko, tai, jog baudos bausmę skirti netikslinga, nes kaltinamasis nedirba, atsižvelgtina ir į BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu). N. V. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose.

Kaltinamasis N. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 21 d. 05.00 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 19.55 val. (2 paros). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.

N. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 43), paliktina iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – 4 (keturios) netikros 50 Eur nominalo kupiūros Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, perduotos saugoti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentui (b. l. 9), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį baudžiamąją bylą G. L. atžvilgiu nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 21 d. 02.27 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 16.07 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį baudžiamąją bylą N. V. atžvilgiu nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 21 d. 05.00 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 19.55 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo, o, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 (keturias) netikras 50 Eur nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, perduotas saugoti Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.