- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-336-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23777-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- N. V., ir G
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Ugniaus Trumpulio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį baudžiamoji byla N. V. atžvilgiu nutraukta, nesant nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas N. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 21 d. 05.00 val. iki 2018 m. gegužės 22 d. 19.55 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. L., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu N. V. nuteistas už tai, kad laikė ir realizavo netikrus pinigus, o būtent: jis žinomai netikrus pinigus – 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras Nr. ND0873829558, Nr. PA0754938452, Nr. PA0754935586, Nr. ND0873841891, laikė ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iki 2018 m. gegužės 20 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kuomet, iš anksto susitaręs su G. L. jas realizuoti, sumokant už perkamą prekę – automobilio bamperį, perdavė jas pastarajam (G. L.), po ko, G. L. realizavo šiuos netikrus pinigus, 2018 m. gegužės 20 d., apie 20.00 val., prie poliklinikos pastato (duomenys neskelbtini), pateikdamas nukentėjusiajam D. J. atsiskaitant už perkamą automobilio bamperį. Šiais savo veiksmais N. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. V. ir jo gynėjas (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują nuosprendį – apeliantą N. V. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės. Nurodo su skundžiamo nuosprendžio motyvais ir paskirta bausme nesutinkantys, kadangi, apeliantų teigimu, apylinkės teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, taip pat buvo pažeistos įtariamųjų teisės į gynybą ir jų parodymų gavimo leistinumo principai.
2.1. Skunde teigiama, kad nors teismas nustatė, kad buvo įrodyta, jog G. L. ir N. V. veikoje yra netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir realizavimo objektyvieji požymiai, numatyti BK 213 straipsnio 1 dalyje, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti ir subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, o būtent, kad N. V. ir G. L. žinojo, jog minėtos pinigų kupiūros yra netikros ir nepaisant to, siekė jas įgyti, laikyti ir realizuoti. Nors teisminio nagrinėjimo metu jiedu paneigė žinoję, kad paminėtos kupiūros yra netikros, tačiau teismas, pagrįsdamas nuosprendį, iš esmės rėmėsi vien tik jų susitikimo metu ištartomis frazėmis - G. L. nežinia dėl ko, juokais paklausus ar pinigai, kuriuos jam davė N. V., yra tikri, o N. V. jam į toną atsakius, kad „jo jo, ką tik iškepti“- tapo pagrindiniu įrodymu byloje, kurį savotiškai interpretavo prokurorai, kad pagrįstų kaltinimą ir teismas, kad motyvuotų nuosprendį, kurį jo aprašomojoje dalyje grindžia ne teismo posėdžių metu gautais kaltinamųjų parodymais ir jų analize, o taip vadinamais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tai, pasak apeliantų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 20 nuostatoms, kur nurodoma, kad vien tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotais parodymais teismas negali pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio, juolab, kad jie buvo gauti pažeidžiant leistinumo ir įtariamųjų teisės į gynybą pamatinius principus, be to jie neprisaikdinami dėl melagingų parodymų davimo. Apeliantai teigia, kad G. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės yra vienintelis, abejotinas įrodymas, kurio patikimumu teismas galėjo suabejoti ar nors pasiteirauti, ar G. L. neapkalba N. V., siekdamas išvengti atsakomybės.
2.2. Taip pat skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo užtikrintos gynybos teisės, G. L. suvaržant jo laisvę, pažeidžiant jo žmogiškąjį orumą, jis mieguistas buvo apklausiamas nakties metu areštinėje, gynėjo dalyvavimas nebuvo užtikrintas, todėl teismas G. L. parodymus, duotus areštinėje, turėtų pripažinti niekiniais ir vadovautis jo parodymais, duotais teisme. Beje, šio protokolo atskirus duomenis G. L. paneigė dar ikiteisminio tyrimo metu, jo sekančios apklausos metu, pareikalavęs, kad jį atstovautų advokatas, nes jo parodymai ir akistatos duomenys gauti areštinėje, buvo savotiškai tyrėjos interpretuoti ir iškreipti, kadangi ji rėmėsi jau turimomis R. R. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kad „G. L. paaiškino, jog pinigus davė N. V. ir pasakė, kad pinigai yra padirbti labai gerai ir nieks jų neatskirs“. Šią aplinkybę jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, todėl jo parodymai duoti teisme turi didesnę procesinę galią. Be to, minėto tarnybinio pranešimo teiginius G. L. paneigė teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad po jo sulaikymo paklausus, už ką jį sulaikė ir policininkui paaiškinus, kad už netikrų pinigų platinimą, jo žodžius pasakytus, „vadinasi gerai padirbti“, R. R. interpretavo savaip. Apklaustas liudytoju D. J. paaiškino, kad jis tikrino pinigus duotus G. L. „į šviesą „ ir jie jam nekėlė jokio įtarimo, kad yra netikri ir tik patikrinus per banknotų tikrintuvą, jie pasirodė netikri. Taip atsirado protokole frazė, kad bankomatas jų nepriima ir ši frazė primesta N. V., nors jis ir G. L. neigia apie tai kalbėję. Tokiu būdu apeliantai teigia, kad įrodymų byloje dėl pagrįsto ir teisėto nuosprendžio priėmimo kaip N. V., taip ir G. L. trūksta. Skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R. tarnybinis pranešimas niekur neregistruotas, jame nėra jokios Policijos viršininko rezoliucijos, todėl teigia, kad toks dokumentas neturi jokios procesinės galios, yra niekinis ir juo remtis šiame tyrime buvo negalima, kaip kad ir dėl kito procesinio pažeidimo – G. L. teisės į gynybą pažeidimo.
2.3. Skunde teigiama, kad teisė turėti gynėją turi būti reali ir veiksminga, o tai reiškia, kad įtariamasis turi turėti galimybę iš anksto susitikti su advokatu ir iš anksto pasirengti savo gynybai. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje šių direktyvos reikalavimų nepaisė nei ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir prokurorai, nei teismas, spręsdamas įrodymų gavimo leistinumo klausimus. Teigia, kad įrodymų rinkimas tik vien iškeltos pradinės versijos pateisinimui – parodė ikiteisminio tyrimo tendencingumą, neobjektyvumą bei šališkumą, nes visiškai neišaiškintos N. V. nurodytos svarbios bylos baigčiai aplinkybės prie degalinės EMSI (duomenys neskelbtini) 2018-05-14 apie 24.00 valandą. Teigia, kad N. V. išsamius parodymus, bei jo parodymų patikimumą apie įvykių seką prie degalinės EMSI turėjo tikrinti tyrėja V. T., laiku padariusi užklausimą degalinės administracijai ir reikalavimą pateikti vaizdo kamerų įrašus, kurie neabejotinai patvirtintų N. V. parodymus, ar padėtų nustatyti ir apklausti policijos ekipažą, kuris pasak N. V. jo sandorio su romais metu buvo privažiavęs prie jų, tikrino jų dokumentus ir galėjo identifikuoti asmenis bendravusius su N. V., ar bent užfiksuoti automobilį, kuriuo jie buvo atvažiavę. Apeliantų teigimu, iš to seka, kad N. V. parodymai nebuvo laiku patikrinti, o tai reiškia nepaneigti, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas pašalino iš kaltinimo faktą, kaip objektyviosios pusės elementą – kokiomis aplinkybėmis ir kur N. V. įgijo netikras keturias 50 eurų kupiūras ir ar galėjo žinoti, kad jos netikros. Nurodo, kad pastarasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius ir logiškus parodymus ir pateikė tyrimui svarbius duomenis, kuriuos laiku ištyrus, galima būtų išaiškinti asmenis platinančius padirbtus pinigus ir apgavusius N. V., atsiskaičius su juo, pasinaudojus nepakankamu apšvietimu nuošalioje vietoje, netikrais pinigais. Teigia, kad byloje be prielaidų, nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti N. V. suvokimą, kad nakties metu iš nepažįstamų asmenų įgytos keturios 50 eurų kupiūros yra netikros, kurias įgijęs jis laikė savo piniginėje trumpą laiką.
2.4. Be to, skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai apelianto N. V. veikos nekvalifikavo pagal BK 213 straipsnio 3 dalį, kadangi pagal šio straipsnio prasmę 200 eurų yra nedidelis pinigų kiekis, kadangi nuo 2017-10-07 1 MGL lygus 50 eurų ir nebuvo kliūtis kvalifikuoti N. V. veiką pagal BK 213 straipsnio 3 dalį.
3. Teismo posėdžio nuteistasis N. V. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliaciniame skunde neigiamas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimas ir prašoma apeliantą išteisinti, nepadarius nusikaltimo. Nuteistasis N. V. neneigia davęs pinigus G. L. automobilio bamperiui nupirkti, tačiau teigia, kad tai buvo pinigai, kuriuos jis prieš savaitę buvo gavęs už automobilio pardavimą, kad jie netikri, jis nesupratęs ir to nežinojęs , todėl nesutinka su teismo išvada , kad jis žinojęs apie jų netikrumą, teismas nepagrįstai tai grindžia jų susitikimo su G. L. metu ištartomis frazėmis: G. L. juokais paklausus ar pinigai, kuriuos jam davė N. V., yra tikri, o N. V. atsakius, kad „jo jo, ką tik iškepti“.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus dėl minėtos nusikalstamos veikos, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad N. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu jis žinojo, kad pinigai, kuriuos jis reali\avo perduodamas kitam nuteistajam G. L., yra netikri.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
7. Nuteistojo N. V. apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas padarė BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, akcentuojama, jog jis nuteistas už tai ko nepadarė, kadangi nurodo nežinojęs, kad pinigai, kuriuos gavo už automobilio pardavimą iš romų tautybės asmenų, buvo netikri, be to, jo parodymai nebuvo laiku patikrinti, kas reiškia, kad nebuvo paneigti.
8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o apylinkės teismas, pripažindamas N. V. kaltu dėl žinomai netikrų pinigų realizavimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai rėmėsi kito nuteistojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, policijos pareigūno parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa bei paneigia apelianto dėstomą versiją, taip pat kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tokiu būdu, teigti, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik N. V. G. L. išsakyta fraze apie „ką tik iškeptus pinigus“, nėra pagrindo.
9. Nors apeliantas teigia nepadaręs jam inkriminuoto nusikaltimo, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai apylinkės teismas nustatė, kad jo kaltė įrodyta. Kaip matyti nuteistasis G. L., apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad N. V. jam papasakojo, kad turi geros kokybės netikrus pinigus, tačiau bankomatas jų nepriima, atpažįsta kad netikri. N. V. jam pasiūlė už šiuos pinigus nusipirkti kažkokį daiktą tam, kad vėliau jį perparduotų ir realizuotų netikrus pinigus. N. V. jam davė telefono numerį, pasakė, kad turi paskambinti šiuo numeriu ir susitarti dėl bamperio pirkimo, už bamperį turėjo sumokėti netikrais pinigais (t. 1, b.l. 30). Tai, kad N. V. buvo žinoma apie netikrus pinigus patvirtina ir policijos pareigūno R. R. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad sulaikomas G. L. suprato dėl ko yra sulaikomas, taip pat nurodė žinojęs, kad pinigai yra netikri, jam tai sakė pinigus davęs pažįstamas (t. 1, b.l. 189-190). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir minėto policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, kur nurodoma, kad G. L. paaiškino, kad pinigus – 200 eurų jam davė N. V., kuris pasakė, kad pinigai yra padirbti labai gerai ir jų niekas neatskirs (t. 1, b.l. 4).
10. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas naktį, dėl ko buvo mieguistas, protokolo neskaitė, be to buvo pažeista pastarojo teisė į gynybą, o duoti parodymai iškreipti tyrėjos, ši versija buvo paneigta. Kaip matyti iš teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo, įtariamasis G. L. apklausos pareiškė, kad gynėjas jam nereikalingas (t. 1, b.l. 28). Pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja J. I., atlikusi 2018-05-21 G. L. apklausą, paaiškino, kad pastarajam visos teisės buvo išaiškintos, jokio spaudimo G. L. nebuvo, jis skaitė apklausos protokolą, pasirašė jį, jokių pretenzijų nereiškė (t. 1, b.l. 190-191). Be to atkreiptinas dėmesys, kad ir akistatos tarp N. V. ir G. L. metu, pastarasis taip pat nurodė, kad 200 eurų bamperiui nupirkti davė N. V. ir pasakė, kad pinigai netikri (t. 1, b.l. 68). Akivaizdu, kad apelianto versija, jog jis nežinojo, kad G. L. perduoti 200 eurų yra netikri, paneigta. Nors apeliantas tiek skunde, tiek apklausiamas teisme nurodė su G. L. visada bendraujantys juokeliais, todėl ir šį kartą jam paklausus, ar „pinigai bent jau tikri?“, apeliantas pasakė, kad „jo jo, ką tik iškepti“ ir tai buvo pasakyta tik juoko forma, tačiau, kaip matyti iš jo parodymų, jis niekaip negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl pinigai, apie kuriuos buvo juokauta, iš tikrųjų pasirodė esantys netikri. Tokiu būdu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokius pastarojo parodymus vertino kaip gynybinę versiją, kuri prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat ir anksčiau minėtus, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl N. V. kaltės, neturi pagrindo pripažinti juos niekiniais, kaip prašoma apeliaciniame skunde. Įtariamojo, kaltinamojo, liudytojo parodymai yra įrodymų šaltinis, numatytas baudžiamojo proceso įstatyme, ir faktiniai duomenys, esantys šiuose parodymuose turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, išanalizavus jau aptartus tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymus, įvertinus jų visumą, kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas remtis anksčiau minėtais įtariamųjų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais pirminiais parodymais, buvo pagrįstas, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Išanalizavus bylos medžiagą , matyti, kad tik vėliau pastarųjų parodymai kito, taip siekiant išvengti atsakomybės.
11. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad visiškai nebuvo aiškinamasi dėl N. V. nurodytų svarbių bylos baigčiai aplinkybių prie degalinės EMSI (duomenys neskelbtini) 2018-05-14 apie 24.00 val., kuomet apeliantas buvo apgautas, jam nežinant su juo atsiskaičius netikrais pinigais, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. V. inkriminuotą minėtų netikrų pinigų įgijimą pašalino iš kaltinimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pakankamų ir patikimų duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis minėtus netikrus pinigus įgijo apeliantas N. V. ir kad jis įgijimo metu žinojo, jog minėti pinigai yra netikri, byloje nenustatyta, kadangi nebuvo paneigta pastarojo versija, kad jam nežinant netikrais pinigais už automobilį atsiskaitė romų tautybės asmenys.
12. Kita vertus, kolegija, pritardama pirmos instancijos teismo išvadai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių , kad apeliantas N. V., žinodamas apie įgyjamų pinigų netikrumą, juos įgijo , visgi mano, kad jo versija apie netikrų pinigų įgijimą iš jam nepažįstamų asmenų, kuriems 2018-05-04 prie degalinės EMSI (duomenys neskelbtini) pardavė automobilį, to sandorio metu jam nežinant, kad pinigai yra netikri, nėra nuneigta. Apylinkės teismas, kritiškai vertindamas apelianto parodymus dėl netikrų pinigų įgijimo aplinkybių, tokį vertinimą grindė tuo, kad jis nepateikė jokių įrodymų , patvirtinančių automobilio pardavimą ir galimą netikrų pinigų už automobilį gavimą. Kolegija, vertindama tokius apylinkės teismo argumentus, pažymi, kad teismas, pateikęs tokį apelianto versijos vertinimą , nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, kaltinimo pagrįstumo įrodinėjimo naštą perkeldamas apeliantui (Lietuvos Respublikos BPK 44 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliantui pateikus duomenis, kurioje iš degalinių vyko sandoris, kad to sandorio metu buvo privažiavęs policijos ekipažas, buvo visos ikiteisminio tyrimo galimybės realiai patikrinti apelianto keliamos versijos dėl automobilio pardavimo pagrįstumą ar nepagrįstumą , bet to ikiteisminio tyrimo metu savalaikiai nebuvo padaryta, buvo apsiribota prašymu , rašytu UAB „EMSI“ , pateikti vaizdo įrašą ir Vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybiniu pranešimu, kad toks paklausimas šiai bendrovei nebuvo išsiųstas (t. 1 b.l. 90,91).
13. Įvertinus byloje surinktus ir patikrintus įrodymus , kolegija pripažįsta, kad apeliantas N. V. apie tai, kad pinigai, gauti iš automobilio pardavimo sandorio, yra netikri, sužinojo jau po sandorio, kai pinigų nepriėmė bankomatas, ir tuos pinigus, tuo metu aiškiai žinodamas , kad jie netikri , perdavė G. L. iš anksto sutarto bamperio pirkimui iš apelianto pažįstamo. Tokia apelianto N. V. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį , todėl jo veiksmai iš veikos, numatytos BK 213 str. 1d. , perkvalifikuotini į BK 213 str. 3d. : jis, gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos valstybės apyvartoje esančių pinigų. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl N. V. inkriminuotos veikos perkvalifikavimo pagal 213 straipsnio 3 dalį sprendė tik tuo pagrindu, kad kaltinime nurodyta 200 eurų suma nelaikytina nedideliu kiekiu netikrų pinigų minėto straipsnio prasme. Aukštesnės instancijos teismo kolegija su šiais teismo motyvais sutikti negali. Kadangi šio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, teismų praktikoje išaiškinta, kad šis vertinamasis požymis nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant ne tik į realizuotų netikrų pinigų kiekį, bet ir į jų nominalią vertę bei kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas N. V. realizavo 4 (keturias) 50 eurų nominalo kupiūras. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-01-01 MGL lygus 50 eurų, laikytina, kad N. V. realizuotų netikrų pinigų suma (200 eurų) atitinka nedidelį kiekį BK 213 straipsnio 3 dalies prasme.
14. Apeliacinei instancijai keičiant kaltininko N. V. nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Keičiant apelianto N. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimą , nustatoma, kad jis 2018-05-14 prie degalinės EMSI, esančios (duomenys neskelbtini) apie 24.00 val. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų po automobilio pardavimo gavęs kaip tikrus 200 eurų, 2018-05-20, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), žinodamas , kad šie pinigai netikri , juos realizavo G. L., perduodamas sumokėjimui už perkamą prekę – automobilio bamperį. Kaltinamajam N. V. buvo inkriminuotas ir netikrų pinigų laikymas, tačiau , kolegijos nuomone, šis objektyviosios pusės veiksmas jam neinkriminuotinas. Byloje nėra konkrečių duomenų , kada tiksliai apeliantas N. V. sužinojo , kad dalis pinigų, gautų už automobilio pirkimą , yra netikri, todėl tokių netikrų pinigų laikymas laiko prasme nėra nustatytas. Be to, apeliacinės instancijos nuomone, įstatymo leidėjas, numatęs baudžiamąją atsakomybę už nedidelio kiekio netikrų pinigų , gautų kaip tikrų, realizavimą , nenumatė, kad tokioje situacijoje tokių pinigų laikymas yra pavojinga baudžiamoji veika.
15. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas N. V. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikydamas BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas, paskyrė jam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Tokios bausmės skyrimas buvo teisiškai pagrįstas teismo nustatyta nusikalstamos veikos kvalifikacija. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad apelianto N.. V. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, keistinas ir teismo sprendimas dėl bausmės paskyrimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 3 dalyje padarymą, gali būti skiriamos baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmės. Bylos duomenimis apeliantas anksčiau nebuvo teistas (t. 1 b.l. 50), buvo baustas administracine tvarka (t. 1 b.l. 53-59), yra teisiamas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarytą žalą atlygino, nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, mokosi, yra pateikęs prašymą pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis- laisvės apribojimas apeliantui nekeistina, tačiau mažintina tokios skiriamos bausmės trukmė bei mažinama skiriamų įpareigojimų apimtis. Teisėjų kolegijos skiriamos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu apeliantui skiriamas įpareigojimas: mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6d. 3p., 7d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3punktu,
nusprendžia:
nuteistojo N. V. ir jo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti.
N. V., pripažinto kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį, veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 3 d. ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesius , šiuo laikotarpiu jį įpareigoti mokytis arba pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.