Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-04 · Civilinė byla Nr. 2A-982-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
2A-982-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01129-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
R. G.
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-982-123/2014

Teisėjas G. Stonkus (Proceso Nr. 2-24-3-01129-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorijos 44.1; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.1; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Jolanta Gailevičienė, Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 560 Lt turtinės ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas būdamas neblaivus 2012-04-03, apie 2.00 val. nakties, tyčia apgadino ieškovei priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie namo, stovėjimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Jis tyčia spyrė batu į automobilį, dėl to buvo apgadintas automobilio kairės pusės sparnas ir pažeistas tos pačios pusės žibintas, padaryta 560 Lt turtinė ir 1 000 Lt neturtinė žala. Neturtinės žalos dydį ji grindžia tuo, kad buvo susitarusi su pirkėjais po 3 dienų susitikti dėl automobilio pardavimo–pirkimo sandorio sudarymo, tačiau pardavimą ji turėjo atšaukti dėl jo sugadinimo, be to, pablogėjo jos sveikata, ji patyrė stresą. Dėl šio incidento ji parašė pareiškimą policijai, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes atsakovas paaiškinime policijai prisipažino, kad apgadino ieškovės automobilį būdamas neblaivus. Atsakovas pripažino savo kaltę, savo ranka pasirašė vekselį už 600 Lt sumą, įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą, tačiau vekselis nebuvo apmokėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. G. 560 Lt turtinę žalą ir 252,44 Lt bylinėjimosi išlaidų (25,56 Lt žyminio mokesčio, 180 Lt už advokato teisinę pagalbą ir 46,88 Lt kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų) ieškovei V. G. Priteisė iš atsakovo R. G. 18,51 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš ieškovės V. G. 480 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui R. G. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės teismui pateikta automobilio remonto darbų sąmata ir prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, išduotas A. P., dirbančio pagal verslo liudijimą, patvirtina, kad ieškovė už apgadinto automobilio remontą sumokėjo 560 Lt. Faktą, kad automobilis buvo apgadintas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. fotonuotraukos, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, byloje duoti liudytojų parodymai. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovas R. G. 2012-04-03 naktį neteisėtais veiksmais apgadino ieškovei priklausantį automobilį ir dėl šių veiksmų ieškovė patyrė 560 Lt turtinę žalą, todėl ieškovės ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino. Iš turto sugadinimo (išskyrus nusikaltimo) kylančios neturtinės žalos atlyginimo atvejo nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, todėl ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo 1 000 Lt neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (36 proc.) iš atsakovo priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 252,44 Lt, iš ieškovės atsakovui priteisė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų daliai (64 proc.), t. y. 480 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą pakeisti papildomai priteisiant iš atsakovo R. G. ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas už advokato pagalbą bei panaikinti sprendimo dalį dėl 480 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovui. Nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo ir jo atstovo netinkamą ir nesąžiningą elgesį proceso metu, proceso vilkinimą ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų taisyklių. Paaiškino, kad atsakovas apgaudinėjo ieškovę ir teismą dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo, be to, nepagrįstai menkino policijos paaiškinimus teismo posėdžio metu, buvo apklausiami policijos pareigūnai, dėl to užsitęsė bylos nagrinėjimas. Mano, kad policijos pareigūnai nutarime patys konstatavo R. G. baudžiamąją atsakomybę, kuri gali būti realizuota privataus kaltinimo tvarka, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo panaikinti arba pakeisti ir priimti naują sprendimą. Kitą teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės visas teismo ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl turtinės žalos priteisimo ieškovei, neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę. Nurodo, kad nė vienas teisme apklaustas liudytojas nenurodė, kad būtų matęs, jog ieškovei priklausantį automobilį būtų apgadinęs atsakovas R. G. Paaiškino, kad policijos komisariate jam buvo daromas psichologinis spaudimas, policijos pareigūno surašytą pasiaiškinimą pasirašė jo neskaitęs, be to, dėl toliaregystės be akinių skaityti negali. Mano, kad teismas turėjo priimti atskirąją nutartį dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pagal CPK 299 straipsnį ir informuoti atitinkamas institucijas apie pažeidimus. Dėl vekselio pasirašymo nurodo, kad atsakovas tai padarė klysdamas, išvargintas ieškovės pradėto bylinėjimosi proceso, ir tai nėra įrodymas, jog atsakovas apgadino ieškovės automobilį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo R. G. apeliacinį skundą ieškovė V. G. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Mano, kad atsakovo teiginys, jog nė vienas liudytojas nematė, kad automobilį apgadino atsakovas, yra paneigtas ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nurodo, kad atsakovo atžvilgiu visa apimtimi taikytina deliktinė civilinė atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktos medžiagos Nr. 68-At-00198-12 (nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) nustatyta, jog 2012-04-03 gautas ieškovės V. G. pranešimas, jog 2012-04-03 naktį, neblaivus kaimynas R. G. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), apspardė stovinčius automobilius „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjai V. G. padaryta žala – 2 000 Lt. 2012-04-11 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V. G. sugadinto automobilio, nes tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilio kairysis sparnas yra nubraižytas (b. l. 39–40). Iš byloje esančios paprastojo vekselio kopijos matyti, kad atsakovas R. G. išdavė ieškovei V. G. vekselį už 600 Lt sumą, kurį pažadėjo apmokėti laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-09-01 (b. l. 44), vekselis neapmokėtas. Iš remonto darbų sąmatos Nr. 542 matyti, kad V. G. priklausančio automobilio „Renault Clio“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainuos 536 Lt (b. l. 71).

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei priteista turtinė žala dėl automobilio sugadinimo.

Dėl turtinės žalos

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Deliktinės atsakomybės sąlygos yra: 1) neįvykdymas įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas; 2) turtinės ir neturtinės žalos padarymas; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padariusio asmens kaltumas. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246– 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. įvertino teismui pateiktą automobilio remontų darbų sąmatą ir prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, patvirtinantį žalos dydį, fotonuotraukas (b. l. 39–40), nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuotus faktus, liudytojų parodymus. Apeliantas mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad atsakovas R. G. 2012-04-03 naktį neteisėtais veiksmais apgadino ieškovei priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl šių kaltų veiksmų ieškovė patyrė 560 Lt turtinę žalą (priežastinis ryšys), todėl pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos komisariate jam buvo daromas psichologinis spaudimas, policijos pareigūno surašytą pasiaiškinimą pasirašė jo neskaitęs, tačiau galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų nustatymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Dėl vekselio pasirašymo atsakovas nurodo, kad jį pasirašė klysdamas, išvargintas ieškovės pradėto bylinėjimosi proceso, ir, jo manymu, tai nėra įrodymas, jog atsakovas apgadino ieškovės automobilį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovo pasirašytas vekselis gali būti laikomas netiesioginiu automobilio apgadinimo faktą pagrindžiančiu įrodymu, t. y. informacija daugiareikšmiškai susijusia su įrodomuoju faktu, nes atsakovas nenurodė kitų teisinių pagrindų, kuriems esant būtų tokį vekselį pasirašęs. Pažymėtina, kad vekselis nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde įrodinėja, kad policijos pareigūnai nutarime patys konstatavo R. G. baudžiamąją atsakomybę, kuri gali būti realizuota privataus kaltinimo tvarka, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. BK 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra įrodymų, kad priimtas procesinis sprendimas dėl atsakovo nusikalstamos veikos, automobilio sugadinimo faktas savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė neturtinės žalos, ieškovė neįrodė, jog jai padaryta neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju taikytinos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos ar neturtinė žala turi būti atlyginta kitais pagrindais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad teismas privalėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų taisyklių.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Aplinkybė, kad atsakovas išdavė ieškovei vekselį, kurio neapmokėjo, ir žadėjo bylą užbaigti taikiai, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nes taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, bet ne pareiga (CPK 42 str. 1 d.). Šalims įstatymas suteikia teisę teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 str. 1 d.), todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas ėmė neigti kaltę, ginčijo policijoje duotus parodymus, negali būti laikoma netinkamo procesinio elgesio įrodymu.

Nustatyta, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje būtinu buvo pripažintas tik 2013-05-24. Nustatyta, kad 2013-08-23 ir 2013-11-08 teismo posėdžiuose atsakovas dalyvavo, 2014-02-11 teismo posėdyje dalyvavo tik atsakovo atstovas, tačiau teismas 2014-02-11 nusprendė nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant, ieškovės atstovas neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, nes atsakovo pozicija ieškovei ir teismui žinoma. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo nedalyvavimas lėmė didesnių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neturėjo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos šalims apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Jolanta GailevičienėAlbina Pupeikienė