Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-22 · Civilinė byla Nr. e2-1487-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-03-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
e2-1487-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00978-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1487-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00978-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ ieškinį atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir biudžetinei įstaigai Bendrasis pagalbos centras dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dekbera“ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti šias viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, Nr. 494812 (toliau – ir Pirkimas), sąlygas: Pirkimo sąlygų 14.2 papunktį; Pirkimo sąlygų 14.3.8 papunktį; Techninės specifikacijos 19 punktą; Techninės specifikacijos 183 punktą; Techninės specifikacijos 199.6 papunktį; Techninės specifikacijos 201 punktą ir Techninės specifikacijos 322 punktą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, Nr. 494812, procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui leidžiant tęsti Pirkimo procedūras su nepagrįstais, pertekliniais bei neteisėtas Pirkimo sąlygų reikalavimais, būtų itin apsunkintas ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymas, kadangi, toliau vykdant Pirkimą, įvertinus Pirkimo dalyvių pasiūlymus ir netgi sudarius Pirkimo sutartį, grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį būtų praktiškai neįmanomas arba labai apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo.

4. Įvertinęs ieškinio reikalavimus ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

5. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių tai, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Teismo vertinimu, argumentas, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui leidžiant tęsti Pirkimo procedūras su nepagrįstais, pertekliniais ir neteisėtas Pirkimo sąlygų reikalavimais, būtų itin apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas, yra abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio bei nesudarantis pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6. Teismas pažymėjo, kad vien ieškinio pareiškimas ipso facto (savaime) neturi sąlygoti viešo pirkimo procedūrų sustabdymo, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovas visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti.

7. Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimų objektas yra Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos naujos programinės įrangos sukūrimas ir įdiegimas, kuris yra valstybinės reikšmės projektas, skirtas įgyvendinti Bendrojo pagalbos centro įstatymo nuostatas, jog Bendrojo pagalbos centro ir skubios pagalbos tarnybos – policija, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, greitosios medicinos pagalbos tarnyba, aplinkos apsaugos pajėgos, bendrai naudotų Bendrojo pagalbos centro informacinę sistemą, kuri skirta pagalbos prašymams priimti ir įvertinti, pranešimams apie pagalbos poreikį parengti ir pagalbos tarnyboms perduoti, pagalbos tarnybų operatyviajam pajėgų valdymui atlikti ir pagalbos tarnybų veiksmams koordinuoti, keistis duomenimis, informacija apie pagalbos skambučius, pagalbos prašymus ir reagavimą į juos. Teismo vertinimu, Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus tiek atsakovams, tiek visai visuomenei, yra susijęs su operatyvios, efektyvios ir koordinuotos skubios pagalbos gyventojams teikimu, t. y. viešuoju interesu, todėl, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovai ne tik patirtų didesnę žalą negu ieškovė, bet būtų padaryta ir žala visos visuomenės interesams, pažeistas viešasis interesas, taip pat ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Tuo tarpu ieškovė jai kilusias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo Pirkimas yra pirminėje stadijoje, Pirkimo procedūros užsitęs, dėl ko mažai tikėtina, jog Pirkimo sutartis artimiausiu metu bus sudaryta, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nėra tikslingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Dekbera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. Nesiremdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose turėtų būti taikomos, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai yra būtina itin skubiai įsigyti pirkimo objektą, pirmosios instancijos teismas suformulavo iš esmės priešingą taisyklę – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir viešojo pirkimo procedūrų stabdymas turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovas visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Skundžiama nutartis pagrįsta iš esmės klaidinga ir suformuotai teismų praktikai prieštaraujančia prielaida. Vien tai sudaro akivaizdų ir savaime pakankamą pagrindą nutartį panaikinti.

9.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti nutartį, nenagrinėjo esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektų ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju neegzistuoja poreikis kuo skubiau užbaigti ginčo Pirkimo procedūras, nes atsakovai turi funkcionuojančią Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) informacinę sistemą. Taigi teismas padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas neteisingai, todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

9.3. Teismas priešingai vertino tas pačias aplinkybes dėl ginčo Pirkimo objekto, kurios jau yra įvertintos kitų teismų nutartyse (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3950-340/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1476-302/2019), bei nepagrindė, dėl kokių priežasčių ginčo Pirkimo procedūras šiuo atveju būtina skubiai tęsti, nors anksčiau toks poreikis neegzistavo.

9.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neegzistuoja grėsmė, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nepritaikius ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui bus pateikiami pasiūlymai, parengti pagal neteisėtas Pirkimo sąlygas, atsakovas atliks šių pasiūlymų vertinimą ir netgi galės sudaryti Pirkimo sutartį ir pradėti ją vykdyti, todėl grįžimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį taptų praktiškai neįmanomas arba itin apsunkintas. Teismas niekaip nemotyvavo, kodėl, šiuo atveju ieškovei priėmus palankų teismo sprendimą, jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Tuo tarpu ieškovė išsamiai pagrindė, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios išimtinės aplinkybės, lemiančios poreikį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir tęsti Pirkimo procedūras, o grėsmė dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo yra akivaizdi. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nustatė per aukštą ir iš esmės neįmanomą įrodinėjimo naštą ieškovei.

9.5. Ginčo Pirkimas yra trečias atsakovų bandymas įsigyti tą patį pirkimo objektą – BPC informacinės sistemos sukūrimą ir įdiegimą. Du bandymai iki tol buvo nesėkmingi išimtinai dėl pačių atsakovų kaltės – iki šiol skelbtų pirkimų sąlygos buvo neteisėtos ir dėl to atsakovai privalėjo atitinkamus viešuosius pirkimus nutraukti.

9.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą bei ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Vienintelis nutartyje nurodomas argumentas yra susiję su tuo, kad Pirkimo objektas yra svarbus visuomenei bei yra susijęs su viešuoju interesu. Nekvestionuotina, kad Pirkimo objektą siekiama įsigyti viešojo intereso tikslais, tačiau šiuo atveju teismas turėjo vertinti, ar šį interesą būtina užtikrinti itin skubiai. Teismas nenustatė ir nenurodė nė vienos aplinkybės, lemiančios poreikį kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektą, be to, net nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai turi funkcionuojančią BPC informacinę sistemą taip pat naujausias skambučių skirstymo bei balso įrašų perklausymo programines įrangas, ką patvirtina su skundu teikiami rašytiniai įrodymai.

9.7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)tikslingumą susiejo su viešojo pirkimo procedūrų stadija ir eiga. Vien aplinkybė, kad ginčo Pirkimo procedūros yra pirminėje stadijoje, niekaip nepagrindžia ir nepateisina atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

10. Atsakovė BĮ Bendrasis pagalbos centras atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Ieškinys yra prima facie (preminariai) nepagrįstas. Prašydama pripažinti neteisėtu Techninės specifikacijos 19 punktą, ieškovė kvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-642-553/2020, padarytas išvadas dėl minėto Techninės specifikacijos punkto teisėtumo. Lietuvos apeliaciniam teismui bylą nagrinėjant pirmą kartą, ieškovė taip pat ginčijo kai kuriuos Pirkimo sąlygų 14.2 papunkčio reikalavimus, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas pripažino neteisėtais, todėl jie, organizuojant ginčo Pirkimą, buvo panaikinti, tačiau dabar ieškovė ginčija kitus reikalavimus, dėl kurių anksčiau jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovės reikalavimas panaikinti kitus Pirkimo sąlygų ir Techninės specifikacijos punktus taip pat yra nepagrįstas. Ne visi tiekėjai gali įgyvendinti Techninėje specifikacijoje numatytus reikalavimus Pirkimo objektui, tačiau tai savaime negali reikšti, kad tokie reikalavimai dirbtinai riboja konkurenciją.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikia ne dėl to, kad siekia apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, o todėl, jog nori vilkinti Pirkimo procedūras, kadangi, įdiegus naują BPC informacinės sistemos programinę įrangą, ieškovė neteks tiesioginių pajamų, gaunamų iš greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) stočių, teikiant paslaugas susijusias su radijo ryšiu ir programine įranga. Sukūrus ir įdiegus naują BPC informacinę sistemą, GMP stotys būtų integruotos į BPC informacinę sistemą ir SMRRT. Tokiu atveju nebereiktų mokėti už ryšio ir informacinės sistemos paslaugas, kurias valstybė GMP įstaigoms teiktų neatlygintinai.

10.3. Ieškovė neįrodė grėsmės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti jos interesai. Siekdama pagrįsti grėsmę, ieškovė iš esmės nurodo vienintelį argumentą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Tiekėjai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose siekdami pagrindinio tikslo – gauti pelną. Jeigu nėra rizikos, kad perkančiajai organizacijai neteisėtai atmetus tiekėjo pasiūlymą ir pirkimo sutartį sudarius su kitu tiekėju, tiekėjas negalės išsireikalauti dėl neteisėtai atmesto pasiūlymo patirtos žalos, sprendimo vykdymas ir teisėtų tiekėjo interesų apgynimas neturėtų būti laikomas kaip nors apsunkintu.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus tiek atsakovams, tiek visuomenei, kadangi yra susijęs su operatyvios, efektyvios ir koordinuotos skubios pagalbos gyventojams teikimu. BPC vykdo visuomenei gyvybiškai svarbią veiklą ir šiai veiklai naudoja BPC informacinę sistemą, kurios tinkamą ir nepertraukiamą veikimą privalo užtikrinti. Šiuo metu GMP įstaigų dispečerinės naudoja tris skirtingas informacines sistemas, o, įgyvendinus projektą, visos skubiosios pagalbos tarnybos bendrai naudotųsi BPC informacinės sistemos kompiuterizuotomis (nuotolinėmis) darbo vietomis. Tokiu būdu būtų užtikrinta veiksmingesnė ir ekonomiškesnė BPC ir pagalbos tarnybų operatyvi tarpusavio sąveika. Svarbu, kad projektas būtų įgyvendintas kuo greičiau, kadangi šiuo metu naudojamos BPC informacinės sistemos pagalbos skambučių administravimo ir operatyviojo pajėgų valdymo programinės įrangos „Siveillance ELS WEB v4.15“ gamintojas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukia programinės įrangos palaikymą (baigiasi įrangos gyvavimo ciklas). Tam, kad būtų užtikrintas sklandus pagalbos tarnybų darbas ir įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina atnaujinti ir patobulinti BPC informacinę sistemą, o tam reikia atlikti ginčo Pirkimą.

10.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo skundžiamą nutartį, rėmėsi viešųjų pirkimų bylose plėtojama praktika bei individualiai įvertino bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria viešųjų pirkimų byloje atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3950-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-642-553/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3950-340/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1476-302/2019, UAB „InnoForce“ skambučių skirstymo programinės įrangos Unify OpenSpace ContactCenter V9 2019-08-22 pirkimo sutartį Nr. F11-25, UAB „InnoForce“ balso įrašų perklausymo programinės įrangos Retia ReDAT eXperience 2019-08-22 pirkimo sutartį Nr. F11-26, UAB „InnoForce” 2020 m. balandžio 29 d. skambučių skirstymo programinės įrangos priežiūros sutartį, UAB „InnoForce“ ir partnerio 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo sutartį dėl Bendrojo pagalbos centro šiuo metu turimos informacinės sistemos priežiūros ir aptarnavimo iki 2021 m. liepos 1 d., UAB „Dekbera“ pretenziją dėl nepagrįstų viešoji pirkimo Nr. 477053 sąlygų panaikinimo ir patikslinimo.

14. Atsakovė BĮ Bendrasis pagalbos centras su atsiliepimu į skundą pateikė šiuos rašytinius įrodymus: Motorola Solutions pardavimų direktoriaus Šiaurės ir Baltijos šalims, DAMM Cellular Systems A/S Regiono pardavimų direktoriaus, Airbus Defence an Space Oy verslo klientų vadybininkės ir Rohde&Schwarz Danmark atstovo e. laiškus su vertimais į lietuvių kalbą.

15. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiat klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, abi šalys turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui savo argumentus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus, bei į tai, kad iš visų teikiamų įrodymų datų matyti, jog jie jau egzistavo iki skundžiamos nutarties priėmimo, darytina išvada, jog rašytiniai įrodymai teikiami pavėluotai. Be to, bet kuriuo atveju jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovės teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

18. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

19. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

20. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, tačiau įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, pirkimo Nr. 494812. Ieškovė ieškiniu ginčija kai kuriuos Pirkimo sąlygų ir Techninės specifikacijos reikalavimus, kurie, ieškovės nuomone, yra neteisėti.

22. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Pažymėtina, kad tai, ar ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygų ir Techninės specifikacijos reikalavimai yra teisėti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko bus pasisakyta teismo priimtame sprendime.

23. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertinamos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

24. Pažymėjęs, kad Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus tiek atsakovams, tiek visai visuomenei, yra susijęs su operatyvios, efektyvios ir koordinuotos skubios pagalbos gyventojams teikimu, t. y. viešuoju interesu, todėl, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutikti.

25. Viešasis interesas apima ne tik visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tačiau taip pat ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Taigi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.

26. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

27. Nekvestionuotina, kad Pirkimo objektas – Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos naujos programinės įrangos sukūrimas ir įdiegimas, neabejotinai yra svarbus viešojo intereso požiūriu, tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti kuo greitesnį Pirkimo objekto įsigijimą, kadangi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nagrinėjama situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto.

28. Šiuo metu BĮ Bendrasis pagalbos centras turi funkcionuojančią sistemą, kuri užtikrina tinkamą pagalbos skambučių priėmimą ir greitosios pagalbos pajėgų valdymą, tai reiškia, kad atsakovai šiuo metu turi ir naudoja informacines sistemas, kurios iš esmės atlieka Pirkimo objekto funkcijas, o pastarojo įsigijimas tik padidintų sistemų efektyvumą. Vadinasi, nėra jokios kritinės situacijos, kuri suponuotų visuomenės intereso į pagalbos skambučių priėmimą ir operatyvų į juos reagavimą pažeidimą.

29. Be to, ir iš pačių atsakovų elgesio nematyti, kad būtų dedamos maksimalios pastangos Pirkimo objektą įsigyti kaip įmanoma greičiau. Pastebėtina, kad viešasis pirkimas dėl to paties objekto, kaip ginčo atveju, jau skelbiamas net trečią kartą. Pirmasis viešasis pirkimas Nr. 444061 buvo nutrauktas dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3950-340-2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-642-553/2019). Antras viešasis pirkimas Nr. 477053 taip pat perkančiosios organizacijos 2020 m. kovo 30 d. sprendimu buvo nutrauktas. Po minėto pirkimo nutraukimo, ginčo Pirkimas, dėl kurio sąlygų ieškovė pareiškė ieškinį, paskelbtas tik 2020 m. birželio 26, t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po sprendimo nutraukti antrąjį pirkimą priėmimo. Pasiūlymų pateikimo terminas ginčo Pirkime 74 dienos.

30. Kaip stokojantis pagrįstumo vertintinas atsiliepime į atskirąjį skunde nurodytas argumentas dėl neva egzistuojančios skubos įvykdyti Pirkimo procedūras, kadangi šiuo metu naudojamos BPC informacinės sistemos pagalbos skambučių administravimo ir operatyviojo pajėgų valdymo programinės įrangos „Siveillance ELS WEB v4.15“ gamintojas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. nutraukia programinės įrangos palaikymą (baigiasi įrangos gyvavimo ciklas).

31. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Pirkimo dokumentų matyti, jog ginčo Pirkimo metu siekiamos įsigyti naujos informacinės sistemos sukūrimas yra numatytas tik per 15 mėnesių nuo sutarties pasirašymo (Pirkimo dokumentų 117 punktas). Iš skelbimo apie ginčo viešąjį pirkimą matyti, kad pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2020 m. rugsėjo 10 d. Tai reiškia, kad Pirkimo sutartis su laimėjusiu tiekėju bet kuriuo atveju anksčiausiai gali būti pasirašyta tik 2020 m. rugsėjo mėnesį, kas suponuoja išvadą, jog, net ir netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, įsigyti Pirkimo objektą iki 2020 m. gruodžio 31 d. objektyviai nebūtų įmanoma.

32. Atsakovų argumentai dėl programinės įrangos „Siveillance ELS WEB v4.15“ palaikymo nutraukimo, kurie bet kuriuo atveju nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, pvz. įrangos gamintojo pranešimu ar kt., taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad apskritai ši įranga taps nefunkcionuojanti ir neveikianti.

33. Vadinasi, nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai galės tinkamai užtikrinti savo funkcijų vykdymą, juo labiau kad CPK yra nustatyti konkretūs bei pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

34. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios ir vykdomos, sutiktina su apeliante, jog, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi, sudarius sutartį su Pirkimo, kuris vykdomas pagal galbūt neteisėtas sąlygas, laimėtoju, kiltų poreikis spręsti dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia arba alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo klausimą, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti viešojo Pirkimo sutartį.

35. Tiek atsakovės, tiek pirmosios instancijos teismo akcentuojama galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėtų būti lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje. Be to, tenkinus ieškinį, ieškovė įgytų teisę ateityje prisiteisti patirtos žalos atlyginimą, o tokia situacija suponuotų neracionalų viešųjų lėšų eikvojimą.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad galimi nuostoliai dėl neteisėtai sudarytos Pirkimo sutarties būtų žymiai didesni, nei nuostoliai, kuriuos galbūt sąlygos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

37. Viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, būtų užtikrintas konkurso dalyvių sąžiningas varžymasis, o valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės būtų skirtos ne tik ieškovės privatiems interesams, susijusiems su jos siekiama gauti finansine nauda, ginti, bet ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą – Pirkimo procedūrų teisėtumą, lygiateisiškumą, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą bei racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

38. Įvertinus tai, kad atsakovai neįrodė to, jog egzistuoja būtinybė Pirkimo objektą įsigyti kuo skubiau, pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis) bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, be to, tai užtikrintų racionalų valstybės lėšų naudojimą.

39. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis, nusprendė netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu nesutapo su ieškovės nuomone dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, savaime negali reikšti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kas sudarytų absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą.

40. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymą, ir nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkinamas – ginčo Pirkimo procedūros sustabdomos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekbera“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Sustabdyti viešojo pirkimo „Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, pirkimo Nr. 494812, procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teisėja Romualda Janovičienė