Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-275-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-10-21Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
II-275-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00725-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. L.
Nukentėjusysis
M. R.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-275-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00725-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L., jo atstovei advokatei A. U.,

nukentėjusiajam M. R.,vertėjai Vidai Rimkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos 2020-06-22 nutarimo Nr. 30-ANR_N-6924-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. B. 2020-04-05 surašė administracinio nusižengimo protokolą A. L. už tai, kad jis 2020-04-05, 15.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį Toyota Avensis Verso, valst. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijos neinformavo ir iš įvykio vietos pasišalino, įvykio metu apgadinti abu automobiliai, padaryta žala iki 15 BND.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-06-22 nutarimu Nr. 30-ANR_N-6924-2020 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, A. L. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracine tvarka nubausto A. L. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-06-22 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė. Stovėjusio automobilio jis neapgadino, tai gali patvirtinti ir jo sutuoktinė, stebėjusi jo parkavimosi manevrą. Paaiškino, kad 2020-04-05, apie 14.00 val., savo automobiliu Toyota Avensis Verso, valst. (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. Sustojo vietoje, kur buvo gana didelis tarpas tarp stovinčių automobilių. Sutuoktinė išlipo iš automobilio, tada jis atbuline eiga priparkavo automobilį prie šaligatvio. Važiuodamas atbuline eiga jokio garso negirdėjo, kad būtų šonu kliudęs kitą automobilį nepajuto. Su sutuoktine nuėjo prie upės pasivaikščioti. Jiems grįžtant prie automobilio laukė policijos pareigūnai ir priekyje stovėjusio automobilio Peugeot vairuotojas. Policijos pareigūnas pareiškė, kad jis apgadino Peugeot automobilio galinį bamperį. Sutuoktinė ranka nuvalė dulkes nuo jų automobilio šono, jas nuvalius jokių apgadinimų nesimatė. Taigi, jo, A. L., kaltė remiasi spėjimu, nes, neva išmatavus abiejų automobilių apgadinimus, jie sutapo. Kaip teigė policijos pareigūnas M. B., ant jo automobilio Toyota Avensis Verso, valst. (duomenys neskelbtini) apgadinimai padaryti neseniai. Kadangi byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kad jis įvykdė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, o esantys duomenys yra prieštaringi, administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su A. L. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2020-07-01) XIV skyriaus 126 punktu įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. XXIX skyriaus 222 punktu nustatyta, jog, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Atsiliepime nurodoma, kad įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, asmens paaiškinimas, fotonuotraukos ir kt.), kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad 2020-04-05, apie 14.00 val., savo automobiliu Toyota Avensis Verso, valst. (duomenys neskelbtini) su sutuoktine atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. pasivaikščioti. Sustojus buvo gana didelis tarpas tarp stovinčių automobilių, stovėjo didelė eilė automobilių. Sutuoktinė išlipo iš automobilio, pažiūrėjo, ar priekyje yra laisvos vietos automobiliui pastatyti. Tada jis atbuline eiga priparkavo automobilį prie šaligatvio. Kitų automobilių nekliudė. Prie automobilio sugrįžo po 1,5 valandos. Prie automobilio stovėjo policijos pareigūnai, fotografavo jo automobilį. Jie teigė, kad jis, A. L., apgadino priekyje stovėjusį Peugeot automobilį. Peugeot automobiliui buvo nežymiai apgadintas galinis bamperis, prie žibinto šiek tiek nubraižyti dažai. Neigia apgadinęs minėtą automobilį. Jo automobilis Toyota taip pat buvo įbrėžtas tarp durelių, tačiau minėta vieta kliudyti Peugeot automobilį jis negalėjo. Teigia, kad šie jo automobilio apgadinimai padaryti anksčiau. Jis juos perbraukė ranka ir toje vietoje nieko neliko. Sutuoktinė teigia, kad jo automobilio apgadinimai atsirado prieš nagrinėjamą įvykį prie parduotuvės, tačiau jam apie tai nepasakė, nes jie tuo metu buvo susipykę. Apie tai ji jam pasakė, kai policijos pareigūnai jau buvo išvažiavę. Kai jis atėjo prie savo automobilio, policijos pareigūnai jau buvo nufotografavę abu automobilius. Teigia, kad eismo įvykio nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Iš pradžių jo sutuoktinė, kuri ilgą laiką dirbo draudimo bendrovėje, liepė jam pasirašyti, kad sutinka, nuramindama, kad žalą vis tiek atlygins draudimo bendrovė, todėl jis pasirašė. Grįžęs namo, peržiūrėjęs nuotraukas, suprato, kad apgadinti kito automobilio negalėjo, nes jis, atlikdamas parkavimo manevrą, važiavo atbuline eiga. Mano, kad Peugeot automobilio apgadinimai padaryti anksčiau, tik vairuotojas to nepastebėjo.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad 2020-04-05 pastatė savo automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo. Su sutuoktine ir vaiku atvyko prie upės pasivaikščioti. Automobilį pastatė prie šaligatvio bortelio, už jo automobilio liko didelė laisva vieta. Sugrįžęs prie automobilio jį apžiūrėjo. Automobilį apžiūri kiekvieną kartą. Pastebėjo, kad galinis bamperis vairuotojo pusėje prie žibinto yra apgadintas. Už jo automobilio stovėjo automobilis Toyota modelio. Apžiūrėjęs tą automobilį pamatė ant jo šono šviežius balto grunto pėdsakus. Toje vietoje, kur apgadintas jo Peugeot automobilis, taip pat buvo baltas gruntas. Savo automobilį prižiūri, plauna beveik kiekvieną dieną, todėl teigia, kad jo automobilio apgadinimai buvo „šviežūs“. Toyota automobilio apgadinimai taip pat buvo „šviežūs“. Jis, M. R., apgadinimus nupaveikslavo, apie įvykį pranešė policijai, nes Toyota automobilio vairuotojo vietoje nebuvo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie apgadinimus išmatavo, nupaveikslavo. Tuo metu priėjo Toyota automobilio vairuotojas A. L.. Jis kaltę neigė, o priėjęs ranka nuvalė abiejų automobilių apgadinimus. Ant Toyota automobilio didesnių apgadinimų neliko, o ant jo, nukentėjusiojo, automobilio liko nubrozdinti dažai ir gruntas. Teigia, kad jo automobilio galinis bamperis buvo tvarkingas, neapgadintas, nes prieš savaitę iki įvykio buvo sutvarkytas dėl kito eismo įvykio. Kaltininko draudimo bendrovė jam žalą atlygino, sumokėjo 190 Eur. Automobilį pardavė. Prie upės buvo apie 3 valandas.

Liudytoja J. L. parodė, kad A. L. yra jos sutuoktinis. 2020-04-05, apie 14.00 val., automobiliu Toyota Avensis Verso, valst. (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) norėdami pasivaikščioti prie upės. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) privažiuojant parką ji žiūrėjo, ar yra vietos automobiliui pastatyti. Pastebėjo laisvą vietą, išlipo iš automobilio apsižiūrėti. Kitur vietos nebuvo, todėl ji pasakė sutuoktiniui automobilį pastatyti ten. Kai vyras statė automobilį, kito automobilio jis nekliudė. Vietos buvo pakankamai. Vaikščiojo prie upės apie 1,5 val. Grįždami prie automobilio pamatė prie automobilio stovinčius policijos pareigūnus. Sutuoktinis prie jų nuėjo pirmas, ji, liudytoja, ėjo lėčiau. Vyras papasakojo, kad jį apkaltino apgadinus svetimą automobilį ir pasišalinus iš įvykio vietos. Pamačiusi Peugeot automobilio apgadinimus, buvo nustebinta. Anksčiau pati dirbo draudimo bendrovėje. Matė, kaip vyras statė automobilį. Peugeot automobilio apgadinimas neatitiko jų automobilio apgadinimų. Peugeot automobilis buvo apgadintas žymiai, nubrozdinti dažai iki metalo ant galinio bamperio. Važiuojant atbuline eiga, fiziškai tokių apgadinimų negalėjo padaryti. Prieš šį įvykį jie su vyru buvo nuvažiavę į parduotuvę, esančią p/c (duomenys neskelbtini)Ten ji pastebėjo apgadinimus savo automobilio šone, automobilis buvo neplautas, todėl ranka apgadinimų nelietė. Apie apgadinimus sutuoktiniui nepasakė, nes tuo metu jie buvo susipykę. Sutuoktinis turi 40 metų vairavimo stažą. Be to, vietos buvo pakankamai automobiliui pastatyti. Ji tuo metu stovėjo šalia, ant šaligatvio. Kai parkavosi, automobilis Peugeot stovėjo.

Liudytojas M. B., Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad tą dieną buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykę į eismo įvykį metrine liniuote išmatavo abiejų automobilių apgadinimus, jų aukščiai, nubrėžimo pobūdis atitiko, buvo „šviežūs“. Ant kaltininko automobilio buvo likusios dažų atplaišos. Dėl to įformintas eismo įvykis, kaltininkui surašytas protokolas. Kaltininkas kategoriškai neigė sukėlęs eismo įvykį. Mano, kad A. L., atlikdamas parkavimo manevrą, galėjo padaryti tokius Peugeot automobilio apgadinimus. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo, kaltininkas bandė prisiparkuoti už galinės nukentėjusiojo automobilio dalies, atliko „S“ formos įvažiavimą ir nubrėžė Peugeot automobilio galinio bamperio kairės pusės kampą. Parkuojantis naudojami 3 veidrodėliai, kaltininkas per dešinį veidrodėlį turėjo akivaizdžiai matyti, kad važiuoja labai arti stovinčio automobilio. Vairuotojas turėjo pajusti tokį automobilio kliudymą. Kaltininkas ranka nuvalė savo automobilio apgadinimus, ten buvo dažų likučiai. Nuvalius liko nežymūs nubrėžimai, tačiau to tiksliai nepamena. Nuvalius apgadinimus kaltininko automobilis nufotografuotas nebuvo. Eismo įvykio schema (juodraštinė) ( b.l. 25) nubraižyta A. L. dalyvaujant. A. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas iš karto. Tvirtina 2020-04-05 tarnybinį pranešimą (b.l. 23).

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovė advokatė A. U. pažymėjo, kad A. L. į įvykio vietą atvyko apie 2020-04-05, apie 14.00 val. Laisvos vietos automobilius pastatyti buvo daug. Tarp automobiliu buvo net 3,4 m atstumas, ką patvirtino ir policijos pareigūnų sudaryta schema. Parkuojantis atbuline eiga, daromas daug mažesnis posūkio manevras. Taigi, A. L. nebuvo jokio reikalo labai arti priartėti prie stovinčio Peugeot automobilio. Nei A. L., nei jos sutuoktinė negirdėjo, nejautė, nematė, kad būtų kliudytas priekyje stovintis automobilis. Priešingai nei teigia policijos pareigūnai, akivaizdu, kad apgadinimų aukščiai, lokalizacija neatitinka. Nuvalius dėmę ant Toyota automobilio, įbrėžimų nebuvo. To nematė nei nukentėjusysis, to nepatvirtino ir policijos pareigūnas. Sprendžiant iš Peugeot apgadinimų, tikrai turėjo likti įbrėžimai ir žymės būtent ant Toyota automobilio, tačiau to užfiksuota nėra. Policijos pareigūnai nesistengė surinkti įrodymų, nepaėmė paaiškinimo iš paties A. L., neapklausė ir jo sutuoktinės J. L.. Įvykio aplinkybių netyrė, tik užfiksavo automobilių padėtį. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų A. L. kaltei pagrįsti, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. L. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

A. L. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

Skundą pateikęs A. L. teigia, kad eismo įvykio nepadarė, automobilio Peugeot 407 nekliudė ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Pažymi, kad atsakomybė už ANK 426 str. pažeidimą atsiranda tik tada, kai asmuo šį nusižengimą padaro tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t.y. nori taip elgtis. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad jis būtų kliudęs automobilį Peugeot 407 ir tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pastatęs automobilį su sutuoktine nuėjo pasivaikščioti. Pastatė automobilį važiuodamas atbuline eiga, laisvos vietos buvo pakankamai daug. Sutuoktinė tuo metu stovėjo ant šaligatvio, stebėjo jo manevrą. Turi 40 metų vairavimo stažą, teigia, kad važiuojant atbuline eiga, taip Peugeot automobilio apgadinti negalėtų. Ant jo automobilio buvusios žymės atsirado iki nagrinėjamo įvykio, ir perbraukus ranka jos lengvai nusivalė.

Nors A. L. šį nusižengimą tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu ginčija, tuo pačiu ginčydamas ir jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, byloje nėra tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų, tačiau tai, kad savo veiksmais jis pažeidė protokole nurodytus KET reikalavimus, patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno N. B. tarnybinis pranešimas, teisme duoti jo parodymai, nukentėjusiojo M. R. paaiškinimai, eismo įvykio schema ir fotonuotraukos.

Policijos pareigūnas M. B. parodė, kad tą dieną gavus pranešimą apie eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko į įvykio vietą. Liniuote išmatavo abiejų automobilių apgadinimo aukščius, ir jų aukščiai ir nubrėžimo pobūdis atitiko. Matėsi, kad abiejų automobilių apgadinimai padaryti neseniai. Vėliau į įvykio vietą atėjęs Toyota automobilio vairuotojas A. L. kategoriškai kaltę neigė, tačiau mano, kad eismo įvykį sukėlė būtent A. L., kuris atlikdamas parkavimo manevrą, važiuodamas atbuline eiga, atliko „S“ formos įvažiavimą, nepasirinko saugaus atstumo iki stovinčio Peugeot automobilio ir šonu jį kliudė. Analogiškas aplinkybės liudytojas N. B. nurodė ir įvykio dieną rašydamas tarnybinį pranešimą (b.l. 23). Teismas neturi pagrindo abejoti teisme apklausto ir tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti, apgadinimai buvo užfiksuoti ir nufotografuoti, jų aukščiai ir nubrėžimo pobūdis atitiko, surašyti papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur aprašyti automobilių apgadinimai (b.l. 26, 48-50, 53-58). Priešingai nei teigia skundą pateikęs A. L., matyti, kad automobilio Peugeot apgadinimai nėra žymūs – nubrozdinti bamperio dažai ir gruntas, bamperis neįlenktas (b.l. 54). Užfiksuotose Peugeot automobilio nuotraukose šalia padarytų bamperio apgadinimų matosi ir dažų bei grunto atplaišos šviesios spalvos. Pažymėtina, kad tokios pat dažų bei grunto atplaišos matosi ir ant automobilio Toyota šono (b.l 56-58). Todėl visiškai suprantama, kad jas galima nuvalyti tiesiog ranka, kaip parodė pats A. L.. Teismo nuomone, ši aplinkybė paneigia A. L. teiginį, kad minėti Toyota apgadinimai padaryti anksčiau prieš įvykstant nagrinėjamam įvykiui. Net jeigu šie apgadinimai ir būtų padaryti anksčiau, atsižvelgiant į jų pobūdį, iki nagrinėjamo įvykio nuo automobilio judėjimo jie nuo automobilio būtų nukritę. A. L. sutuoktinė J. L., apklausiama teisme, parodė, kad jų Toyota automobilis buvo apgadintas iki įvykio, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasak liudytojos, savo automobilio apgadinimus ji pastebėjo būdama prie prekybos centro, tačiau kartu buvusiam sutuoktiniui apie juos nepasakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog būdama eismo įvykio vietoje, matydama, kad jos sutuoktinis kaltinamas sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš jo, apie šiuos apgadinimus nei sutuoktiniui, nei atvykusiems policijos pareigūnams nepasakė. Kaip parodė liudytoja J. L., ji ilgą laiką dirbo draudimo paslaugas teikiančioje įmonėje, todėl turėjo suvokti kilsiančias teisines pasekmes, tačiau apie šių apgadinimų atsiradimo laiką ir tyrimą atlikusiems pareigūnams nepranešė. Minėta aplinkybė nurodyta tik A. L. teismui pateiktame skunde dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos 2020-06-22 nutarimo. Liudytoja J. L. gali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes yra administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. sutuoktinė, todėl jos parodymai vertinami rezervuotai.

Taigi, automobiliui Peugeot padaryti apgadinimai yra pakankamai aiškiai matomi, padaryti A. L. atliekant parkavimosi manevrą atbuline eiga, kai važiavimo greitis nėra didelis, šviesiu paros metu. Teismo nuomone, ilgametę vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo suprasti, jog neatsargaus manevro pasekoje, nepasirinkus saugaus šoninio atstumo iki stovinčio nukentėjusiojo automobilio, automobiliai bus apgadinti. Tad akivaizdu, kad esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui, A. L. kontaktą tarp automobilių turėjo neabejotinai pajusti.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad A. L. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytus ir jam inkriminuotus teisės pažeidimus yra įrodyta. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Surašant administracinio nusižengimo protokolą A. L. paaiškino dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau nurodė, kad automobilį Toyota vairavo ir ties (duomenys neskelbtini) namu parkavosi jis, pasirašė protokole ( b.l. 21).

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, A. L. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose.

Teismo nuomone, A. L. paskirta subendrinta administracinė nuobauda atitinka padarytų nusižengimų pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. L. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-06-22 nutarimas Nr. 30-ANR_N-6924-2020 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. L. (A. L.) skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-06-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6924-2020 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė